2021-01-13 Nr. AB-818-3-65-3-00109-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3670-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00109-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinio patikrinimo išvados dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio AVPK) 2019 m. kovo 27 d. patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-16 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų A. V., Ž. P., M. R., R. G., J. B. ir L. K. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) 5 punktą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad vykdo Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. Panevėžio AVPK atliko tarnybinį patikrinimą ir parengė Tarnybinio patikrinimo išvadą, su kuria pareiškėjas susipažino 2019 m. kovo 28 d. Tarnybinio patikrinimo išvados 5 punkte nurodyta, jog pareiškėjui už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 5-V-628 patvirtinto Policijos pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo ir papildomų reikalavimų, siejamų su fiziniais ir praktiniais gebėjimais, pratybų lankomumo bei nustatytų keliamų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Fizinio ir praktinio pasirengimo tvarkos aprašas) 15 punkto reikalavimų pažeidimą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Policijos darbuotojų etikos kodeksas) 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo nesilaikymą tarnybinė nuobauda neskiriama, pareiškėjas įspėtas griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdybos (toliau – ir Profesinių įgūdžių valdyba) vyriausiąjį specialistą A. Š. dėl šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos patikrinimų, tačiau tarnybinio patikrinimo metu jo pateiktame paaiškinime nurodytos aplinkybės nebuvo tikrinamos ir nepaneigtos. Pareiškėjas teigė, kad Tarnybinio patikrinimo išvados 8 punktas, kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2019 m. balandžio 30 d. išlaikyti atitikties papildomiems reikalavimams kontrolinius normatyvus, ir 5 punktas, kuriuo buvo įspėtas griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų, prieštarauja vienas kitam, kadangi Fizinio ir praktinio pasirengimo tvarkos aprašo 17 punktas numato, jog pasibaigus kalendoriniams metams, tikrinimas už praėjusius metus nebeatliekamas. Tarnybinį patikrinimą atliko ir Tarnybinio patikrinimo išvadą surašė Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Ž. K., kurios sutuoktinis A. K. dirba Profesinių įgūdžių valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Ž. K., žinodama apie sutuoktinio darbovietę bei tai, kad gali būti tiriami ir jos sutuoktinio veiksmai, prieš tyrimą ir tyrimo metu apie tai raštu neinformavo savo tiesioginio vadovo, taip sukeldama viešų ir privačių interesų konfliktą.

4. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad jis 2019 m. balandžio mėnesį atliko šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos patikrinimus už 2018 metus. 2018 metais nustatytu laiku šaudybos, fizinės privartos ir profesinės taktikos patikrinimuose nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių, o vėliau jam Fizinio ir praktinio pasirengimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka nebuvo suformuota užduočių praeiti šiuos patikrinimus. Jis du kartus dėl patikrinimų atlikimo kreipėsi į Profesinių įgūdžių valdybos vyriausiąjį specialistą A. Š., kuris pasakė, jog informuos apie patikrinimų atlikimo laiką. Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas neobjektyviai.

5. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas ir atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu. Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta atlikus išsamų tarnybinį patikrinimą, buvo tiriama, ar pareigūnai, įskaitant ir pareiškėją, tinkamai įgyvendino Fizinio ir praktinio pasirengimo tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimus.

Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius buvo informuotas, kad tikrinant kaip pareigūnai dalyvavo šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos patikrinimuose, buvo nustatyta, jog be pateisinamų priežasčių šiame tikrinime pareiškėjas nedalyvavo. Fizinio ir praktinio pasirengimo tvarkos aprašo 15 punktas numato, kad pareigūnas, nedalyvavęs tikrinime dėl šio aprašo 8 punkte numatytų priežasčių, per 30 dienų nuo priežasčių išnykimo privalo kreiptis į fizinio pasirengimo ar papildomų reikalavimų patikrinimo komisijas arba Profesinių įgūdžių valdybos struktūrinį padalinį ir suderinti tikrinimo laiką bei vietą.

Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo atlikimo metu nepateikė duomenų, kad priežastys, dėl kurių jis nedalyvavo tikrinimuose, yra pateisinamos, be to, per 30 dienų į Profesinių įgūdžių valdybą nesikreipė ir nesuderino naujo tikrinimo laiko ir vietos. Tiesioginis Fizinio ir praktinio pasirengimo tvarkos aprašo 17 punkto taikymas pareigūnams sukeltų neigiamų pasekmių, nes pareigūnai, neatitinkantys jiems keliamų reikalavimų, turėtų būtų atleisti iš vidaus tarnybos, todėl pareiškėjas skunde neteisingai interpretuoja šią normą.

Pareiškėjo teiginiai dėl galbūt esančio interesų konflikto nepagrįsti, nes Ž. K. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galbūt padarytų pareiškėjo tarnybinių nusižengimų, bet ne dėl Profesinių įgūdžių valdybos darbuotojo A. K. veiksmų. Vien ta aplinkybė, kad Ž. K. sutuoktinis yra Profesinių įgūdžių valdybos darbuotojas, neturėtų būti suprantama ir vertinama kaip interesų konfliktas, kadangi ji nepriėmė jokių sprendimų ir neatliko jokių tyrimo veiksmų sutuoktinio atžvilgiu. Sprendžiant klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vertinami visi tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys.

Pareiškėjo atveju buvo nustatyta, jog net ir lengviausios tarnybinės nuobaudos skyrimas būtų neproporcingas padarytam nusižengimui, o drausmės ir tarnybinių nusižengimų prevencijos tikslai gali būti pasiekti taikant profilaktinio poveikio priemones.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą tenkino, t. y. panaikino Panevėžio AVPK 2019 m. kovo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-16 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų A. V., Ž. P., M. R., R. G., J. B. ir L. K. veiksmų“ 5 punktą.

8. Teismas nustatė, kad R. G. tarnybinio patikrinimo metu ir surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą vykdė Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. K. 2019 m. sausio 31 d. tarnybinio pranešimo Nr. 50-PR2-1288 duomenimis, atliekant Profesinių įgūdžių valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo specialisto A. Š. 2019 m. sausio 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. 144-PR2-49 nurodytų duomenų patikrinimą, buvo nustatyta, kad 2018 metais R. G. nedalyvavo šaudymo, fizinės prievartos ir profesinės taktikos pratybose be pateisinamos priežasties, nepateikė Panevėžio AVPK pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo bei atitikties papildomiems reikalavimams, susijusiems su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti pareigas vertinimo komisijai (toliau – ir Vertinimo komisija) prašymų suderinti papildomų tikrinimų laiką ir vietą, todėl buvo pasiūlyta pradėti tarnybinį patikrinimą dėl R. G. veiksmų.

9. Teismas nustatė, kad tarnybinį patikrinimą dėl R. G. veiksmų atlikti buvo pavesta Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajai tyrėjai Ž. K.. Pranešimas Nr. 50-PR1-12 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ R. G. buvo parengtas 2019 m. vasario 13 d., pareiškėjas su juo susipažino 2019 m. vasario 15 d. R. G. 2019 m. vasario 19 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-2027 „Dėl dalyvavimo įskaitų laikyme“ ir jį atsakovui pateikė 2019 m. vasario 20 d. Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. K. parengtą Tarnybinio patikrinimo išvadą 2019 m. kovo 27 d. patvirtino Panevėžio AVPK viršininkas E. L.. Tarnybinio patikrinimo išvados dalyje „Dėl R. G. veiksmų“, apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu gautą informaciją, buvo konstatuota, kad R. G., būdamas susipažinęs su Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašyme nustatytu specialiuoju reikalavimu atitikti antrąjį fizinio pasirengimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais, lygį, bei teisės aktais, reglamentuojančiais policijos pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo ir papildomų reikalavimų tikrinimo tvarką, negalėdamas dėl pateisinamų priežasčių dalyvauti šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų tikrinime, privalėjo per 30 dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo kreiptis į Vertinimo komisiją arba į Profesinių įgūdžių valdybos 2-ojo skyriaus darbuotojus ir suderinti tikrinimo laiką ir vietą, kad jo tiesioginis vadovas galėtų sudaryti sąlygas dalyvauti tikrinime su kita grupe, tačiau to nepadarė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje padaryta išvada, kad R. G. aplaidžiais veiksmais (neveikimu), kurie vertintini kaip nusikalstamas pasitikėjimas, pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų, Fizinio ir praktinio pasirengimo tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimus, Policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkte įtvirtintą atsakomybės principą; nuspręsta R. G. neskirti tarnybinės nuobaudos, jį įspėti griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų (5 p.) bei įpareigoti R. G. iki 2019 m. balandžio 30 d. išsilaikyti atitikties papildomiems reikalavimams kontrolinius normatyvus (8 p.).

10. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas), Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) (toliau – ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas) nuostatas.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nenurodė konkrečių faktų, kurie leistų pagrįstai įtarti, jog tarnybinį patikrinimą atlikusi Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja Ž. K. galėjo turėti suinteresuotumą pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes ištirti šališkai. Teismas vertino, kad savaime aplinkybė, jog Ž. K. sutuoktinis A. K. dirba Profesinių įgūdžių valdyboje nesudaro pagrindo spręsti apie interesų konfliktą. Tarnybinio patikrinimo metu Ž. K. sutuoktinio tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo tikrinamas, duomenų, kad pareiškėjo tikrinimus atliko Ž. K. sutuoktinis, nebuvo pateikta. Tarnybinio patikrinimo išvados medžiagoje duomenų apie R. G. teiktą skundą dėl tarnybinį patikrinimą atlikusios Ž. K. nenusišalinimo nuo tolesnio pareiškėjo tarnybinio patikrinimo, neinformavimo apie galimą interesų konfliktą nenustatyta. Pareiškėjas apie galbūt įvykdytą tarnybinį nusižengimą tiriančios Ž. K. šališkumą duomenų nenurodė ir savo tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-2027. Duomenų apie pareiškėjo teiktą skundą dėl tarnybinį patikrinimą atlikusios Ž. K. šališkumo nebuvo pateikta ir bylos nagrinėjimo metu. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl Ž. K. šališkumo ir dėl to neobjektyviai atlikto pareiškėjo tarnybinio patikrinimo vertino kaip nepagrįstus ir atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjo užimtos Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašyme nurodyta, jog valstybės tarnautojas, einantis minėtas pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus: antrąjį fizinio pasirengimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais, lygį (5.7 p.); Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvade, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1v-380/v-618 (toliau – ir Sveikatos būklės reikalavimų sąvadas), nustatytus reikalavimus (II skiltis) (5.8 p.).

13. Vadovaujantis Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1V-72 (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 24 d.) (toliau – ir Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas), 116 ir 117 punktais, pareigūnų, taip pat pareigūnų, esančių Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, atitiktis bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinama vieną kartą per kalendorinius metus šio aprašo 120 punkte nurodytuose tvarkaraščiuose ar planuose nustatytu laiku (116 p.); pareigūnų, taip pat pareigūnų, esančių Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatai galioja vienerius kalendorinius metus, laiką skaičiuojant nuo jų tikrinimo dienos, arba iki kito vidaus reikalų įstaigoje vykdomo atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo organizavimo (117 p.).

14. Byloje pateiktos Tarnybinio patikrinimo išvados dokumentų duomenimis, Lietuvos policijos mokyklos viršininkas 2018 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 50-TA-349 „Dėl Panevėžio AVPK pareigūnų fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo bei šaudymo pratybų organizavimo ir tvarkaraščių pakeitimų patvirtinimo“ patvirtino Panevėžio AVPK pareigūnų 2018 m. lapkričio mėnesio ir gruodžio mėnesio fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo bei šaudymo pratybų tvarkaraščius. Panevėžio AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 50-V-254 „Dėl 2018 m. rugsėjo mėnesio Panevėžio AVPK fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo, bendrojo fizinio pasirengimo ir šaudymo įskaitų tvarkaraščio patvirtinimo“ buvo patvirtintas 2018 m. rugsėjo mėnesio Panevėžio AVPK pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų tvarkaraštis, kuris buvo pridėtas prie minėto įsakymo. Pareiškėjas su šiuo įsakymu susipažino 2018 m. rugpjūčio 7 d., 17 val. 29 min. Panevėžio AVPK viršininko 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 50-V-322 „Dėl 2018 m. lapkričio mėnesio Panevėžio AVPK fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo, bendrojo fizinio pasirengimo ir šaudymo įskaitų tvarkaraščio patvirtinimo“ buvo patvirtintas 2018 m. lapkričio mėnesio Panevėžio AVPK pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų tvarkaraštis, kuris buvo pridėtas prie minėto įsakymo. Su šiuo įsakymu ir jo priedu R. G. susipažino 2018 m. spalio 24 d., 08 val. 12 min. Panevėžio AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 50-V-359 „Dėl 2018 m. gruodžio mėnesio Panevėžio AVPK fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo, bendrojo fizinio pasirengimo ir šaudymo įskaitų tvarkaraščio patvirtinimo“ buvo patvirtintas 2018 m. gruodžio mėnesio Panevėžio AVPK pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų tvarkaraštis, kuris buvo pridėtas prie minėto įsakymo. Su šiuo įsakymu ir jo priedu pareiškėjas susipažino 2018 m. lapkričio 27 d., 13 val. 59 min.

15. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas 2019 m. vasario 13 d. parengtame pranešime Nr. 50-PR1-12 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ suformulavo kaltinimą, kad, remiantis turimais duomenimis, R. G. įtariamas be pateisinamos priežasties nedalyvavęs 2018 m. atitikties papildomiems reikalavimams (šaudybos, fizinės prievartos, profesinės taktikos) tikrinime, ir šią veiką kvalifikavo kaip VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų ir Fizinio ir praktinio pasirengimo tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimų pažeidimą, Policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo nesilaikymą.

16. Teismas nustatė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog minėtus teisės aktus R. G. pažeidė aplaidžiais veiksmais (neveikimu), pasireiškusiais tuo, kad, negalėdamas dėl pateisinamų priežasčių dalyvauti šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų tikrinime, jis privalėjo per 30 dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo kreiptis į Vertinimo komisiją arba Profesinių įgūdžių valdybos 2-ojo skyriaus darbuotojus ir suderinti tikrinimo laiką ir vietą, kad jo tiesioginis vadovas galėtų sudaryti sąlygas dalyvauti tikrinime su kita grupe, tačiau to nepadarė. Teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. spalio 29 d., Panevėžio AVPK atstovė I. G. patvirtino, kad Tarnybinio patikrinimo išvados 10 lape, apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą informaciją, buvo galutinai apibrėžta R. G. padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis.

17. Teismas darė išvadą, kad nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas 2018 metais nedalyvavo nustatytuose šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų patikrinimuose. Teismo posėdyje R. G. patvirtino, kad išvardintus patikrinimus jis atliko 2019 m. balandžio mėnesį, o atsakovas šios aplinkybės neneigė.

18. Teismas vertino, kad ginčo atveju būtina patikrinti ir nustatyti, ar tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas Tarnybinio patikrinimo išvados medžiagoje pateikė pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog pareiškėjas, turėdamas pareigą suderinti tikrinimo laiką bei vietą ir tai atlikti galėdamas pasirinktu būdu, nesikreipė nei į Vertinimo komisiją, nei į Profesinių įgūdžių valdybos 2-ojo skyriaus darbuotojus.

19. Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo duomenys patvirtina, kad R. G. į Vertinimo komisiją prašymu suderinti papildomų tikrinimų laiką bei vietą nesikreipė. Tačiau tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-2027, 2019 m. vasario 19 d. parengtame į Pranešimą Nr. 50-PR1-12 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, R. G. pateikė paaiškinimus kad jis dėl šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų tikrinimų kreipėsi į Profesinių įgūdžių valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiąjį specialistą A. Š. ir, kad šis pareigūnas jam nurodė, jog apie patikrinimų laiką jam bus pranešta. Analogiškus paaiškinimus R. G. pateikė ir teismo posėdyje. Be to, pareiškėjas patikslino, kad, vadovaudamasis Fizinio ir praktinio pasirengimo tvarkos aprašo 15 punktu, jis į Profesinių įgūdžių valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiąjį specialistą A. Š. dėl tikrinimų laiko kreipėsi du kartus. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje teigė, kad pateiktame paaiškinime jo nurodyta aplinkybė apie kreipimąsi į Profesinių įgūdžių valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiąjį specialistą A. Š. nebuvo tikrinama ir nepaneigta.

20. Teismas nustatė, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas į Profesinių įgūdžių valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiąjį specialistą A. Š. prašymu pateikti paaiškinimus apie pareiškėjo Tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-2027 nurodytą aplinkybę nesikreipė. A. Š. 2019 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 144-PR2-49 apie R. G. kreipimąsi dėl šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų tikrinimų atlikimo duomenų nėra pateikta.

21. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta duomenų, galinčių neginčijamai patvirtinti aplinkybę, jog R. G., turėdamas pareigą suderinti tikrinimo laiką bei vietą ir tai atlikti galėdamas vienu iš pasirinktų būdų, nesikreipė į Profesinių įgūdžių valdybos 2-ojo skyriaus darbuotoją A. Š., taip pat nėra ir duomenų, galinčių paneigti šią aplinkybę.

22. Teismo posėdyje Profesinių įgūdžių valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis specialistas A. Š. buvo apklaustas kaip liudytojas ir nurodė, kad jis neprisimena, ar R. G. su juo kalbėjo dėl šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų tikrinimų. Liudytojas paaiškino, kas šios aplinkybės negali atsiminti dėl to, kad dėl šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų tikrinimų derinimų tenka kalbėti su daugeliu Panevėžio AVPK pareigūnų, o R. G. iš jų niekuo neišsiskyrė.

23. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, sprendė, kad tarnybinių ginčų bylose atsakovai, t. y. viešojo administravimo institucijos, turi pareigą pateikti pakankamai objektyvių bei patikimų įrodymų, kurie pagrįstų valstybės tarnautojo kaltę padarius tarnybinį nusižengimą. Teismas darė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo duomenys, liudytojo parodymai nepatvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuluoto teiginio, jog R. G. nesikreipė į Profesinių įgūdžių valdybos 2-ojo skyriaus darbuotojus dėl tikrinimo laiko ir vietos suderinimo, bei nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl tikrinimo laiko ir vietos suderinimo kreipėsi į vyriausiąjį specialistą A. Š..

24. Teismas sprendė, kad Panevėžio AVPK 2019 m. kovo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-16 „Dėl Panevėžio AVPK pareigūnų A. V., Ž. P., M. R., R. G., J. B. ir L. K. veiksmų“ 5 punktas nepagrįstas faktiniais duomenimis, todėl jį panaikino.

III. 25. Atsakovas Panevėžio AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą, o bylą nutraukti.

26. Atsakovas nurodo, kad Tarnybinio patikrinimo išvados 5 punktu nuspręsta už išvardintų teisės aktų reikalavimų pažeidimus bei tarnybinės etikos principų pažeidimus tarnybinės nuobaudos pareiškėjui neskirti – įspėti griežtai laikytis teisės aktų. Atsakovo nuomone, tokia išvada nėra individualus teisės aktas, savaime sukuriantis pareiškėjui teises ir pareigas. Remiantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tarnybinio patikrinimo išvados surašymas laikytinas atliekamos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalimi. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas, išvadoje nurodyti pasiūlymai nėra privalomi vadovui. Tik vadovui patvirtinus išvadą (joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas) tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto dalimi. Todėl Lietuvos Respublikos administracijų bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ir pareigas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti teisme, nes Tarnybinio patikrinimo išvada negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negalėjo būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan.

27. Panevėžio AVPK nesutinka su teismo argumentais, kad vien ta aplinkybė, jog liudytojas A. Š. nurodė, kad neprisimena ar R. G. su juo kalbėjo dėl tikrinimų, yra pakankamas pagrindas Tarnybinio patikrinimo išvadoje surinktus duomenis laikyti nepakankamais nustatytiems pažeidimams įrodyti. A. Š. 2019 m. sausio 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-G-2265/144-PR2-49 nurodė, kad pareigūnai, dėl kurių veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas, siekdami išsilaikyti tikrinimus „galėjo prisijungti prie kitos grupės jiems patogiu laiku“, be to, nurodė, kad „šaudymo pratimų vertinimai papildomai buvo atliekami šaudymo pratybų metu, o policijos pareigūnų fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo vertinimai – fizinės prievartos arba profesinės taktikos pratybų metu iki 2018 metų pabaigos. Apie tokią galimybę pareigūnai buvo informuojami žodžiu pratybų metu rugsėjo–gruodžio mėnesiais“. Tarnybinio patikrinimo metu pagrįstai nustatyta, kad R. G. nesikreipė į atsakingus asmenis dėl patikrinimų laiko ir vietos nustatymo, nes jei būtų kreipęsis minėtus patikrinimus būtų išsilaikęs dar 2018 metais. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2018 metais nedalyvavo tikrinant šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimus. Tokią aplinkybę teismui nurodė ir pats pareiškėjas. Panevėžio apskrityje tarnybą atlieka daugiau kaip penki šimtai pareigūnų, iš jų tik šeši 2018 metais būdami nepakankamai atsakingi nesugebėjo laiku ir nustatyta tvarka išsilaikyti minėtų patikrinimų. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas 2018 metais neatitiko policijos pareigūnams keliamų šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų, o juos išimties tvarka išsilaikė tik 2019 m. leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjas nustatyta tvarka nesikreipė į atsakingus pareigūnus ir nesusiderino reikalavimų tikrinimų laiko ir vietos.

28. Pareiškėjas R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnybinio patikrinimo išvada sukėlė jam teisinių padarinių, nes atsižvelgiant į 2018 m. liepos 9 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5V-628 21 punktą, metinio pareigūnų vertinimo metu nebuvo keliamas jo darbo užmokestis ir atsirado neigiamas įrašas jo asmens byloje. Pareiškėjo nuomone, dėl tyrimą atlikusio pareigūno aplaidumo jis nepagrįstai buvo pripažintas padariusiu tarnybinius pažeidimus. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir dėl Tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu atlikto jo vertinimo. Teismas neturėjo pagrindo nepriimti skundo, nes pareiškėjo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tarnybinio patikrinimo metu neišsiaiškintos visos reikšmingos ir nepaneigtos bei neišsiaiškintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jį pateisinančių priežasčių. Tarnybinio patikrinimo išvados sprendimas – įspėti griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų, kaip nuobauda Statute nenumatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje kilo ginčas dėl Panevėžio AVPK 2019 m. kovo 27 d. patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-16 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų A. V., Ž. P., M. R., R. G., J. B. ir L. K. veiksmų“ 5 punkto, kuriuo nuspręsta pareiškėjui R. G. neskirti tarnybinės nuobaudos, jį įspėti griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino konstatavęs, kad tarnybinio patikrinimo duomenys, liudytojo parodymai nepatvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuluoto teiginio, jog pareiškėjas R. G. nesikreipė į Profesinių įgūdžių valdybos 2-ojo skyriaus darbuotojus dėl šaudybos, fizinės prievartos ir profesinės taktikos reikalavimų tikrinimo laiko ir vietos suderinimo, bei nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl tikrinimo laiko ir vietos suderinimo kreipėsi į vyriausiąjį specialistą A. Š..

32. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ginčijama Tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinio patikrinimo procedūrinis dokumentas, todėl negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ir pareigas ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą ir byla turi būti nutraukta. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad neįrodyta, jog pareiškėjas nustatyta tvarka nesikreipė dėl tikrinimų atlikimo. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nesutinka, teigia, kad teisines pasekmes jam Tarnybinio patikrinimo išvada sukėlė, metinio pareigūnų vertinimo metu nebuvo keliamas jo darbo užmokestis ir atsirado neigiamas įrašas jo asmens byloje, tarnybinio patikrinimo metu nepaneigtos bei neišsiaiškintos jo nurodytos aplinkybės dėl jį pateisinančių priežasčių, o Tarnybinio patikrinimo išvados sprendimas – įspėti griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų, kaip nuobauda Statute nenumatyta.

33. Byloje skundžiamu Tarnybinio patikrinimo išvados 5 punktu, atlikus tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų pagal 2019 m. sausio 31 d. Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. K. tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-1288 nustačius, kad 2018 metais pareiškėjas R. G. nedalyvavo šaudymo, fizinės prievartos ir profesinės taktikos pratybose be pateisinamos priežasties, nepateikė Panevėžio AVPK Vertinimo komisijai prašymų suderinti papildomų tikrinimų laiką ir vietą, nutarta: pareiškėjui R. G. už VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų, Fizinio ir praktinio pasirengimo tvarkos aprašo 15 punkto, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706, 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo nesilaikymą tarnybinės nuobaudos neskirti – įspėti griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų.

34. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d.) 26 punktas numatė, kad tarnybinis patikrinimas dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

35. Pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 27 punktą vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones <...> (27.1 p.) arba grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę šio tvarkos aprašo 25 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai (27.2 p.).

36. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta Panevėžio AVPK viršininko, jam pasirašant su žyma „Tvirtinu“. Taigi joks kitas individualus administracinis aktas, atlikus tarnybinį patikrinimą, kuriuo sprendžiama apie pareigūno nepatraukimą atsakomybėn nebuvo priimtas, Tarnybinio patikrinimo išvados siūlymas buvo patvirtintas be išlygų, t. y. buvo nuspręsta, kad pareiškėjas padarė išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimą, tačiau nutarta tarnybinės nuobaudos neskirti – įspėti griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų. Be to, iš kito – 14 Tarnybinio patikrinimo išvados punkto, kuris nors ir nėra skundžiamas byloje, matyti, kad tarnybinio patikrinimo išvados nuorašai perduodami į pareigūnų tarnybos bylas. Tai, kad pareigūnas tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažįstamas padariusiu teisės aktų pažeidimą, nors tarnybinė atsakomybė, t. y. konkreti Statute numatyta tarnybinė nuobauda, jam netaikoma, neišvengiamai daro įtaką jo tarnybinės veiklos vertinimui ir sukelia kitas atitinkamas pasekmes. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tarnybinio patikrinimo išvada, kuomet dėl joje pateikiamų siūlymų teisės aktų nustatyta tvarka nepriimamas atskiras individualus administracinis aktas, pripažintina ne procedūriniu dokumentu, laikomu individualaus administracinio akto dėl tarnybinės atsakomybės taikymo motyvuojamąja dalimi, o asmeniui teisines pasekmes sukeliančiu aktu, galinčiu būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

37. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašią praktiką yra suformavęs nagrinėdamas bylas dėl pareigūnų socialinių garantijų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad neigiamos tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimas užkerta kelią pareigūno teisės į kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo realizavimui, todėl, atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai nenumato pareigos viešojo administravimo subjektams priimti paskesnį (papildomą) sprendimą (administracinį aktą) dėl kompensacijos nemokėjimo, ši išvada laikytina teisines pasekmes sukeliančiu, t. y. paneigiančiu pareigūno teisę į kompensaciją, administraciniu aktu (žr., pvz., 2019 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-552/2019, 2009 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-67/2009). Lietuvos vyriausiais administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tarnybinio nusižengimo konstatavimas, neskiriant tarnybinės nuobaudos, gali turėti realią įtaką prokuroro materialiniams bei karjeros prokuratūros sistemoje interesams. Nepagrįsta būtų teigti, jog skundžiamas aktas – Generalinio prokuroro rezoliucija, kuria pripažįstama, kad prokuroras padarė tarnybinį pažeidimą, bet neskiriama jam tarnybinė nuobauda – prokurorui akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1348-556/2015). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad Tarnybinio patikrinimo išvada negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku ir byla turi būti nutraukta, atmeta.

38. Tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti atliktas išsamiai ir objektyviai, visapusiškai išsiaiškinant visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Šios tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančios institucijos pareigos neeliminuoja valstybės tarnautojo pateikiamas paaiškinimas dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Tarnautojo paaiškinime nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes nusižengimą tiriantis pareigūnas (komisija) privalo patikrinti ir įvertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009). Būtent tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas aplinkybes ir visa tai motyvuotai įvertinti tyrimo išvadoje. Be to, taikant tarnybinę atsakomybę, galioja imperatyvas visas abejones vertinti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-281/2007).

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su išvada, kad Tarnybinio patikrinimo išvados 5 punktas tinkamai nepagrįstas faktiniais duomenimis. Tarnybinio patikrinimo duomenys iš esmės nepatvirtino, jog pareiškėjas R. G. nesikreipė į Profesinių įgūdžių valdybos 2-ojo skyriaus darbuotojus dėl tikrinimo laiko ir vietos suderinimo, bei nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl tikrinimo laiko ir vietos suderinimo kreipėsi į vyriausiąjį specialistą A. Š.. Šių aplinkybių nebuvo nustatyta ir teismo posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino skundžiamą Tarnybinio patikrinimo išvados 5 punktą.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė