5ecbe353-9982-4eb7-8fcc-4bc30897fcaf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė, sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. C. ir jo atstovei advokatei Mildai Volkovienei, atsakovės G. K. atstovams advokatui ArÅ«nui Bertuliui ir įgaliotam asmeniui R. M., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atstovei A. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

C. ieÅ¡kinį atsakovei G. K. dėl teisės atlikti gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be bendraturčio sutikimo, leidimo įregistruoti deklaracijÄ apie gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimÄ be bendraturčio sutikimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, leidimo įsirengti vandens gręžinį be bendraturčio sutikimo. Teismas n u s t a t ė : I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, prašo: - leisti ieškovo R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), pasirinktam matininkui atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastrinius matavimus, įpareigant atsakovę G. K,, a.k. (duomenys neskelbtini), leisti ieškovo pasirinktam matininkui įeiti į jos naudojamas nurodytų pastatų dalis, ir pripažinti ieškovui R.

C. teisę įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre be atsakovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), sutikimo; - Pripažinti ieškovui R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), teisę be bendraturtės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), rašytinio sutikimo kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos teritorinį padalinį dėl deklaracijos apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pagal 1993-11-22 d.

Vilniaus miesto Verkių seniÅ«nijos valdybos potvarkiu Nr. 33 duotÄ leidimÄ užbaigimo patvirtinimo ir teisę Å¡ios deklaracijos pagrindu įregistruoti ieÅ¡kovo R. C. vardu gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijÄ Nekilnojamojo turto registre; - Leisti ieÅ¡kovui R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), be atsakovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), sutikimo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti geriamojo vandens gręžinį pagal UAB „Gręžiniai“ 2020-11-24 d. parengtÄ Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vandens gręžinio projektÄ Nr. SP-02-LVN-01; - Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal UAB „Geodezinis planas“ matininko R.

M. 2020 m. lapkričio 11 d. parengtÄ naudojimosi tvarkos planÄ , ieÅ¡kovui R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeniniam naudojimui paskiriant žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais 1 (505 kv. m. ploto, tarp taÅ¡kų 1-6-7-8-9-10-11) ir 2 (120 kv.m. ploto, tarp taÅ¡kų 24-25-26-27-28-29-30), atsakovei Lietuvos Respublikai paskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtas indeksais 3 (142 kv. m. ploto, tarp taÅ¡kų 7-15-16-17-18-19-20-9-8) ir 4 (499 kv. m. ploto, tarp taÅ¡kų 12-13-14-21-22-23-24-30-29-28-27-26-4-5), bendraturčių R.

C. ir Lietuvos Respublikos bendram naudojimui skirti žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais 5 (76 kv. m. ploto, tarp taškų 11-10-9-20-19-18-17-25-24-23-22-21-14-13-12) ir 6 (26 kv.m. ploto, tarp taškų 6-2-3-16-15-7); - priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 1.1. Nurodo, kad šalys yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. 1.2.

Prie gyvenamojo namo yra suformuotas žemės sklypas, kaip namo valda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1368 ha ploto, užstatyta teritorija 0,0582 ha, kurio 684/1368 dalis, įsigyta 2014 m. rugpjūčio 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. 8279 pagrindu, priklauso ieškovui, ir 684/1368 dalis žemės priklauso Lietuvos Respublikai. Šia valstybinės žemės dalimi naudojasi atsakovė, nors valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove nėra sudaryta. 1.3. Nurodytus statinius ieškovas paveldėjo po savo tėvų mirties.

Jo tėvas M. C. dar 1993 m., bendrasavininkui sutikus, gavo leidimÄ rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), padidinant gyvenamÄ jį plotÄ (1993 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto Verkių seniÅ«nijos valdybos potvarkis Nr. 33). Buvo parengtas rekonstrukcijos projektas, kuris 1993 m. gruodžio 8 d. buvo suderintas su Verkių seniÅ«nijos valdybos architektu. Rekonstrukcijos darbai pagal projektÄ buvo atlikti, tačiau iÅ¡ karto po jų užbaigimo 1998 m. nebuvo galimybės deklaruoti atliktų rekonstrukcijos darbų bei įregistruoti namo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, nes buvo nesutvarkyti namų valdos žemės sklypo prie rekonstruoto pastato dokumentai, kadangi tarp jo tėvo M.

C. ir atsakovės buvo ginčas dėl žemės sklypo ploto, kuris buvo nagrinėjamas teisme. IeÅ¡kovui priklausančiÄ namų valdos dalį iÅ¡pirko tik 2014 m. 1.4. Naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka tarp bendrasavininkų buvo nustatyta dar 1981 m. birželio 24 d. tarp tuometinių bendrasavinkų M. C. ir G. K. pasiraÅ¡yta sutartimi, Å¡is susitarimas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. FaktiÅ¡kai naudojamos namo dalys atitinka apraÅ¡ytÄ sias 1981 m. birželio 24 d. susitarime, tačiau patalpų iÅ¡planavimas po M.

C. pagal 1993 m. lapkričio 22 d. leidimÄ atliktos rekonstrukcijos, o taip pat ir po atsakovės atliktos jos naudojamos namo dalies rekonstrukcijos, kuriai taip pat buvo gautas leidimas, yra pakitusios. Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių savo namo dalies rekonstrukcijÄ atliko savo lėšomis, todėl į pagal vieno iÅ¡ bendraturčių vardu iÅ¡duotÄ leidimÄ rekonstrukcijai atliktus namo dalies pagerinimus (ploto padidėjimÄ ) kitas bendraturtis pretenduoti negali. 1.5. Tarp Å¡alių nuolat kyla konfliktai – vyko bylinėjimasis teisme dėl leidimo įsirengti centralizuotas nuotekas, vėliau atsakovė trukdė teismo sprendimo vykdymui.

Nepaisant nesutarimų, ieÅ¡kovas 2018 m. birželio 8 d. kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu duoti sutikimÄ dėl ieÅ¡kovo namo dalies rekonstrukcijos deklaravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje. IeÅ¡kovas neprieÅ¡tarautų dėl atsakovės atliktos rekonstrukcijos deklaravimo. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakymu informavo, kad sutikimÄ yra pasirengusi duoti, nors iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ pateikti jai siųstų dokumentų kopijas, patvirtintas notaro. Gavęs nurodytÄ atsakymÄ ieÅ¡kovas pradėjo tvarkyti su įregistravimu susijusius klausimus – užsakė suformuoti rekonstruoto pastato naujÄ kadastrinę bylÄ ir jÄ Ä¯registruoti (2019 m. rugpjūčio 26 d. sutartis Nr. 2019/08-26 su MB „Kadastriniai LT“), matininkas paskyrė datÄ - 2019 m. rugsėjo 10 d. 10 val., - pastatų adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimui; atsakovė kaip bendraturtė buvo informuota registruotu laiÅ¡ku, tačiau matininkui atvykus į vietÄ atlikti namo kadastrinius matavimus, matininkai negalėjo patekti į pastatų dalis, priklausančias atsakovei, o skambinant/beldžiant į duris niekas neatsiliepė. 1.6.

IeÅ¡kovas nurodo, kad rekonstrukcija pagal 1993 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto Verkių seniÅ«nijos valdybos potvarkiu Nr. 33 iÅ¡duotÄ leidimÄ ir 1993 m. gruodžio 8 d. rekonstrukcijos projektÄ buvo atlikta tik jo naudojamoje namo dalyje, atsakovės naudojama namo dalis dėl Å¡ios rekonstrukcijos darbų jokių fizinių pažeidimų nepatyrė, nebuvo apribotas bendraturtės naudojimasis jos namo dalimi. 1.7. Siekdamas pasigerinti gyvenimo sÄ lygas ieÅ¡kovas suplanavo įsirengti savo namo dalies aprÅ«pinimui geriamuoju vandeniu vandentiekio gręžinį (Å¡iuo metu vanduo yra gaunamas iÅ¡ Å¡ulinio).

Prisijungti prie miesto centralizuoto vandentiekio Å¡iuo metu galimybės nėra, artimiausi vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai yra nutolę virÅ¡ 0,3 m, tÄ 2018 m. liepos 3 d. pažyma Nr. SD-2916 patvirtino UAB „Vilniaus vandenys“. Buvo parengta vandentiekio gręžinio įrengimo schema, gręžinys numatytas žemės sklypo dalyje, kuria pagal nusistovėjusiÄ ilgametę praktikÄ naudojosi ieÅ¡kovas. Å i vandentiekio gręžinio įrengimo schema ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl raÅ¡ytinio sutikimo davimo bendraturtei atsakovei buvo iÅ¡siųstas 2019 m. balandžio 10 d., tačiau atsakymas nebuvo gautas. 2019 m. birželio 4 d. atsakovei buvo iÅ¡siųstas pakartotinis praÅ¡ymas dėl sutikimo vandens gręžinio įrengimui davimo su pridėtu UAB „Gręžiniai“ parengtu vandens gręžinio projektu, tačiau atsakymas nebuvo gautas. 1.8. 2019 m. liepos 25 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sutikimas dėl geriamojo vandens gręžinio įrengimo (duomenys neskelbtini) sklypo savininkų asmeniniam naudojimui.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyrius 2019 m. balandžio 15 d. raÅ¡tu informavo, kad sutikimÄ gręžinio įrengimui galės duoti tik tuomet, kai plano sprendiniai bus suderinti su žemės sklypo naudotoju, nuosavybės teise valdančiu pastatus (pastatų dalis), esančius žemės sklype. 1.9. Ä®vertinus, kad visus kylančius klausimus, kuriems spręsti reikalingas bendraturčio sutikimas, yra sudėtinga operatyviai spręsti, ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , iÅ¡skiriant bendrai naudojamas ir kiekvieno bendraturčių atskirai naudojamas žemės sklypo dalis.

Å iuo metu žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (R. C. ir Lietuvos Respublika) nėra sudarę ir teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡vieÅ¡inę žemės sklypo naudojimosi tvarkos, t. y. bendraturčių valdomos žemės sklypo dalys nėra iÅ¡skirtos ir konkrečiai identifikuotos žemės sklype. 1.10. Naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ praÅ¡o nustatyti pagal UAB „Geodezinis planas“ parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ . Pažymėjo, kad NŽT patvirtino iÅ¡orinę žemės sklypo ribÄ , taip pat atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM neturi prieÅ¡taravimų dėl pakoreguoto naudojimosi žemės sklypu plano, tačiau atsakovė nesutinka jo patvirtinti. 1.11.

Sprendžiant klausimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ieÅ¡kovo nuomone, svarbu įvertinti, kad dar 1991 m. vasario 20 d. sutartimi tarp jo tėvo M. C. ir atsakovės pas notarÄ buvo patvirtinta namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal tuometinį sklypo plotÄ ir konfigÅ«racijÄ . Vėliau, G. K. perleidus 1/10 gyvenamojo namo ir kiemo įrenginių J. A., 1992 m. kovo 23 d. buvo notaro patvirtinta nauja žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pasidalinimo sutartis, kuria taip pat susitarta dėl naudojimosi žemės sklypu pagal tuometinį sklypo plotÄ ir konfigÅ«racijÄ .

Pagal abi sutartis jau tuomet atsakovė naudojosi bÅ«tent ta sklypo dalimi, kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o palikti atsakovo Lietuvos Respublikos naudojimuisi. Be to, ieÅ¡kovas daugelį metų faktiÅ¡kai naudojosi mažesne žemės sklypo dalimi negu jam priklauso pagal plotÄ , todėl teikiamame teismui naudojimosi tvarkos projekte yra iÅ¡skirtas papildomas žemės sklypo plotas, kurį praÅ¡o paskirti jo asmeniniam naudojimuisi (pažymėtas indeksu 2 (120 kv. m. ploto)). Å i žemės sklypo dalis atmatuota iÅ¡ Å¡iuo metu faktiÅ¡kai atsakovų valdomo didesnio nei jiems priklauso žemės sklypo ploto, nuo gatvės pusės. 1.12.

Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ praÅ¡o atsižvelgti į nusistovėjusiÄ faktinę žemės naudojimo tvarkÄ , kadangi tokia tvarka tiko abiem savininkams, dėl tokio naudojimosi nekilo ginčų, dėl ko siektina iÅ¡laikyti tokios tvarkos stabilumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). 1.13. Pažymėtina, kad atsakovei nesutinkant su ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka, ji turi siÅ«lyti kitÄ naudojimosi tvarkÄ bei nurodyti nesutikimo motyvus. 1.14.

Norint užbaigti statinių, statytų po 1991 m. liepos 25 d., statybÄ , vadovaujantis Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ patvirtinimo“ patvirtintu reglamentu (toliau – STR) vienas iÅ¡ privalomų pateikti dokumentų yra statinio kadastro duomenų byla.

Atsakovė, nenurodydama protingo motyvo, neleidžia atlikti pastatų (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų. Naujų namo kadastrinių matavimų atlikimas bei jų įregistravimas niekaip nepažeis atsakovės teisių bei teisėtų interesų. Apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ atsakovei buvo žinoma, vykstant rekonstrukcijai ji jokių prieÅ¡taravimų dėl atliekamų darbų nereiÅ¡kė. Rekonstrukcija buvo atlikta teisėtai, nenukrypstant nuo projekto, pagal ieÅ¡kovo tėvo M.

C. vardu iÅ¡duotus rekonstrukcijos dokumentus – tik ieÅ¡kovo naudojamoje namo dalyje, bendrasavininkei sutikus. Atsakovės sutikimo įregistruoti pakeistus pastato kadastrinius duomenis nedavimas trukdo ieÅ¡kovui įgyvendinti savo, kaip bendraturčio, teises, paneigia teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principÄ , todėl teismo turėtų bÅ«ti pripažinta, kad ieÅ¡kovas turi teisę įregistruoti naujus kadastrinius duomenis be atsakovės sutikimo, nes atsakovė atsisako duoti tokį sutikimÄ nepagrįstai. 1.15.

Nurodyto STR 92 punktas nustato, jog statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento 11 priede nustatytais atvejais suraÅ¡o deklaracijÄ ir Inspekcijai pateikia praÅ¡ymÄ patvirtinti deklaracijÄ . Remiantis STR 105 punktu, deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimÄ atlikti tam tikrus darbus, tačiau atsisakymas turi bÅ«ti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ rekonstrukcijos darbų.

Bendraturčio nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ginčo gyvenamajame name bÅ«tų nustatyti savavaliÅ¡kos statybos faktai, nes tokių nebuvo. Rekonstrukcija buvo vykdoma griežtai pagal projektÄ , su kuriuo atsakovė buvo supažindinta ir sutiko. Be to, Å¡iuo ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekia tik pateikti dokumentus dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos atlikimo. Å ie dokumentai bus patikrinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įgalioto pareigÅ«no ir, tik nustačius, kad nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kitų įstatyminių reikalavimų, deklaracija bus patvirtinta.

Pats deklaracijos ir kadastrinių matavimų bylos parengimas bei pateikimas įgaliotoms institucijoms bendraturtės teisių ir teisėtų interesų nepažeis. 1.16. IeÅ¡kovas nurodo, kad pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimÄ atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimÄ asmeniui (LAT 2009-06-08 nutartis Nr. 3K-3-260/2009). Vadovaujantis tokia formuojama kasacinės instancijos teismo praktika, ieÅ¡kovas mano, kad atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovo veiksmais, turi nurodyti galimus teisės normų pažeidimus.

Atsakovė nepateikė protingų motyvų, kodėl jos netenkina ieÅ¡kovo siÅ«loma vandens gręžinio vieta. Atkreipė dėmesį į tai, kad gręžinys suprojektuotas ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai naudojamoje žemės sklypo dalyje, todėl atsakovė, iÅ¡reikÅ¡dama nesutikimÄ , pateikė neaktualų dar tarybinių laikų žemės sklypo planÄ ir be jokių motyvų nurodo gręžinį įrengti kitur. Todėl mano, kad toks atsisakymas duoti sutikimÄ pripažintinas trukdymu ieÅ¡kovui įgyvendinti savo teises.

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime nurodo, kad tarnybos atžvilgiu pareikÅ¡ti reikalavimai tik dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl atsižvelgiant į tai, teikia detalesnę informacijÄ , susijusiÄ su 0,1368 ha ploto žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), ir Nacionalinės žemės tarnybos pozicijÄ dėl ieÅ¡kovo pateiktos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano. 2.1.

Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 30-179 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ nustatė kitos paskirties valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, duomenis, be kita ko plotÄ - 1368 kv. m, naudojimo bÅ«dÄ - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dį - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos.

Å io įsakymo 2.1. punkte nurodė, kad sklypo naudotojai privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl žemės sklypo suformavimo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo (nuomos) sutarties sudarymo. 2.2. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1024 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformavo ir patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. 2.3.

Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sutartimi Nr. 49SU-(14.49.55.)-378 ieškovui buvo parduota 0,0684 ha ploto žemės sklypo dalis, esanti 0,1368 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2020 m. spalio 23 d.) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus archyve saugoma Žemės sklypo byla konstatuotina, kad 0,1368 ha ploto Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: 0,0684 ha žemės ploto – R.

C., 0684 ha žemės ploto - Lietuvos Respublikai. 2.4. Vilniaus miesto skyriuje 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 24 d. gauti praÅ¡ymai patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi planÄ Ml:500. Vilniaus miesto skyrius, iÅ¡nagrinėjęs IeÅ¡kovo 2020 m. vasario 3 d. praÅ¡ymu pateiktÄ Å½emės sklypo naudojimosi planÄ , 2020 m. vasario 12 d. raÅ¡tu Nr. 49SJ-38-(14.49.18.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad nustatė trÅ«kumus <...>Plane nurodyta neteisinga gretimybė Nr. 1-3, Plane tikslinti apribojimų pavadinimus;

Plane neteisingas Žemės sklypo kadastro Nr.; Plane nėra įraÅ¡o apie tai, kokia kartografinė medžiaga yra naudojama, žymint inžinerinius tinklus<...>. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. kovo 2 d. raÅ¡tu Nr. 49SFN-581-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo ieÅ¡kovÄ , kad Žemės sklypo plane nekoordinuoti pastatai. IeÅ¡kovui patikslinus (iÅ¡taisius) nustatytus trÅ«kumus, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. kovo 3 d. suderino iÅ¡orinę Žemės sklypo ribÄ . 2.5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

Pagal CK 4.81 straipsnio nuostatas, numatančias naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkÄ , nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ kiekvienas iÅ¡ bendraturčių naudosis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatyta naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).

Kai yra bendraturčių nesutarimas, naudojimosi bendru daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe esančiu daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia teisės naudotis konkrečia bendro daikto dalimi nustatymÄ . Savininko teises geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. 2.6.

Teismų praktikoje yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog į bendraturčiui tenkančiÄ gyvenamojo namo dalį, nuo kurios ir priklauso jam skirtina žemės sklypo dalis, neįskaičiuojamos Å¡io namo priklausinių (Å«kinių ir kitų pagalbinio pobÅ«džio statinių, kiemo įrengimų, komunikacinių tinklų, tvorų ir pan.), kurių paskirtis - tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y. gyvenamajam namui, ir kurie nuolat susiję su juo bendra Å«kine paskirtimi - užtikrinti gyvenamojo namo savininko poreikių tenkinimÄ (CK 4.19 straipsnis), dalys, kiekvienu atveju bÅ«tina tiksliai nustatyti pastatų funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2006). 2.7.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , reikia atsižvelgti į tokius kriterijus: naudojimosi tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ , parengtÄ Å¾emės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas; turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu;

žemėtvarkos projekte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir iÅ¡sidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi bÅ«ti nubrėžta taip, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinę vietÄ ; jeigu bendraturčių faktiÅ¡kai naudojamame sklype yra vieno iÅ¡ jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad Å¡ie statiniai, įrenginiai liktų Å¡iam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje; kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi bÅ«ti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje; dalis žemės sklypo gali bÅ«ti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai; bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis - tiek, kiek bÅ«tina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams; prie tokių daiktų gali bÅ«ti priskirti ir nesudėtingi statiniai: sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, Å¡aligatvis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006-10-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). 2.8.

Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ , nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkÄ pirmiausia atsižvelgiama į CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkÄ , reikÅ¡mingas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais.

Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi bÅ«ti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 2.9. Priėjimo užtikrinimas yra įtvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 8 punkte, nurodančiame, kad valstybinės žemės sklype iÅ¡skiriant kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingÄ Å¾emės sklypo dalį, turi bÅ«ti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypÄ Ä¯ kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti iÅ¡skirtÄ atskirÄ Å¾emės sklypo dalį.

Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypÄ iki kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti iÅ¡skirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui iÅ¡skirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas Å¡ių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, - Å¡ių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

Tačiau bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad iÅ¡skiriant žemės sklypo plotÄ , skirtÄ naudotis atskirai, net jei jame nėra statinių, turi bÅ«ti užtikrintas patekimas ir į tokį plotÄ , kitu atveju nebÅ«tų galima įgyvendinti nuosavybės teisės į tokį iÅ¡skirtÄ Å¾emės sklypo plotÄ . Taigi vertinant žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ atsižvelgiama ne tik į konkrečiam bendraturčiui priklausančiÄ gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, bet taikomi ir kiti kriterijai, pagal kuriuos nustatomos bendraturčiams tenkančios žemės sklypo dalys bendrojoje nuosavybėje: naudojimosi racionalumas, patogumas, statinių iÅ¡sidėstymas sklype, istoriÅ¡kai susiklostę santykiai ir kiti faktinio žemės sklypo naudojimo aspektai. 2.10.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , sprendžiant bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, svarbi reikÅ¡mė skiriama nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai, kuri gali bÅ«ti keičiama, jeigu dėl to pateikiami svarÅ«s argumentai. Taip yra dėl to, jog tais atvejais, kai faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių.

Dėl to logiÅ¡ka, kad, galioj ant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojančiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus bei turėtų mažiausiai įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007. 2.11. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnyje „Reikalavimai žemės sandoriams“, be kita ko, nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo bÅ«ti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų - žemės sklypo planas arba schema;

žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis; žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys). Å ios įstatymo nuostatos taikomos visiems žemės sandoriams, inter alia susitarimams dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. 2.12. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad norėdamas ateityje iÅ¡vengti ginčų su atsakove G.

K. dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdymo ir naudojimosi, kreipėsi į matininkus, kad bÅ«tų parengta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarka, atitinkanti realiai tarp jo ir valstybinės žemės sklypo dalies naudotojos atsakovės G. K. nusistovėjusiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kuri bÅ«tų patvirtinta ir teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡vieÅ¡inta. Tuo tikslu UAB „Geodezinis planas“ parengė naudojimosi žemės sklypu planÄ ir sklype stovinčių pastatų bendraturtė atsakovė G.

K. buvo iÅ¡kviesta 2020 m. sausio 22 d. 11 vai. dalyvauti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatyme bei geranoriÅ¡kame susitarime dėl naudojimosi žemės sklypu. Numatytu laiku atsakovė G. K. į vietÄ neatvyko, jos atstovu pagal 201 m. birželio 20 d. įgaliojimÄ Nr. SK-6925 prisistatęs R. M. su siÅ«lomu naudojimosi planu nesutiko, nepaaiÅ¡kinęs motyvų, bet nurodęs, kad daugelį metų ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai naudojosi mažesne žemės sklypo dalimi negu priklauso pagal plotÄ , todėl teikiamame teismui naudojimosi tvarkos projekte buvo iÅ¡skirtas papildomas žemės sklypo plotas, kurį praÅ¡o paskirti jo asmeniniam naudojimuisi, pažymėtas indeksu 2 (120 kv. m. ploto), ir mano, kad žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu 2, paskyrimas jo asmeniniam naudojimui, atsakovės teisių ir teisėtų interesų nepažeis. 2.13.

Akcentuotina, kad nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkÄ , patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, įgiję žemės sklypÄ atitinkamomis dalimis, turi teisę nustatyti sklype bendro naudojimo plotÄ , o likusį žemės sklypÄ naudoti proporcingai jų nuosavybės teisės į žemės sklypÄ daliai. Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek bÅ«tina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams.

Prie tokių daiktų gali bÅ«ti priskirti nesudėtingi statiniai. Nesudėtingu statiniu pripažįstami sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus kelias, laiptai, Å¡aligatvis ir kt. Jeigu Å¡ie statiniai įrengti naudotis bendraturčiams bendrai, tai ir žemės sklypas, bÅ«tinas naudojimuisi nesudėtingu statiniu, turi bÅ«ti bendras (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-668- 793/2012). Nors nustačius naudojimosi tvarkÄ , bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrÅ«ksta, tačiau savo nuožiÅ«ra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali bÅ«ti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

Nustatant naudojimosi bendru turtu tvarkÄ tarp bendraturčių faktiÅ¡kai įvyksta atidalijimas, todėl kiekvienam bendraturčiui tenkančiÄ naudoti konkrečiÄ turto dalį reikia atriboti. Žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiÅ¡kumÄ , priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turėtų užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje iÅ¡vengimÄ , dėl to, esant galimybei, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ turėtų bÅ«ti nustatoma taip, kad Å¡alims joms atidalyto namo dalies naudojimui bÅ«tų priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, pakankamos naudojimuisi namo dalimi, ir nesukeltų poreikio Å¡aliai naudotis jai nepriskirta žemės sklypo dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 423/2012. 2.14.

Ä®vertinus ieÅ¡kovo pateiktÄ patikslintÄ UAB „Geodezinis planas“ 2020 m. lapkričio 11 d. parengtÄ Å½emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ Ml:500, manytina, kad ieÅ¡kovo siÅ«loma žemės sklypo naudojimosi tvarka nepažeidžia žemės sklypo naudotojos G. K. teisių ir interesų, atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus.

3. Atsakovė G. K. su ieškiniu nesutiko. 3.1. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo reikalavimas leisti jam be atsakovės sutikimo patikslinti visų statinių kadastrinius matavimus, juos įregistruojant VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filiale, yra neteisėtas, todėl su juo nesutinka. 3.2. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu suteikti jam teisę be atsakovės sutikimo atlikti viso namo kadastrinius matavimus, nes tokie matavimai yra atlikti ir įregistruoti dar 1977 m. birželio 7 d. Be to, ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad faktinė situacija yra pasikeitusi, t.y. kad gyvenamojo namo statyba – rekonstrukcija yra baigta.

Be to, ieškovo reikalavimas suteikti jam teisę atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus negali būti tenkinamas jau vien dėl to, kad ieškovas nėra matininkas, neturi teisės atlikti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų. Tai gali atlikti tik Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 punkte nurodyti subjektai (matininkai). 3.3. Mano, kad ieškovo reikalavimas dėl kadastrinių matavimų yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas, kadangi ieškovas neatitinka Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų (nėra (i) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo; (ii) Lietuvos Respublikoje įsteigta statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija; (iii) užsienio valstybės juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai (tarp jų statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija), kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimu; (iv) architektas ar statybos inžinierius). 3.4.

Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovo reikalavimas leisti jam be atsakovė sutikimo kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos teritorinį padalinį dėl deklaracijos apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos užbaigimÄ patvirtinimo ir teisę Å¡ios deklaracijos pagrindu įregistruoti ieÅ¡kovo R. C. vardu gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijÄ VÄ® „Registrų centras“ Vilniaus filiale, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Viena vertus, ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas leisti jam įregistruoti dalį gyvenamojo namo jo vardu, nereiÅ¡kia jokio reikalavimo dėl gyvenamojo namo atidalijimo, kuris Å¡iuo atveju yra bÅ«tinas, nes siekia sau faktiÅ¡kai prisiteisti konkrečiÄ namo dalį, kita vertus, tokio reikalavimo jis nereiÅ¡kia, todėl ir perraÅ¡ymas leisti jam įregistruoti konkrečiÄ gyvenamojo namo dalį savo vardu yra visiÅ¡kai nepagrįstas. 3.5. Pažymi, kad pagal 1993 m. galiojusio LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ 1.6 punkto 2 dalį, galima buvo statyti naujus ar rekonstruoti esamus pastatus, įrengti rÅ«sį tik kitiems bendrasavininkiams sutikus raÅ¡tu arba esant teismo sprendimui.

Tokia sÄ lyga buvo numatyta ir 1993 m. lapkričio 22 d. potvarkyje, kuriuo buvo leista rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ padidinant jo plotÄ tik bendrasavininkiams sutikus. IeÅ¡kovas jokių raÅ¡ytinių įrodymų (raÅ¡ytinių sutikimų), kad rekonstrukcijai raÅ¡tu bÅ«tų pritarę tuometiniai bendrasavininkiai atsakovė ir J. A. į bylÄ nepateikė, todėl vien dėl to rekonstrukcija negali bÅ«ti laikoma teisėta ir atitinkamai įteisinama. 3.6. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 249 patvirtintų Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo taisyklių (RSN 158-94) 5 punktÄ leidimas statyti statinį galioja 5 metus, nugriauti 2 metus nuo iÅ¡davimo dienos. Jeigu statybos (nugriovimo) darbai nepradedami per 2 metus, leidimas netenka galios. Tai reiÅ¡kia, kad 1993 m. lapkričio 22 d. potvarkis, kuriuo buvo ieÅ¡kovui leista rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ , neteko galios vėliausiai 1998 metais, todėl ieÅ¡kovui siekiant dabar užbaigti rekonstrukcijÄ , yra bÅ«tina teisės aktų nustatyta tvarka parengti naujÄ projektÄ ir jo pagrindu gauti naujÄ teisėtÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastatytas (rekonstruotas) statinys negali pažeisti statinio projekto sprendinių (t.y. faktiÅ¡kai pastatytas statinys turi atitikti projektÄ ). Tačiau kaip matyti iÅ¡ pridedamų dokumentų, ieÅ¡kovas nei naujo statybos (rekonstrukcijos) leidimo, nei naujo rekonstrukcijos projekto nepateikė, todėl Å¡iai dienai nėra jo faktinio ir tuo pačiu teisinio pagrindo tenkinti šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ . 3.7. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal UAB „Geodezinis planas“ matininko R.

M. 2020 m. sausio 22 d. parengtÄ naudojimosi tvarkos planÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto plano, nustačius naudojamas žemės sklypo ribas palei atsakovei priklausantį Å«kinį pastatÄ taÅ¡kuose 13-34-14, atsakovė negalės prieiti prie jai priklausančio Å«kinio pastato, kadangi kitapus Å«kinio pastato sienos eis iÅ¡ karto ieÅ¡kovo praÅ¡oma priskirti jam individualiai naudotis sklypo dalis pažymėta indeksu 1. Tokiu bÅ«du bus suvaržytos atsakovės teisės remontuoti ar kitaip tvarkyti ir prižiÅ«rėti jai priklausantį Å«kinį pastatÄ .

Kita vertus, ieÅ¡kovas nori priskirti sau naudotis sklypo dalį pažymėtÄ Nr. 2, kuriÄ visÄ gyvenimÄ prižiÅ«rėjo, tvarkė ir puoselėjo tik atsakovė. BÅ«tent atsakovė Å¡ioje sklypo dalyje augino ir sodino medžius, sėjo ir prižiÅ«rėjo vejÄ , jÄ rÅ«pinosi, todėl ieÅ¡kovo bandymas pasisavinti tai, kas jau daugiau nei penkis deÅ¡imtmečius faktiÅ¡kai priklausė atsakovei, yra neteisėta ir neteisinga. 3.8. Aplinkybes, jog visa pietvakarine sklypo dalimi, kurioje stovi ir atsakovės Å«kiniai pastatai, visÄ gyvenimÄ priklausė atsakovei ir ji jais rÅ«pinosi kaip savo, patvirtina ir paties ieÅ¡kovo pateikti seni naudojimosi žemės sklypu planai, iÅ¡ kurių matyti, kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovui priklauso ir jis bei jo pirmtakas rÅ«pinosi tik panaÅ¡iai ieÅ¡kovo sklypo plane indeksu 1 pažymėtoje dalyje esančia dalimi žemės sklypo.

Dėl nurodyto ieÅ¡kovo pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka ir faktiÅ¡kai susiklosčiusių žemės naudojimosi santykių. 3.9. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu leisti jam be atsakovės sutikimo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrengti vandens gręžinį pagal UAB „Gręžiniai“ 2019 m. parengtÄ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vandens gręžinio projektÄ Nr. SP-02-LVN-01. Mano, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas - ieÅ¡kovo praÅ¡oma priskirti jam individualiai naudotis sklypo dalies, pažymėtos indeksu 1, ribos taÅ¡kuose 13-34-14, kurios kaip tik sutampa su vandens gręžinio apsaugos zonos riba, dėl ko pažeidžia atsakovės nuosavybės teises, nes riboja priėjimÄ prie jai asmeninės nuosavybes teise priklausančio Å«kinio pastato, kadangi nepaliekamas iÅ¡ Å¡ios pusės joks praėjimas prie statinio.

Todėl patraukus individualiai naudotis sklypo dalies, pažymėtos indeksu 1, ribas taškuose 13-34-14, dviejų - trijų metrų atstumu nuo ūkinio pastato, atitinkamai turėtų būti pakeista ir vandens gręžinio vieta, kadangi jo apsaugos zona negali likti bendro naudojimo ar vien tik atsakovės individualiai naudojamoje sklypo dalyje. Be to, ieškovo reikalavimas leisti jam be atsakovės sutikimo įsirengti vandens gręžinį yra per ankstyvas – ieškovas gręžinį galės įrengti bet kur (savo individualiai naudojamoje sklypo dalyje) ir be atsakovės leidimo, kai tik bus nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Todėl šiai dienai, nesant patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, reikalavimas faktiškai dar bendrai naudojamoje žemėje įsirengti vandens gręžinį yra perteklinis, neteisėtas ir todėl atmestinas.

4. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad palaiko ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, dar kartÄ pratvirtino, kad su atsakove nepavykus susitarti nutarė kreiptis į teismÄ . Nurodė, kad namo dalyje, kuri priklauso atsakovei, gyveno ir gyvena jos dukros. IÅ¡ pradžių jie gyveno taikiai. 1992 m. kreipėsi dėl savo dalies rekonstrukcijos, 1992 m. rugpjūčio mėn. atsakovė gavo leidimÄ rekonstrukcijai, ieÅ¡kovas – 1993 m. lapkričio 22 d. atsakovei priklausančioje namo dalyje rekonstrukcijÄ atliko atsakovės vyresniosios dukters Å¡eima.

Anksčiau dokumentų susitvarkyti negalėjo, nes buvo ginčas dėl žemės sklypo privatizavimo ir procesai užtruko. 2011 m. ieškovas nutarė, kad daugiau bylinėtis dėl žemės sklypo nebenori, žemės sklypas buvo priskirtas kaip sodybinis sklypas. Dėl nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos paaiškino, kad dar 16969 m. rugpjūčio 14 d. buvo išduotas pažyma, kad M. C. naudotųsi žemės sklypo dalimi, priklausiusia buvusiai savininkei. Ieškovui pasitraukus iš bylinėjimosi, atsakovės sūnus supyko. 2018 m. paprašius atsakovės sutikimo, tačiau jo negavo.

Šalims priklausantis namas įregistruotas kaip vienbutis, todėl būtina atlikti viso namo kadastrinius matavimus, tačiau be atsakovės sutikimo to padaryti negali.

5. IeÅ¡kovo atstovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti, nurodė, kad jo pagrįstumÄ patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.

6. Atsakovės NŽT atstovė paaiškino, kad ieškovo pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia atsakovės teisių ir interesų, yra numatyti priėjimai tiek prie ieškovui, tiek prie atsakovei priklausančių statinių.

7. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugsėjo 8 d., metu apklausta atsakovė G. K. paaiÅ¡kino, kad nesupranta, ko kaimynas iÅ¡ jos nori, sutinka spręsti klausimus taikiai, daugiau paaiÅ¡kinti nieko negalėjo, paaiÅ¡kino, kad su jÄ posėdyje atstovaujančiu advokatu nebendravo, mato pirmÄ kartÄ .

8. Atsakovės atstovas pagal įgaliojimÄ anÅ«kas R. M. paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka – naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neteisinga, ieÅ¡kovui per daug leido iÅ¡pirkti žemės, todėl, nors teisinių pagrindų tam patvirtinti neturi, tačiau laiko tai nesÄ Å¾ininga sutartimi.

9. Atsakovės atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, esminių papildymų neturėjo. Teismas k o n s t a t u o j a : II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas 10. Byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, vandens gręžinio įrengimo, gyvenamojo namo ir kitų pastatų atliktos rekonstrukcijos įteisinimo be bendraturčio sutikimo. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis LR CK IV knygos nuostatomis.

Dėl bylos faktinių aplinkybių 11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys yra pastatų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) centrinio duomenų banko 2017 m. rugpjūčio 24 d. išrašo 2.1, 2.6, 2.7, 4.1, 4.2 punktai, NTR 2020 m. lapkričio 3 d. išrašo 2.1, 2.6 p., 2.7, 4.1, 4.2 punktai).

Ä® gyvenamÄ jį namÄ Å¡alių teisės įregistruotos po ½ dalį (NTR iÅ¡raÅ¡o 4.1, 4.2 punktai). Pastatai yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame tuo pačiu adresu. Nurodyto žemės sklypo 638/1368 dalys (t. y. ½ 0,1368 ha žemės sklypo dalis) priklauso ieÅ¡kovui nuosavybės teise pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8279 (NTR 2020 m. birželio 3 d. iÅ¡raÅ¡o 4.1, 4.2 punktai). Kita žemės sklypo dalis yra įregistruota Lietuvos Respublikos vardu (2014 m. birželio 3 d.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-1024).

12. Tiek 2017 m. rugpjūčio 24 d., tiek 2020 m. lapkričio 3 d. NTR iÅ¡rašų skiltyje „Juridiniai faktai“ (7.1. punktas) nurodyta, kad yra sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamas namas), pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Å«kinis pastatas), ir kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagrindas – 1981 m. birželio 24 d. bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. 5-5699. Taip pat nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra įregistruotas 123,15 kv.m., kadastro duomenys NTR nepatikslinti (NTR iÅ¡raÅ¡o 2.1., 11 punktai). Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , vadovaujasi Å¡iais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis (LR CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

13. Ä® bylÄ pateiktoje 1981 m. birželio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 5-5699 nurodyta, kad M. C. ir G. K. sudarė susitarimÄ dėl naudojimosi jiems priklausančiomis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurį M. C. atiteko patalpos, pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-5, 1-4 priestatu (7,42 kv.m.), 1/3 dalimi Å«kinio pastato 1J1/m ir Å«kiniu pastatu 3J1/p. Pakitimai užregistruoti 1983 m. birželio mėn. Sutarties iÅ¡vieÅ¡inimÄ patvirtina aukščiau apraÅ¡ytas NTR iÅ¡raÅ¡as. Tokia naudojimosi tvarka buvo nurodyta dar 1969 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo-paravimo sutartyje Nr. I-9605, ieÅ¡kovo tėvui M.

C. perkant ginčo namo ½ dalį (sutarties 7 punktas, nurodytos patalpos 1-1, 1-2, 1-3, veranda A1, mūrinis garažas ir 1/3 dalis daržinės). Vilniaus m. Lenino rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1980 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 316 „Dėl savavališkai pastatytų statinių individualinėse valdose teisinės registracijos“ buvo nuspręsta leisti įregistruoti ūkinius ir kitus statinius piliečiams asmeninės nuosavybės teisėmis pagal priedėlį, kuriame eilės Nr. 764 buvo nurodyta <...„Padidintas gyvenamas plotas - 22,80 kv. m.“ adresu (duomenys neskelbtini)...>“, o 1980 m. liepos 30 d. akte nurodyta, kad valdoje adresu (duomenys neskelbtini) „<...neatlikta sekančių pastatų teisinė registracija – gyvenamojo namo plotas mansardoje – 22,80 kv.m., teisinio įregistravimo priežastys – atitinka statybos normas ir taisykles...>“.

Ä® bylÄ pateiktoje tarp Å¡alių 1981 m. birželio 24 d. sudarytoje naudojimosi gyvenamuoju namu sutartyje Nr. 5-5699 (1 punkto a) papunktis) yra nurodyta 22,80 kv.m. ploto patalpa, kuri buvo įteisinta Vilniaus m. Lenino rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1980 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 316 „Dėl savavaliÅ¡kai pastatytų statinių individualinėse valdose teisinės registracijos“.

14. IeÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl abiem ginčo namo bendraturčiams buvo iÅ¡duoti leidimai rekonstruoti jiems priklausančias namo dalis, patvirtina į bylÄ pateikti Vilniaus miesto Verkių seniÅ«nijos valdybos 1993 m. lapkričio 22 d. potvarkio Nr. 33 „Dėl gyvenamųjų namų rekonstrukcijos“ iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad bendrasavininkui sutikus leisti M. C. jo individualioje valdoje (duomenys neskelbtini) rekonstruoti gyvenamÄ namÄ , padidinant gyvenamÄ jį plotÄ , bei 1993 m. rugpjūčio 19 d. potvarkis Nr. 25 „Dėl gyvenamųjų namų rekonstrukcijos“, kuriame nurodyta, kad bendrasavininkams sutikus leisti G. K. jos individualioje valdoje (duomenys neskelbtini) rekonstruoti gyvenamÄ namÄ Ä¯rengiant antrÄ jį aukÅ¡tÄ .

15. Ieškovo pateiktoje UAB „Inventorizacija LT“ parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyti gyvenamojo namo rekonstrukcijos pradžios metai – 1993 m., bei rekonstrukcijos pabaigos metai – 1998 m.

16. Ä® bylÄ yra pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento 2019 m. liepos 25 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad administracija, įvertinusi, kad centralizuotų vandentiekio tinklų sklype adresu (duomenys neskelbtini) ir aplink 100 metrų spinduliu atstumu nėra nutiesta ir artimiausiu metu vandentiekio tinklų plėtra Å¡ioje teritorijoje nenumatyta, neprieÅ¡tarauja, kad sklype (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų įrengtas geriamojo vandens gręžinys sklypo savininkų asmeniniam naudojimui.

17. Ä® bylÄ pateiktame 1984 m. sausio 5 d. statinio priėmimo akte nurodyta, kad buvo vykdyta G. K. Å«kinio pastato ir garažo statyba, o ne gyvenamojo namo rekonstrukcija. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo 18. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal UAB „Geodezinis planas“ matininko R. M. 2020 m. lapkričio 11 d. parengtÄ naudojimosi tvarkos planÄ , ieÅ¡kovui R. C., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeniniam naudojimui paskiriant žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais 1 (505 kv. m. ploto, tarp taÅ¡kų 1-6-7-8-9-10-11) ir 2 (120 kv.m. ploto, tarp taÅ¡kų 24-25-26-27-28-29-30), atsakovei Lietuvos Respublikai paskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtas indeksais 3 (142 kv. m. ploto, tarp taÅ¡kų 7-15-16-17-18-19-20-9-8) ir 4 (499 kv. m. ploto, tarp taÅ¡kų 12-13-14-21-22-23-24-30-29-28-27-26-4-5), bendraturčių R.

C. ir Lietuvos Respublikos bendram naudojimui skirti žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais 5 (76 kv. m. ploto, tarp taškų 11-10-9-20-19-18-17-25-24-23-22-21-14-13-12) ir 6 (26 kv.m. ploto, tarp taškų 6-2-3-16-15-7).

19. Pagal CK 4.81 straipsnio nuostatas, numatančias naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkÄ , nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ kiekvienas iÅ¡ bendraturčių naudosis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatyta naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).

Kai yra bendraturčių nesutarimas, naudojimosi bendru daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe esančiu daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia teisės naudotis konkrečia bendro daikto dalimi nustatymÄ . Savininko teises geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , reikia atsižvelgti į tokius kriterijus: naudojimosi tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ , parengtÄ Å¾emės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas; turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu;

žemėtvarkos projekte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir iÅ¡sidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi bÅ«ti nubrėžta taip, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinę vietÄ ; jeigu bendraturčių faktiÅ¡kai naudojamame sklype yra vieno iÅ¡ jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad Å¡ie statiniai, įrenginiai liktų Å¡iam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje; kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi bÅ«ti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje; dalis žemės sklypo gali bÅ«ti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai; bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis - tiek, kiek bÅ«tina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams; prie tokių daiktų gali bÅ«ti priskirti ir nesudėtingi statiniai: sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, Å¡aligatvis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006-10-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

21. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkÄ Å¾emės santykiuose bÅ«tina vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais.

22. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė yra ginčo žemės sklypo dalies (684/1368) naudotoja, o jos naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. birželio 3 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1024. Atsakovė NŽT nurodė, kad susipažinus su UAB „Geodezinis planas“ 2020 m. lapkričio 11 d. parengtu Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu Ml:500, mano, kad ieÅ¡kovo siÅ«loma žemės sklypo naudojimosi tvarka nepažeidžia žemės sklypo naudotojos G.

K. teisių ir interesų, atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus. Esant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tai žemės sklypo valdytojos pozicijai dėl ieÅ¡kovo pateikto plano, įvertinus, kad NŽT suderino iÅ¡orinę ginčo sklypo ribÄ , įvertino sprendimo 19-21 punktuose nurodytus teisės aktuose įtvirtinus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektui keliamus reikalavimus, kas sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Teismo aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai bei nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės atstovo nurodytus argumentus dėl per didelio žemės sklypo ploto ieÅ¡kovui pardavimo, taip pat argumentus, kad ieÅ¡kovas naudojosi mažesne sklypo dalimi, nei iÅ¡pirko iÅ¡ valstybės, dėl ko teismo yra atmetami. Dėl vandens gręžinio įrengimo be atsakovės sutikimo 23. IeÅ¡kovas praÅ¡o leisti be atsakovės sutikimo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti geriamojo vandens gręžinį pagal UAB „Gręžiniai“ 2020 m. lapkričio 24 d. parengtÄ Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vandens gręžinio projektÄ Nr. SP-02-LVN-01.

24. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad Å¡iuo sprendimu yra nustatoma ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kuriÄ , kaip matyti iÅ¡ projekto, vandens gręžinys bus įrengiamas pagal parengtÄ projektÄ ieÅ¡kovui atitenkančioje žemės sklypo dalyje, bei atsižvelgus į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 25 d. raÅ¡te nurodytÄ sutikimÄ , kad sklype (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų įrengtas geriamojo vandens gręžinys sklypo savininkų asmeniniam naudojimui, sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstyti argumentai dėl sutikimo (ne)davimo geriamo vandens gręžiniui įrengti yra paneigti pateiktais aptartais raÅ¡ytiniais įrodymais, įvertinus į bylÄ ieÅ¡kovo pateiktus atsakovei siųstus praneÅ¡imus praÅ¡ant duoti sutikimÄ , į kuriuos atsakovė nereagavo. Atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas be atsakovės sutikimo nesant nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra nesavalaikis, dėl ko netenkintinas, atmetami kaip nepagrįsti, nes tokio reikalavimo teikimas bÅ«tų apribotas tik tuo atveju, jeigu kartu nebÅ«tų reiÅ¡kiamas reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal pateiktÄ planuojamo gręžinio įrengimo vietÄ matyti, kad nurodyta žemės sklypo dalimi ieÅ¡kovas naudojosi su atsakove dar 1991 m. vasario 20 d. sudarytos sutarties dėl žemės sklypo pasidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo 3 punkto pagrindu, 1992 m. kovo 23 d. sutarties dėl žemės sklypo pasidalijimo 2 punkto pagrindu, kÄ patvirtina prie sutarčių pateikti žemės sklypo planai (LR CPK 12, 177, 178 straipsniai). Dėl leidimo atlikti ginčo gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir be atsakovės sutikimo kreiptis dėl deklaracijos apie gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimo patvirtinimo bei deklaracijos pagrindu įregistruoti ieÅ¡kovo vardu ginčo gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijÄ 25.

Ieškovas prašo leisti jo pasirinktam matininkui atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastrinius matavimus, įpareigant atsakovę leisti ieškovo pasirinktam matininkui įeiti į jos naudojamas nurodytų pastatų dalis, ir pripažinti ieškovui teisę įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre be atsakovės G.

K. sutikimo.

26. Taip pat yra praÅ¡oma pripažinti ieÅ¡kovui teisę be bendraturtės G. K. raÅ¡ytinio sutikimo kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos teritorinį padalinį dėl deklaracijos apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pagal 1993-11-22 d. Vilniaus miesto Verkių seniÅ«nijos valdybos potvarkiu Nr. 33 duotÄ leidimÄ užbaigimo patvirtinimo ir teisę Å¡ios deklaracijos pagrindu įregistruoti ieÅ¡kovo R. C. vardu gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijÄ Nekilnojamojo turto registre.

27. Byloje nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Taip pat nustatyta, kad abiem šalims buvo išduoti leidimai kiekvieno iš bendrasavininkų valdomos gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai (teismo sprendimo 14 punktas). Taip pat nustatyta, kad ieškovo pateiktoje UAB „Inventorizacija LT“ parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyti gyvenamojo namo rekonstrukcijos pradžios metai – 1993 m., bei rekonstrukcijos pabaigos metai – 1998 m. (teismo sprendimo 15 punktas).

Nors atsakovės atstovai nesutiko su ieÅ¡kiniu ir teigė, kad yra suėjęs rekonstrukcijos darbams pagal iÅ¡duotÄ leidimÄ atlikti nustatytas terminas, tačiau nepateikė rekonstrukcijos darbų pradžiÄ ir pabaigÄ paneigiančių įrodymų. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovų argumentai, kad ieÅ¡kovas nepateikė jo tėvui atsakovės iÅ¡duoto sutikimo, yra nepagrįsti. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ sÄ lygoja į bylÄ pateiktų įrodymų visumos analizė. Teismas, įvertinęs abiem Å¡alims 1993 m. iÅ¡duotus leidimus jų turimų gyvenamojo namo dalių rekonstrukcijai atlikti padidinant gyvenamÄ jį plotÄ , atkreipia dėmesį į tai, kad formuluotė „bendrasavininkui sutikus“ yra naudojama abiejose Vilniaus miesto Verkių seniÅ«nijos 1993 m. iÅ¡duotuose potvarkiuose, tame tarpe pačiai atsakovei iÅ¡duotame leidime atlikti rekonstrukcijÄ , dėl ko teismas sprendžia, kad bendraturčiai savo sutikimus pateikė Verkių seniÅ«nijai atitinkamai iki potvarkių priėmimo.

Atkreipiamas dėmesys taip pat į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino atsakovės atstovų teiginiai dėl ieškovo tėvo atliktų savavališkų statybų, ieškovui pateikus teismo sprendimo 13 punkte nurodytus įrodymus (Vilniaus m. Lenino rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1980 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 316 „Dėl savavališkai pastatytų statinių individualinėse valdose teisinės registracijos“) (LR CPK 12, 177, 178, 179 straipsniai).

28. Teismas pažymi, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka tarp Å¡alių buvo nustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu ginčo dėl to nebuvo, pažymint, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ taip pat patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (LR CPK 177, 187, 197 straipsnis). Ä®vertinus atsakovės atstovų argumentus, kad, jų teigimu, yra suėjęs 5 metų rekonstrukcijos darbams atlikti terminas, kas yra kliÅ«tis įregistruoti rekonstrukcijÄ , teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo ginčijamos ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad rekonstrukcijos darbai buvo pradėti 1993 metais, o baigti 1998 metais, todėl nurodyti argumentai nesvarstytini (LR CPK 187 straipsnis).

29. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo nurodyto teisinio reglamentavimo taikymu, t. y. kad norint užbaigti statinių, statytų po 1991 m. liepos 25 d., statybÄ , vadovaujantis Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ patvirtinimo“ patvirtintu reglamentu (toliau – STR) vienas iÅ¡ privalomų pateikti dokumentų yra statinio kadastro duomenų byla. Ä®vertinus aplinkybę, kad Å¡alys joms priklausančias gyvenamojo namo dalis valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieÅ¡kovas be atsakovės sutikimo negali atlikti pastatų (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų.

30. Teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡klausius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų bei iÅ¡tyrus bylos medžiagÄ konstatuotina, kad naujų namo kadastrinių matavimų atlikimas bei jų įregistravimas nepažeis atsakovės teisių bei teisėtų interesų – ieÅ¡kovui iÅ¡duoto leidimo pagrindu rekonstrukcijos darbai buvo atlikti tik ieÅ¡kovui priklausančioje namo dalyje, aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad bendra yra tik siena pirmoje aÅ¡yje, iÅ¡ projekto matyti, kad ji nebuvo rekonstruota, be to, atsakovei žinant apie ieÅ¡kovo vykdytÄ rekonstrukcijÄ , ji jokių prieÅ¡taravimų dėl atliekamų darbų nereiÅ¡kė, atsakovės atsisakymas duoti sutikimÄ ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo grindžiamas teiginiais, kad rekonstrukcija atlikta nukrypstant nuo projekto.

Dėl nurodyto teismas sutinka, kad atsakovės sutikimo įregistruoti pakeistus pastato kadastrinius duomenis nedavimas, gyvenamÄ jį namÄ Å¡alims valdant bendrosios dalinės nuosavybės teise, trukdo ieÅ¡kovui įgyvendinti savo, kaip bendraturčio, teises, paneigia teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principÄ , todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovas turi teisę įregistruoti naujus kadastrinius duomenis be atsakovės sutikimo, atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus teismui pripažinus nepagrįstais (CPK 185 straipsnis).

31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. D1-636 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo 92 punkte nurodyta, kad „<Statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento 11 priede nustatytais atvejais suraÅ¡o deklaracijÄ ir Inspekcijai pateikia praÅ¡ymÄ patvirtinti deklaracijÄ (kai jÄ privaloma tvirtinti Inspekcijoje).>“. Nurodyto Reglamento 105 punkte įtvirtinta, kad deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

32. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau pateikiamo teisinio reglamentavimo atsakovės kaip bendraturtės sutikimo nedavimas yra kliÅ«tis ieÅ¡kovui kaip bendraturčiui ne tik atlikti naujus kadastrinius matavimus, bet ir pateikti deklaracijÄ apie rekonstrukcijos darbų užbaigimÄ . Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje yra nurodyta, kad pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimÄ atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimÄ asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Vadovaujantis tokia formuojama kasacinės instancijos teismo praktika, atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovo veiksmais, turėjo pagrįsti ir motyvuoti savo atsisakymÄ duoti sutikimÄ . Atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovas nėra matininkas, todėl negali jam bÅ«ti iÅ¡duodamas sutikimas vertinami kritiÅ¡kai bei atmetami kaip nepagrįsti, nes, kaip teisingai pabrėžė ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose, matavimus atliks juos turintis teisę atlikti subjektas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 punktas).

Teismas taip pat atmeta atsakovės atstovų argumentus, nurodytus sprendimo 3.4 punkte, kad ieÅ¡kovui nereiÅ¡kiant reikalavimo dėl namo atidalijimo, negalima leisti įregistruoti ieÅ¡kovo vardu konkrečios gyvenamojo namo dalies, atmetami kaip nepagrįsti, nes ieÅ¡kovas turi teisę apsispręsti, ar jis siekia atsidalinti jam priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ar siekia įregistruoti jam priskirtoje naudoti dalyje pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ atliktus rekonstrukcijos darbus padidinant gyvenamÄ jį plotÄ ir tuos pakeitimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas (1981 m. birželio 24 d.) dėl naudojimosi namu dalių, kurių rekonstrukcijai padidinant gyvenamÄ jį plotÄ 1993 metais buvo iÅ¡duoti leidimai abiem Å¡alims, ieÅ¡kovas rekonstrukcijos darbai buvo atlikti ieÅ¡kovui priskirtoje namo dalyje, jie užbaigti.

33. Aukščiau nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo reikalavimai, išdėstyti teismo sprendimo 25, 26 punktuose pripažįstami pagrįstais, todėl tenkinami.

34. Dėl kitų atsakovės argumentų teismas atskirai nepasisako, nes jie nekeičia teismo padarytų išvadų. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

35. Proceso įstatymas numato, kad Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisiamos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 950 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 225 Eur žyminio mokesčio, viso 1175 Eur (LR CPK 88, 93, 98 straipsniai). Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo advokatės pateiktas ataskaitas apie aptirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylos eigÄ bei trukmę atkreipia dėmesį, kad patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8 punkte nustatytų užmokesčio dydžių.

36. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios sudaro 1,86, todėl nepriteisiamos (LR CPK 92, 96 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 259, 260, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Ieškinį tenkinti. Leisti ieškovo R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), pasirinktam matininkui atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastrinius matavimus, įpareigant atsakovę G.

K., a.k. (duomenys neskelbtini), leisti ieškovo pasirinktam matininkui įeiti į jos naudojamas nurodytų pastatų dalis, ir pripažinti ieškovui R. C. teisę įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre be atsakovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), sutikimo. Pripažinti ieškovui R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), teisę be bendraturtės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), rašytinio sutikimo kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos teritorinį padalinį dėl deklaracijos apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pagal 1993-11-22 d.

Vilniaus miesto Verkių seniÅ«nijos valdybos potvarkiu Nr. 33 duotÄ leidimÄ užbaigimo patvirtinimo ir teisę Å¡ios deklaracijos pagrindu įregistruoti ieÅ¡kovo R. C. vardu gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijÄ Nekilnojamojo turto registre. Leisti ieÅ¡kovui R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), be atsakovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), sutikimo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti geriamojo vandens gręžinį pagal UAB „Gręžiniai“ 2020-11-24 d. parengtÄ Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vandens gręžinio projektÄ Nr. SP-02-LVN-01.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal UAB „Geodezinis planas“ matininko R. M. 2020 m. lapkričio 11 d. parengtÄ naudojimosi tvarkos planÄ , ieÅ¡kovui R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeniniam naudojimui paskiriant žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais 1 (505 kv. m. ploto, tarp taÅ¡kų 1-6-7-8-9-10-11) ir 2 (120 kv.m. ploto, tarp taÅ¡kų 24-25-26-27-28-29-30), atsakovei Lietuvos Respublikai paskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtas indeksais 3 (142 kv. m. ploto, tarp taÅ¡kų 7-15-16-17-18-19-20-9-8) ir 4 (499 kv. m. ploto, tarp taÅ¡kų 12-13-14-21-22-23-24-30-29-28-27-26-4-5), bendraturčių R.

C. ir Lietuvos Respublikos bendram naudojimui skirti žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais 5 (76 kv. m. ploto, tarp taÅ¡kų 11-10-9-20-19-18-17-25-24-23-22-21-14-13-12) ir 6 (26 kv.m. ploto, tarp taÅ¡kų 6-2-3-16-15-7). Priteisti iÅ¡ atsakovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo R. C., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1175 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Renata Kasimovienė