5ecbc168-91db-4bb2-b3c3-5c170e908f3d · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                      Â

Civilinė byla Nr. 2A-350/2013

                                                                          Â

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2

                                                                                                                                           Â

(S)

                                             Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio

4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. A. ir atsakovės S. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto

civilinėje byloje Nr. 2-446-260/2011 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei S. B. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas

A. A. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 141,65 Lt turtinės žalos, 100 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 1-6 l.; CK 6.250 str. 2 d., 6.267 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.). Nurodė, kad, 2007 m. lapkričio 16 d. apie 15 val. 15 min. jį, ėjusį bendrojo naudojimo šaligatviu, apkandžiojo atsakovės Kaukazo aviganių veislės šuo, išbėgęs iš atsakovės namų kiemo, esančio Kaune, Islandijos pl. 19; Mykolo Riomerio universiteto Teismo instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-3434/08(02) nurodoma, kad ieškovui nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir ieškovas neteko daugiau 30 proc. pastovaus bendro darbingumo (toliau - Išvada). Ieškovo teigimu, jam buvo paskirtas gydymas medikamentais (tarp jo ir nuskausminamaisiais vaistais „Ketanov“ bei raminamaisiais), 2007-11-26 pašalinti siūlai, tačiau plaštakos žaizdų gydymas tęsėsi iki 2008-02-14 (vėliau paskirta reabilitacija).

IeÅ¡kovas nurodė, kad už naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CPK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (CK 6.267 str. 1 d.), o jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas arba kitaip sužalota jo sveikata, atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ (CK 6.283 str. 1 d.).

 IeÅ¡kovo teigimu, dėl atsakovės Å¡uns apkandžiojimo jo 141,65 Lt patirtÄ turtinę žalÄ Ä¯rodo pateikiami kasos kvitai, pagrindžiantys su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusias iÅ¡laidas, be to, jis patyrė ir neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 100 000 Lt. Nurodė, jog po Å¡uns užpuolimo ir sukandžiojimo jautė didelius fizinius skausmus, iÅ¡gyveno dvasinį sukrėtimÄ , Å¡okÄ dėl pažeistos pirÅ¡tų funkcijos, o dėl nuolatinio fizinio skausmo patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus, mÄ sto apie padarytų sužalojimų pasekmes, dėl patirtų sužalojimų negali gyventi visaverčio gyvenimo, dėl sutrikusių pirÅ¡tų funkcijų nukenčia bendravimas su kitais asmenimis. Pažymėjo, jog nors praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis nesugrÄ Å¾intų į buvusiÄ padėtį prieÅ¡ žalos padarymÄ , tačiau kompensuotų patirtus iÅ¡gyvenimus.

Atsakovė S. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti (1 b. t., 26-29 l.,). Nurodė, kad jos Å¡uo labai senas, neturi priekinių dantų ir yra neagresyvus, todėl ieÅ¡kovo negalėjo apkandžioti. Be to, ieÅ¡kovÄ apkandžioti galėjo ir kitas Å¡uo, kadangi Å¡alia atsakovės namo esančiuose individualiose gyvenamuosiuose namuose taip pat laikomi Å¡unys, o atsakovės namas ir veterinarijos gydykla, kurioje veterinaras gydo Kaukazo aviganius, turi bendrÄ kiemÄ .

Nesutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti neturtine žala, kadangi ieÅ¡kovo patirta trauma negalėjo sukelti jo nurodomų padarinių, t. y. įtakoti bendravimÄ su kitais asmenimis, paveikti dvasinį gyvenimÄ . Teigė, jog Å¡uns užpuolimas neįtakoja galimybių bendrauti, o tokio tipo traumų sukeltas skausmas nebÅ«na nuolatinis ar ilgai besitęsiantis, be to, ieÅ¡kovo dėl Å¡uns sukandžiojimo patirtų sužalojimų užsitęsęs gydymas kelia pagrįstų abejonių, kadangi tokio pobÅ«džio trauma negydoma taip ilgai. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų bei teismų suformuotos praktikos, be to, ieÅ¡kovas žalÄ patyrė dėl savo neatsargumo ir naivumo, kadangi pamatęs pravirus kiemo vartus ir palaidÄ agresyvios veislės Å¡unį pro juos ėjo, tikėdamasis, jog Å¡uo nepuls.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio

21 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį, priteisdamas iš atsakovės ieškovui

135 Lt turtinės žalos ir 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, valstybės naudai 364 Lt žyminio mokesčio ir 34,16 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CK 6.267 str., 6.250 str.; 1 b. t., 194-198 l.).

Teismas vertino, kad nereikia įrodinėti įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-582-414/2008 nustatytos aplinkybės, jog iÅ¡ atsakovės namų valdos, adresu Kaune, Islandijos pl. 19, iÅ¡bėgęs atsakovės Å¡uo apkandžiojo pro Å¡alį bendro naudojimo Å¡aligatviu ėjusį ieÅ¡kovÄ (CPK 182 str.). Teismo teigimu, nėra pagrindo nesivadovauti ekspertų iÅ¡vadomis, kadangi ekspertai iÅ¡vadas pateikė remdamiesi ieÅ¡kovo gydymo po traumos medicininiais dokumentais ir pačių atlikto tyrimo duomenimis, o atsakovė nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių teismas neturėtų remtis ekspertų iÅ¡vadomis. Teismo nuomone, įvertinus byloje esančius įrodymus, ieÅ¡kovo patirtÄ turtinę žalÄ sudaro 135 Lt. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo neturtinė žala įvertintina 12 000 Lt, nurodydamas, jog medicininių dokumentų įraÅ¡ai, ekspertų iÅ¡vados apie ieÅ¡kovui padarytus sužalojimus pagrindžia aplinkybę, kad dėl sunkaus komplikuoto gydymo ieÅ¡kovas jautė fizinius skausmus, galėjo iÅ¡gyventi stiprų dvasinį sukrėtimÄ , o iÅ¡likę neatsistatantys po sužalojimų sveikatos sutrikimai sukelia dvasinius iÅ¡gyvenimus, apsunkina bendravimÄ su kitais asmenimis, dėl patirtų sužalojimų ieÅ¡kovas negali gyventi visaverčio gyvenimo.Â

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos įvertinimo ir priteisti iš atsakovės 100 000 Lt neturtinės žalos (2 b. t., 13-14 l.).

IeÅ¡kovas nurodo, kad teismas, iÅ¡ esmės teisingai įvertinęs ieÅ¡kovui padarytų sužalojimų sunkumÄ , nustatė neadekvačiai maÅ¾Ä kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. IeÅ¡kovo nuomone, apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, neįvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumos ir, neatskleidė jų reikÅ¡mės nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl priteistas 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra per maža suma už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.) .

 Atsakovė S. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimÄ , sumažinant priteistÄ neturtinės žalos dydį iki 3000 Lt (2 b. t., 4-8 l.), nurodydama tokius argumentus:

         1) Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , vadovavosi netiksliu 2010-12-23 ekspertizės aktu Nr. EKG 80/10(02) (toliau – Ekspertizės aktas):

         1.1. Ekspertizės akto iÅ¡vada dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryta neteisingai aiÅ¡kinant ir taikant Sveikatos apsaugos ministro, Teisingumo ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles (toliau - Taisyklės) ir jų priedų lentelę, skirtÄ dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo lygiui nustatyti (toliau - Lentelė), kadangi dėl ieÅ¡kovo patirtų sužalojimų, t. y. nei vienoje plaÅ¡takoje nebuvo sužalota daugiau nei du pirÅ¡tai, nedarbingumo procentas negalėjo bÅ«ti nustatomas remiantis Lentelės 83 ir 83.1 punktais. Todėl dėl neteisingo deÅ¡inės rankos sužalojimų vertinimo Ekspertizės akte nepagrįstai nurodytas 35 proc. ieÅ¡kovo prarastas darbingumo lygis;

      1.2. IeÅ¡kovo sužalojimų mastas turi bÅ«ti vertinamas pagal Lentelės dalies „PlaÅ¡takos pirÅ¡tai“ 75-77 punktus, kurie taikomi tais atvejais, kai sužalojama ar sutrinka iki trijų vienos plaÅ¡takos pirÅ¡tų, o ne pagal Lentelės 83 ir 83.1 punktus, taikomus esant daugiau nei keturių vienos plaÅ¡takos pirÅ¡tų sužalojimams. Nurodė, kad ekspertas S. M. dėl to paties įvykio 2007-11-27 vertino ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymo mastÄ ir pateiktoje iÅ¡vadoje Nr. G-3434 nurodė, jog sveikatos sutrikdymo mastas skaičiuojamas pagal Lentelės 74 ir 77 punktus;

        1.3. Medicinos dokumentuose, Ekspertizės akte ir IÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai nesutampa, eksperto S. M. Ekspertizės akte ir IÅ¡vadoje yra daug netikslumų, susijusių su ieÅ¡kovui padarytų deÅ¡inės plaÅ¡takos sužalojimų apimtimi: ieÅ¡kovui po traumos kreipusis į gydytojus, buvo nurodytos kastinės kairės rankos IV ir V pirÅ¡tų ir rieÅ¡o bei deÅ¡inės rankos V pirÅ¡to žaizdos; Ekspertizės akte nurodoma, kad sužalotas V pirÅ¡tas ir plaÅ¡takos pavirÅ¡ius, o IÅ¡vadoje nurodyti IV ir V pirÅ¡tų sužalojimai. Be to, Ekspertizės aktÄ pasirašęs ekspertas S. M. buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi du kartus vertino ieÅ¡kovo patirtus sužalojimus.

         2. Apygardos teismo sprendimu ieÅ¡kovui priteista 12 000 Lt neturtinė žala yra per didelė, todėl turėtų bÅ«ti sumažinta įvertinus Teismų praktikÄ , ieÅ¡kovo ir atsakovės elgesį. Nurodo, jog teismų praktikoje panaÅ¡ius sužalojimus patyrusiems asmenims priteisiama mažesnė suma neturtinei žalai atlyginti, be to, ieÅ¡kovas sužalojimus patyrė ir dėl savo neatsargumo, kadangi, paaiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes, nurodė tikėjęsis, jog Å¡uo neužpuls. Be to, teismo sprendimu priteista neturtinė žala yra neproporcinga Å¡alių gaunamoms pajamoms: atsakovė dėl finansinės padėties negali atlyginti tokios sumos neturtinės žalos, o ieÅ¡kovas nėra nedarbingas, kadangi dirbdamas elektriniu pjÅ«klu susižalojo kairę rankÄ ir kojÄ .

                                               Â

         IeÅ¡kovas A. A. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti (2 b. t., 18-20 l.). Nurodo, kad eksperto iÅ¡vada dėl padaryto sužalojimo masto yra pagrįsta ir teisinga, o atsakovė vertina tik kastines žaizdas, o ne dėl jų atsiradusias pasekmes.

Ieškovo teigimu, atsakovė nepagrindė aplinkybės, jog ekspertas S. M., vertindamas ieškovo patirtus sužalojimus, pateikė skirtingas

iÅ¡vadas, be to, kartu su S. M. ekspertizę atliko bei ant ekspertizės akto pasirašė ir kiti asmenys. Be to, nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieÅ¡kovas sukandžiotas atsakovės Å¡uns dėl jo paties kaltės, o atsakovė dėl sunkios turtinės padėties negali atlyginti visos teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos dydžio. Â

         Atsakovė S. B. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ su juo nesutinka, nurodydama esminius argumentus, kurie tapatÅ«s apeliacinio skundo argumentams (2 b. t., 32-33 l.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovė apeliaciniame skunde prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (2 b. t., 4-8 l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK

321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė pagrįstų motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog bÅ«tinas žodinis Å¡ios bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal nurodytÄ apeliacinį skundÄ nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str.

1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK

212 straipsnio 1 dalį, teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių mokslo, medicinos srityse, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, pavesti jÄ atlikti kompetentingai ekspertizės įstaigai ar paskirti ekspertÄ . Eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma, ji vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas iÅ¡vadas, tarp jų, kad ieÅ¡kovas dėl sprendime nurodyto 2007-11-16 įvykio patyrė ir neturtinę žalÄ , bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo bei byloje esančių aplinkybių vertinimo, nustatant ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį.

Atsakingas už žalos padarymÄ asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ , jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas arba kitaip sužalota jo sveikata (CK 283 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , vien pakenkimas asmens sveikatai savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto; neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Pagal įstatymÄ , žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jÄ patyrė (CPK 178 str.), o įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų iÅ¡vados (CPK 177 str.).

Materialinės teisės normose nėra nustatytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos, neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį nustato teismas, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vertinant neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobÅ«dį, specifikÄ , kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ , kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013;2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ , o žalÄ padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumÄ , kokio laipsnio rÅ«pestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-582-414/2008 nustatyta, jog atsakovė pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintų 2005-12-01 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 622, 11 ir 12 punktus, kadangi atsakovei priklausantis šuo 2007 m. lapkričio 16 d. apie 15 val. 15 min. užpuolė ir

apkandžiojo bendrojo naudojimo Å¡aligatviu ėjusį ieÅ¡kovÄ A. A. (administracinė byla Nr. II-582-414/08, b.

l. 37-39, 54-57 b. l.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijų visetÄ , tarp jų pažeistos vertybės pobÅ«dį, tai, jog ieÅ¡kovui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, atsiradusius padarinius dėl sveikatos sužalojimo, ieÅ¡kovo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ bei neturtinės žalos kompensacinį tikslÄ , ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį, teisingai nustatė ieÅ¡kovui jo patirtos neturtinės žalos dydį, todėl nėra pagrindo tenkinti nei ieÅ¡kovo, nei atsakovės skundų praÅ¡ymų, susijusių su neturtinės žalos dydžiu. Â

Bylos įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovui dėl Å¡uns užpuolimo buvo padaryti sužalojimai, t. y. kastinės žaizdos deÅ¡inėje rankoje – viena žaizda dilbio distalinėje dalyje, viena žaizda nugariniame plaÅ¡takos pavirÅ¡iuje ir viena V-ame pirÅ¡te, dvi kastinės žaizdos kairėje plaÅ¡takoje – viena žaizda IV –o pirÅ¡to vidurinėje falangoje ir viena žaizda V-o pirÅ¡to distalinėje falangoje; patirtų sužalojimų gydymas dėl infekcinių komplikacijų (žaizdų pÅ«liavimo) užtruko iki 2008-02-27, o dėl patirtos traumos iÅ¡liko liekamieji reiÅ¡kiniai – iÅ¡sivystė pirÅ¡tų kontraktÅ«ros, riboti pirÅ¡tų judesiai (1 b. t., 8-10 l., 163-168 l.). Taigi yra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo teiginiais, kad jis patyrė fizinį skausmÄ tiek minėto įvykio metu, tiek gydant sužalojimus, iÅ¡gyveno stiprų dvasinį sukrėtimÄ bei gydant sužalojimus patyrė buitinius nepatogumus. Tikėtina, jog ieÅ¡kovas patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, juolab kad sužalojimų gydymas komplikavosi (supÅ«liavo kastinės žaizdos), be to, sveikatos sutrikimai iÅ¡liko ir po gydymo, o Ekspertizės akto duomenimis, ieÅ¡kovui nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ieÅ¡kovas neteko 45 proc. pastovaus bendro darbingumo (1 b. t., 9 l., 163-158 l.).

Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su ekspertizės akto vertinimu, tarp jų, kad teismas vadovavosi neteisinga Ekspertizės akto iÅ¡vada dėl sveikatos sutrikdymo masto, kad Ekspertizės aktÄ pasirašė Å¡aliÅ¡kas ekspertas S. M..

Kauno apygardos teismo 2010-11-26 nutartimi, remiantis atsakovės praÅ¡ymu dėl ekspertizės atlikimo ir suformuluotais klausimais, paskirta teismo medicinos ekspertizė tikslu nustatyti ieÅ¡kovui padarytų sužalojimų pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo mastÄ bei jo sveikatos bÅ«klę, pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertams (1 b. t., 145-148 l.). Ekspertizę atliko ir ekspertizės aktÄ pasirašė teismo medicinos ekspertai S. M. ir Ž. M. bei teismo paskirtas ekspertas (gydytojas traumatologas) E.

K. (paskirtas Kauno apygardos teismo 2011-04-06 nutartimi, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus vedėjui pasiÅ«lius ekspertų komisijoje skirti gydytojÄ traumatologÄ , tikslu objektyviai įvertinti ieÅ¡kovo patirtos traumos pasekmes; 1 b. t., 163-168 l., 182-183 l., 186 l.). Ekspertizę atlikę ekspertai pasirašė bendrÄ iÅ¡vadÄ , neiÅ¡reikÅ¡dami Ekspertizės akte atskiros nuomonės (CPK

216 str.), atsakydami į teismo užduotus klausimus (nurodytus ir atsakovės prašyme; 1 b. t., 145-146 l., 163-168 l.). Iš Ekspertizės akto turinio matyti, jog ekspertizę atliko skirtingų ekspertinių bei gydymo įstaigų specialistai,

turintys aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ bei didelį ekspertinio darbo staÅ¾Ä (ekspertas S. M. turi auÅ¡tÄ jį medicininį

iÅ¡silavinimÄ , teismo medicinos gydytojo specialybę, reikiamÄ kvalifikacijÄ , 15 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä ; ekspertas Ž. M. turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį medicininį iÅ¡silavinimÄ teismo medicinos gydytojo specialybę, 10 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä ; teismo paskirtas ekspertu dr. E.

K. yra gydytojas traumatologas, turintis 7 metų darbo staÅ¾Ä ), todėl nėra pagrindo abejoti jų kompetencija. Be to, atliekant teismo ekspertizę, buvo apžiÅ«rėtas ieÅ¡kovas, buvo tiriami bei vertinami medicininiuose dokumentuose esantys įraÅ¡ai apie ieÅ¡kovo gydymo eigÄ ; beje, atlikdami ekspertizę specialistai įvertino ieÅ¡kovo plaÅ¡takų bÅ«klę (1 b. t., 163-168 l.). Ekspertizės akte taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kaip pagal Taisykles nustatytas prarasto bendrojo darbingumo procentas, t. y. „sveikatos sutrikdymo mastas dėl A. A. 2007-11-16 patirtos traumos nustatomas pagal traumos pasekmes“ (1 b. t., 168 l., Taisyklių 10 p.).

Dėl aukščiau nurodyto nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl ekspertizės akte nustatyto ieÅ¡kovo prarasto bendrojo darbingumo neteisingo vertinimo ar teismo eksperto S. M. Å¡aliÅ¡kumo, kurio nepagrindžia ir atsakovės nurodyta aplinkybė, jog Å¡is teismo ekspertas Kauno m. Žaliakalnio PK tyrėjos pavedimu iki teismo ekspertizės apžiÅ«rėjo ieÅ¡kovÄ , atliko tyrimÄ (pradėtas 2007-11-27, o baigtas 2008-10-22) bei 2008-10-22 surašė Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G-3434/08(02). Be to, nors 2011-10-05 teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad ekspertizės aktas yra Å¡aliÅ¡kas ir turi dėl jo pastabų, tačiau nekėlė klausimo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo (CPK 219 str.) bei nepasinaudojo CPK įtvirtinta galimybe praÅ¡yti teismo apklausti teismo posėdyje ekspertizę atlikusių ekspertų, tokio praÅ¡ymo atsakovė nepareiÅ¡kė ir apeliaciniame skunde (CPK 217 str., 314 str.).

Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesivadovauti Ekspertizės aktu bei jo iÅ¡vadomis kaip įrodymu, kuris patvirtina byloje reikÅ¡mingas faktines aplinkybes - ieÅ¡kovui po traumos likusias pasekmes – ribotus pirÅ¡tų judesius ir kontraktÅ«rÄ bei dėl sužalojimo pobÅ«džio prarastÄ darbingumÄ (CPK 218 str.). Juolab kad minėta, jog Ekspertizės aktÄ , kaip ir kitus įrodymus, teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino Ekspertizės aktÄ , ar padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo patirtų sužalojimų ir prarasto darbingumo. Juolabiau kad, įvertinęs ne tik Ekspertizės aktÄ , bet ir kitus įrodymus, tarp jų medicininius dokumentus, ieÅ¡kovo apžiÅ«ros duomenis, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, teismas teisingai pagal aukščiau paminėtus kriterijus nustatė ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos dydį.

Nesudaro pagrindo sumažinti apygardos teismo nustatytos neturtinės žalos dydžio ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovo sužalojimÄ nulėmė jo paties neatsargÅ«s veiksmai, ar kad apygardos teismo priteistas neturtinės žalos dydis neadekvatus Å¡alių turtinei padėčiai. Nustatyta, kad atsakovė turėjo pareigÄ rÅ«pintis gyvÅ«no laikymu taip, jog tai nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, o ieÅ¡kovo elgesio nėra pagrindo vertinti neatsargiu, juolab kad ieÅ¡kovas ėjo mieste bendro naudojimo Å¡aligatviu ir buvo užpultas bei sužalotas atsakovės netinkamai laikomo Å¡uns (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. II-582-414/07, 37-39 b. l.). Atsakovės argumentas, jog skundžiamu teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos dydis yra neadekvatus atsakovės pajamoms, nepagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais; beje, atsakovė nei apygardos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė iÅ¡samių duomenų apie savo turtinę padėtį, tarp jų įrodymų apie turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , apie tai, jog negauna jokių kitų

pajamų, iÅ¡skyrus senatvės pensijÄ (CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Taigi skundžiamu teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos dydis (12 000 Lt) atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.), bei, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde, tai - adekvati kompensacija patirtiems jo neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimams.

Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika taip pat nesudaro pagrindo sumažinti teismo nustatytÄ neturtinės žalos dydį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007), o skundÄ galima grįsti tik tokiais teismų nutartyse iÅ¡dėstytais iÅ¡aiÅ¡kinimais (ratio decidendi), kurie

suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose

į bylÄ , kurioje skundžiamas teismo sprendimas, bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006). Apeliantės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos

savo faktinėmis aplinkybėmis yra skirtingos nuo nagrinėjamos bylos: byloje Nr. 2K-19/2008 nėra konstatuoti nukentėjusiajam padarytų sužalojimų liekamieji reiÅ¡kiniai sveikatai, be to, neaiÅ¡kus sužalojimų sunkumas; byloje Nr. 2K-55/2008 nebuvo vertinamos aplinkybės dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo atsižvelgti ir į Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-775-185/2008 bei Panevėžio apygardos teismo 2008-11-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-400-338/2008 įvertintÄ neturtinės žalos dydį, kadangi minėtose nutartyse neturtinės žalos padarymo dydžiui nustatyti lemiamÄ reikÅ¡mę turėjo visiÅ¡kai kiti kriterijai, be to, minėtos nutartys priimtos žemesnės instancijos teismų. Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nukrypo nuo teismų praktikos.

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimÄ .

Teisėjai                                                                                                  Konstantinas

Gurinas

                                                                                                              Â

Audronė Jarackaitė

                                                                                                               Danutė

Milašienė