2017-01-25 Nr. AB-2000-3-61-3-01171-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-94-438/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01171-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 25 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus

apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo

(toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovo atstovas), priteisti 5 085 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sąlygas nuo 2013 m. balandžio 26 d.

iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. ir nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. Paaiškino, kad kamerose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, be to, kamerose buvo ne tik perteklinės miegojimo vietos, bet ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, todėl laisvo ploto buvo dar mažiau. Dėl blogos ventiliacijos kameroje tvyrojo drėgmė, dėl kurios nuo sienų ir lubų luposi tinkas, kuris krito ant galvų ir į lėkštes. Pažymėjo, kad kameroje esantis stalas yra per mažas, o karantino kameroje stalo iš viso nebuvo, be to, kamerose siautė tarakonai. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog kartą per mėnesį gaunamo vieno gabaliuko muilo ir vieno rulonėlio tualetinio popieriaus neužtenka. Kadangi skalbimo paslaugas Lukiškių TI-K teikia tik sąskaitoje turintiems pinigų, pareiškėjas turėjo rinktis tarp prausimosi ir skalbimo. Pažymėjo, kad išskalbtų drabužių nebuvo kur džiovinti, dėl drėgmės skalbiniai džiūdavo 4–5 paras, į juos prisigerdavo blogų kvapų. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lukiškių TI-K, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą suimtųjų laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui priteisė 650 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, teismas nustatė, kad laikotarpiais nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio

2 d. ir nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K iš viso praleido 109 paras. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų teismas taip pat nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus 2013 m. gegužės 14–19 d., 2013 m. gegužės 20 d. ryte, 2013 m. gegužės 23 d. vakare, 2013 m. gegužės 24–29 d., 2013 m. gegužės 30 d. ryte, 2013 m. liepos 24 d., 2014 m. gegužės 2–9 d. (iš viso 22,5 paros), kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiais Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso 86,5 paros, taigi pažeidimo faktą teismas laikė nustatytu. Teismas analizavo kitus pareiškėjo argumentus, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl kitų kamerose buvusių nepatogumų – byrančio tinko, tarakonų, stalo trūkumo, nepakankamo kiekio muilo ir tualetinio popieriaus, prasto vėdinimo bei tinkamo skalbinių džiovinimo galimybės nebuvimo, tačiau kitų neatitikimų teisės aktų reikalavimams teismas nenustatė, todėl, įvertinęs nustatyto pažeidimo trukmę, teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino

650 Eur suma.

III.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pažymi, jog nebuvo supažindintas su tvarka, kad jo drabužiai gali būti skalbiami nemokamai. Nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė išimtinai remdamasis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui A. M., jo teigimu, padarytos jį laikant Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. ir nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 15 d., atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas dalį pareiškėjo reikalavimų tenkino ir priteisė 650 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis bei faktu, jog buvo remiamasi atsakovo atstovo pateiktas duomenimis.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.)) 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą nagrinėjamu atveju aktualių teisės aktų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis tinkamai ir detaliai išnagrinėjus aktualų teisinį reguliavimą bei bylos faktines aplinkybes, dėl nustatytų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pažeidimų, todėl jų nekartoja.

Pažymėtina, kad nepaisant to, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su atsakovo atstovo pateiktas duomenimis ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šia medžiaga rėmėsi, tačiau nepateikė atsakovo atstovo duomenis paneigiančių įrodymų. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kadangi byloje, be pareiškėjo įrodymais neparemtų teiginių, nėra jokios šiems duomenims prieštaraujančios informacijos. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad byloje pateikti ne tik atsakovo atstovo duomenys, bet ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, parengti pareiškėjo kalinimo metu, kurių metu buvo fiksuojama tam tiktų pažeidimų, tačiau tokių pažeidimų nebuvo nustatyta kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (b. l. 16–31).

Minėtuose patikrinimo aktuose aplinkybių, susijusių su parazitais kamerose, nenustatyta, todėl pareiškėjo teiginiai apie netinkamai suteiktas kamerų dezinfekcijos paslaugas, atmestini kaip nepagrįsti. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str.

4 d. 2–4 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių procesinių taisyklių iš esmės laikėsi, tačiau su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka iš dalies ir plačiau pasisako dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pakankamo ploto kameroje neužtikrinimu. Lukiškių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto – šis reikalavimas nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau

– ir Įsakymas) 1.3.1 punkte, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015). Taigi, šio ginčo atveju byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo sąlygų neužtikrinimo maždaug 87 paras (keletą jų – visą parą; b. l. 8–9), t. y. neveikė taip, kaip to reikalavo Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas. Šie Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai sukėlė pareiškėjui atitinkamų neigiamų pasekmių (kamerų perpildymo sukeltus esminius nepatogumus, galimybės judėti apribojimą, žmogaus orumo pažeminimą, kuris turko itin ilgą laiką), kurios patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su minėtais atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 straipsnio

2 dalyje nustatyta, kad priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista žymiai, pažeidimo tąsa, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus. Apibendrindama išdėstytus argumentus, atsižvelgdama į neteisėtų veiksmų trukmę ir intensyvumą bei kitų pirmosios instancijos teismo detaliai aptartų aplinkybių visumą, pabrėždama, kad byloje nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o pareiškėjas nepateikė įrodymų ir nedetalizavo konkrečių sveikatos sutrikimų, nulemtų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad dėl netinkamų sąlygų būtų kreipęsis į atsakovo atstovą (b. l. 33), vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdama į pareiškėjo teisių pažeidimo metu buvusias Lietuvoje valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pagal faktines bylos aplinkybes teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu pareiškėjui už neturtinę žalą laikytina 700 Eur suma.

Pareiškėjo prašomos sumos (5 085 Eur) priteisimas pagal pirmiau aptartas šios individualios bylos aplinkybes būtų aiškiai neproporcinga, neatitinkanti pažeidimo masto ir intensyvumo, teisingumo ir protingumo kriterijų kompensacija. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir priteisia pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio

1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti. Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas