5ece83ff-2db2-4e0d-86f7-95a1609f963b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                             Administracinė byla Nr. I-3849-815/2016                             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03990-2015-2                             Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.37.2.3; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. Z. (S. Z.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas S. Z. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2015 m. rugpjūčio 2 d. skundu (b. l. 1–6) (skundas teismui iÅ¡siųstas 2015 m. rugpjūčio 3 d. (b. l. 9)), kurį patikslino 2015 m. spalio 5 d. skunde (b. l. 100–103) ir 2015 m. spalio 21 d. gautame skunde (b. l. 107–109), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.2.

Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.2.1. Pasak pareiškėjo, jis periodiškai nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. gydėsi LAVL: nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (plotas – 32,62 m2, įrengtos 8 lovos); nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d. režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24 (plotas – 21,25 m2, įrengtos 8 lovos); nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 29 (plotas – 15,45 m2, įrengtos 6 lovos); nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. kovo 31 d.

Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1; nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 29.2.2. Palatos, kuriose gydėsi, buvo pastoviai perpildytos, apleistos, jose seniai nedarytas remontas, tualetai (klozetai) nebuvo tinkamai atitverti pagal teisės aktų reikalavimus (Chirurgijos skyriuje), sienelės buvo neaukÅ¡tos, todėl naudotis tualetu tekdavo visiems matant. Be to, Chirurgijos skyrius įrengtas dviejuose aukÅ¡tuose ir abiems aukÅ¡tams skirtas vienas tualetas su 2 unitazais, atsitÅ«pus atlikti gamtinius reikalus, veidas bÅ«tų prie kito asmens užpakalio, taigi, praktiÅ¡kai tualetu buvo įmanoma naudotis tik po vienÄ .

Taip pat buvo įrengtos tik 2 praustuvės, todėl visi ligoniai ryte negalėdavo nusiprausti; pisuarų iÅ¡ viso nebuvo. Pažymėtina, kad Chirurgijos skyriuje vienu metu gydosi apie 40 pacientų.2.3. LAVL galima iÅ¡eiti į kiemÄ (tiek gydantis palatose, tiek kamerų tipo palatose), visur, t. y. Chirurgijos skyriuje, režiminiame korpuse ir LAVL kieme iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai, draudžiantys rÅ«kyti. PareiÅ¡kėjas visÄ gydymosi laikotarpį buvo priverstas nerÅ«kyti, dėl ko manė iÅ¡protėsiÄ s, organizme trÅ«ko nikotino, pareiÅ¡kėjas jautėsi pažemintas, labai kankinosi nerÅ«kęs. Pasak pareiÅ¡kėjo, joks įstatymas nedraudžia nuteistajam rÅ«kyti, taigi, LAVL savavaliÅ¡kai įtvirtino draudimÄ rÅ«kyti LAVL, tačiau neįrengė specialios rÅ«kymui skirtos vietos.

PareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ dėl teisės rÅ«kyti remiasi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKÄ®) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 19 straipsnio 4 dalimi.2.4. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl neteisėtų LAVL administracijos veiksmų jis laikytas paminėtomis sÄ lygomis, be to, nesilaikant teisės aktuose nustatytos ploto vienam asmeniui normos. Nurodytos sÄ lygos yra nehigieniÅ¡kos, taip pat nežmoniÅ¡kos. Taigi, pareiÅ¡kėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , kankinosi, kilo emocinė depresija, sutriko jo visavertis gyvenimas, pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata, stigo privatumo, kilo kitų problemų. 2.5.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jis kreipėsi į LAVL administracijÄ , nurodydamas tokias pačias aplinkybes, kaip ir skunde teismui, tačiau LAVL pateikė tik informacinio pobÅ«džio raÅ¡tÄ Nr. 7-415, kada ir kokiose palatose gydėsi pareiÅ¡kėjas, tačiau nenagrinėjo skunde nurodytų problemų2.6. PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakyme Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ® taisyklės) 111.4 punktu (dėl asmeniui tenkančio ploto kamerų tipo palatose (5,1 m2)), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ , Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , Peers prieÅ¡ GraikijÄ , Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009).

II Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 12–15, 113–115, 121–123).1. PareiÅ¡kėjas LAVL gydytas: nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. Chirurgijos skyriaus 1 palatoje (plotas – 32,60 m2, 8 lovos); nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d.

Chirurgijos skyriaus 24 kamerų tipo palatoje (plotas – 21,25 m2, 8 lovos); nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. Chirurgijos skyriaus 29 kamerų tipo palatoje (plotas – 15,45 m2, 8 lovos); nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. kovo 31 d. Chirurgijos skyriaus 1 palatoje (plotas – 32,60 m2, 8 lovos); nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. Chirurgijos skyriaus 30 kamerų tipo palatoje (plotas – 15,45 m2, 8 lovos).2. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės.3.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos. Pagal PÄ® taisyklių 111 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 m2.4.

LAVL apgyvendinimo tvarkÄ reglamentuoja Ä®statymas, PÄ® taisyklės, BVK, taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugÄ reglamentuojantys teisės aktai. LAVL teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris bÅ«tinas teikiant tokio pobÅ«džio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamÄ nepertraukiamÄ gydymÄ . LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi bÅ«ti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems (imperatyviai) nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems Å¡ios paslaugos reikalingos.

Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti pažeistos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir Įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.5. LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas (1 ir 4 laikotarpiu), yra sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val., laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas, sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniuose sektoriuose ir gyvenamosiose patalpose (laisvuose korpusuose (bendrabutinio tipo palatose).

Pažymėtina, kad tokios nuostatos laikosi ir LVAT (administracinė byla Nr. A44 -707/2014) ir EŽTT.6. LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir PĮ eksploatavimo taisyklės), kuriose nenustatyta, kokie baldai turi būti įrengti pataisos įstaigos gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas.

Pagal paminėtų taisyklių 16.5 punktÄ , rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, joje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Nurodytoje nuostatoje taip pat nenustatyta, kad unitazas ar klozetas bÅ«tų uždengiamas. Unitazo uždengimas nenustatytas ir HN 76:2010.7. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai ar normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtÄ , Å¡alinami per trumpiausius terminus, kiekvienais metais visos Å¡iam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.8.

LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, Å¡ie darbai atliekami kartÄ per mėnesį, o prireikus ir dažniau; visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos.

Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir HN 47-1:2012) reikalavimus, atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami LAVL nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų.9. LAVL pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis PÄ® taisyklių 258 punktu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, LAVL yra patvirtinusi dušų lankymo grafikÄ , pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę, Å¡is grafikas atitinka ir HN 76:2010 68 punkto reikalavimus.Pagal PÄ® taisyklių 258 punktÄ ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę, pagal HN 76:2010 67 punktÄ lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami, atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip 1 kartÄ per savaitę.

LAVL yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone.10. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.11. Pagal TKÄ® 19 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose Å¡vietimo, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Pagal HN 76:2010 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pagal 14 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Tokio pobÅ«džio informacija iÅ¡kabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.

Pagal teisės aktų nuostatas tokio draudimo įgyvendinimu turi pasirÅ«pinti LAVL; įvertinant aplinkybę, kad visuotinai yra žinomas TKÄ® draudimas rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje ar įstaigose, ir tai, kad informacija apie draudimÄ rÅ«kyti iÅ¡kabinta LAVL, LAVL administracija tinkamai pasirÅ«pino Å¡io draudimo įgyvendinimu. Bausmių vykdymo sistemÄ reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Atsižvelgiant į LAVL tikslinę paskirtį, t. y. asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ , LAVL privalo vykdyti TKÄ®.

TKÄ® nenustato galimybės skirstyti į rÅ«kančiųjų ir (arba) nerÅ«kančiųjų kameras, taip pat nenustato ir specialių rÅ«kymo vietų, kadangi TKÄ® draudimas galioja LAVL teritorijoje ir jos patalpose.12. Remiantis LVAT praktika, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (Å¡iuo atveju – LAVL) veiksmų, nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktine atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina ir nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos kilimÄ .PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas grindžia neturtinės žalo kilimÄ .

Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma.Pažymėtina, kad pagal LVAT praktikÄ asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK. 6.250 straipsnio prasme), jeigu jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK. 6.271 straipsnio prasme) (administracinė byla Nr. A146-1527/2012). III Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad skundu nesutinka, kad LAVL administracija elgėsi teisėtai ir pagrįstai, žalai kilti nėra bÅ«tinų sÄ lygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ Å¾alÄ , praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia iÅ¡ esmės tokius argumentus (b. l. 128–130).1.

PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į DepartamentÄ ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo, apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų. PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę skųstis dėl laikymo sÄ lygų, bÅ«damas LAVL, bet to nedarė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo.

Å ios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės.2. Pagal TKÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ draudžiama prekiauti tabako gaminiais sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, o 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose.LAVL yra Departamentui pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ .Esant tokiam reglamentavimui darytina iÅ¡vada, kad draudžiama prekiauti tabako gaminiais bei juos vartoti LAVL.3.

Dėl žalos atlyginimo3.1. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, kilusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , kilusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).3.2.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį kyla esant 3 bÅ«tinoms sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, teisės pažeidimu padarytai žalai. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) kilo bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. 3.3.

Pažymėtina, kad neturtinė žala yra visų pirma susijusi su konkrečiu asmeniu, jo fiziniais ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais, jo sveikatos bÅ«kle ir pan. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje nepateikė duomenų, kad LAVL bÅ«tų sÄ moningai siekta nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Skunde teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nurodė tik vienÄ esminį nusiskundimÄ , kad LAVL administracija neleido pareiÅ¡kėjui vartoti tabako gaminių. PareiÅ¡kėjas LAVL laikytas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas pareiÅ¡kėjo buvimas LAVL, nebuvo.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžia žalos dydį ir kaip konkrečiai žala pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjo teiginiai apie neva padarytÄ neturtinę žalÄ yra bendro pobÅ«džio, neparemti jokiais faktiniais įrodymais. , kad neturtinė žala yra visų pirma susijusi su konkrečiu asmeniu, jo fiziniais ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais, jo sveikatos bÅ«kle ir pan. IV 1. PareiÅ¡kėjas S. Z. pateikė atsiliepimus į LAVL atsiliepimus į skundÄ , atsiliepimuose nesutinka (kategoriÅ¡kai) su atsiliepimais, pakartoja kai kuriuos skunde nurodytus argumentus, dėl naudojimosi sanitariniu mazgu remiasi, be kita ko, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.3 punktu ir Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Antrojo bendrojo praneÅ¡imo Nr. CPT/Inf(92)3 49 punktu, taip pat, be kita ko, nurodo, kad:

LAVL neįrengtos specialios vietos rÅ«kymui, draudimu rÅ«kyti buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė rÅ«kyti LAVL, tam įrengtose vietose; teismas turėtų atmesti argumentus, kad LAVL negali turėti įtakos įstaigoje esančių pacientų skaičiui; pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡ karto kreiptis dėl žalos atlyginimo, kadangi jis yra rusų tautybės, jam sunku kalbėti lietuviÅ¡kai, juo labiau raÅ¡yti, todėl skundÄ pateikė iÅ¡ karto, kai tik atsirado asmuo, galintis paraÅ¡yti skundÄ , be t (b. l. 140–142, 143–146).2.

PareiÅ¡kėjas S. Z. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ Departamento atsiliepimÄ , kuriame kategoriÅ¡kai nesutinka su Departamento atsiliepimu į skundÄ , be kita ko, dėl skundų teikimo, dėl teisės rÅ«kyti, dėl Departamento argumentų, susijusių su žalos atlyginimu (b. l. 147–151). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo, atsiliepimų ir atsiliepimų į atsiliepimus motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei iÅ¡davė įstaigos asmens sveikatos priežiÅ«ros licencijÄ Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiÅ«ros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 32).2. Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡davė LAVL leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklai, nurodytai Å¡iame leidime-higienos pase (b. l. 24).3.

Pareiškėjas LAVL gydytas tokiais laikotarpiais.3.1. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2048-982, pareiškėjas nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. gydytas LAVL Chirurgijos skyriaus 1 palatoje dėl lėtinio otito paūmėjimo (lėtinio pūlingo tubotimpaninio vidurinio otito (diagnozės kodas – H66.1)) (b. l. 18).3.2. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2489-1185, pareiškėjas nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus 24 kamerų tipo palatoje dėl lėtinio abipusio otito paūmėjimo (lėtinio pūlingo tubotimpaninio vidurinio otito (diagnozės kodas – H66.1)) (b. l. 19).3.3.

Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 3546-1742, pareiškėjas nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus 29 kamerų tipo palatoje dėl chroniško otito (lėtinio pūlingo tubotimpaninio vidurinio otito (diagnozės kodas – H66.1)) (b. l. 20).3.4. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 849-438, pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. kovo 31 d. gydytas Chirurgijos skyriaus 1 palatoje dėl lėtinio otito (lėtinio pūlingo tubotimpaninio vidurinio otito (diagnozės kodas – H66.1)) (b. l. 21).3.5.

Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1122-672, pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus 30 kamerų tipo palatoje dėl lėtinio otito (lėtinio pÅ«lingo tubotimpaninio vidurinio otito (diagnozės kodas – H66.1)) (b. l. 22).4. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 29 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-120, atlikus grįžtamÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: 2014 m. rugsėjo 8 d. operatyviosios kontrolės metu kameroje Nr. 29 kiekvienam pacientui nebuvo užtikrinta galimybė turėti spintelę asmeniniams daiktams laikyti bei spintÄ (ar atskira jos dalį) arba kabyklÄ virÅ¡utiniams drabužiams kabinti, Å¡i aplinkybė neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakyme Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011) 21 punkto; 2015 m. sausio 28 d. grįžtamosios kontrolės metu palatoje Nr. 29 kiekvienam pacientui buvo spintelė asmenims daiktams laikyti bei užtikrinta galybė turėti atskirÄ kabyklÄ virÅ¡utiniams drabužiams (b. l. 30–31).

5. Remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-985 „Apie kamerų / palatų plotÄ ir inventorių. Chirurginis skyrius“, Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (plotas –32,60 m2) yra 8 vienaukÅ¡tės lovos, 8 spintelės, po 1 lentynėlę, pakabÄ ir stalÄ , nėra kėdžių (b. l. 29).6. LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kuriÄ Å¡i įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ , atliekant kenkėjų naikinimÄ (1.1 punktas); lankyti objektÄ kartÄ per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektÄ kartÄ per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimÄ (4.1.2 punktas); užsakovei praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 36–39).7.

Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ 2013 metais reguliariai, kartÄ per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiÅ«rÄ dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2013 m. nenustatyta (b. l. 70–81).Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2014 metais reguliariai, kartÄ per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiÅ«rÄ dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2014 m. nenustatyta (b. l. 87–94).8.

LAVL, atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2015 m. birželio 26 d. skundÄ ,2015 m. liepos 21 d. raÅ¡te Nr. 7-415 „Dėl skundo nagrinėjimo“, be kita ko, nurodė (b. l. 7–8):8.1. PareiÅ¡kėjas LAVL gydytas nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. Chirurgijos skyriaus 1 palatoje (plotas – 32,60 m2); nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus 24 kamerų tipo palatoje (plotas – 21,25 m2); nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d.

Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus 29 kamerų tipo palatoje (plotas – 15,45 m2); nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. kovo 31 d. Chirurgijos skyriaus 1 palatoje (plotas – 32,60 m2); nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus 30 kamerų tipo palatoje (plotas – 15,25 m2).8.2. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems reikalingas stacionarus gydymas.

Dėl Å¡ios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Nuteistųjų teisė gauti medicinos pagalbÄ ir izoliacijos reikalavimai, kaip ir visos kitos nuteistųjų teisės bei jiems taikomi draudimai, reglamentuoti įstatymuose. Siekiant užtikrinti pagrindines nuteistųjų teises nepatogumai dėl ploto normų vienam asmeniui neturėtų bÅ«ti vertinami kaip dideli pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimai. LAVL administracija visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui.8.3.

Pagal TKÄ® 19 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose Å¡vietimo, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Pagal HN 76:2010 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pagal Å¡ios higienos normos 14 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Å i informacija iÅ¡kabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat yra iÅ¡kabinti ir įspėjamieji užraÅ¡ai ir / ar ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti. II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. Z. skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti neturtinės žalos 3 000 eurų atlyginimÄ pareiÅ¡kėjui už jo, esÄ , netinkamas laikymo sÄ lygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Å ioje byloje kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas S. Z.

LAVL buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis.

2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktÄ (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. BÅ«tent Å¡is plotas turi bÅ«ti vertinimo kriterijumi Å¡ioje administracinėje byloje, nes S. Z. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2013 m. liepos 23 d.3. Minėta, kad pareiÅ¡kėjas S. Z. praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalÄ 3 000 eurų.3.1.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“3.2. Pabrėžtina, kad S. Z.

LAVL gydytas tokiais laikotarpiais:3.2.1. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2048-982, pareiškėjas nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. gydytas LAVL Chirurgijos skyriaus 1 palatoje dėl lėtinio otito paūmėjimo (lėtinio pūlingo tubotimpaninio vidurinio otito (diagnozės kodas – H66.1)) (b. l. 18).3.2.2. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2489-1185, pareiškėjas nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus 24 kamerų tipo palatoje dėl lėtinio abipusio otito paūmėjimo (lėtinio pūlingo tubotimpaninio vidurinio otito (diagnozės kodas – H66.1)) (b. l. 19).3.2.3.

Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 3546-1742, pareiškėjas nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus 29 kamerų tipo palatoje dėl chroniško otito (lėtinio pūlingo tubotimpaninio vidurinio otito (diagnozės kodas – H66.1)) (b. l. 20).3.2.4. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 849-438, pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. kovo 31 d. gydytas Chirurgijos skyriaus 1 palatoje dėl lėtinio otito (lėtinio pūlingo tubotimpaninio vidurinio otito (diagnozės kodas – H66.1)) (b. l. 21).3.2.5.

Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1122-672, pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus 30 kamerų tipo palatoje dėl lėtinio otito (lėtinio pūlingo tubotimpaninio vidurinio otito (diagnozės kodas – H66.1)) (b. l. 22).Apibendrinus pateiktus duomenis, pareiškėjas LAVL buvo iš viso 63 paras. Kadangi pareiga pateikti įrodymus, kiek žmonių tuo metu buvo minėtose palatose, šio tipo bylose tenka LAVL administracijai, tai, jai šios pareigos neįvykdžius, konstatuotina, kad šioje įstaigoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl Å¡io pažeidimo nėra reikÅ¡mingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.3.3.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo LAVL palatose sÄ lygomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sÄ lygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Ä®rodymai, kad dėl LAVL kalinimo sÄ lygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiÅ¡kėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.3.4. PareiÅ¡kėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl higienos LAVL, ypač dėl kamerų netinkamos bÅ«klės, privatumo atliekant gamtinius reikalus stokos, nesuteikimo pareiÅ¡kėjui galimybių parÅ«kyti.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 29 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-120, atlikus grįžtamÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: 2014 m. rugsėjo 8 d. operatyviosios kontrolės metu kameroje Nr. 29 kiekvienam pacientui nebuvo užtikrinta galimybė turėti spintelę asmeniniams daiktams laikyti bei spintÄ (ar atskira jos dalį) arba kabyklÄ virÅ¡utiniams drabužiams kabinti, Å¡i aplinkybė neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakyme Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011) 21 punkto; 2015 m. sausio 28 d. grįžtamosios kontrolės metu palatoje Nr. 29 kiekvienam pacientui buvo spintelė asmenims daiktams laikyti bei užtikrinta galybė turėti atskirÄ kabyklÄ virÅ¡utiniams drabužiams (b. l. 30–31). Remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-985 „Apie kamerų / palatų plotÄ ir inventorių.

Chirurginis skyrius“, Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (plotas –32,60 m2) yra 8 vienaukÅ¡tės lovos, 8 spintelės, po 1 lentynėlę, pakabÄ ir stalÄ , nėra kėdžių (b. l. 29). LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kuriÄ Å¡i įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ , atliekant kenkėjų naikinimÄ (1.1 punktas); lankyti objektÄ kartÄ per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektÄ kartÄ per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimÄ (4.1.2 punktas); užsakovei praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 36–39).

Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ 2013 metais reguliariai, kartÄ per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiÅ«rÄ dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2013 m. nenustatyta (b. l. 70–81). Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2014 metais reguliariai, kartÄ per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiÅ«rÄ dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2014 m. nenustatyta (b. l. 87–94).PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam nesuteikiama teisė parÅ«kyti, tuo, esÄ , pažeistos Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 19 straipsnio 4 dalys.

Teismas pabrėžia, kad minėtose įstatymo nuostatose yra įtvirtinta LAVL pareiga drausti rÅ«kyti LAVL patalpose, o teisė rÅ«kyti nėra numatyta. Todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo skundas visiÅ¡kai nepagrįstas.3.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju.

Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (pareiÅ¡kėjas S. Z.

LAVL 63 paras buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų trukę itin ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ((minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“)), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

– 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sÄ lygas, į atsakovės pastangas užtikrinti pareiÅ¡kėjui tinkamas kalinimo sÄ lygas, taip pat įvertinęs kompleksiÅ¡kai visus pažeidimus (be kita ko, dėl baldų trÅ«kumo kamerose, privatumo stokos, atliekant gamtinius reikalus), pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis LAVL įvertinamas 560 eurų, kuris priteistinas iÅ¡ atsakovės, atstovaujamos LAVL.

Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 560 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo S. Z. (S. Z.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui S. Z. (S. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 560 Eur (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamÄ laikymÄ Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. (netinkamai laikytas 63 paras). LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                  Ernestas Spruogis