5ed3b67c-e30c-4fdd-adc8-bfb548497f8b · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-1492-175/2016Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00469-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RamÅ«no Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio ir Algerdo UrbÅ¡io (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo J. K. (J. K.) skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. spalio 24 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundÄ , n u s t a t ė : J. K. nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 9 mėnesiams.Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2012 m. sausio 25 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 25 d.Komisijos 2016 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J.

K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi komisijos nutarimÄ tvirtinti atsisakė.Nuteistasis J. K. skunde praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį ir patvirtinti komisijos 2016 m. spalio 24 d. nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas klaidingai įvertino jo asmenybės charakteristikÄ , socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, dėl to nepagrįstai atsisakė tvirtinti komisijos nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ .

Pasak nuteistojo J. K., teismas iÅ¡plėstinai vertino socialinio tyrimo iÅ¡vadas, nors neprivalėjo to daryti ir atsisakė tvirtinti komisijos nutarimÄ , nors komisijos yra nurodytos aiÅ¡kios aplinkybės, sudarančios pagrindÄ taikyti lygtinį paleidimÄ . Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , privalėjo atsižvelgti į formalųjį ir materialųjį kriterijus. Å iuo atveju nusikalstamo elgesio rizika nuo 35 balų sumažėjo iki 27 balų, pagal OASys metodikÄ rizika yra žema ir Å¡i aplinkybė yra esminė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Nuteistasis taip pat pažymi, kad yra skatintas vienuolika kartų. Už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį buvo įvertintas aukščiausia paskatinimo forma ir iÅ¡ paprastosios grupės paskirtas į lengvÄ jÄ grupę. Dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programos ir renginiuose, anoniminių alkoholikų susitikimuose. Å ios aplinkybės rodo, kad jis daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .Nuteistasis skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad lygtiniam paleidimui teikiamas ne pirmÄ kartÄ ir nuo paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo teisme įvykdė visas paskirtas socialinės reabilitacijos priemones.

Todėl atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ remiantis tais pačiais argumentais nėra galimas. Teismas pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vertino kaip privalomÄ ir savaime suprantamÄ aplinkybę, taip sumenkindamas dedamas pastangas. Toks teismo požiÅ«ris yra demotyvuojantis. Skunde pabrėžiama ir tai, kad teismas, vadovaudamasis BPK 360 straipsnio 2 dalimi, vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos.

Todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ ankstesni teistumai neturėtų bÅ«ti vertinami, nes jie jau įvertinti teismo skiriant bausmę, taip pat socialinio tyrimo iÅ¡vadoje. Komisijos nutarime visos aplinkybės, reikÅ¡mingos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, įvertintos tinkamai ir pagrįstai konstatuota, kad akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ taikyti lygtinį paleidimÄ . Nuteistojo J. K. manymu, teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo ir neteisingai įvertino Å¡iam klausimui teisingai iÅ¡spręsti bÅ«tinas aplinkybes.

Netinkamai įvertino komisijos iÅ¡vadas ir vadovavosi senÄ ja BVK redakcija, kurios taikymas nėra galimas. Pasak nuteistojo, vertinant lygtinio paleidimo materialiÄ sias sÄ lygas, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius. Å iuo atveju teigiami pokyčiai yra akivaizdÅ«s ir pakankami lygtinio paleidimo taikymui.Atsiliepimų į nuteistojo J. K. skundÄ negauta.Nuteistojo J. K. skundas atmetamas. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nuteistojo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimta nutartis atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , yra pagrįsta, motyvuota, iÅ¡vados paremtos visapusiÅ¡ku aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ , vertinimu.

Nutartyje teisingai nustatyta, kad nuteistasis J. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo sÄ lygas (yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika žema), tačiau nutartyje teisingai konstatuota ir tai, kad vien tik Å¡ių aplinkybių nepakanka iÅ¡vadoms dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįsti.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

IÅ¡ minėtos BVK normos konstrukcijos spręstina, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo atitikimas formaliems reikalavimas (įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas) sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl galimybės nuteistÄ jį paleisti lygtinai, tačiau nelemia besÄ lyginio lygtinio paleidimo taikymo.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai.

Nuteistasis J. K. pataisos namuose dirba, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , specialybę, yra 11 kartų skatintas, taip pat įvykdė visas jam skirtas komisijos rekomendacijas, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, nors nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, iÅ¡lieka nustatyti artimi kriminogeniniai veiksniai, didinantys tikimybę nusiklasti pakartotinai: nestabili finansinė padėtis; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, mÄ stymas ir elgesys.

Minėti veiksniai nuteistajam buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo metu (duomenys ir Teismų informacinės sistemos Liteko), todėl akivaizdu, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose reikÅ¡mingos įtakos pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ didinančių veiksnių mažėjimui neturėjo. Å iuo aspektu pažymima, kad apie pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).Be to, atkreipiamas dėmesys, kad J. K., nors ir ėmėsi priemonių spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas (dalyvauja anoniminių alkoholikų susitikimuose), socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡lieka pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantis veiksnys, susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiu. NusikaltimÄ , už kurį atlieka bausmę, J. K. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl Å¡is veiksnys yra svarbus darant iÅ¡vadas apie tai, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje.

IÅ¡ pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistojo J. K. elgesys viso bausmės atlikimo metu negali bÅ«ti vertinamas, kaip nepriekaiÅ¡tingas. Nuteistasis skatintas 11 kartų, tačiau taip pat ir baustas. Pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai buvo žinomi reikalavimai ir draudimai, taikomi nuteistiesiems. Nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, kaip linkusį nepaklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams asmenį.

Ä®vertinus nuobaudų ir paskatinimų skyrimo laikÄ , kryptinga teigiama elgesio korekcija pataisos namuose stebima tik nuo 2015 m. vidurio, kai nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidinėjo, buvo skatintas. Teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai buvo įvertinti iÅ¡ paprastosios grupės perkeliant į lengvÄ jÄ . Tačiau Å¡ie elgesio pokyčiai nėra pakankami iÅ¡vadai, kad nuteistojo elgesio korekcija yra pakankama ir tolesnis jo pataisos procesas gali bÅ«ti tęsiamas laisvėje.

Skunde nuteistasis teigia, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobÅ«dis ar pavojingumas bei neatliktos bausmės dydis, negali bÅ«ti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja nuteistasis. Be to, pažymima ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .

Å iuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad J. K. toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ . Apylinkės teismas, prieÅ¡ingai negu tvirtina nuteistasis, įvertino visas aplinkybes, tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias nuteistÄ jį, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jau Å¡iuo metu taikyti lygtinį paleidimÄ nėra pagrindo.

Nutartyje nurodyti aiÅ¡kÅ«s motyvai, kuriais teismas grindžia savo iÅ¡vadas ir su jais kolegija sutinka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumÄ , neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Todėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo J. K. skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo J. K. (J. K.) skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                                                                                RamÅ«nas Antanavičius                                                                                                                                Nerijus Meilutis                                                                                                                                Algerdas UrbÅ¡ys