2021-09-15 Nr. AB-18602-3-62-3-02604-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-445-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02604-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo pažeidžiami dietinį maitinimą reglamentuojantys teisės aktai. Dietinis maitinimas jam buvo skirtas ir patvirtintas nuo 2013 m. spalio 29 d., tačiau jis jį pradėjo gauti tik nuo 2015 m. balandžio 22 d. Taip pat nurodė, kad, perkėlus pareiškėją į 2-ąjį sektorių, dietinį maitinimą jis gavo tik nuo 2016 m. gruodžio 6 d., nors dietinis maitinimas turėjo būti skirtas nuo 2016 m. gruodžio 4 d. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją su skundais ir prašymais dėl iš valgyklos vagiamo maisto, dėl maisto kokybės ir jo kiekio, tačiau gaudavo neišsamius, nepagrįstus, šališkus, tikrovės neatitinkančius atsakymus. Vietoje sugedusių troškintų daržovių buvo išduotos bulvės su spirgučių padažu, o dietinį maitinimą gaunančiam asmeniui toks maistas yra kenksmingas, todėl turėjo gerti vaistus nuo skrandžio skausmų. Dėl netinkamo maitinimo likdavo alkanas, jam teko badauti. Pataisos įstaigoje buvo nuteistųjų kastos, maistas aukštesnės kastos nuteistiesiems buvo gaminamas atskiruose puoduose, dedama daugiau mėsos. Jis yra žemiausios kastos nuteistasis, todėl gaudavo prastesnį maistą. Kreipėsi į įstaigos administraciją ir dėl ūkio būrio nuteistojo nepagarbaus elgesio, gavo nepagrįstą atsakymą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, psichologinį išsekimą. Pareiškėją kankino nemiga, dažnai skaudėjo galvą, skrandį, jis tapo agresyvus, dirglus, pablogėjo pareiškėjo sveikata. Iki 2014 metų pradžios (duomenys neskelbtini) ligų neturėjo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą.

4. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu maistas buvo gaminamas ir išduodamas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Maistas atitiko valgiaraščiuose nurodytą svorį, buvo laikomas šilumą palaikančiuose induose, nebuvo patiekiamas šaltas. Įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas, remdamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale, leidžia išduoti pagamintą maistą. Pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 3 d. Kokybės ir audito skyriaus atstovai patikrino gautų žaliavų kokybę, pagaminto maisto kokybę ir temperatūrą, pažeidimų nenustatė.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad virtas bulves leidžiama pakeisti virtomis trintomis bulvėmis. Žuvis buvo kepama konvekcinėse krosnyse, todėl ji atrodė kaip virta, tai yra sveikiausias kepimo būdas. Pripažino, kad dėl maisto dalintojų neatidumo vieną dieną pareiškėjui patiekalas „Lietuviški barščiai“ buvo patiektas be grietinės, tačiau tai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar išgyvenimų. Vien tik užklausa apie maisto sudėtį ar nusiskundimas dėl kokybės neturėtų būti laikomi pažeidimu. Maistas galėjo būti tiekiamas ir metaliniuose induose. Pareiškėjo prašomas vaizdo įrašas nėra išsaugotas, nes suėjus terminui automatiškai buvo panaikintas. Pareiškėjas nebuvo informavęs įstaigos administracijos apie įstaigoje egzistuojančias nuteistųjų kastas ar gresiantį pavojų. Pareiškėjas nesikreipė į 2-ojo sektoriaus psichologus dėl dvasinių išgyvenimų, nervingumo. Pareiškėjas nepateikė jokių faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, teismas atmetė kaip nepagrįstą reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, atsižvelgęs į Pravieniškių PN-AK prašymą ir į tai, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2019 m. lapkričio 21 d., pareiškėjo skundo reikalavimo daliai pritaikė sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. vasario 12 d.

8. Teismas nustatė, kad iki ginčui aktualaus laikotarpio pradžios pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas. Ginčui aktualiu laikotarpiu dėl pareiškėjo pervežimo iš 3-iojo sektoriaus į 2-ąjį sektorių jis dvi dienas (2016 m. gruodžio 4-5 d.) nebuvo įtrauktas į dietinio maitinimo valgiaraščio sąrašus, todėl dietinį maitinimą gavo tik nuo 2016 m. gruodžio 6 d. Šią aplinkybę atsakovo atstovas grindė tuo, kad pareiškėjas į kitą sektorių buvo pervežtas sekmadienį, t. y. nedarbo dieną, Įskaitos skyrius informaciją dėl dietinio maitinimo perdavė gruodžio 5 d. (pirmadienį), todėl dietinį maitinimą pareiškėjas gavo gruodžio 6 d. (antradienį). Teismas vertino, kad pareiškėjo aprūpinimas dietiniu maitinimu, pervežus jį į kitą sektorių toje pačioje pataisos įstaigoje, buvo sprendžiamas pernelyg ilgai. Pravieniškių PN-AK, turėdama pareigą organizuoti pareiškėjo maitinimą pagal dietinį valgiaraštį, delsė tokią pareigą vykdyti, todėl teismas konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

9. Teismas vertino pareiškėjui pateiktus atsakovo atstovo ir viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ atsakymus dėl maisto kokybės ir kiekio. Nustatęs, kad pareiškėjas gautų atsakymų neskundė, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl tiekiamo maisto. Pareiškėjo nurodytus teiginius dėl vagiamo maisto teismas vertino kaip deklaratyvius, nepatvirtintus įrodymais.

10. Remdamasis Pravieniškių PN-AK 2017 m. lapkričio 28 d., 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. gruodžio 6 d. raštais teismas nustatė, kad dėl maisto dalintojų neatidumo, savivaliavimo labai retais atvejais pareiškėjui pietų metu patiekalas „Lietuviški barščiai“ buvo patiektas be grietinės, neišduotas sviesto davinys, sugadinus vakarienei ruoštą maistą, troškintos daržovės buvo pakeistos bulvėmis su spirgučių padažu, o nuteistiesiems, valgantiems dietinį maistą, papildomai buvo išdalinta varškė. Pareiškėjas turėjo galimybę iš patiektų produktų rinktis jam priimtiną produktą. Be to, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pataisos įstaigoje atliko patikrinimus, vertino vakarienei tiektų produktų kokybę (juslinius rodiklius, išvaizdą), jų laikymą, tinkamumo vartoti terminus, nustatė, kad pagaminto maisto transportavimui naudojami termosai, plastikinės talpos yra geros būklės. Tačiau viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ 2017 m. lapkričio 3 d. objekto patikrinimo akte fiksuoti maisto žaliavų, produktų ir patiekalų vartojimo terminų kontrolės pažeidimai ne visada klijuojant atidarymo, pagaminimo, užšaldymo lipdukus. 2018 m. kovo 23 d. patikrinimo metu nustatyti tinkamumo vartoti terminų pažeidimai, 2018 m. liepos 12 d. patikrinimo metu nustatyti gamybos pažeidimai. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovas pažeidė Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą.

11. Dėl pareiškėjo argumento, kad iš jo buvo paimti keramikiniai indai ir maistas buvo dalijamas metaliniuose induose, kurie nuteistiesiems buvo draudžiami, teismas nurodė, jog nuteistiesiems neleidžiama turėti metalinių indų, tačiau šis teisinis reglamentavimas nėra taikomas pataisos įstaigos nuteistųjų maitinimui naudojamiems indams, todėl pataisos įstaiga gali paruoštą maistą nuteistiesiems laikyti įstaigos metaliniuose induose. Šiuo aspektu teismas nenustatė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

