2022-02-09 Nr. AB-3428-3-61-3-03562-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-199-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03562-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas O. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. BR6-228 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2019 m. birželio 7 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (Nr. 19-1003183565-A1-1) (toliau – ir Paraiška). NMA 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 59363 informavo pareiškėją, jog Paraiškoje nustatyti deklaruotų duomenų neatitikimai. NMA priėmė 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. BR6-3792186, kuriame nurodė, kad pareiškėjui skiriama 13 560,19 Eur galutinė paramos suma. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), ši priėmė 2020 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 21R-486 (AG-290/03-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo panaikino NMA 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. BR6-3792186 ir įpareigojo NMA iš naujo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo Paraiškoje deklaruotus duomenis.

2.2. Komisijos sprendime konstatuota, kad NMA specialistas, fiksuodamas pažeidimus, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjo valios, kurios lėmė poreikį elgtis būtinojo reikalingumo sąlygomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Pareiškėjui, nušienavus ir nuganius didesnę dalį pievų, dėl užsitęsusios sausros nebūtų atžėlęs atolas, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais nebūtų buvę kur ganyti galvijų. Dėl sausros likusios ganyklos, t. y. pievos buvo nenušienautos ir žolė buvo nesmulkinta. Nuganius šiuos plotus, žolės likučiai bus nušienauti ar susmulkinti. Dėl užsitęsusios sausros nebuvo įmanoma suarti pūdymų 1,69 ha ploto kontrolinio žemės sklypo 143547-7693 laukuose Nr. 1 ir Nr. 2.

2.3. NMA, iš naujo įvertinusi Paraišką, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad: 23 kontroliniai žemės sklypai (98,99 ha) buvo nenušienauti iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.2 punktą ir žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 30.3 punktą; pareiškėjo elgesio negalėjo lemti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, nes analogiški pažeidimai nustatyti 2017 ir 2018 metais; laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., atliekant kompleksinės paramos reikalavimų patikrą vietoje, pareiškėjas nepateikė 2019 m. augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalo (toliau – ir 2019 m. žurnalas), todėl nesilaikė kompleksinės paramos reikalavimo dėl augalų apsaugos.

2.4. Priėmusi Sprendimą, NMA neatsižvelgė į Komisijos sprendime išdėstytus išaiškinimus.

2.5. NMA neįvertino, kad laukuose ganomi gyvuliai, o pareiškėjo deklaruoti žemės sklypai buvo nuganyti. Atitinkamai NMA, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas valdo gyvulininkystės ūkį, o ūkininkams, besiverčiantiems gyvulininkyste, Taisyklės nustato kitus pievų priežiūros reikalavimus. Didelė Paraiškoje nurodytų žemės sklypų dalis priklausė telkinių būklės gerinimo kategorijai. Vėlgi NMA, vertindama sklypus, neatsižvelgė, kad šie žemės sklypai naudojami gyvuliams ganyti. Dėl to NMA atliko neteisingą teisinį žemės sklypų, priklausančių telkinių būklės gerinimo kategorijai, vertinimą, nes jiems nėra taikomas Įgyvendinimo taisyklių 30.3 punktas, o turi būti taikomi Įgyvendinimo taisyklių 30.5 ir 30.6 punktai.

2.6. Patikrinimą atlikęs NMA specialistas kai kuriuos kontrolinius žemės sklypus fotografavo iš apleistų kaimynų laukų, atsitūpęs, su kelkraščio piktžolių juosta, stovėdamas už upės. Į šiuos laukus specialistas nebuvo atvažiavęs, nefiksavo besiganančių gyvulių, todėl patikrinimas atliktas ydingai ir netiksliai. Klaidų buvo galima išvengti, jeigu apie patikrinimą, kuris įvyko 2019 m. rugsėjo 3–4 d., būtų buvęs informuotas pareiškėjas, bendradarbiaujant su juo, įvertinant jo pastabas ir paaiškinimus.

2.7. NMA neįvertino ir to, kad dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje pareiškėjas neturėjo pareigos nušienauti žemės sklypų iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Todėl nepagrįstai nustatytas Taisyklių 6.2 punkto pažeidimas.

2.8. Patikrinimo metu pareiškėjas suklydo ir vietoje 2019 m. žurnalo pateikė 2018 m. žurnalą, o iki patikrinimo pabaigos šį trūkumą ištaisyti pareiškėjui sutrukdė liga. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė NMA paaiškinimą, kad 2019 m. lapkričio 18 d. pateiks 2019 m. žurnalą, ką ir padarė.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. NMA atsiliepimą grindė tokiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas pateikė Paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus. Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis, sutiko, jog NMA, neįspėjusi, gali atlikti patikrinimą jo ūkyje, ir patvirtino, kad NMA pateikti duomenys yra teisingi ir kad laikysis Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų įsipareigojimų. Atitinkamai Taisyklių 6.2 punktas įpareigojo pareiškėją pievas (kodai GPZ, GPZ, DGP) nušienauti bent 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., o Įgyvendinimo taisyklių 30.3 punktas įpareigojo pareiškėją antraisiais ir paskesniais metais po įspėjimo pirmąją žolę nupjauti ir išvežti iki rugpjūčio 1 d.

4.2. Tikrintojas, vadovaudamasis kartu su Paraiška pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų deklaruotų laukų duomenimis, vizualiai apžiūrėjęs Paraiškoje deklaruotus laukus, nustatė, kad kai kuriuose jų nesilaikoma Taisyklėse įtvirtintų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų ir Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintų įsipareigojimų. Patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai (faktinė laukų būklė) užfiksuoti nuotraukose, darytose įvairiose laukų vietose, jose nurodyta pažeidimo fiksavimo vieta ir data bei aiškiai matyti nustatyti pažeidimai.

4.3. Pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, pareiškėjo einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui, t. y. 0,594 SG hektarui pievų, todėl pareiškėjas privalėjo pievas sutvarkyti taip, kaip nurodyta Taisyklių 8.1.1 punkte, t. y. nuganyti arba nušienauti iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Patikros metu padarytos nuotraukos patvirtino, kad pievose, kuriose nustatytas Taisyklių 6.2 punkto pažeidimas, nėra gyvulių ganymo požymių – ekskrementų liekanų, išguldytos ir (arba) nuėstos žolės (ar kitų požymių). Taip pat šie pievų laukai nušienauti, t. y. nupjauta žolė.

4.4. Patikros metu padarytos nuotraukos patvirtino ir tai, kad laukuose, kuriuose nustatytas Įgyvendinimo taisyklių 30.3 punkto pažeidimas, pirmoji žolė nenupjauta ir neišvežta iki rugpjūčio 1 d.

4.5. Nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad NMA privalėjo vadovautis Įgyvendinimo taisyklių 30.5 ir 30.6 punktais, kurie reglamentuoja įsipareigojimus RZV laukuose, paverstose ganyklomis, nes patikros vietoje metu RZV laukuose nebuvo rasta jokių gyvulių ganymo požymių – ekskrementų liekanų, išguldytos ir (arba) nuėstos žolės (ar kitų požymių).

4.6. Patikros vietoje nustatyti pažeidimai buvo pakankamas pagrindas priimti Sprendimą. Pareiškėjas neskundė patikros vietoje duomenų nustatyta tvarka, taip pat nepateikė NMA įrodymų, kad laukai, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai, buvo tinkamai prižiūrimi.

4.7. Paraiškoje pareiškėjas įsipareigojo apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo jos valios, informuoti NMA per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto. Taisyklėse nustatyta, kad teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu NMA apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymus. Pareiškėjas NMA nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog laukuose pažeidimai atsirado dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių bei neinformavo NMA, jog negalės tinkamai laikytis Taisyklėse įtvirtintų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų. NMA nėra gavusi iš pareiškėjo jokių prašymų netaikyti sankcijų.

4.8. Pareiškėjas laiku nepateikė 2019 m. žurnalo. Nors pareiškėjas su skundu teismui pateikė 2019 m. žurnalą, tai nekeičia nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas 2019 m. žurnalą pateikė pavėluotai, praleidęs visus protingus terminus, todėl aptarta aplinkybė negali daryti jokios įtakos Paraiškos vertinimo rezultatams.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino Sprendimą ir įpareigojo NMA iš naujo atlikti pareiškėjo Paraiškos vertinimą, priimant teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, priteisė pareiškėjui iš NMA 23 Eur išlaidų.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias ginčui reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas yra paramos pagal Paraišką gavėjas.

6.2. NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. rugsėjo 3 ir 4 d. atliko Paraiškos patikrą bei užpildė Paraiškos patikros vietoje (nuotolinės) patikros ataskaitą Nr. 19-1003183565-D4-1 (toliau – ir Ataskaita1).

6.3. NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyrius 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 593635 „Pranešimas apie patikros vietoje (nuotolinės) patikros metu nustatytus neatitikimus“ informavo pareiškėją, jog Paraiškoje nustatyta deklaruotų duomenų neatitikimų, prie šio rašto pridėjo Ataskaitą1.

6.4. NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų skyriaus vyriausioji specialistė laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. atliko Paraiškos patikrą bei užpildė Paraiškos patikros vietoje (nuotolinės) patikros ataskaitą Nr. 19-1003183565-D5-1 (toliau – ir Ataskaita2).

6.5. NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyrius 2019 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 61753 „Pranešimas apie patikros vietoje (nuotolinės) patikros metu nustatytus neatitikimus“ informavo pareiškėją, jog Paraiškoje nustatyta deklaruotų duomenų neatitikimų, prie šio rašto pridėjo Ataskaitą2.

6.6. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 15 d. NMA pateikė paaiškinimą, kad 2019 m. žurnalą pateiks 2019 m. lapkričio 18 d.

6.7. NMA priėmė 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. BR6-3792186 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“.

6.8. Dėl šio sprendimo pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas šį sprendimą panaikinti ir įpareigoti NMA atlikti veiksmus.

6.9. NMA 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. BR6-3367 pareiškėjui pateikė išsamų 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. BR6-3792186 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“.

6.10. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė Komisijos sprendimą, kuriuo panaikino NMA 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. BR6-3792186 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. Komisijos sprendime konstatuota, kad: NMA specialistas, fiksuodamas pažeidimus, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjo valios, lėmusias jo elgesį būtinojo reikalingumo sąlygomis; NMA specialisto 2019 m. rugsėjo 3 ir 4 d. ir NMA specialistės laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. vykusios patikros vietoje rezultatai prieštaringi.

6.11. NMA, vykdydama Komisijos sprendimą, priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad, pagal Paraišką, jam skiriama 13 736,06 Eur paramos suma ir taikoma 1 061,44 Eur sankcija už neteisingą plotų deklaravimą (laukų nenušienavimą) pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus.

7. Teismas, vadovaudamasis Taisyklėmis (2019 m. balandžio 11 d. redakcija), Įgyvendinimo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.), įvertinęs Taisyklių 3.19, 6.2, 6.6, 9, 10–12, 8.1.1, 8.1.2 ir 92 punktus ir byloje esančią medžiagą, konstatavo, kad tiesioginės išmokos už 2019 m. paraiškose klasifikatoriaus kodais GPŽ ir DGP deklaruotas ganyklas ir pievas pareiškėjams, kurių laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui, mokama tais atvejais, kai deklaruojamuose pievų laukuose yra gyvulių buvimo lauke požymių – ekskrementų liekanos, išguldyta ir (arba) nuėsta žolė (ar kiti požymiai), ir pareiškėjai deklaruotas ganyklas ir pievas nušienauja bent 1 kartą per metus arba jas visiškai nugano iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Atitinkamai tais atvejais, kai ganyklos ir pievos yra šienaujamos, nupjauta žolė turi būti sutvarkyta, ją išvežant iš lauko, supresuojant arba šieną sudedant į kūgius iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., o ganyklas ir pievas ganant – visi lauko plotai turi būti nuganyti, žolė nuėsta, o ūkinių gyvūnų nenuganyti plotai – nušienauti, nupjautą žolę sutvarkant Taisyklių nustatyta tvarka.

8. Teismas nustatė, kad Sprendimas priimtas, remiantis Ataskaitoje1 nustatytais pažeidimais ir prie jos pridėtomis nuotraukomis su aprašymais, o nuotraukose užfiksuota jų darymo data ir kryptis, pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjo KŽS duomenis. Teismas, įvertinęs nuotraukose užfiksuotą informaciją, pažymėjo, kad byloje pateiktos laukų nuotraukos nepatvirtina NMA nustatytų aplinkybių, nes pagal jas nėra galimybių vienareikšmiškai įvertinti, ar minėtuose laukuose yra (nėra) gyvulių ganymo požymių, iš jų nėra aišku, kokiu atstumu buvo fotografuojami matomi objektai. Todėl teismui kilo abejonių dėl šių duomenų patikimumo. Vien vizualiai analizuojant tokio pobūdžio fotografinę medžiagą ir subjektyviai vertinant joje užfiksuotų laukų tinkamumą paramai gauti, nėra įmanomas tikslus ir neabejotinas tinkamų ir netinkamų paramai gauti laukų atskyrimas. Tokia teismo išvada palaikoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-1102/2014). Be to, teismas nustatė, kad patikrinimas buvo atliktas nedalyvaujant pareiškėjui. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas, pasirašydamas Paraišką, sutiko, kad NMA neįspėjusi gali atlikti patikrinimą jo ūkyje, tačiau NMA, vadovaudamasi gero administravimo principu, turėjo galimybę informuoti pareiškėją apie patikrą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo dalyvavimas patikroje būtų prisidėjęs prie objektyvių aplinkybių nustatymo ir duomenų surinkimo. Tai įvertinęs teismas konstatavo, kad NMA nepagrindė, jog pareiškėjas nesilaikė šienavimo (ganymo) reikalavimų, nustatytų Taisyklių 6.2 punkte.

9. Spręsdamas, ar NMA pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 30.3 punktą pareiškėjo skunde nurodyto argumento pagrindu, teismas įvertino Sprendimo turinį šiuo aspektu ir padarė išvadą, kad šiuo atveju NMA turėjo taikyti ne Įgyvendinimo taisyklių 30.3 punktą, bet Įgyvendinimo taisyklių 30.5 ir 30.6 punktus, nes juose nustatyti atvejai, kai ganomi gyvuliai. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nustatydama šį pažeidimą, NMA rėmėsi įvairiose laukų vietose darytomis nuotraukomis, kas pripažinta objektyviai nepagrįsta.

10. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl nenugalimos jėgos aplinkybių vertinimo, teismas priėjo prie išvados, kad aplinkybė dėl pareiškėjo nepakankamo rūpestingumo ir atidumo, nepranešant NMA apie susidariusias išskirtines nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes teisės aktų nustatyta tvarka, ir viešai žinomos aplinkybės dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje turėjo būti įvertintos, užtikrinant pareiškėjui pritaikytos sankcijos proporcingumą bei konkuruojančių interesų pusiausvyrą. Teismas konstatavo, kad, vertinant pareiškėjui paskirtos sankcijos proporcingumą, svarbu nustatyti, ar sankcija atitinka teisėtą ir visuomenei svarbų tikslą, ar ji nėra aiškiai neproporcinga ir nevaržo pareiškėjo teisių ir laisvių daugiau, nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti, ar sankcijos pritaikymas sukels pareiškėjui neproporcingas pasekmes arba smarkiai atsilieps jo materialinei padėčiai. Įvertinęs bylos medžiagą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas priėjo prie išvados, kad paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija turėjo įtakos ūkininkavimo sąlygoms, todėl ją pripažino nenugalimos jėgos aplinkybe. Teismo nuomone, vien tik tai, kad pareiškėjas nepranešė NMA apie nenugalimos jėgos aplinkybę, nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjui sankciją net ir tuo atveju, jei pažeidimai būtų nustatyti, nes nenugalimos jėgos aplinkybė buvo visuotinai žinoma.

11. Teismas, nustatęs, kad nors pareiškėjas pavėluotai NMA pateikė 2019 m. žurnalą, bet tokį pavėluotą pateikimą derino su NMA, padarė išvadą, kad tokiu atveju NMA nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas pažeidė žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 patvirtintų Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 3D-297 redakcija) 19 punktą.

12. Panaikinęs Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, teismas priteisė pareiškėjui iš NMA 23 Eur išlaidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį.

III. 13. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis pripažinta, kad NMA nepagrindė, jog pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 6.2 punkto, NMA turėjo taikyti Įgyvendinimo taisyklių 30.5 ir 30.6 punktus ir kuria pripažinta, kad Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija yra nenugalimos jėgos aplinkybė, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. NMA prašo prijungti prie bylos „Sentinel“ nuotraukas ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. pažymą Nr. (5.58-10)-b8-2514 „Apie hidrometeorologines sąlygas“ (toliau – ir Pažyma).

14. NMA apeliaciniame skunde kartoja faktines aplinkybes ir esminius argumentus, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui, pateikdama atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Papildomai NMA apeliaciniame skunde nurodo:

14.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad NMA konstatuotų pažeidimų nepatvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, yra nepagrįsta. Nuotraukos patvirtina, kad pievose, kuriose nustatytas Taisyklių 6.2 punkto pažeidimas, nėra gyvulių ganymo požymių – ekskrementų liekanų, išguldytos ir (arba) nuėstos žolės (ar kitų požymių). Taip pat šie pievų laukai nenušienauti, t. y. nenupjauta žolė. Teismas, padarė neteisingą išvadą, nepagrįstai neįvertino NMA pateiktų argumentų, kaip atrodytų laukas, jeigu jis būtų nušienautas arba jame būtų ganomi gyvuliai.

14.2. Teismo išvada, kad NMA turėjo taikyti Įgyvendinimo taisyklių 30.5 ir 30.6 punktus, yra nepagrįsta, nes patikros vietoje metu tikrintuose laukuose nebuvo rasta jokių gyvulių ganymo požymių. Todėl tokiems laukams taikyti Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, kurios taikomos laukams, kurie paversti ganyklomis, nebuvo pagrindo. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina konstatuotą faktą, kad tikrintuose laukuose nebuvo ganomi gyvuliai.

14.3. Teismo išvada, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija turėjo įtakos ūkininkavimo sąlygoms, yra nepagrįsta, nes Panevėžio rajone, kuriame yra deklaruota didžioji pareiškėjo laukų dalis, buvo nedidelis drėgmės trūkumas, tačiau sausros reiškinio nebuvo. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė NMA apie nenugalimos jėgos aplinkybes. Šiuo pagrindu NMA nėra gavusi iš pareiškėjo prašymų dėl sankcijų netaikymo. Priešingai nei nustatė teismas, NMA pareiškėjo nurodytas nenugalimos jėgos aplinkybes vertino ir padarė išvadą, kad visgi pažeidimai buvo nulemti ne nenugalimos jėgos aplinkybių, o paties pareiškėjo veiksmų. Tai, kad pareiškėjas sąmoningai nesilaiko nustatyto ūkininkavimo modelio, patvirtina faktas, kad pareiškėjas tokius pačius pažeidimus buvo padaręs ir 2017–2018 m. Todėl teismas nepagrįstai neatsižvelgė į NMA argumentus dėl to, kad pareiškėjas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė nenugalimos jėgos aplinkybių dėl patikros vietoje metu nustatytų pažeidimų.

14.4. Pirmosios instancijos teismui abejoti Ataskaita1 ir Ataskaita2 nebuvo jokių pagrindų, nes jos parengtos laikantis teisės aktų reikalavimų, jose nustatyti pažeidimai patvirtinti jas pagrindžiančiais įrodymais, jose aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriuose Paraiškoje deklaruotose laukuose kokie pažeidimai buvo nustatyti. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka patikrų vietoje duomenų neskundė, nepateikė NMA įrodymų, kad laukai, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai buvo tinkamai prižiūrimi. Todėl pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiškėjo skundą, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ir neturėjo teisinio pagrindo, taikydama įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias administracines proceso taisykles, konstatuoti, kad deklaratyvūs pareiškėjo skundo argumentai (kad laukai nušienauti, laikantis Taisyklių 8.1 punkte įtvirtintų reikalavimų, o augalijos būklė, nustatyta patikrų metu, atitinka situaciją, kuri natūraliai susiklosto po tokio ilgo laiko nuo nušienavimo) paneigė NMA nustatytas pažeidimų aplinkybes. Pareiškėjas įrodymų, paneigiančių NMA nustatytus pažeidimus, nepateikė ir teismui.

14.5. NMA sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepažeidė Aprašo 19 punkto.

15. Pareiškėjas atsiliepime į NMA apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, prašo nepriimti NMA pateiktų naujų įrodymų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas atsiliepime į NMA apeliacinį skundą nurodo tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

16.1. Pagal teismų praktiką, ne pareiškėjui, o NMA nustatyta pareiga įrodyti pačios konstatuotus pažeidimus ir kad faktinės aplinkybės, kuriomis rėmėsi NMA, priimdama Sprendimą, yra atitinkančios tikrovę.

16.2. Ataskaita1 ir Ataskaita2 nėra administraciniai sprendimai, todėl jų apskųsti pareiškėjas teisės neturi. Todėl NMA argumentas, kad pareiškėjas neapskundė šių ataskaitų, vadinasi nebeturi teisės jose nustatytų faktinių aplinkybių kvestionuoti, yra nepagrįstas.

16.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Ataskaitoje1 ir Ataskaitoje2 pateiktas nuotraukas.

16.4. NMA nepaneigė teismo išvados, kad patikrinime turėjo dalyvauti pareiškėjas. Toks pasirinktas patikrinimo atlikimo būdas ir jo metu padaryti grubūs pažeidimai rodo NMA nekompetenciją ir požiūrį į pareiškėją, kuris trejus metus bylinėjasi su NMA.

16.5. NMA nesiaiškino, kodėl 2019 m., 2018 m. ir 2017 m. pareiškėjo žemės sklypai buvo nenušienauti, o tik vertino formalią atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nelogiškas argumentas, kad aplinkybė, jog pareiškėjas padarė pažeidimus ne pirmą kartą, eliminuoja kitų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų, vertinimą.

16.6. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nors pareiškėjas nesilaikė nustatytos tvarkos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių informavimo, tačiau valstybės lygio ekstremalioji situacija sudarė pagrindą spręsti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių dėl nustatytų pažeidimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (NMA) 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. BR6-228 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (Sprendimas), kuriuo pareiškėjui paskirta galutinė paramos suma – 13 736,06 Eur ir paskirta sankcija – 1 061,44 Eur už neteisingą plotų deklaravimą (laukų nenušienavimą) pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus, pažeidus Taisyklių 6.2 punktą, Įgyvendinimo taisyklių 30.3 punktą ir Aprašo 19 punktą.

18. Pirmosios instancijos teismas, patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir įpareigojo NMA iš naujo atlikti pareiškėjo Paraiškos vertinimą, konstatavęs, kad NMA neįrodė Taisyklių 6.2 punkto pažeidimo, nepagrįstai pareiškėjo Paraiškos atžvilgiu taikė Įgyvendinimo taisyklių 30.3 punktą, konstatavęs, kad paskelbta valstybinio lygio ekstremalioji situacija yra visuotinai žinoma nenugalimos jėgos aplinkybė, ir pripažinęs, kad pareiškėjas nepažeidė Aprašo 19 punkto.

19. NMA, apeliaciniame skunde, sutikusi su teismo išvada, kad pareiškėjas nepažeidė Aprašo 19 punkto, laikosi pozicijos, kad kitos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos.

20. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos NMA apeliacinio skundo ribos, ir teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina neperžengdama NMA apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad, nustačiusi, jog NMA apeliaciniame skunde sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu Aprašo 19 punkto, teisėjų kolegija šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliacine tvarka netikrina.

22. Spręsdama dėl kartu su NMA apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, teisėjų kolegija pažymi, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Nors NMA prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus („Sentinel“ nuotraukas ir Pažymą), tačiau nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių priežastis, dėl kurių šių įrodymų NMA negalėjo pateikti anksčiau, ar pagrindžiančių būtinybę šiuos įrodymus pateikti vėliau.

23. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme ir ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2611-525/2021; 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-747-07). Todėl teisėjų kolegija nevertina kartu su NMA apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų.

24. NMA apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, dėl ko, NMA nuomone, pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstas išvadas dėl NMA nustatytų pažeidimų.

25. NMA, atlikusi patikrą vietoje, kurios metu pareiškėjas nedalyvavo, nustatė Taisyklių 6.2 punkto, kuriame numatyta, kad pareiškėjai privalo pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP) nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., pažeidimą. Apie patikros vietoje rezultatus pareiškėjas buvo informuotas.

26. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad NMA neįrodė, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 6.2 punktą, grindė tuo, kad NMA pateiktos patikros vietoje metu padarytos fotonuotraukos neatitinka patikimumo kriterijaus.

27. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018).

29. Nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant (ABTĮ 80 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus ir, be kita ko, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str. 2 d.).

30. Įrodymų vertinimas atliekamas atskiros konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Kiekvienoje administracinėje byloje įrodymų vertinimas yra individualus, todėl to paties pobūdžio įrodymų vertinimas atskirose administracinėse bylose, atsižvelgiant į visapusišką, išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimą, gali būti skirtingas. Teismas, priimdamas sprendimą, nėra saistomas kitoje byloje suformuluotomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas kitoje administracinėje ar civilinėje byloje, turi prejudicinę reikšmę (ABTĮ 57 str. 2 d.).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą NMA pateiktas fotonuotraukas, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-1102/2014 nurodytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo. Kitų motyvų, kodėl į bylą NMA pateiktos fotonuotraukos nėra patikimas įrodymas, pirmosios instancijos teismas nenurodė, t. y. pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

32. Ginčijamame NMA Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 30.3 punktą. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad NMA vietoje Įgyvendinimo taisyklių 30.3 punkto, turėjo taikyti Įgyvendinimo taisyklių jo 30.5 ir 30.6 punktu, tačiau iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Paraiškai, kuri paduota 2019 m. birželio 7 d., taikė Įgyvendinimo taisyklių redakciją, galiojusią iki Paraiškos padavimo dienos. Taip pat nėra aišku, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo laukuose buvo ganomi gyvuliai ir dėl to NMA, administruodama pareiškėjo Paraišką, turėjo taikyti Įgyvendinimo taisyklių 30.5 ir 30.6 punktus.

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl NMA apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

34. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje teismo išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė