2022-12-07 Nr. AB-29855-3-63-3-00059-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-616-415-2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00059-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.6.1.5; 18.6.5; 18.7; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. J. K., K. L. Č., E. V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. J. K., K. L. Č., E. V. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai P. J. K., K. L. Č., E. V. S. (toliau – ir pareiškėjai) skunde prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimus Nr. 16S-363-(14.16.3.); 16S-362-(14.16.3.); 16S-359-(14.16.3.); 16S-360-(14.16.3.) (toliau – ir Sprendimai), 2) įpareigoti NŽT Palangos skyrių pareiškėjams atkurti nuosavybės teises natūra; 3) priteisti pareiškėjams iš NŽT po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjui P. J. K. atsakovas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-363-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ nusprendė atkurti nuosavybės teises atlyginant 923,62 Eur pinigais už 0,4810 ha žemės plotą; pareiškėjai E. V. S. atsakovas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-362-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ nusprendė atkurti nuosavybės teises atlyginant 930,14 Eur pinigais už 0,4844 ha žemės plotą; pareiškėjai K. L. Č. atsakovas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-359-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ nusprendė atkurti nuosavybės teises atlyginant 192,59 Eur pinigais už 0,1003 ha žemės plotą; pareiškėjos K. L. Č. motinai M. K. (mirusi) atsakovas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-360-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ nusprendė atkurti nuosavybės teises atlyginant 186,83 Eur pinigais už 0,0973 ha žemės plotą. Prieš priimdamas minėtus Sprendimus atsakovas pareiškėjus informavo, kad nebėra galimybės atkurti nuosavybės teises pareiškėjų pasirinktu būdu – natūra, kadangi Palangos mieste nebeliko žemės plotų į kuriuos būtų galima atkurti nuosavybės teises natūra.

2.2. Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turėtų būti panaikinti. Pareiškėjai yra išreiškę valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, prašant, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik natūra. Ši pareiškėjų valia niekada nebuvo pakeista. Atsakovas turi galimybes pareiškėjams atkurti nuosavybės teises natūra, o atsakovo teiginiai apie tai, kad Palangos mieste nebeliko žemės plotų, į kuriuos galima atkurti nuosavybės teises natūra, yra visiškai nepagrįsti.

2.3. Pareiškėjai, gavę Sprendimus ir su jais nesutikdami, kreipėsi į specialistus, užsiimančius teritorijų planavimu ir panašia veikla, kad būtų identifikuoti laisvi žemės plotai Palangos mieste. Pareiškėjų užsakymu buvo parengtas Palangos miesto teritorijos žemės sklypų ir plotų planas (toliau – Planas), kuriame yra sužymėti atsakovo valdomi valstybinės žemės plotai (tame tarpe ir laisvi), kurie turėtų būti nuosavybės teisių natūra atkūrimo objektai. Pagal susistemintus duomenis iš Plano matyti, kad atsakovas valdo ne mažiau kaip 14,71 ha valstybinės žemės ploto pievų ir ganyklų, neįregistruotų Nekilnojamojo turto registre, kurie galėtų būti laisvi valstybinės žemės plotai nuosavybės teisėms atkurti.

2.4. Nuosavybės teisės pareiškėjams tinkamai neatkuriamos jau keliolika metų, o tai lemia neturtinės žalos jiems padarymą. Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesas užtruko labai ilgai, o atsakovo neveikimas yra nepagrįstas. Pareiškėjai dėl ilgo nuosavybės teisių atkūrimo proceso patyrė ir vis dar patiria neigiamų dvasinių išgyvenimų, taip pat neteisybės jausmą, t. y. pareiškėjai patyrė neturtinę žalą, o tarp neteisėtų NŽT veiksmų ir pretendentų patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Neturtinė žala dėl nepateisinamai ilgo nuosavybės teisių atkūrimo proceso pritiesiama tiek nacionalinėje teisėje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5653-552/2019), tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – ir EŽTT) (byla Grigolovič prieš Lietuvą).

3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT (toliau – ir atsakovo atstovas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas ir atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Nuosavybės teisės pareiškėjams atkurtos visiškai, kadangi NŽT Sprendimais nusprendė atlyginti už likusią neatkurtą žemės sklypo dalį pinigais. Pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, suderintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija), buvusio savininko J. K. buvusiame (duomenys neskelbtini) valdytas žemės sklypas Nr. 21 patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, neatkuriamos.

4.2. NŽT Palangos skyrius 2018 m. sausio 15 d. raštu Nr. 16SD-117-(14.16.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos miesto bendrosiose ganyklose“ kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydama dar kartą išsamiai išnagrinėti buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų teritoriją ir, esant galimybei, suformuoti laisvus (neužstatytus) žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti natūra. Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-457 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad buvusių bendrų ganyklų teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra.

4.3. Už žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje atlyginimo pinigais dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką (toliau – ir Metodika). Metodikoje nurodyta, kad pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Vadovaujantis Metodikos 6.1.4 punktu, Palangos mieste esančiai valstybės išperkamos žemės vertei, teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti taikomas pataisos koeficientas 4.

4.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, jei nėra galimybės grąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjai neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jų patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą. Skunde nurodytas reikalavimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad nei gatvės, nei Palangos miesto bendrajame plane pažymėti intensyvūs, ekstensyvūs želdynai natūra nėra grąžinami. Kadangi su skundu nėra pateiktos turėtos posesijos ribos, nėra galimybės teikti tikslius argumentus dėl skundo, nes tik NŽT yra kaupiama informacija apie turėtas posesijas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-263-03, kurioje pateiktas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatos aiškinimas. Dėl neturtinės žalos trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas iš viso nebuvo vykdomas. Ne atsakovo iniciatyva vyko net keli teisminiai procesai, buvo vykdomi ikiteisminiai tyrimai Klaipėdos apygardos prokuratūroje, todėl buvo įvairios kliūtys ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas užtruko. Neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai pareikalavo tik tada, kai nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo visiškai baigtas, o priimti sprendimai pareiškėjų netenkino.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjų P. J. K., K. L. Č., E. V. S. skundą atmetė.

8. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pretendento 1991 m. vasario 18 d. prašymas patvirtina, jog jis žemės sklypus prašė grąžinti natūra, išpirkimu. Iš 1991 m. spalio 22 d. prašymo grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) teismas nustatė, jog pretendentai (pareiškėjai) prašymo grafoje, kurioje prašoma pažymėti valią (vieną iš nurodytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdų), ties grafa „susigrąžinti žemę buvusioje vietoje“ pažymėjo žodį „taip“ bei „susigrąžinti žemę buvusioje vietoje“.

9. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuoja Atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo preambulėje konstatuota, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra – už jį teisingai atlyginama. Šio įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kuriais valstybė žemę išperka, o 13 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais valstybė išperka miškus ir vandens telkinius. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, jog nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, neatkuriamos.

10. Teismas nurodė, kad Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 41 esantys pareiškėjų prašymai patvirtina, kad jie kreipėsi į Agrarinės reformos tarnybą, prašydami atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko vardu turėtą žemę natūra. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad buvęs savininkas J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje valdė 2,7816 ha žemės: 2 ha žemės sklypą Nr. 21 (duomenys neskelbtini) bei 0,7816 ha žemės dalį (iš bendro ploto 152,99 ha) Palangos miesto bendrosiose ganyklose. Pagal giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus pareiškėjai turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į J. K. valdytą žemę: P. J. K. – į 0,6954 ha dalį, E. V. S. – į 0,6954 ha dalį, K. L. Č. – į 0,2781 ha dalį. Nuosavybės teisės į buvusio savininko J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje valdytą 2,7816 ha žemės buvo atkurtos:

1) E. V. S. tenkanti 0,6954 ha žemės valdos dalis buvo atkurta Palangos miesto valdybos 1992 m. balandžio 16 d. potvarkiu Nr. 77 perduodant nuosavybėn naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0272 ha dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0543 ha), NŽT 2011 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 16S-3 perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują 0,1450 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 16S-182-(14.16.3.) ir 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 16S-218-(14.16.3.) grąžinant nuosavybėn natūra 0,0388 ha žemės dalį buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų teritorijoje suformuotuose 36 žemės sklypuose, 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-362-(14.16.3.) atlyginant pinigais už likusią negrąžintą 0,4844 ha valstybės išperkamos žemės dalį;

2) P. J. K. tenkanti 0,6954 ha žemės valdos dalis buvo atkurta Palangos miesto valdybos 1992 m. balandžio 16 d. potvarkiu Nr. 77 perduodant nuosavybėn naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0271 ha dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0543 ha), Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 2704 perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują 0,15 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), NŽT 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 16S-180-(14.16.3.) ir 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 16S-219-(14.16.3.) grąžinant nuosavybėn natūra 0,0373 ha žemės dalį buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų teritorijoje suformuotuose 34-iuose žemės sklypuose, 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-363-(14.16.3.) atlyginant pinigais už likusią negrąžintą 0,4810 ha valstybės išperkamos žemės dalį;

3) K. L. Č. tenkanti 0,2781 ha žemės valdos dalis buvo atkurta Palangos miesto valdybos 1992 m. balandžio 16 d. potvarkiu Nr. 77 perduodant nuosavybėn naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0108 ha dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0544 ha), Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1476 perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują 0,1499 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), NŽT 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 16S-178-(14.16.3.) ir 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 16S-222-(14.16.3.) grąžinant nuosavybėn natūra 0,0171 ha žemės dalį buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų teritorijoje suformuotuose 33 žemės sklypuose, 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-359-(14.16.3.) atlyginant pinigais už likusią negrąžintą 0,1003 ha valstybės išperkamos žemės dalį. NŽT paaiškino, kad nuosavybės teisės pareiškėjams atkurtos visiškai, kadangi ginčijamais Sprendimais nuspręsta atlyginti už likusią neatkurtą žemės sklypo dalį pinigais.

11. Iš šalių paaiškinimų ir bylos duomenų teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija) suderintą Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, buvusio savininko J. K. buvusiame (duomenys neskelbtini) valdytas žemės sklypas Nr. 21 patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nuosavybės teisės natūra į nurodytą buvusio savininko J. K. žemės sklypą neatkuriamos.

12. Teismas vertino, jog pareiškėjų argumentai apie jų parengtą Palangos miesto teritorijos žemės sklypų ir plotų planą ir apie Palangos mieste esančią laisvą (neužstatytą) žemę nepatvirtina aplinkybės, kad Palangos mieste yra laisvų (neužstatytų) žemės plotų, į kuriuos pareiškėjams būtų galima atkurti nuosavybės teises natūra. Nurodyti pareiškėjų teiginiai yra hipotetinio pobūdžio, kadangi nėra priimtų jokių administracinių aktų dėl laisvos (neužstatytos) žemės Palangos mieste. Priešingai, administracinėje byloje esantis Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 19 d. raštas Nr. (4.17.)-D3-457 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad buvusių bendrų ganyklų teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra. Nurodytas raštas yra galiojantis, nes įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo nuginčytas. Be to, teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas patvirtino aplinkybę, kad tiek ginčijamų Sprendimų priėmimo metu, tiek pareiškėjams kreipiantis į teismą, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu nėra priimta jokių administracinių aktų, kuriuose buvusių bendrų ganyklų teritorijoje būtų pažymėta laisva (neužstatyta) žemė. Šalys teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad, jei atsirastų laisvos (neužstatytos) žemės, tai į nuosavybės teisės atkūrimą joje natūra atsirastų pretendentų eilė.

13. Dėl iš NŽT išreikalautų Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų ir sprendimų, kurių pagrindu piliečiams buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą kituose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) gatvėse ir pareiškėjų keliamų abejonių dėl šių administracinių aktų teismas pažymėjo, kad nurodyti administraciniai aktai yra teisėti ir nenuginčyti, o jų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, Klaipėdos apskrities viršininko įsakymai ir sprendimai, kurių pagrindu piliečiams buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą kituose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) gatvėse, niekaip nepagrindžia pareiškėjų teiginių, kad ginčijamų Sprendimų priėmimo metu buvo laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią jiems galėjo būti atkurta nuosavybės teisė natūra.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjai taip pat kelia abejones dėl NŽT nustatyto buvusio savininko J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje valdytos žemės, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, dydžio. Teismas atkreipė dėmesį, kad pretendentams tenkantis buvusio savininko J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje valdytos žemės dydis nėra šios administracinės bylos dalykas. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai E. V. S. 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-362-(14.16.3.) atlyginta pinigais už likusią negrąžintą 0,4844 ha valstybės išperkamos žemės dalį, P. J. 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-363-(14.16.3.) atlyginta pinigais už likusią negrąžintą 0,4810 ha valstybės išperkamos žemės dalį, K. L. Č. 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-359-(14.16.3.) atlyginta pinigais už likusią negrąžintą 0,1003 ha valstybės išperkamos žemės dalį, bei M. K. 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-360-(14.16.3.) atlyginta pinigais už likusią negrąžintą 0,0973 ha žemės valstybės išperkamos žemės dalį.

15. Teismas pažymėjo, kad pretendentų (pareiškėjų) valia prašymuose buvo „susigrąžinti žemę buvusioje vietoje“. Pretendentai iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino (2003 m. balandžio 1 d.) nepareiškė ir nepakeitė valios būdo. Pareiškėjams teisės aktuose nustatytais terminais nepakeitus savo valios, nuosavybės teisė privalo būti atkuriamos tokiu būdu, koks buvo pasirinktas jų prašymuose. Nors pareiškėjai ir nesutinka su pinigine kompensacija, tačiau įstatymuose nustatyta tvarka nereiškė valios, jog už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą jiems būtų atlyginta lygiaverčiu žemės sklypu (ekvivalentine natūra) kitoje Lietuvos Respublikos vietoje. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjai, elgdamiesi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių atlikti veiksmų, susijusių su nuosavybės teisų atkūrimo valios pakeitimu, iki įstatymo nustatyto termino pabaigos. Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai priėmė sprendimus pareiškėjams atkurti nuosavybės teises atlyginant kitais būdais – pinigine kompensacija.

16. Dėl piniginės kompensacijos dydžio teismas nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio šio įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu. Atlyginant už miesto teritorijoje esančią žemę, laikomasi nuostatos, kad po neteisėto žemės nacionalizavimo miestams priskirta žemė vertinama priemiestinėse teritorijose esančios žemės ūkio paskirties žemės vidutine rinkos kaina, o kitai miestų teritorijose esančiai žemei taikoma tam miestui Vyriausybės nustatyta vidutinė atlyginimo kaina. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ buvo patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika. Pareiškėjai nepateikė argumentų, kurių pagrindu būtų galima nesutikti su atsakovo atliktu piniginės vertės paskaičiavimu. Lietuvos valstybė nėra prisiėmusi besąlyginio įsipareigojimo atlyginti už turėtą žemę rinkos verte, to nenumato ir teisės aktai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad byloje ginčijamais Sprendimais yra nustatyta neteisinga valstybės išperkamos žemės vertė.