12. Dėl kito nuteistojo netinkamo elgesio teismas nurodė, kad atsakovo atstovas pareiškėjui paaiškino, jog, apklausus pareigūnus ir nuteistąjį, jokios konfliktinės situacijos nenustatytos. Su pareiškėjo minimu nuteistuoju pravestas individualus pokalbis, primintos nuteistųjų elgesio taisyklės. Teismas konstatavo, kad aplinkybė dėl kito nuteistojo nepagarbaus elgesio yra deklaratyvi, todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas, tirdamas pareiškėjo skundą dėl kito nuteistojo elgesio, galėjo pažeisti teisės aktus, pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų raštu reiškęs pretenzijas dėl nuteistųjų kastų, maisto gaminimo aukštesnės kastos nuteistiesiems atskiruose puoduose, įdedamo didesnio kiekio mėsos, o pataisos įstaigos administracija nebūtų į tokias pretenzijas reagavusi, todėl šiuos argumentus teismas laikė abstrakčiais, nedetalizuotais ir nepagrįstais. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo skundai pataisos įstaigoje buvo registruojami, į juos buvo atsakoma, išaiškinant teisinį reglamentavimą, tiriant ir analizuojant pareiškėjo nurodytas situacijas, paaiškinant atsakovo veiksmų motyvus. Aplinkybė, kad į skundus (prašymus, pretenzijas) nebuvo atsakoma taip, kaip nori pats pareiškėjas, nesudarė pagrindo jų laikyti netinkamais, šališkais ar neišsamiais.

13. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 13 d. teismo posėdyje nurodė naujas aplinkybes apie ne visus gaunamus Laivės atėmimo vietų ligoninės gydytojų paskirtus vaistus, gaunamus kitokius vaistus, kurie jam netikdavo, apie draudimą pataisos įstaigoje nusipirkti vaistus savo lėšomis, ribojamą vaisių ir daržovių pirkimo kiekį iki 2 kg per savaitę. Atsakovo atsiliepimą į skundą pareiškėjas gavo vėliausiai 2020 m. sausio 13 d., skundo aplinkybes tikslino 2020 m. vasario 3 d. teismo posėdyje, todėl tokį skundo pagrindo tikslinimą teismas vertino kaip pateiktą pavėluotai, t. y. praėjus daugiau nei keturiolikai kalendorinių dienų nuo atsakovo atsiliepimo gavimo dienos, ir netinkama forma (nepateikiant patikslinto skundo). Teismas nurodė, kad pavėluotas skundo pagrindo tikslinimas prieštarautų koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui, nes atsakovas turėtų parengti naują atsiliepimą į pareiškėjo argumentus, todėl teismo posėdyje nurodytos naujos aplinkybės negali būti nagrinėjamos. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl ne visų vaistų arba kitokių (jam netinkančių) vaistų davimo, draudimo nusipirkti vaistus savo lėšomis, leidžiamo įsigyti vaisių ir daržovių kiekio ribojimo ir dėl jų nepasisakė.

14. Teismas, nenustatęs, kad dėl nustatytų pažeidimų (laikinai (dvi dienas) neskyrus pareiškėjui dietinio maitinimo, tinkamo nuteistųjų maitinimo organizavimo neužtikrinimo (retais atvejais patiekiant ne visus produktus ar vienus patiekalus pakeičiant kitais, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nustačius produktų tinkamumo vartoti terminų ir gamybos pažeidimus)) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, nežmoniškai su juo elgtis ar dirbtinai bloginti jo kalinimo sąlygas, jog pareiškėjo sveikatos būklė dėl maitinimo organizavimo būtų itin pablogėjusi, padarė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigoja veikti, laikytinos mažareikšmėmis, todėl yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės į tinkamą maitinimą pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose reglamentuotas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 15. Pareiškėjas J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria dėl nustatytų pažeidimų jam nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas teigia, kad Pravieniškių PN-AK administracija nešalina nustatytų pažeidimų, nekreipia dėmesio į toliau daromus pažeidimus, o teismas palaiko Pravieniškių PN-AK administraciją, neskiria griežtų bausmių ir atmeta skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas tai vertina kaip diskriminaciją.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą, kurį jis patyrė Pravieniškių PN-AK.

18. Pareiškėjas teigia, kad dėl to, jog jam nebuvo užtikrintas dietinis maitinimas, buvo pažeistas jo orumas. Pažeidimas truko ilgą laiką, sukėlė pareiškėjui sunkias neigiamas pasekmes, jis jautėsi kankinamas. Pareiškėjo vertinimu, jam turi būti priteistas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

19. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų aplinkybių ar įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu.

21. Pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, kadangi apeliaciniame skunde nepateiktos aplinkybės ir įrodymai, nesuformuotas teisinis pagrindas, nenurodytas nei vienas pirmosios instancijos teismo padarytas teisės normų pažeidimas. Be to, reikalavimas išnagrinėti bylą iš esmės ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą galėjo būti reiškiamas pirmosios instancijos teismui. Šis reikalavimas negali būti apeliacinio skundo dalyku.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

23. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, o priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, pagrindžiančių, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad, pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas yra neteisingas, palaikantis atsakovo atstovo poziciją, yra diskriminacinis, nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. pareikšti, taikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, galbūt patirtos laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. vasario 12 d., atlyginimo. Teismas, konstatavęs atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl dietinio maitinimo neužtikrinimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., maisto tinkamumo vartoti terminų bei gamybos pažeidimų, nenustatęs kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo išnagrinėti bylą iš esmės ir priteisti jam 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria, pripažinus atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl nustatytų pažeidimų, kaip pakankama satisfakcija pripažintas pareiškėjo teisių pažeidimas ir nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Taigi pareiškėjas nesutinka su teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo būdu ir teigia, kad dėl nustatytų pažeidimų jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis byla turėtų būti patikrinta visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių turi būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip netinkamo elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis bei tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius ir jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 1978 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Airija prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 5310/71); 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08)). EŽTT ne kartą pabrėžė, jog tam, kad būtų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, patiriamos kančios ir sunkumai bet kokiu atveju turi būti didesni, nei neišvengiamas su įkalinimu susijęs kentėjimas. Valstybė privalo užtikrinti, jog asmenys būtų kalinami tokiomis žmogaus orumo nepažeidžiančiomis sąlygomis, kad bausmės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jiems tokių kančių ar sunkumų, kurie viršytų neišvengiamas su įkalinimu susijusias kančias, ir kad jų sveikata bei gerovė būtų tinkamai apsaugotos, atsižvelgiant į praktinius įkalinimo aspektus (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04); 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.)).

28. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu, todėl apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

29. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginį dėl diskriminacijos pirmosios instancijos teismui palaikant atsakovo poziciją, pažymi, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Aplinkybė, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, ir nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėją diskriminavo ar netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

30. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas diskriminavo pareiškėją. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išskirtinį atsakovo pozicijos palaikymą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, įtvirtintą CK 6.250 straipsnio 2 dalyje (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai).

32. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

33. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo taikytais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. Atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, paprastai pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).

34. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią tam tikrais atvejais konstatuojama, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl tam tikrais atvejais bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo teisės pažeidimo pripažinimas gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, ne visais atvejais priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2016 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. Pravieniškių PN-AK pareiškėjui neužtikrino dietinio maitinimo, taip pat ne visada tinkamai organizavo maitinimą (buvo patiekiami ne visi maisto produktai, vieni patiekalai buvo keičiami kitais, buvo nustatyti maisto produktų tinkamumo vartoti terminų ir gamybos pažeidimai). Teismas, nenustatęs kitų pažeidimų, pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog asmeniui nėra tiekiamas paskirtas dietinis maitinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai yra vertinama kaip neteisėti veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-520/2017; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-859-502/2018 ir kt.). Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamo asmens maitinimo užtikrinimas yra susijęs su pagrindiniais asmens fiziologiniais poreikiais, todėl, nustačius, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į dietinį maitinimą, nėra pagrindo abejoti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tačiau parinko netinkamą neturtinės žalos atlyginimo būdą. Įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgdama į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teisės pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisės pažeidimą, todėl jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 100 Eur. Nustatant priteistiną neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nepateikti įrodymai, jog buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, kad atsakovas sąmoningai neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, dietinis maitinimas nebuvo užtikrintas tik dvi dienas.

39. Pareiškėjas prašo priteisti jam 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

40. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui J. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė