5ed5d49c-2cc8-400f-913a-eaf607b22696 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Teikimas Nr. T-34-859/2023 Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02765-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.2; 2.5.16. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2023 m. sausio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, sekretoriaujant Jurgitai Gailik, dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, nuteistajam G. L. (per ZOOM platformÄ ), jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs antstolio Mindaugo Dabkaus teikimÄ dėl nuteistajam G.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtos baudos pakeitimo į areÅ¡tÄ , nustatė: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. L. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį bei vadovaujantis BK 66 straipsniu, jam paskirta galutinė - 4 MGL (520 Lt/ 150 EUR) dydžio bauda. Antstolis Mindaugas Dabkus praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu G.

L. paskirtÄ 150 EUR baudÄ Ä¯ laisvės apribojimÄ . Teikime antstolis nurodo, kad 2015 m. balandžio 14 d. priimtas raginimas įvykdyti sprendimÄ , kuris iÅ¡siųstas adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Skolininkui nesumokėjus per nustatytÄ terminÄ , buvo pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Patikrinus vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes bei kitas mokumo galimybes, nustatyta, kad asmuo neturi piniginių lėšų, transporto priemonių, nekilnojamojo turto, niekur nedirba. Skolininkas niekada neatvyko į kontorÄ , nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, informacijos apie savo turtinę padėtį neteikė.

Nors asmeniui buvo žinoma apie baudžiamÄ jÄ bylÄ , tačiau niekada nesidomėjo baudÄ pakeisti vieÅ¡aisiais darbais, neteikė paaiÅ¡kinimų apie turtinę padėtį. Antstolis iÅ¡naudojo visas realias galimybes užtikrinti baudos sumokėjimÄ , tačiau asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybės jos iÅ¡ieÅ¡koti. Nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo adresu, kuriuo antstolis siuntė laiÅ¡kus, jis negyvena, todėl jokiu laiÅ¡kų negavo. Teismui su juo taip greit pavyko susisiekti dėl to, kad brolis gyvena Naujininkuose.

Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena mama, tačiau su mama paskutiniu metu nebendrauja. Ä®sipareigoja baudÄ sumokėti per du mėnesius. Prokuroras teismo posėdžio metu su teikimu nesutiko, nurodė, kad teikimo tenkinimui nėra teisinio pagrindo, kadangi nuteistasis įsipareigoja baudÄ sumokėti per du mėnesius. Nuteistojo gynėja teismo posėdžio metu nurodė, kad tiki, jog ginamasis baudÄ sumokės, todėl prašė teikimo netenkinti. Teikimas netenkinamas. IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu G.

L. paskirta 150 EUR bauda. Nuteistasis Å¡ios baudos savanoriÅ¡kai nesumokėjo, todėl paskirtos baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo perduotas antstoliui vykdyti priverstinai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymÄ , 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriÅ¡kai, jÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡ko antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudÄ gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudÄ laisvės apribojimu. AnalogiÅ¡kos nuostatos nustatytos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 bei 2 dalyse.

Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir iÅ¡skiria atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali bÅ«ti pakeičiama kita bausme. Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudÄ laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsisako mokėti teismo paskirtÄ baudÄ , arba turėdamas pajamų, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsisako mokėti teismo paskirtÄ baudÄ ir neturi turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, arba slepia savo pajamas, turtÄ ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018).

Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudÄ gali bÅ«ti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ , nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018). Taip pat teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakcijÄ â€“ areÅ¡tu) ar viešųjų darbų bausme yra kraÅ¡tutinė priemonė, kuri turėtų bÅ«ti taikoma tik tais atvejais, kai iÅ¡naudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimÄ ir bausmė negali bÅ«ti objektyviai įvykdyta.

Antstolio teise kreiptis į teismÄ dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi bÅ«ti piktnaudžiaujama. Å i teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesÄ arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ . Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali bÅ«ti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo bÅ«ti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimÄ .

Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neiÅ¡gali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda bÅ«tų pakeista vieÅ¡aisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismÄ dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudÄ požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudÄ požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismÄ dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakcijÄ â€“ areÅ¡tu) yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, bÅ«tina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ nuteistojo jam paskirtÄ baudÄ (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Pastebėtina, kad iÅ¡ bylos matyti, jog antstolis su nuteistuoju nesusisiekė, nuteistasis sutikimo atlikti vieÅ¡uosius darbus neiÅ¡reiÅ¡kė. Teismo vertinimu, keisti baudÄ Ä¯ laisvės apribojimÄ netikslinga, nes per maža laisvės apribojimo bausmė (konkrečiu atveju 3 dienų) taptų deklaratyvi, neproporcinga, prieÅ¡tarautų teisingumo principui bei neatitiktų bausmės tikslams. Be to, neatitinka BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kurios nustato apskritai galimÄ minimalų laisvės apribojimo bausmės terminÄ - 3 (trys) mėnesiai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, antstolio teikimas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais, nutaria: antstolio Mindaugo Dabkaus teikimo dėl nuteistajam G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudos pakeitimo į laisvės apribojimÄ netenkinti. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vladimir Berezovskij