17. Teismas pažymėjo, kad, konstatavus, jog NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. Sprendimai atkurti nuosavybės teises pareiškėjams atlyginant kitais būdais (pinigais) yra teisėti ir pagrįsti bei nenustačius, jog NŽT neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiškėjų prašymas įpareigoti atsakovą nuosavybės teises atkurti natūra taip pat nėra pagrįstas, todėl netenkintinas.

18. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas aptarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, iš kurių pareiškėjams kilo žala. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai neįrodė, jog atsakovas kokiu nors būdu vilkino nuosavybės teisių atkūrimo procesą, t. y. neveikė taip kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas sprendė, kad pareiškėjų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

19. Teismas, atmetęs pareiškėjų skundą, bylinėjimosi išlaidų pareiškėjams nepriteisė.

III. 20. Pareiškėjai P. J. K., K. L. Č., E. V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovo NŽT bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus.

21. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1. Teismas formaliai sprendė, kad Palangos mieste nėra laisvos (neužstatytos) žemės. Teismo nurodyta aplinkybė, kad nėra priimtų jokių administracinių aktų dėl laisvos (neužstatytos) žemės Palangos mieste, nereiškia, kad nėra laisvos (neužstatytos) žemės Palangos mieste. Byloje esantys rašytiniai paaiškinimai, Palangos miesto savivaldybės administracijos pozicija, išdėstyta procesiniuose dokumentuose, taip pat atsakovo teiginiai, nurodyti teismo posėdžio metu įrodo, kad Palangos mieste yra laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią galimas nuosavybės teisių atkūrimas. Tai patvirtina: su skundu pateiktas Palangos miesto teritorijos žemės sklypų ir plotų planas, kuriame yra sužymėti atsakovo valdomi valstybinės žemės plotai (tame tarpe ir laisvi), kurie galėtų būti nuosavybės teisių natūra atkūrimo objektai; su 2020 m. kovo 29 d. prašymu teismui pateiktos ištraukos iš Palangos miesto savivaldybės bendrojo plano apie laisvus ir nesuformuotus žemės plotus; Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. spalio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl pareiškėjų 2020 m. kovo 29 d. prašymo nepaneigė pareiškėjų argumentų, kad prie (duomenys neskelbtini) esantys laisvi žemės plotai negalėtų būti nuosavybės teisių atkūrimo objektas; pareiškėjai patikslintame skunde, kurį teismas atsisakė priimti, tačiau pridėjo prie bylos kartu su skundu pateiktus dokumentus, nurodė ir kitų laisvų (neužstatytų) valstybinės žemės plotų, pavyzdžiui prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypų; Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas patvirtino, kad laisvų žemės plotų Palangos mieste yra (2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:06:10 val.), tai patvirtino ir atsakovo atstovė (2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio įrašas nuo 1:06.20 val. iki 1:07:30 val.).

21.2. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai turėjo skųsti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 19 d. raštą Nr. (4.17.)-D3-457 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad buvusių bendrų ganyklų teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra. Pareiškėjams yra svarbūs ir sukelia teisines pasekmes galutiniai atsakovo priimti Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir jo būdo. Minėtas raštas buvo skirtas atsakovui, o ne pareiškėjams, todėl šis raštas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu sukuriančiu teises ir pareigas pareiškėjams.

21.3. Teismas nepagrįstai teigia, kad klausimas dėl pretendentams tenkančios buvusio savininko J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje valdytos žemės dydis nėra šios administracinės bylos dalykas. Atsakovas byloje patvirtino, kad Sprendimais pareiškėjams buvo užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimas. Tai reiškia, kad netinkamai užbaigus nuosavybės teisių atkūrimą, liks neteisėtai neatkurtos nuosavybės teisės į dalį valdytos žemės. Teismas netyrė rašytinių įrodymų, o formaliai rėmėsi atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei paaiškinimais, kurie buvo klaidingi. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad buvęs savininkas J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje valdė 2,7816 ha žemės: 2 ha žemės sklypą Nr. 21 (duomenys neskelbtini) bei 0,7816 ha žemės dalį (iš bendro ploto 152,99 ha) Palangos miesto bendrosiose ganyklose. Pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo bylos, kuri buvo prijungta prie šios bylos, duomenys patvirtina, kad savininkas J. K. valdė ne 2 ha žemės sklypą Nr. 21 (duomenys neskelbtini), o 2,3107 ha. Be to, buvęs savininkas J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje papildomai valdė 0,1087 ha žemės prie namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau apie tai teismas neužsiminė. Susidarė situacija, kad pareiškėjams nėra atkuriamos nuosavybės teisės į 0,3107 ha žemės buvusios (duomenys neskelbtini). Ši klaida turėjo būti ištaisyta teismo sprendimu, tačiau to teismas nepadarė, abstrakčiai nurodydamas, kad minimas klausimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

21.4. Teismas atsisakė byloje skirti mediaciją, nors bylos šalys to prašė ir nurodė, kad su mediacijos skyrimu sutinka bei mato galimybę mediacijos metu ginčą išspręsti taikiu būdu. Todėl teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 67 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 791 straipsnio 1 dalį.

21.5. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą, todėl nevykdė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų. Atsižvelgdami į byloje surinktus rašytinius įrodymus, taip pat informaciją apie laisvus (neužstatytus) žemės plotus bei suprasdami, kad žemės sklypus, nuosavybės teisių atkūrimui, formuoja savivaldybės administracija, pareiškėjai nusprendė teikti patikslintą skundą, kuriuo keitė skundo dalyką. Teismas pareiškėjų skundą atmetė tuo pagrindu, kad nėra priimta administracinių aktų, kuriais būtų nustatyta laisva (neužstatyta) valstybinė žemę. Tačiau pareiškėjų patikslintame skunde buvo suformuoti reikalavimai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo suformuoti žemės sklypus laisvame (neužstatytame) žemės plote nuosavybės teisėms atkurti. Todėl, teismui nepriėmus patikslinto skundo, bylos nebuvo galima išnagrinėti objektyviai ir teisingai.

21.6. Pareiškėjas P. J. K. savo paaiškinimuose ir baigiamojoje kalboje teismui detaliai paaiškino, kiek daug klaidinančios informacijos teikė atsakovas nuosavybės teisių atkūrimo byloje, kaip nuo pareiškėjo buvo slepiama informaciją, kiek teisminių institucijų praėjo, kol pareiškėjas įrodė atsakovų neteisėtus veiksmus. Visi pareiškėjo P. J. K. raštai, skundai yra pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo byloje, kuri yra prijungta prie bylos. Tačiau teismas visiškai nepasisakė ir nevertino pareiškėjų nurodytų argumentų dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Nuo pareiškėjų prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra pateikimo (1991 m. vasario 18 d.) iki atsakovo Sprendimų priėmimo (2019 m. lapkričio 26 d.) praėjo daugiau nei 27 metai. Vien ši aplinkybė rodo, jog institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimo procesą, veikė nerūpestingai, aplaidžiai ir tik imitavo spartų nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Nors pareiškėjai buvo vieni pirmųjų asmenų, pareiškusių prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, tačiau buvusiose Palangos miesto bendrosiose ganyklose jiems nuosavybės teisės natūra nebuvo atkurtos, o buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas kitiems piliečiams, suteikiant tose teritorijose po naują sklypą. Tokie atsakovo veiksmai ar neveikimas yra pagrindas priteisti prašomą neturtinę žalą.

21.7. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT jurisprudencijos. Neturtinė žala dėl nepateisinamai ilgo nuosavybės teisių proceso pritiesiama tiek nacionalinėje teisėje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5653-552/2019, tiek EŽTT (byla Grigolovič prieš Lietuvą). Teismai minėtose bylose yra konstatavę, kad nepateisinamai ilgas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, dėl ko asmenys patiria nepatogumus, neteisybės ir nepasitikėjimo jausmą, sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimui.

22. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas ir atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

23.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015, be kita ko, nurodė, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra NŽT gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą ir NŽT neturi teisės tęsti nuosavybės teisių žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.

23.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi suformuotos praktikos, kad piliečiai nepareiškę valios dėl atkūrimo būdo ar atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, turėjo patikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais. Pareiškėjai savo prašymuose nurodė, kad nori susigrąžinti žemę buvusioje vietoje ir iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino (2003 m. balandžio 1 d.) neišreiškė valios pakeisti būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, jei nėra galimybės grąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą.

23.3. Institucija išnaudojo visas galimybes, siekdama atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis Palangos mieste valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę, skundžiami Sprendimai yra galutinis rezultatas, užbaigiantis nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pareiškėjams. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs NŽT pateiktus dokumentus, pagrįstai nustatė, kad jie nepatvirtina pareiškėjų teiginių, jog Palangos mieste yra laisvų (neužstatytų) žemės plotų, į kuriuos pareiškėjams būtų galima atkurti nuosavybės teises natūra, nėra priimtų jokių administracinių aktų dėl laisvos (neužstatytos) žemės Palangos mieste, o administracinėje byloje esantis nenuginčytas ir galiojantis Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 19 d. raštas Nr. (4.17.)-D3-457 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina faktines aplinkybes, jog buvusių bendrų ganyklų teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra. Pareiškėjai ir jų atstovas pagal savo vidinį įsitikinimą interpretuoja teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų pateiktą poziciją, pasisakant apie laisvą (neužstatytą) žemę Palangos mieste.

23.4. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjų 2021 m. birželio 1 d. pateiktą patikslintą skundą teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad patikslintas skundas, kuriuo buvo keičiamas skundo dalykas ir pagrindas, yra paduotas praleidus ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą bei kad kiekvienas iš reikalavimų gali būti nagrinėjamas atskirai.

23.5. Pareiškėjai nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime tinkamai įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovo NŽT kaltė, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, yra neįrodyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Pareiškėjai šioje byloje ginčija atsakovo sprendimus dėl nuosavybės teisių į J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo ne natūra, o pinigais, nors, pareiškėjų teigimu, dalis žemės nepriskirtina valstybės išperkamai ir turi būti grąžinta natūra.

25. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai teismui teikė skundą, įvardindami jį kaip patikslintą, kuriame be iš esmės tapačių reikalavimų, reiškiamų atsakovui NŽT, pareiškė reikalavimus ir atsakovui Palangos miesto savivaldybei prašydami įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti naujus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti skunde nurodomuose laisvuose žemės plotuose (skundo dalykas), šį reikalavimą grįsdami grafine forma nurodomais konkrečiais laisvais žemės plotais, kuriuose, pasak pareiškėjų, formuotini žemės sklypai jiems atkuriant nuosavybės teises į žemę natūra (skundo pagrindas).

26. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi šį skundą atsisakė priimti, nurodęs, kad, vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama. Kadangi proceso šalių atsiliepimai į skundą gauti atitinkamai 2020 m. sausio 28 d., 2021 m. vasario 6 d., akivaizdu, jog patikslintas skundas paduotas, praleidus ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Patikslintu skundu yra keičiamas skundo dalykas ir pagrindas. Nėra pateikta atsakovo pozicija dėl patikslinto skundo priėmimo. Kiekvienas iš reikalavimų gali būti nagrinėjamas atskirai. Kadangi nevertintina, jog skundo patikslinimas būtinas bylai teisingai išspręsti, patikslintą skundą atsisakytina priimti.

27. Teisėjų kolegija pateikto apeliacinio skundo argumentų kontekste prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas dėl neteisingo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo pareiškėjams užkirto kelią jų teisių gynimui visa apimtimi vieno teismo procese metu. Teisiniu vertinimu reikalavimai, pareikšti Palangos miesto savivaldybei, kurios procesinę padėtį pareiškėjai prašė pakeisti iš trečiojo suinteresuotojo asmens į atsakovo, skundo pagrindo apimtimi nėra nauji. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą ir ginčydami NŽT sprendimus, savo skundą grindė iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad jiems nuosavybės teisės į žemę atkurtinos natūra, nes ginčo žemės plotuose yra laisvos, valstybės išperkamai nepriskirtinos žemės, kurioje gali būti suformuoti žemės sklypai nuosavybės teisėms natūra atkurti. Patikslintame skunde skundo pagrindai buvo ne pakeisti, o patikslinti, kaip jau minėta, grafine forma įvardijant konkrečius laisvos žemės plotus. Reikšdami savarankiškus reikalavimus Palangos miesto savivaldybei pareiškėjai tokiu būdu nurodė naują skundo dalyką ir tai neperžengia procesinių pareiškėjo teisių, apibrėžiamų ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje, ribų. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog patikslintu skundu pareiškėjai keičia ir skundo pagrindą, ir dalyką neteisingai vertino procesiniam veiksmui atlikti reikšmingus faktus. Be to, sprendžiant, ar ginčijamais sprendimais pareiškėjams pagrįstai ir teisėtai nuosavybės teisės į žemę atkurtos ne natūra, o pinigais, pareiškėjų reikalavimų Palangos miesto savivaldybei pagrįstumo įvertinimas turi esminę reikšmę, nes tik paneigus pareiškėjų argumentus dėl laisvos, nepriskirtinos valstybės išperkamai žemės, kurioje formuotini jų nurodomose vietose žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti natūra, būtų teisinis pagrindas pripažinti, kad Palangos miesto savivaldybė NŽT teikė teisingą informaciją, todėl ir ginčijami NŽT sprendimai yra teisėti. Tai suponuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog patikslinto skundo priėmimas nėra būtinas teisingam bylos išsprendimui, yra nepagrįsta.

28. Dėl Nutarties 27 punkte nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų patikslintą skundą, yra neteisėta ir panaikinama.

29. Kadangi, kaip minėta anksčiau, reikalavimų Palangos miesto savivaldybei pagrįstumo vertinimas turi esminę reikšmę priimant sprendimą dėl pareiškėjų ginčijamų NŽT sprendimų teisėtumo, teisėjų kolegija panaikina apeliaciniu skundu ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoda tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

30. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi priimti procesinį sprendimą dėl pareiškėjų pateikto patikslinto skundo, vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į šios Nutarties 27 punkte nurodytus argumentus.

31. Be to, teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir pirmosios instancijos teismo argumentus, kad klausimas dėl pretendentams tenkančios buvusio savininko J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje valdytos žemės dydis nėra šios administracinės bylos dalykas.

32. Iš ginčijamų NŽT sprendimų matyti, kad jais pareiškėjams yra užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti bei teismo sprendime motyvuoti savo išvadas dėl pareiškėjų argumentų, kad: buvęs savininkas J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 2,7816 ha žemės: 2 ha žemės sklypą Nr. 21 (duomenys neskelbtini) bei 0,7816 ha žemės dalį (iš bendro ploto 152,99 ha) Palangos miesto bendrosiose ganyklose; pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, kad savininkas J. K. valdė ne 2 ha žemės sklypą Nr. 21 (duomenys neskelbtini), o 2,3107 ha; be to, buvęs savininkas J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje papildomai valdė 0,1087 ha žemės prie namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini); pareiškėjams nėra atkuriamos nuosavybės teisės į 0,3107 ha žemės buvusios (duomenys neskelbtini).

33. Dėl to, nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi vertinti ir teismo sprendime motyvuoti savo išvadas dėl šios Nutarties 32 punkte nurodytų pareiškėjų argumentų.

34. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų P. J. K., K. L. Č., E. V. S. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 1 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų patikslintą skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė