5ecf9620-fe83-4e5b-8aee-1641c526ac76 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1-2109-1035/2016             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-70654-2015-3             Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.3             (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 20 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorams Gediminui Juknai, Loretai Masiulionytei,kaltinamajam V.

P., jo gynėjai advokatei Elenai Å ajaukaitei, nukentėjusiajai M. G.,vertėjams E. S., A. K., E. V., I. P., O. M.,             vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:             1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 straipsnio 8 punktÄ laisvės atėmimu 15 metų;

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi lygtinai paleistas nuo neatliktos 4 metų 2 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės;             2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi lygtinai paleistas nuo neatliktos 8 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės;kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , n u s t a t ė : V. P. 2015 m. gruodžio 25 d., apie 01.00 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu batu apauta koja iÅ¡ virÅ¡aus du kartus sudavė ant čiužinio gulinčiai nukentėjusiajai sugyventinei M. G. į kairį Å¡onÄ , vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę krÅ«tį, deÅ¡inės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai M.

G. į kairę ausį ir į deÅ¡inę akį, taip smurtaudamas prieÅ¡ Å¡eimos narį sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ dėl padarytų muÅ¡tinių deÅ¡inio virÅ¡utinio voko ir kairio užausio srities žaizdų su poodinėmis kraujosruvomis veide bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ dėl padaryto Å¡eÅ¡to kairės pusės Å¡onkaulio lūžio ties vidurine pažastine linija. Å iais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.Kaltinamasis V.

P. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad su M. susitiko apie 15.30 val., nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, degtinės ir iÅ¡gėrė su ja. Apie 19.30 val. atėjo pas buto, kuriame ji gyvena, Å¡eimininkÄ ir vėl iÅ¡gėrė. Apie 20.30 val. jis davė pinigų, kad ji dar nueitų alkoholio, tačiau nukentėjusioji išėjo ir negrįžo. Jis pats nuėjo į jos kambarį miegoti. Apie 12.00 val. nukentėjusioji grįžo sumuÅ¡ta.

Jis jÄ iÅ¡barė ir išėjo namo. KitÄ dienÄ nukentėjusioji atėjo pas jį į namus. Tai buvo po Å v. Kalėdų. Jie pasėdėjo, jo motina suruošė stalÄ , nukentėjusioji dar paÅ¡oko, o kitÄ dienÄ jis sužinojo apie pareiÅ¡kimÄ . Nukentėjusioji jam nesakė, kad padavė pareiÅ¡kimÄ . Kai paskambino policija, jis nustebo. Jis nesupranta, kodėl nukentėjusioji jį apkalbėjo. Atsakydamas į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis parodė, kad tai įvyko pernai gruodžio mėn., per Å v.

Kalėdas, atrodo 25 d. Nukentėjusioji išėjo maždaug 19.30 val. Ji buvo sveika. Jie buvo dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), Å¡eimininkas J. kartu gėrė. Nukentėjusioji grižo apie 00.30 val. jau sumuÅ¡ta. Nepamena sužalojimų. Pradėjo jÄ barti, nes pinigus pragėrė. Pats gyvena Å¡alia, per gatvę – (duomenys neskelbtini). IÅ¡ ryto nukentėjusioji pas jo motinÄ atėjo apie 11.00 val. ir pasakė, kad buvo poliklinikoje, kur jÄ sutvarstė, o apie policijÄ nieko nesakė.

Gyveno su nukentėjusiÄ ja, kai ji gyveno bendrabutyje, jie kaip draugai. Bendro Å«kio nevedė, kartu negyveno. BÅ«davo, kad ateidavo pas jÄ ir nakvodavo. Å iaip jis gyvena su motina. TÄ vakarÄ jis buvo iÅ¡gėręs, todėl gerai nukentėjusiosios neįžiÅ«rėjo, pamatė tik tai, kad ji sumuÅ¡ta. Kai tÄ vakarÄ iÅ¡gėrinėjo, nebuvo jokių konfliktų. VisÄ laikÄ buvo ir gėrė trise. Santykiai su nukentėjusiÄ ja geri, bÅ«na, kad susibara. Nežino, kodėl nukentėjusioji kreipėsi į pareigÅ«nus.

Anksčiau nukentėjusioji nuomojo kambarį bendrabutyje, bet įvyko ten konfliktas, todėl dabar ji gyvena pas minėto buto Å¡eimininkÄ , kuris leido jai nemokamai gyventi. Nukentėjusiajai kartais su galva bÅ«na negerai, ji turi neįgalumÄ , iÅ¡ trečio aukÅ¡to yra iÅ¡kritusi. Gal ji supyko, kad jis jÄ iÅ¡barė. Ji pavydi, sako, kad jis vaikÅ¡to pas moteris.Nukentėjusioji M. G. apklausiama teisme parodė, kad su kaltinamuoju santykiai yra labai geri, su jo motina taip pat gerai sutaria. Jie yra tiesiog draugai, bendro Å«kio neveda.

Dabar gyvena pas J. (duomenys neskelbtini). Susitiko su kaltinamuoju, nuėjo į parduotuvę, nusipirko butelį, nėjo pas buto Å¡eimininkÄ . Tikslaus laiko nežino. Atsakydami į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji parodė, kad nežino, kas atsitiko, jai prie parduotuvės davė per galvÄ , ji nukrito, atsikėlė ir nuėjo namo pas motinÄ J. Å .. Motina pamatė, kad ji kraujuota, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir jÄ nuvežė į ligoninę. Susiuvo ausį ir paleido.

Kai iÅ¡kvietė pagalbÄ , tai ir policija atvažiavo. Dar buvo nuėjusi pas kaltinamÄ jį, ten buvo jo motina. Greitoji pagalba buvo atvažiavusi dar naktį. Per galvÄ jai davė prie parduotuvės Rinktinės g. Sudavė jaunas vaikinas, dar telefonÄ pavogė. Kai atsikėlė, nuėjo į namus. Kaltinamasis paklausė, kodėl ji kraujuota, duris atidarė buto Å¡eimininkas. Kai ji atidarinėjo duris, nukrito, moteris pamatė ir pasakė, kad ji pastovėtų, kol ledÄ atneÅ¡. Moteris atnešė ledo ir ji nuėjo į namus.

Nežino, kur ta moteris gyvena. Pasakė jiems, kad jÄ sumušė, paltas kraujuotas buvo. Dar Å¡eimininkas paklausė, kodėl ji kraujuota. Kaltinamasis išėjo namo, o ji pas savo motinÄ , atsigulė virtuvėje. Motina iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , atvažiavo ir pareigÅ«nai. Klausė, kodėl motina ir pareigÅ«nus iÅ¡kvietė. Tai vyko naktį. Sakė pareigÅ«nams, kad jÄ sumušė kaltinamasis, nes yra pavydi, galvojo, kad jis pas moteris nuėjo. IÅ¡ pavydo pasakė pareigÅ«nams neteisybę.

Grįžo pėsčiomis naktį, apie 04.00 val., pas J., atsigulė ant grindų. KitÄ dienÄ paskambino pareigÅ«nai. Jos motina davė jai kitÄ telefonÄ , kad galėtų jai paskambinti. TÄ numerį jos motina žinojo. Pasakė pareigÅ«nams, kad negali pas juos ateiti. Gulėdama ant grindų pastebėjo, kad J. atidarė duris ir atėjo pareigÅ«nai. Sakė jiems, kad blogai jaučiasi, nori miegoti, o jie sėdėjo ir rašė. Ji apkalbėjo kaltinamÄ jį. Ji pagulėjo, pamiegojo, pailsėjo, atsikėlė ir pas kaltinamÄ jį nuėjo.

Jo motina paprašė pasilikti ir pasėdėti. Kaltinamasis įjungė muzikÄ . Nesakė jam, kad buvo pas pareigÅ«nus. Pasakė tik tai, kad ausį susiuvo. JÄ apklausė tris kartus. Ji tÄ pačiÄ dienÄ , kai jÄ apklausė, pasakė, kad nutrauktų bylÄ , nes kaltinamasis nekaltas. VienÄ sykį klausė, antrÄ sykį irgi pasakė, kad jis nekaltas. Po to dar nuėjo į policijÄ ir parašė, kad kaltinamasis nekaltas, bet moteris jos raÅ¡tÄ padėjo į dokumentų aplankÄ , pasakė, kad paskambins jai ir praneÅ¡, bet nepranešė.

Vėliau vėl nuėjo ir prašė bylÄ nutraukti, sakė, kad nesÄ mones priÅ¡nekėjo. Nežino, kuriÄ dienÄ jÄ apklausė. KitÄ dienÄ . IÅ¡ pradžių sulaukė skambučio, tačiau atsakė, kad negali ateiti, nes nori miegoti. Po kurio laiko pareigÅ«nas pats atėjo ir klausinėjo. IÅ¡ pradžių ji buvo parodžiusi, kad gulėjo ant grindų, kaltinamasis atėjo ir sudavė jai kojomis ir rankomis. Du kartus buvo taip parodžiusi. Vėliau prašė, kad viskÄ nutrauktų. Kai pareigÅ«nas buvo namie, taip pat sakė, kad nutrauktų.

Ji nusiramino, pagalvojo, kodėl ji kaltina kaltinamÄ jį, juk jis nieko nedarė, ji pati nukrito, jai kitas vaikinas lauke davė per galvÄ . TÄ patį sakė ir motinai. Kai Å¡i kvietė pareigÅ«nus, ji paklausė, kodėl ji taip daro, o motina atsakė, kad taip reikia. Tada jÄ nuvežė į ligoninę. Ji dar vaidino medikams, kad skaudÄ Å¡onkaulius. Kai jie sėdėjo ir gėrė, jokių konfliktų nebuvo. Jai vaikinas lauke du kartus trenkė per galvÄ , t. y. į pakaušį ir nosį. Jis buvo už nugaros, tada perėjo į priekį, trenkė ir iÅ¡kraustė kiÅ¡enes.

Dėl Å¡onkaulio sugalvojo pati. Gal kai krito ant laiptų, kai duris atidarinėjo. Juto skausmÄ , kai nukrito, skaudėjo visÄ naktį, negalėjo apsiversti. Nepamena, kÄ sakė medikams. Savo motinai sakė, kad jÄ sudaužė, o kas tai padarė, nesakė. Gal ir sakė, kad kaltinamasis. Motina iÅ¡kvietė gydytojus ir policijÄ . KitÄ dienÄ pareigÅ«nai atėjo pas jÄ Ä¯ namus. Vėliau pati nuėjo pas juos. Buvo po to susitikę su kaltinamuoju, gražiai bendravo, nesupyko. Nepamena, kada pas pareigÅ«nus buvo.

Po to buvo nuėjusi pas juos antrÄ kartÄ , sakė, kad nutrauktų bylÄ . Pakeitė parodymus, bet neprisimena, kada. Ji buvo iÅ¡mesta iÅ¡ trečio aukÅ¡to, stuburas buvo sulaužytas. Turi atminties sutrikimų. Kai grįžo, duris atidarė J.. Ji iÅ¡ karto atsigulė ant grindų, nieko nepasakojo. Ji sakė pareigÅ«nams, kad kaltinamasis yra jos draugas, jie draugauja. Sakė, kad yra pikta, nes kaltinamasis atėjo, sudavė jai koja ir ranka. IÅ¡ pradžių sakė pareigÅ«nams, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, bet vėliau sakė, kad tik draugas.

TÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėrus. Kai kÄ prisimena, kai ko ne.Nukentėjusioji M. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 25 d. parodė, kad 2015 m. gruodžio mėn. iÅ¡ 24 d. į 25 d. (duomenys neskelbtini), kur gyvena su sugyventiniu V. P., gėrė alkoholį. Buvo dviese kambaryje, kitame kambaryje buvo buto Å¡eimininkas J. M.. V. pradėjo pavyduliauti, įtarė, kad ji buvo pas meilužį. Dėl to kilo konfliktas, iÅ¡ pradžių žodinis. Ji atsigulė ir tada sugyventinis jÄ gulinčiÄ pradėjo spardyti, taip pat trenkė jai kumščiais.

Kiek buvo suduota smÅ«gių, neatsimena. Sugyventinis smÅ«giavo į veidÄ , Å¡onkaulius, pilvÄ . Po to sugyventinis išėjo. Ji tada išėjo pas motinÄ (duomenys neskelbtini), kur motina iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Sugyventinis jÄ spardė kojomis ir daužė rankomis. Greitoji medicinos pagalba jÄ nuvežė į Lazdynų ligoninę (1 t., b. l. 32).Nukentėjusioji M. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 29 d. parodė, kad ji nuo 2015 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 25 d. 01.13 val. buvo bute (duomenys neskelbtini) kartu su savo draugu, su kuriuo negyvena, jo vardas V.

P., kuris atėjo pas jÄ Ä¯ svečius. Jiems bÅ«nant viename kambaryje, kilo žodinis konfliktas, nes jis pamanė, kad ji jį iÅ¡duoda su kitu vyru. Žodinio konflikto metu jos draugas jos nebuvo nei pargriovęs nei pastÅ«męs, ji pati nusprendė atsigulti ant grindų esančio čiužinio. Tuo tarpu draugas buvo nuėjęs pas buto savininkÄ J. M., po kurio laiko jis grįžo vienas iÅ¡ Å¡eimininko kambario į jos kambarį ir priėjęs jai iÅ¡ deÅ¡inės pusės esančio Å¡ono su deÅ¡inės kojos batu jai iÅ¡ virÅ¡aus trenkė su koja į kairį Å¡onÄ 2 kartus, po ko vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę krÅ«tį, viso smÅ«gių buvo trys.

Visų trijų smÅ«gių metu juto fizinį skausmÄ , po ko V. P. pasilenkė prie jos ir deÅ¡inės rankos delnu trenkė jai du kartus, vienÄ Ä¯ galvos sritį, dėl ko sužalojo jai ausį, ir vienÄ Ä¯ deÅ¡inę akį. Å ių dviejų smÅ«gių metu juto fizinį skausmÄ . Po Å¡ių smÅ«gių pas jÄ aplink deÅ¡inę akį atsirado mėlynė. Kai trenkė per kairę ausį savo deÅ¡iniu delnu, teko siÅ«ti kairę ausį. Dėl ko ji 2015 m. gruodžio 25 d. patruliams minėjo, kad jos draugas V.

P. jÄ pastÅ«mė, atsakyti negali, bet to tikrai nebuvo, ji pati atsigulė ant grindų, kur buvo čiužinys. Tikrai žino, kad jis jai trenkė tik du smÅ«gius deÅ¡inės rankos delnu, ne kumščiu. Jos draugas V. P. tikrai jai su koja į pilvÄ netrenkė ir kumščiu taip pat netrenkė į pilvÄ , tai paminėjo, nes buvo susijaudinusi ir labai skaudėjo kairį Å¡onÄ . Žino, kad kai po įvykio atvažiavo greitoji medicinos pagalba, jÄ nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jai nustatė kairėje pusėje vieno Å¡onkaulio lūžį.

SmÅ«giai buvo suduoti tik deÅ¡ine koja du kartus iÅ¡ virÅ¡aus į kairį Å¡onÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę krÅ«tį, po ko deÅ¡inės rankos delnu trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ kairę ausį ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę akį (1 t., b. l. 38–40). Nukentėjusioji M. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 18 d. parodė, kad bÅ«nant bute (duomenys neskelbtini) kartu su V. P. ir J. M. pritrÅ«ko alkoholinių gėrimų, todėl jos draugas V. P. davė jai pinigų alui. Ji išėjo ir nuėjo pas savo tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), ir ten pas juos pabuvo.

Grįžusi į butÄ (duomenys neskelbtini) rakino laiptinės duris ir susitrenkė į duris nosimi, buvo labai daug kraujo ant grindų. Tada ji įėjo į namus, buto Å¡eimininkas dar atidarė jai duris ir jos pasiteiravo, kodėl ji tokia kraujuota. Ji jam atsakė, kad nukrito ir užsigavo nosį ir veidÄ . Tada į kambarį įėjo jos draugas V. P. ir pasiteiravo, kas jÄ taip sumušė. Ji atsakė, kad kažkoks tai vaikinas. Tada V. P. paklausė, kur ji buvo ir kodėl nieko neatnešė, liepė jai eiti gultis, o pats išėjo.

Ji Å¡iek tiek pagulėjo ir išėjo ieÅ¡koti V. P., nes manė, kad jis pas kokiÄ â€žbobÄ â€œ nuėjo. Dar užėjo pas savo tėvus ir duris atidarė jos motina J. Å ., ji nuėjo į virtuvę, tuomet motina pasiėmė telefonÄ ir iÅ¡kvietė jai greitÄ jÄ ir policijÄ . Ji dar pasiteiravo motinos, kam kvieti, o motina jai atsakė, kad ji visa kraujuota. Su greitÄ ja atėjo policijos pareigÅ«nai, kurie pasiteiravo, kodėl ji kraujuota. Ji atsakė, kad nežino, gal pati nukrito, gal sudaužė kas, sumušė jÄ V. (V.

P. ), ji neatsimena. Greitoji jÄ apžiÅ«rėjo ir pasakė, kad reikia vežti į Lazdynų ligoninę. IÅ¡ ligoninės ji pėstute grįžo į namus nakties metu. Jai 2015 m. gruodžio 25 d., apie 02.00 val., paskambino policijos pareigÅ«nas ir paprašė atvykti į 1 PK, bet ji atsakė, kad negali, guli, jai yra labai blogai ir toliau gulėjo. Po ko į duris kažkas paskambino, Å¡eimininkas J. atidarė duris ir pasakė kažkam praeiti iki kambario, kur ji gulėjo. Atėjo pareigÅ«nas, kuris jÄ apklausinėjo, kažkÄ ji sakė, kad jos sugyventinis jÄ sumušė, nors jis nėra jos sugyventinis, ji tikrai su V.

P. negyvena, bendro Å«kio neveda, kaip pažįstami susitinka. Kodėl ji pareigÅ«nams sakė, kad jis yra jos sugyventinis, nežino, žino, kad jis yra tik jos draugas, su kuriuo kartais susitinka ir jie kartu pageria alkoholinių gėrimų. Ji tikrai, kai duris atidarė, krito su visu kÅ«nu ant laiptų, gal tada ir susilaužė sau Å¡onkaulį pati. Ir susimušė į laiptus akį ir nosį. PareigÅ«nams sakė, kad tai jos sugyventinis V. P., nes ji ant jo pyko, kad jis jÄ paliko ir jai teko jo ieÅ¡koti.

Dėl to ir jį apkaltino ir pavadino savo sugyventiniu. V. P. nei karto jai netrenkė ir jokios fizinės prievartos prieÅ¡ jÄ nenaudojo, jokio fizinio skausmo jai jis nesukėlė, ji tai pamelavo. Tarp jos ir draugo buvo tik barnis, nes V. P. ant jos Å¡aukė, kas jÄ sumušė. Savo motinai melavo, kad jÄ jos draugas V. P. sumušė. Jai spaudimo tikrai niekas nedaro, ji žino, kad pati melavo, dėl to ir atėjo prisipažinti, kad nekaltai apkaltino savo pažįstamÄ V. P.. PraÅ¡o nutraukti pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ V.

P. atžvilgiu, nes jis tikrai prieÅ¡ jÄ nesmurtavo (1 t., b. l. 45–46).Liudytoja J. Å . apklausiama teisme parodė, kad jos dukra M. G. dažnai prisigeria, tada tai muÅ¡asi, tai taikosi, čia gi meilė neiÅ¡skiriama su V.. Dukra be buto, neturi kur gyventi. Dukra buvo pas jÄ atėjusi, sakė, kad daugiau su juo (kaltinamuoju) nebus, nes jis jÄ primušė, mėlyna visa buvo. Kai girtas krenti, tai apsidaužai, o čia visas veidas mėlynas buvo. DukrÄ sumušė V., jos draugas. Datos tikslios negali pasakyti, dienos metu buvo atėjusi.

VienÄ kartÄ kvietė policijÄ , greitÄ jÄ . Dukra buvo atėjusi pas jÄ , visa sudaužyta, todėl ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Dukra sakė, kad jÄ sumušė jos draugas V.. Nežino, kur dukra galėjo bÅ«ti sumuÅ¡ta, neklausė. Dukra su V. yra neiÅ¡skiriami draugai, tačiau jos nepriima V. motina. Dukra su V. visada bÅ«na kartu. Pati gyvena (duomenys neskelbtini). Iki Rinktinės g. nėra toli. Pagarsinus liudytojos J. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 42–43), ji parodė, kad jau daug laiko praėjo, todėl palaiko tuos parodymus, kuriuos davė anksčiau.             Liudytojas J.

M. apklausiamas teisme parodė, kad M. atėjo sudaužyta, ji dažnai praÅ¡o pinigų prie prekybos centro, gal jai kas trenkė į galvÄ . Jis gyvena (duomenys neskelbtini), pas jį laikinai gyveno ir M. Kartais pas jį ateina ir kaltinamasis, kuris su M. yra seni pažįstami, jie bendrauja kaip vyras ir žmona. Grįžusi namo, ji pasakė, kas jÄ sumušė V., bet jis nelabai tuo tiki. Kai ji atėjo, buvo sumuÅ¡ta, kraujuota. Ar ji bute buvo, ar miegojo, jis nežino, seniai viskas buvo. Neprisimena, ar bute buvo V., kai ji grįžo.

JÄ greičiausiai sumušė prie „Žalgirio“ parduotuvės. Nežino, ar tÄ vakarÄ tarp jų buvo konfliktas. Pagarsinus liudytojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 35), jis parodė, kad jis viskÄ papasakojo iÅ¡ M. žodžių. Jo visi parodymai yra teisingi. Neprisimena, ar M. atėjo arba buvo kambaryje sumuÅ¡ta. Galėjo bÅ«ti, kad girdėjo smÅ«gius ir Å¡Å«ksnius. Kaltinamasis išėjo po visko į namus. Gal ir buvo, kad jis rado M. kambaryje. Ji girta po kambarį vaikÅ¡to, gal kur nors nukrito.             Liudytojas J.

M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gruodžio 25 d. parodė, kad laikinai pas save yra priėmęs gyventi pažįstamÄ M., pas kuriÄ kartais bÅ«na sugyventinis, kurio vardo ir pavardės nežino. 2015 m. gruodžio 24 d. vakare buvo pas save kambaryje, o M. su sugyventiniu kitame kambaryje. IÅ¡girdo, kaip M. sugyventinis rusų kalba Å¡aukė, kad nužudys jÄ , po ko pasigirdo smÅ«giai. Po to M. sugyventinis išėjo iÅ¡ buto. Konflikto nematė, tik girdėjo. Užėjęs į kambarį rado gulinčiÄ M., kuri buvo kraujuotu veidu.

M. pasakė, kad jÄ sumušė sugyventinis, po to apsirengė ir išėjo (1 t., b.l. 35).             Liudytojas M. L. apklausiamas teisme parodė, kad dirba Patrulių rinktinėje patruliu. Atsimena paskutinį atveji, kai rašė protokolus už gėrimÄ abiem asmenims (kaltinamajam ir nukentėjusiajai), tai buvo prieÅ¡ porÄ savaičių. Pagarsinus liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 92–93), jis parodė, kad Å¡iek tiek pamena tai. Atsimena, kad nukentėjusiÄ jÄ greitoji iÅ¡vežė, iÅ¡ jos buvo atimtas telefonas, todėl ji skambino iÅ¡ mamos telefono.

Nukentėjusios veidas buvo sumuÅ¡tas. Jos motina vadino jÄ alkoholike. Patvirtina savo ankstesnius parodymus, nes tada geriau viskÄ atsiminė.             Liudytojas T. P. apklausiamas teisme parodė, kad teko matyti tiek kaltinamÄ jį, tiek nukentėjusiÄ jÄ . Pagarsinus liudytojo T. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 90), jis parodė, kad dabar atsimena. Kaltinamojo tada nebuvo. Buvo nuvažiavę į įvykį, lygtai tai motina kvietė policijÄ . Buvo nukentėjusioji ir jos motina.

Nukentėjusioji buvo sumuÅ¡ta, veidas. Paklausus, kas įvyko, ji atsakė, kad sumušė, tačiau ne Å¡itame bute, o kitur. Lyg tai Rinktinės g. Paklausus, kas sumušė, atsakė, kad jos draugas. Draugo vardo ir pavardės nepamena. Kai jÄ sumušė, ji atėjo pas savo motinÄ ir Å¡i iÅ¡kvietė policijÄ . Atvažiavo greitoji ir nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡vežė į Lazdynų ligoninę. Motina buvo negražiai apie dukrÄ atsiliepusi. Nukentėjusioji bandė butÄ nurodyti, kur jÄ sumušė, po to dar kitÄ adresÄ sakė.

Nukentėjusioji sakė, kas bute jÄ sumušė. Klausinėjo, koks adresas. Nukentėjusioji atsakė, kad Rinktinės g. 20, po to kitÄ adresÄ nurodė. Neblaivi ji buvo, todėl negalėjo nurodyti.Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2016 m. sausio 11 d. raÅ¡te nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 25 d. 01.11 val. sistemoje įregistruotas praneÅ¡imas dėl įvykio (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad skambučio skaitmeninė kopija iÅ¡siųsta el. paÅ¡tu policijai (1 t., b. l. 6). IÅ¡ 2016 m. vasario 10 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro gautas garso įraÅ¡as, kuris įraÅ¡ytas į CD diskÄ , paleidus garso įraÅ¡Ä girdisi moteriÅ¡kas balsas, prisistatantis kaip J.

Å ., kuri praÅ¡o gydytojo atvažiuoti dėl moters, kuri atėjo pas jÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini) ir kuriÄ sumušė jos sugyventinis (1 t., b. l. 7, 8–9).IÅ¡ 2015 m. gruodžio 25 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu fotografuota (1 t., b. l. 11–15).IÅ¡ 2015 m. gruodžio 29 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad dalinai apžiÅ«rėtas M. G. kÅ«nas, apžiÅ«ros metu fotografuota (1 t., b. l. 48–52).IÅ¡ VÅ¡Ä® Greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktos iÅ¡kvietimo kortelės matyti, kad 2015 m. gruodžio 25 d. 01.25 val. nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kortelės skiltyje „Kvietimo priežastis“ nurodyta, jog moteris (M.

G.) sumuÅ¡ta, sÄ moninga, kraujuoja, kortelės skiltyje „Ypatingos aplinkybės“ nurodyta, jog sumušė draugas (1 t., b. l. 61–62).IÅ¡ VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapo matyti, kad kreipimosi data ir laikas – 2015 m. gruodžio 25 d. 01.54 val., traumos data ir laikas – 2015 m. gruodžio 25 d. 01.15 val., traumos aplinkybės – (duomenys neskelbtini) bute sumušė V. P. (1 t., b. l. 66), o iÅ¡ Paciento, patyrusio galvos traumÄ , apžiÅ«ros PKS protokolo matyti, kad skiltyje „Traumos (ligos) laikas“ nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 25 d. sumušė draugas (1 t., b. l. 68).IÅ¡ 2016 m. balandžio 12 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas J.

M. P., apžiÅ«rėjęs M. G. medicininius dokumentus, pateikė iÅ¡vadÄ , jog M. G. nustatyta muÅ¡tinė deÅ¡inio virÅ¡utinio voko ir kairio užausio srities (pobÅ«dis nenurodytas) žaizda su poodinėmis kraujosruvomis veide bei Å¡eÅ¡to kairės pusės Å¡onkaulio lūžis ties vidurine pažastine linija; tai padaryta smÅ«giniais kietų bukų riboto pavirÅ¡iaus, baukabriaunių daiktų poveikiais (neatmetama, kad užausio žaizda galėjo bÅ«ti padaryta plėšiant ausies kauÅ¡elį nuo galvos rankomis) prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos; sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡onkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; muÅ¡tinė voko ir užausio srities žaizdos su poodinėmis kraujosruvomis, paimtos atskirai nuo Å¡onkaulio lūžio, atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 82–83).

J. M. P. ikiteisminio tyrimo metu atsakydamas į jam pateiktÄ klausimÄ , ar M. G. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti pačiai jai krentant ant laiptų visų kÅ«nu, atsakė, kad pagal sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ kÅ«ne jie negalėjo bÅ«ti padaryti pačiai krentant ant laiptų (1 t., b. l. 88).Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.Teismas, įvertinęs minėtus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė.Pagal teismų praktikÄ BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismo nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigÅ«nus (BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiÅ«rėti daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431-746/2015).Nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi nukentėjusiosios M.

G. ne teisme duotais parodymais, o jos parodymais, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gruodžio 25 d. ir 2015 m. gruodžio 29 d. Nukentėjusioji, apklausta iÅ¡ karto po įvykio, davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus, t. y. kad iÅ¡gertuvių bute (duomenys neskelbtini), kuriame ji laikinai gyveno, metu tarp jos ir jos draugo V. P. kilo konfliktas dėl jos tariamo meilužio ir V. P. iÅ¡ pavydo jÄ sumušė.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis – Å¡iais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, tačiau jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-179/2010, 2K-451/2013, 2K-228/2014).

Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikÅ¡mės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 2K-431-746/2015). Taigi nukentėjusiosios M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji vėliau keitė parodymus, neabejotinai yra svarbÅ«s bendrame Å¡ios bylos kontekste.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad yra ir kitų įrodymų, patvirtinančių minėtus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad bÅ«tent kaltinamasis iÅ¡ pavydo panaudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ .

Nukentėjusiosios 2015 m. gruodžio 25 d. ir 2015 m. gruodžio 29 d. duoti parodymai apie panaudoto smurto pobÅ«dį ir konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus yra nuoseklÅ«s. Juos patvirtinta liudytojos J. Å . (nukentėjusiosios motinos) teisme duoti parodymai apie tai, kad jos dukra buvo pas jÄ atėjusi, sakė, kad daugiau su juo (kaltinamuoju) nebus, nes jis jÄ primušė, mėlyna visa buvo, liudytojų (policijos pareigÅ«nų) teisme duoti parodymai apie tai, kad pagal iÅ¡kvietimÄ atvykus į nukentėjusiosios motinos butÄ nukentėjusioji nurodė, jog jÄ kitame bute sumušė jos draugas, liudytojo J.

M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2015 m. gruodžio 24 d. vakare buvo pas save kambaryje, o M. su sugyventiniu kitame kambaryje; iÅ¡girdo, kaip M. sugyventinis rusų kalba Å¡aukė, kad nužudys jÄ , po ko pasigirdo smÅ«giai, užėjęs į kambarį rado gulinčiÄ M., kuri buvo kraujuotu veidu.Minėti nukentėjusiosios parodymai patvirtinti ir kita baudžiamojoje byloje surinkta ir iÅ¡tirta raÅ¡ytine medžiaga. Visų pirma, tai Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad J.

Å . praÅ¡o atvažiuoti dėl moters, kuri atėjo pas jÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini) ir kuriÄ sumušė jos sugyventinis. Antra, tai nukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rėjusių gydytojų iÅ¡ karto po įvykio medicininiuose dokumentuose iÅ¡ nukentėjusiosios žodžių nurodytos aplinkybės, kad jÄ sumušė V. P., jos draugas. Trečia, specialisto iÅ¡vada, kurioje nustatytos nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. Ketvirta, minėti apžiÅ«ros protokoluose užfiksuoti duomenys. Taigi nukentėjusiosios M.

G. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gruodžio 25 d. ir 2015 m. gruodžio 29 d. duoti parodymai patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais ir atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes.Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 18 d. ir teisme duoti parodymai, kad jÄ nurodytÄ dienÄ sumušė ne kaltinamasis, o vaikinas prie parduotuvės, be to, grįždama jį pati susižalojo pargriovusi ant laiptų, teismo vertintini kritiÅ¡kai, nes jie prieÅ¡tarauja ne tik kitiems minėtiems įrodymams, kurių visuma nuosekliai papildo ir patvirtina nukentėjusiosios 2015 m. gruodžio 25 ir 2015 m. gruodžio 29 d. duotus parodymus, bet ir specialisto paaiÅ¡kinimams, kad pagal sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ kÅ«ne M.

G. nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti pačiai krentant ant laiptų. Be to, nukentėjusioji teisme parodė, kad jai nepažįstamas vaikinas prie parduotuvės sudavė du smūgius – į pakaušį ir nosį, tačiau medicininiuose dokumentuose smūgis į pakaušį nėra užfiksuotas.             Teismui nekyla abejonių, kad keisdama parodymus M. G. siekė, kad jos sugyventinis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, nes, bylos duomenimis, jie bendrauja iki šiol.

Å ias aplinkybes patvirtina teisme apklausta nukentėjusiosios motina J. Å . ir liudytojas M. L., kuris nurodė, kad prieÅ¡ Å¡iÄ apklausÄ teisme jam teko raÅ¡yti protokolus V. P. kartu su M. G. dėl alkoholinių gėrimų gėrimo. Be to, nukentėjusioji teisme nurodė ir tokias aplinkybes, kurių nebuvo nurodžiusi nei vienoje iÅ¡ minėtų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad jÄ sumušė vaikinas prie parduotuvės. Tai parodo nukentėjusiosios siekį bet kokiais bÅ«dais padėti kaltinamajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.             Dėl analogiÅ¡kų priežasčių teismas kritiÅ¡kai vertina liudytojo J.

M. teisme duotus parodymus, kurie iÅ¡ esmės skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Å is liudytojas iki Å¡iol bendrauja tiek su nukentėjusiÄ ja, kuri pas jį gyvena ir kuri taip pat keitė savo parodymus, tiek su kaltinamuoju, kuris dažnai ateina pas nukentėjusiÄ jÄ . Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu liudytojas J. M. yra linkęs nurodyti įvykio aplinkybes kaltinamojo naudai, tačiau nurodė jas neįtikinamai, nes teismo posėdyje nesugebėjo įtikinamai atsakyti į proceso dalyvių papildomus klausimus, painiojosi savo nurodomose aplinkybėse.

Be to, pagarsinus Å¡io liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, Å¡is juos patvirtino kaip teisingus.             Kaip minėta, kad kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusioji grįžo į butÄ jau sumuÅ¡ta. Kadangi Å¡ie kaltinamojo parodymai prieÅ¡tarauja kitiems teismo aptartiems įrodymams, teismas jais nesivadovauja parodymais.Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad V. P. 2015 m. gruodžio 25 d., apie 01.00 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu batu apauta koja iÅ¡ virÅ¡aus du kartus sudavė ant čiužinio gulinčiai nukentėjusiajai sugyventinei M.

G. į kairį Å¡onÄ , vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę krÅ«tį, deÅ¡inės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai M. G. į kairę ausį ir į deÅ¡inę akį, taip smurtaudamas prieÅ¡ Å¡eimos narį sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ dėl padarytų muÅ¡tinių deÅ¡inio virÅ¡utinio voko ir kairio užausio srities žaizdų su poodinėmis kraujosruvomis veide bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ dėl padaryto Å¡eÅ¡to kairės pusės Å¡onkaulio lūžio ties vidurine pažastine linija.

Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kadangi teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis su nukentėjusiÄ ja įvykio metu buvo ir dabar yra sugyventiniai, o tai prilyginama Å¡eimos narių statusui (BK 248 straipsnio 2 dalis).Aplinkybė, kad kaltinamasis su nukentėjusiÄ ja kartu gyvena ne nuolat, nesuteikia pagrindo jų nelaikyti sugyventiniais. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios teiginius, kad jie nėra sugyventiniai, paneigia liudytojo J. M. parodymai, kuris minėtų asmenų santykius apibÅ«dino kaip vyro ir žmonos, taip pat Å¡ios liudytojo nurodomos aplinkybės, jog nukentėjusioji gyvena jo bute ir pas jÄ dažnai ateina ir pasilieka nakvoti kaltinamasis.

Nukentėjusiosios motina J. Å . taip pat patvirtino kaltinamojo ir nukentėjusiosios glaudus ir meilės jausmais paremtus nuolatinius santykius. Patys kaltinamasis ir nukentėjusioji neneigė, kad įvykio dienÄ tarp jų buvo kilusios pavydo scenos. Tai, kad jie ir toliau bendrauja ir bÅ«na kartu patvirtina minėti liudytojo M. L. parodymai, kad jam teko jiems abiem raÅ¡yti protokolus už alkoholinių gėrimų vartojimÄ . Be to, nukentėjusioji turėjo ir pateikė pareigÅ«nams V. P. vardu iÅ¡duotÄ maitinimo talonÄ (1 t., b. l. 54–57).

Å i aplinkybė papildomai patvirtina jų bendravimo, kaip sugyventinių, faktÄ .             Teismas, skirdamas bausmę V. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta), į tai, kad nenustatytÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), taip pat į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – teistas 2 kartus, baustas administracine tvarka, nedirbantis, Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuotas ir negydytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 14–16).             Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam V.

P. už padarytÄ nusikaltimÄ skirtina bausmė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijos ribose, bausmės dydį nustatant tarp minimalaus ir vidurkio. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau iÅ¡vardytas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek kaltinamÄ jį, tiek jo įvykdytÄ nusikaltimÄ , tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.             Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių galimybę atidėti bausmės vykdymÄ .

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad V. P. praeityje yra teistas du kartus (vienÄ kartÄ už labai sunkų nusikaltimÄ , kitÄ â€“ už apysunkį, du kartus lygtinai paleistas, vienÄ kartÄ jam buvo atidėtas bausmės vykdytas, tačiau vėliau panaikintas, teistumas neiÅ¡nykęs), baustas administracine tvarka, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, turi problemų dėl alkoholio vartojimo (šį faktÄ patvirtina jam skirtos administracinės nuobaudos už alkoholinių gėrimų gėrimÄ vieÅ¡ose vietose arba girto pasirodymÄ ).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju bausmės tikslai kaltinamojo V. P. atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti tik izoliavus jį nuo visuomenės, t. y. paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę.Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 119–122) paliktinos galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.             Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 76,17 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 22–23).

Civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad M. G. dėl patirtų sužalojimu buvo gydyta asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kainÄ â€“ 76,17 Eur, ji buvo sumokėta iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetÄ vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.             Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius.

Nukentėjusiojo M. G. gydymo iÅ¡laidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalÄ asmenį (V. P.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusios gydymo iÅ¡laidos yra 76,17 Eur, todėl Å¡i suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iÅ¡ kaltinamojo V. P. (1 t., b. l. 24).Nagrinėjant bylÄ teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 321 Eur iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atlyginimo.

Teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo yra netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo V.

P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.V. P. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jai iÅ¡ V. P. 76,17 Eur (septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 17 ct) turtinei žalai atlyginti.Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ V.

P. atmesti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Valerij LauÅ¡