2025-02-12 Nr. AB-2682-3-62-3-00595-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2025-02-12 Nr. AB-2682-3-62-3-00595-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja V. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), 282 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-215-968/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00595-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėja V. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), 282 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Ji iš Inspekcijos gavo 2022 m. rugsėjo 27 d. kvietimą Nr. 2D-17568 dėl planuojamo patikrinimo jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Paprašius raštu nurodyti planuojamo patikrinimo teisinį pagrindą iš Inspekcijos buvo gautas 2022 m. spalio 5 d. kvietimas Nr. 2D-18119, kuriame buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos statytojo pareigos leisti Inspekcijos pareigūnams bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų pareigūnams, statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų pareigų vykdymu) netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus), šiame punkte nurodytų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus. Atsakydama raštu Inspekcijai nurodė, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punktu, šios (statytojo) pareigos pareiškėja neturi, kadangi statybos darbai priklausančiame bute nėra vykdomi.
2.2. Ji 2022 m. spalio 21 d. gavo Inspekcijos 2022 m. spalio 20 d. raštą Nr. 2D-19118 „Dėl patikrinimo“ (toliau – ir Raštas). Paminėtame Rašte nurodyta, kad Inspekcijos darbuotojai atliks pakartotinį patikrinimą 2022 m. spalio mėn. 26 d. 13.00 val. bute, buvo nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Pareiškėja Inspekciją 2022 m. spalio 25 d. raštu informavo, kad į butą nurodytu laiku Inspekcijos pareigūnams patekti nebus leidžiama, nes bute statybos nevykdomos, o sprendime nenurodytas patikrinimo pagrindas.
2.3. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 21 d. gavo Inspekcijos kvietimą atvykti 2022 m. lapkričio 23 d. į statybos, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Kvietime buvo nurodyta, kad patikrinimo tikslas – nustatyti, ar atlikti statybos darbai bute atitinka galiojančius statybą reglamentuojančius teisės aktus. Prie dokumento buvo pridėta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-11277-780/2022. Iš teismo nutarties ir prašymo teismui matyti, kad Inspekcija Regionų apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl leidimo įeiti į tikrintiną butą, nurodant, kad buvo gautas skundas. Gavusi kvietimą ir teismo nutartį pareiškėja raštu informavo Inspekciją, kad atsisako Inspekcijos pareigūnus įleisti į savo būstą atlikti patikrinimą, nes rengia skundą Regionų apygardos administraciniam teismui ir prašė sustabdyti veiksmus iki tol, kol bus gautas teismo sprendimas.
2.4. Ji 2022 m. lapkričio 20 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateikė skundą dėl Inspekcijos veiksmų ir 2022 m. spalio 20 d. rašto Nr. 2D-19118 panaikinimo. Pareiškėja gavo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį byloje Nr. eI3-12402-402/2022, kuria skundas nebuvo priimtas. Nutartis motyvuojama tuo, kad Inspekcijos Raštas laikytinas ne administraciniu sprendimu, o informacinio pobūdžio raštu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. kovo 1 d. nutartimi byloje Nr. eAS-70-520/2023 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
2.5. Ji gavo Inspekcijos 2022 m. gruodžio 9 d. raštą Nr. 2D-22352, kuriame nurodoma, jog Inspekcijoje 2022 m. gruodžio 8 d. buvo gautas piliečio prašymas nutraukti 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikto skundo (reg. Nr. 3D-2684), dėl galbūt savavališkai atliktų statybos darbų pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bute nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad informacijos apie teisėsaugos atliekamus tyrimus dėl statybos teisėtumo (duomenys neskelbtini), Inspekcija neturi, požymių, jog būtų pažeistas viešasis interesas nėra, 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikto skundo nagrinėjimas nutrauktas.
2.6. Pareiškėjos aprašyti Inspekcijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, dėl šių veiksmų, siekiant patekti į butą, ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Teismui priėmus nutartis, kad Inspekcijos 2022 m. spalio 20 d. raštas Nr. 2D-19118 negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, laikytina, jog Inspekcijos pareigūnas, nurodęs rašte, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, yra atsakingas dėl to, jog teikė skundus teismui ir patyrė su tuo susijusias išlaidas (nuostolius). Skunde teismui prašė skundo tenkinimo atveju iš atsakovo priteisti teisme patirtų išlaidų ir žyminio mokesčio atlyginimą, tačiau skundo nepriėmus šios išlaidos nebuvo atlygintos.
2.7. Pareiškėja neturėjo prievolės leisti Inspekcijos pareigūnams netrukdomiems pateikti į butą dėl to, kad bute statybos darbai nebuvo vykdomi. Inspekcijos pateiktuose kvietimuose net nebuvo nurodyta, kad patikrinimas atliekamas gauto skundo pagrindu. Antresolė pareiškėjos bute buvo įrengta 2014–2015 m. paprastojo remonto metu, nepažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Parengus naują kadastrinių matavimų bylą ir pateikus paprastojo remonto projektą, buto kadastrinių duomenų pakeitimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje 2021 m.
2.8. Inspekcijos pareigūnų neteisėtą veikimą sudaro tai, kad buvo priimtas ir nagrinėjamas nenagrinėtinas skundas dėl galbūt neteisėtų statybos darbų pareiškėjos bute. Dėl to Inspekcijos pareigūnai siekė įeiti į pareiškėjos butą be jos sutikimo, pažeidžiant teisę į būsto neliečiamumą ir privatumą. Gavę skundą dėl galbūt neteisėtų statybos darbų, Inspekcijos pareigūnas turėjo vertinti, ar šis skundas atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto (prieš atliekant patikrinimą vietoje Inspekcijos pareigūnas iš Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės gauna ir išnagrinėja šio registro išrašą apie nekilnojamąjį daiktą), 25 straipsnio 5 dalies (ar su skundu pateikti skundo reikalavimą patvirtinantys dokumentai), 251 straipsnio 1 dalies 9 punkto (ar statybos darbai atlikti ne anksčiau kaip prieš du metus iki skundo pateikimo) nuostatas. Inspekcijos pareigūnai priimdami asmens skundą, nepagrįstą dokumentiniais įrodymais, dėl galbūt neteisėtos statybos, kuri buvo atlikta anksčiau nei prieš dvejus metus, ir inicijuodami patikrinimą bute pažeidė Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 5 dalies ir 251 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas. Inspekcijos pareigūnai nei viename jos gautame dokumente (kvietimuose, raštuose) nenurodė jai pateikti statybos teisėtumą įrodančius dokumentus – projektą, kadastrinių matavimų bylą ar kt., nors, vykdydami statybos teisėtumo patikrinimą, privalėjo tai padaryti (Priežiūros įstatymo 11 str. 3 d. 4 p.).
2.9. Inspekcijos pareigūnai taip pat veikė neteisėtai kreipdamiesi į teismą dėl leidimo įeiti į butą, kadangi Inspekcija neturėjo informacijos, kad bute, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vykdomi statybos darbai, todėl Inspekcijos pareigūnai neturėjo teisės netrukdomai į jį patekti. Inspekcijos teismui pateiktame prašyme dėl leidimo įeiti į tikrintiną butą argumentuojama, jog siekdama atlikti patikrinimą jos bute Inspekcija gina viešąjį interesą, tuo metu Inspekcijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 2D-22352 nutraukti tyrimą dėl bute atliktos galbūt neteisėtos statybos motyvuojamas tuo, kad požymių, jog būtų pažeistas viešasis interesas, nėra. Taip pat Inspekcija kreipėsi į teismą anksčiau nei pasibaigė Inspekcijos nurodytas sprendimo atlikti patikrinimą bute apskundimo terminas. Regionų apygardos administracinis teismas priimdamas 2022 m. spalio 31 d. nutartį byloje Nr. eI2-11277-780/2022 dėl leidimo įeiti į butą nevertino, ar Inspekcija turėjo teisinį ir faktinį pagrindą kreiptis į teismą su prašymu leisti įeiti į pareiškėjos butą.
2.10. Pareiškėja skundus teismui rengė pati, su skundų teismui rengimu susijusios išlaidos prilygintinos negautam atlyginimui. Negautų pajamų dydį dėl skundo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams parengimo, remdamasi vidutinio atlyginimo dydžiu, kuris Lietuvoje 2022 m. III ketvirtį buvo 1 012,40 Eur (neto), įvertino trijų darbo dienų atlyginimo dydžiu, t. y. 144 Eur. Taip pat prašė priteisti atlyginti 23 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismui atsisakius skundą priimti šie nuostoliai nebuvo atlyginti. Dėl skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui parengimo negautos pajamos prilygintinos dviejų dienų atlyginimo dydžiui. Remiantis 2022 m. IV ketvirčio vidutinio atlyginimo dydžiu, kuris buvo 1 184,40 Eur (neto), t. y. 115 Eur. Dėl Inspekcijos veiksmų, siekiant patekti į butą, pareiškėja patyrė moralinę žalą dėl patirtų neigiamų išgyvenimų – streso, nerimo, nesaugumo, neteisybės ir baimės jausmo, kadangi turėjo pagrindo manyti, kad tokiu būdu siekiama su pareiškėja susidoroti dėl to, jog teismui apskundė Inspekcijos sprendimus dėl viršutiniame bute atliktų remonto darbų teisėtumo. Pareiškėjos vertinimu, jos patirtos moralinės žalos atlyginimui turėtų būti skirta 500 Eur kompensacija.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Inspekcija 2022 m. rugsėjo 14 d. gavo skundą dėl galbūt neteisėtai atliktų statybos darbų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Skunde nurodoma, jog bute buvo atlikti galbūt neteisėtai rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto darbai, įrengtos antresolės, galbūt darančios įtaką pastato konstrukcijai. Prašoma patikrinti butą, ar ten neatlikti neteisėti rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto darbai.
3.2. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 bei 11 punktais, Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę netrukdomai patekti į visas statybvietes ir jose statomus, rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius, o gavus informacijos apie tai, kad naudojamame statinyje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vykdomi statybos darbai, – netrukdomai patekti į šiuos statinius ir juose esančias patalpas. Į gyvenamąsias patalpas be jų savininko ar naudotojo sutikimo galima patekti tik teismo sprendimu. Inspekcijos pareigūnas patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis nustatė, kad patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate – gyvenamajame name, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, gavusi skundą ir vykdydama paminėto įstatymo reikalavimus, 2022 m. rugsėjo 27 d. kvietimu Nr. 2D-17568 kvietė pareiškėją arba jos įgaliotus asmenis 2022 m. spalio 3 d. 14.00 val. atvykti į statybos, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Patikrinimo, įvykusio 2022 m. spalio 3 d. 14.00-14.15 val. metu, Inspekcijos pareigūnams į butą Nr. (duomenys neskelbtini) patekti nepavyko, todėl 2022 m. spalio 5 d. kvietimu Nr. 2D-18119 kvietė pareiškėją arba jos įgaliotus asmenis 2022 m. spalio 10 d. 10.00 val. atvykti į patikrinimą. Kvietimu pareiškėja buvo informuota, kad patikrinimo tikslas – nustatyti ar atlikti statybos darbai bute atitinka galiojančius statybą reglamentuojančius teisės aktus. Papildomai pareiškėja informuota, kad nepavykus pateikti į butą Inspekcija kreipsis į teismą su prašymu patekti į butą be jų savininko sutikimo. Patikrinimo, įvykusio 2022 m. spalio 10 d., metu Inspekcijos departamento skyriaus pareigūnams į butą patekti nepavyko, todėl Inspekcija organizavo pakartotinį faktinių duomenų patikrinimą ir 2022 m. spalio 20 d. raštu Nr. 2D-19118 informavo pareiškėją, kad Inspekcijos departamento skyriaus darbuotojai 2022 m. spalio 26 d. 13.00 val. atliks pakartotinį patikrinimą.
3.3. Inspekcija elektroniniu paštu 2022 m. spalio 25 d. gavo pareiškėjos tos pačios dienos raštą „Dėl patikrinimo“, kuriame pakartotinai informavo, jog bute jokie statybos bei griovimo darbai nevykdomi, šios patalpos nėra statybvietė, todėl šių patalpų savininkė neturi pareigos leisti Inspekcijos pareigūnams netrukdomiems patekti į butą. Patikrinimo, įvykusio 2022 m. spalio 26 d. 13.00–13.15 val., metu Inspekcijos pareigūnams į butą patekti nepavyko, todėl Inspekcija 2022 m. spalio 28 d. prašymu Nr. 2D-19663 „Dėl leidimo įeiti į tikrintiną butą“ kreipėsi į teismą. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-11277-780/2022 minėtą prašymą patenkino ir suteikė Inspekcijai leidimą netrukdomai patekti į pareiškėjos butą. Inspekcija 2022 m. lapkričio 11 d. kvietimu Nr. 2D-20367, kartu pateikdama teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį, kvietė pareiškėją arba jos įgaliotus asmenis 2022 m. lapkričio 23 d. 13.30 val. atvykti į statybos, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Inspekcija elektroniniu paštu 2022 m. lapkričio 22 d. gavo pareiškėjos raštą „Dėl patikrinimo teisėtumo“, kuriuo informavo, kad pareiškėja atsisako leisti Inspekcijos pareigūnams patikrinimo tikslu patekti į būstą (duomenys neskelbtini). Patikrinimo, įvykusio 2022 m. lapkričio 23 d. 13.30-13.40 val., metu, Inspekcijos departamento skyriaus pareigūnams į butą Nr. (duomenys neskelbtini) patekti nepavyko, tačiau Inspekcija elektroniniu paštu 2022 m. gruodžio 8 d. gavo skundą pateikusio piliečio prašymą nebenagrinėti skundo, todėl Inspekcija 2022 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 2D-22352 informavo pareiškėją, kad pateikto skundo nagrinėjimas nutrauktas.
3.4. Pareiškėja Inspekcijos neteisėtus veiksmus grindžia išimtinai subjektyviu aplinkybių vertinimu ir netinkamai aiškindama teisės aktų nuostatas. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta statytojų pareiga leisti Inspekcijos pareigūnams netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus). Nagrinėjamu atveju Inspekcija, daug kartų pakartotiniais kvietimais kvietė pareiškėją arba jos įgaliotus asmenis atvykti ir leisti Inspekcijai atlikti patikrinimą dėl 2022 m. rugsėjo 14 d. skunde nurodomų bute galbūt neteisėtai atliktų rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto darbų. Pareiškėjai atsisakant geranoriškai vykdyti įstatyme įtvirtintą pareigą, Inspekcija kreipėsi į teismą dėl leidimo Inspekcijai netrukdomai patekti į pareiškėjos butą. Pareiškėja ir toliau neleido Inspekcijos pareigūnams patekti į butą dėl patikrinimo atlikimo. Inspekcija gavusi skundą dėl bute galbūt atliktų neteisėtų statybos darbų, neatlikusi patikrinimo vietoje, negalėtų objektyviai įvertinti faktinių aplinkybių.
3.5. Inspekcija veikė teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, todėl nėra pagrindo konstatuoti Inspekcijos neteisėtus veiksmus. Skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, esant bent vienam iš nurodytų pagrindų – tarp jų ir skundą pateikusio asmens prašymu, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. 2022 m. rugsėjo 14 d. skundo nagrinėjimo procedūros ir tolimesni bute galbūt neteisėtai atliktos statybos patikrinimo veiksmai buvo nutraukti tik dėl to, jog skundo prašė nenagrinėti jį pateikęs pilietis, o požymių, kad būtų pažeistas viešasis interesas, Inspekcijos pareigūnai nenustatė.
3.6. Pareiškėjos nurodoma galbūt patirta turtinė ir neturtinė žala bei jos dydis yra nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei bylos rašytiniais įrodymais. Iš skundo visiškai neaišku, kodėl skundo teismui rengimą savo pastangomis pareiškėja prilygina negautoms pajamoms ir jas įvertina trijų darbo dienų atlyginimo dydžiu, o skundo aukštesnės instancijos teismui rengimą prilygina negautoms pajamoms įvertintoms dviejų dienų atlyginimo dydžiu.
3.7. Pareiškėja dalyvauja kituose teisminiuose procesuose, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos nurodomi neigiami išgyvenimai išimtinai susiję tik su šioje byloje pareiškėjos nurodomais Inspekcijos veiksmais. Taigi Inspekcija neturėtų būti laikoma atsakinga už tariamai pareiškėjos patirtą neturtinę žalą, kuri, jei ir kilo, tai ne dėl Inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, veiksmų ar neveikimo. Atsižvelgiant į pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, pareiškėja neįrodė skundo pagrįstumo bei visų būtinų viešosios atsakomybės taikymo sąlygų.
II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės ir turtinės žalos, kurią pareiškėja kildino iš Inspekcijos neteisėtų veiksmų, kuriais institucijos pareigūnai siekė įeiti į pareiškėjai priklausantį butą be jos sutikimo, pažeidžiant pareiškėjos teisę į būsto neliečiamumą ir privatumą, atlyginimo.
6. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2022 m. rugsėjo 14 d. gavo skundą dėl galbūt neteisėtai atliktų statybos darbų bute (duomenys neskelbtini). Skunde nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) bute, (duomenys neskelbtini), buvo atlikti galbūt neteisėtai rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto darbai, įrengtos antresolės, galbūt darančios įtaką pastato konstrukcijai. Prašoma patikrinti butą, ar ten neatlikti neteisėti rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto darbai.
7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta skundo sąvoka, nurodė, kad administracinės procedūros apimtį lemia skundą padavusio asmens skunde išdėstyti faktiniai pagrindai, t. y. skundo dalykas (patikrinti konkretų butą, ar ten neatlikti neteisėti rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto darbai). Inspekcijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (aplinkos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. D1-530 redakcija), nustatyta, kad Inspekcija pagal kompetenciją nagrinėja asmenų skundus, susijusius su teritorijų planavimo procesu, Priežiūros įstatymo penktajame skirsnyje nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka. Skundus, kiek to nereglamentuoja Priežiūros įstatymas, nagrinėja Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (11.1.7 p.); Inspekcijos teisės išvardytos Priežiūros įstatymo 22 ir 23 straipsniuose ir kituose teisės aktuose (12 p.).
8. Teismas vadovavosi Priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 11 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktais, 23 straipsniu, 25 straipsnio 5 dalimi. Teismas nustatė, kad Inspekcijai pateiktas skundas iš esmės atitiko Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 5 dalies reikalavimus (pateikti duomenys apie skundą padavusį asmenį, nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą). Atsakovo pareigūnas patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis nustatė, kad patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate – gyvenamajame name, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai.
9. Teismas taip pat nustatė, kad Inspekcija, 2022 m. rugsėjo 27 d. kvietimu Nr. 2D-17568 kvietė pareiškėją arba jos įgaliotus asmenis 2022 m. spalio 3 d. 14.00 val., 2022 m. spalio 5 d. kvietimu Nr. 2D-18119 kvietė pareiškėją arba jos įgaliotus asmenis 2022 m. spalio 10 d. 10.00 val., 2022 m. spalio 20 d. raštu Nr. 2D-19118 kvietė 2022 m. spalio 26 d. 13.00 val., 2022 m. lapkričio 11 d. kvietimu Nr. 2D-20367, kartu pateikdama teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį, kvietė pareiškėją arba jos įgaliotus asmenis 2022 m. lapkričio 23 d. 13.30 val. atvykti į statybos, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Tačiau Inspekcijos pareigūnams patekti į (duomenys neskelbtini) butą nepavyko (2022 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2056, 2022 m. spalio 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2089, 2022 m. spalio 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2215, 2022 m. lapkričio 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2419). Inspekcija elektroniniu paštu 2022 m. gruodžio 8 d. gavo skundą pateikusio piliečio prašymą nebenagrinėti skundo, todėl Inspekcija 2022 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 2D-22352 „Dėl informacijos pateikimo ir jūsų prašymo“ informavo pareiškėją, kad pateikto skundo nagrinėjimas nutrauktas. Nutraukimo pagrindas – Priežiūros įstatymo 251 straipsnio 1 dalies 3 punktas (skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami skundą pateikusio asmens prašymu, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas).
10. Teismas padarė išvadą, kad Inspekcijos pareigūnai pagrįstai priėmė ir nagrinėjo 2022 m. rugsėjo 14 d. skundą dėl galbūt neteisėtai atliktų statybos darbų bute bei pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į teismą dėl leidimo patekti į butą. Tokią teismo išvadą patvirtina Regionų apygardos administracinio teismo priimta 2022 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-11277-780/2022, nes teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 6 str.). Šioje byloje (Nr. eI2-11277-780/2022) teismas, įvertinęs Inspekcijos nurodytus argumentus, pateiktą medžiagą bei nurodytą teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad prašymas pagrįstas ir yra pagrindas sankcionuoti veiksmus, numatytus Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Teismas akcentavo, jog Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, būtent ir siekia užtikrinti viešąją tvarką statybų srityje, tai šiuo atveju, turint duomenų apie galimus pažeidimus statybos srityje, patekimas į būstą prieš savininko valią yra įstatyme numatytas teisėtas pagrindas riboti būsto savininko teisę siekiant viešo intereso apsaugos. Pažymėjo, kad šiuo atveju patekti į būstą tam, kad atlikti patikrinimą, pakanka fakto, jog yra gauta informaciją apie tai, kad naudojamame statinyje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vykdomi statybos darbai, nes būtent gautos informacijos patikimumo patvirtinimui ir yra reikalingas patekimas į būstą. Taigi teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti Inspekcijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl nėra teisinio pagrindo valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, o tai reiškia, jog nėra tenkinama viena būtinųjų prašomos atlyginti žalos sąlygų (t. y. nenustatyti neteisėti veiksmai). Nesant būtinųjų žalos atlyginimo sąlygų visumos, pareiškėjos prašymas atlyginti neturtinę žalą atmestas kaip nepagrįstas.
11. Teismas pažymėjo, kad reikalavimą priteisti turtinę 282 Eur žalą pareiškėja sieja su negautomis darbinėmis pajamomis rengiant 2022 m. lapkričio 20 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams skundą byloje Nr. eI3-12402-402/2022 dėl Inspekcijos veiksmų ir 2022 m. spalio 20 d. rašto Nr. 2D-19118 panaikinimo; taip pat rengiant atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutarties panaikinimo byloje Nr. eI3-12402-402/2022, nes pareiškėjos skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai atsisakė priimti, motyvuojant tuo, kad Inspekcijos sprendimas laikytinas ne administraciniu sprendimu, o informacinio pobūdžio raštu. LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartimi byloje Nr. eAS-70-520/2023 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisminį procesą dėl 2022 m. spalio 20 d. rašto Nr. 2D-19118 panaikinimo pareiškėja inicijavo remdamasi tuo, jog 2022 m. spalio 20 d. sprendime Nr. 2D-19118 buvo nurodyta jo apskundimo tvarka.
12. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą (Viešojo administravimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles) bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, nusprendė, kad nurodydama 2022 m. spalio 20 d. rašte Nr. 2D-19118 apskundimo tvarką, Inspekcija veikė aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apskųsdama 2022 m. spalio 20 d. raštą Nr. 2D-19118 pareiškėja, teismo nuomone, galėjo patirti turtinę žalą. Tačiau byloje nustatyta, kad skundus teismui rengė pati pareiškėja, su skundų teismui rengimu susijusios išlaidos prilygintinos negautam atlyginimui. Negautų pajamų dydį dėl skundo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams parengimo, remdamasi vidutinio atlyginimo dydžiu, kuris Lietuvoje 2022 m. III ketvirtį buvo 1012,40 Eur (neto), pareiškėja įvertino trijų darbo dienų atlyginimo dydžiu, t. y. 144 Eur. Dėl skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui parengimo negautos pajamos prilygintinos dviejų dienų atlyginimo dydžiui. Remiantis 2022 m. IV ketvirčio vidutinio atlyginimo dydžiu, kuris buvo 1184,40 Eur (neto), tai yra – 115 Eur. Pareiškėja taip pat prašė priteisti atlyginti 23 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris buvo sumokėtas administracinėje byloje Nr. eI3-12402-402/2022. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų apie pareiškėjos patirtą realią, neišvengiamą ir apskaičiuotiną žalą, nes 2022 m. rugpjūčio 31 d. projektavimo paslaugų sutartis su Jonavos rajono savivaldybe Nr. 1T-205, 2023 m. sausio 18 d. projektavimo paslaugų sutartis su Kaišiadorių A. B. gimnazija Nr. GS-1, MB „Archveda“ verslo sąskaitos išrašas šių aplinkybių nepatvirtina. Be to, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog ABTĮ nenumato užmokesčio už darbą bei sugaištą laiką sumokėjimo proceso šaliai, kuri pati rengia savo procesinius dokumentus (žr., pvz., 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
13. Teismas atskirai pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartimi byloje Nr. eI3-12402-402/2022, kurioje pareiškėjos skundas nebuvo priimtas, žyminio mokesčio sugrąžinimo klausimas yra išspręstas, todėl pareiškėja gali susigrąžinti žyminį mokestį ABTĮ 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
14. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad, nesant būtinųjų žalos atlyginimo sąlygų visumos (nenustatytas realios žalos faktas), pareiškėjos prašymas atlyginti turtinę žalą yra atmetamas kaip nepagrįstas.
III. 15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 282 Eur turtinę žalą ir 500 Eur neturtinę žalą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nes prieštarauja įstatymams bei bylos faktinėms aplinkybėms. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nesilaikė ABTĮ 11 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio 4 dalies, 67 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų.
15.2. Atsakovas kartu su atsiliepimu nepateikė esminių įrodymų – asmens skundo, kurio pagrindu Inspekcija teigė inicijavusi patikrinimus pareiškėjos bute, bei to paties asmens prašymo nenagrinėti skundo, kurio pagrindu Inspekcija teigė nutraukusi asmens skundo nagrinėjimą. Be šių dokumentų byla negalėjo būti išspręsta iš esmės ir priimtas teisingas sprendimas, nes teismas turėjo įvertinti Inspekcijos veiksmų teisėtumą, tarp jų ir tai, ar Inspekcija elgėsi teisėtai priimdama nagrinėti šį asmens skundą. Pats atsakovas grindė savo veiksmų teisėtumą šiais dokumentais ir turėjo juos pateikti kartu su atsiliepimu, tačiau be nurodytos priežasties jų nepateikė. Bylos nagrinėjimo posėdžio metu nustačius, kad šie dokumentai nebuvo pateikti, jai reikalaujant, teismas įpareigojo atsakovą šiuos dokumentus pateikti ir nustatė mėnesio laikotarpį, o teismo posėdį nukėlė net trims mėnesiams. Šiuo atveju mėnesio terminas pateikti įrodymams, kuriuos atsakovo atstovė galėjo ir privalėjo pateikti prieš posėdį, nelaikytinas protingu terminu (net atsiliepimo pateikimui skiriamas mažesnis terminas).
15.3. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nepriėmė pareiškėjos papildomų įrodymų – kvalifikacijos atestato kopijos, individualios veiklos pažymos, pajamų ir pelno mokesčio deklaracijų už 2022 metus, MB „Archveda“ steigimo dokumentus. Šie dokumentai, kaip buvo nurodžiusi 2023 m. rugsėjo 4 d. prašyme teismui „Dėl patikslinto skundo ir papildomų įrodymų priėmimo“, patvirtino jos kvalifikaciją ir gaunamas pajamas, jie buvo tiesiogiai susiję su reikalavimu dėl negautų pajamų atlyginimo. Šie dokumentai pateikiami kartu su apeliaciniu skundu. Teismas nepagrįstai nepriėmė kito papildomo įrodymo – A. M. elektroninio laiško Regionų administraciniam teismui byloje Nr. eI3-5225-428/22 dėl Inspekcijos neveikimo (pirmosios instancijos teismo nutartį šioje byloje skundė apeliaciniam teismui ir ji buvo panaikinta). Šis papildomas įrodymas yra susijęs su bylos dalyku ir patvirtina skunde nurodytą aplinkybę, kad asmens skundas dėl jos buto remonto buvo pateiktas buto, esančio virš jos buto, savininkės. Iš šio laiško matyti, kad asmens skundas dėl buto remonto buvo pateiktas kerštaujant, siekiant naudos sau ir atsakovui. Dėl to, šis laiškas pagrindžia skundo argumentą, kad galbūt A. M. ir atsakovas veikė prieš ją susitarę. Šis dokumentas pateikiamas kartu su apeliaciniu skundu. Teismas šių papildomų įrodymų priėmimo klausimo net nesprendė, nors posėdžio metu nurodė, kad jie buvo pateikti ne tik kaip patikslinto skundo (kurio teismas nepriėmė) priedai, bet ir kaip atskiri skundo priedai (17 priedas ir 18 priedas). Anksčiau išdėstytos aplinkybės – bylos proceso vilkinimas ir reikšmingų įrodymų nepriėmimas, suponuoja, kad teismas nesistengė išspręsti bylą operatyviai ir teisingai. Dėl to pagrįsta manyti, kad teismas buvo šališkas.
15.4. Teismas nepagrįstai vertino, kad Inspekcijai pateiktas skundas iš esmės atitiko Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šis vertinimas prieštarauja minimam įstatymui ir faktinėms aplinkybėms. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kartu su asmens skundu nebuvo pateikti jokie skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Tiek kiek matyti iš neužretušuoto asmens skundo turinio, jame nurodyta, kad galbūt pažeidžiant įstatymus bute buvo įrengta antresolė, bet nenurodyta, kad šiuo metu jos bute vykdomi statybos darbai. Asmens skunde nenurodyti jokie teisės aktai, pareiškėjo teisėti interesai, kuriuos galbūt pažeidė bute įrengta antresolė. Iš esmės asmuo skunde išsakė savo nuomonę/įsitikinimą apie jos bute galbūt teisės aktus pažeidžiant įvykdytus statybos darbus, nepateikdamas jokių dokumentų, kurie patvirtintų ar leistų manyti, ar įtarti, jog tokie darbai buvo atlikti ir, kad jie galėjo pažeisti pastato konstrukcijas ar įstatymus. Dėl šių priežasčių, priešingai teismo išvadai, nelaikytina, kad skundas atitiko Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir dėl to neturėjo būti atsakovo nagrinėjamas.
15.5. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 251 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Inspekcijai pateiktas skundas nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas dėl statybos teisėtumo, kai paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, arba 10 metų, jeigu yra įtarimų dėl galimo viešojo intereso pažeidimų. Teismas nustatė, kad Inspekcijos pareigūnas susipažino su jos buto Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų išrašų matyti, kad bute 2014–2015 m. (prieš septynerius metus iki asmens skundo gavimo datos) buvo atliktas paprastasis remontas, jog jis yra pabaigtas, kad yra suformuota nauja buto kadastro duomenų byla ir pakeitimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš jos buto kadastrinių duomenų bylos, kuriuos Inspekcijos pareigūnas nagrinėdamas skundą privalėjo patikrinti, matyti, kad 2014–2015 m. paprastojo remonto metu buvo įrengta antresolė. Buto nuosavybės dokumentai, su kuriais atsakovas turėjo ir galėjo susipažinti, ir neneigia susipažinęs, nesuponuoja jokio statybos teisės pažeidimo, atvirkščiai, jie įrodo, kad antresolės įrengimo darbai buvo atlikti teisėtai ir įrodo, jog nebuvo pagrindo Inspekcijai inicijuoti patikrinimų jos bute. Teismas asmens skundo atitikimo Priežiūros įstatymo 251 straipsnio 1 dalies 9 punktui (skundo padavimo termino) nevertino.
15.6. Teismas nepagrįstai nevertino asmens skundo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams ir nenustatė, kad jame neminima kokiu būdu antresolės įrengimas jos bute galbūt pažeidė pareiškėjo interesą. Asmens skunde nenurodyti jokie įrengtos antresolės galimos įtakos pastato konstrukcijai požymiai (pvz., įtrūkimai ar kažkokia kitokia žala skundo autorės ar bendrai namo nuosavybei ar jos teisėtiems interesams), neminint, kad su asmens skundu nebuvo pateikti jokie šią aplinkybę (namo konstrukcijų pažeidimą) pagrindžiantys dokumentai (įrodymai). Asmens skundas pagal savo turinį neatitinka skundo, taip kaip jis apibrėžtas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatose, reikalavimų. Inspekcijos 2022 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. 2D-22352 rašte, kuriuo buvo nutrauktas asmens skundo nagrinėjimas, nurodyta, jog požymių, kad būtų pažeistas viešasis interesas, nėra.
15.7. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas ar prašymas nenagrinėtinas, jeigu jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais. Visų pirma, su asmens skundu nebuvo pateikti jokie įrodymai dėl galimos įtakos pastato konstrukcijoms, antra, jos buto nuosavybės dokumentai įrodo įstatymo pažeidimų nebuvimą. Inspekcija, priimdama nagrinėti asmens skundą, kuris neatitiko Viešojo administravimo įstatyme nagrinėtinam skundui ir prašymui keliamų reikalavimų, nesielgė taip kaip nustatyta įstatyme, vadinasi, elgėsi neteisėtai.
15.8. Teismas sprendimą motyvavo neskundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-11277-780/2022, kuria buvo sankcionuotas Inspekcijos patekimas į butą be jos sutikimo, bet neatsižvelgė į tai, kad Inspekcija į teismą su prašymu leisti įeiti į butą kreipėsi neteisėtai (nenagrinėtino asmens skundo pagrindu ir ne dėl vykdomų statybos darbų (Priežiūros įstatymo 11 str. 1 d. 11 p.)). Teismas sankcionavęs Inspekcijos veiksmus dėl įėjimo į butą taip pat nevertino Inspekcijos prašymo/veiksmų teisėtumo. Tai, kad ši teismo nutartis nepanaikinta ir neskundžiama, savaime nereiškia, jog Inspekcija, bandydama patekti į jos butą, šios nutarties pagrindu elgėsi teisėtai. Teismas, spręsdamas bylą iš esmės ir siekdamas bylą išspręsti teisingai, turėjo vertinti visas svarbias aplinkybes, tarp jų ir atsakovo prašymo dėl leidimo įeiti į butą teisėtumą, tačiau iš sprendimo matyti, kad to nevertino. Kadangi į jos būstą buvo bandoma patekti nenagrinėtino asmens skundo pagrindu (kitų teisėtų pagrindų atsakovas nenurodė), visi su tuo susiję Inspekcijos veiksmai, tarp jų ir kreipimasis į teismą dėl leidimo įeiti į butą, laikytini neteisėtais. Papildomai kreipimasis į teismą su prašymu leisti įeiti į butą pažeidė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą. Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus būsto neliečiamumo principas. Teismas, kaip ir teisėjas, kuris sankcionavo leidimą įeiti į butą, pareiškėjos konstitucinės teisės į būsto neliečiamumą neapgynė.
15.9. Teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo atmesti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjos patirta turtinė žala yra susijusi su bylinėjimusi siekiant apginti savo konstitucinę teisę į būsto neliečiamumą ir apsiginti nuo atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl yra atlygintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi ir 6.271 straipsnio nuostatomis, bei vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir lygiateisiškumo principais.
15.10. Teismas nepagrįstai vertino, kad jos patirti piniginiai nuostoliai, kuriuos sudaro negautos pajamos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, yra prilygintini asmens uždarbiui pačiam rengiant procesinius dokumentus. Tokia išvada būtų pagrįsta, jeigu iš bylos medžiagos būtų akivaizdu, kad teismo proceso laikotarpiu nedirbo/neturėjo darbo ir negavo už tą darbą/paslaugas pajamų, arba, jeigu reikalautų didesnės sumos, negu jos gaunamos vidutinės pajamos. Kadangi byloje buvo pateikti įrodymai apie jos vykdomą veiklą ir gautas pajamas, teismo išvada, kad siekia uždarbio, o ne kompensacijos dėl negautų pajamų, yra neobjektyvi ir nepagrįsta. Tai, kad teismo procesas šalims užima atitinkamai laiko, laikytina akivaizdžia aplinkybe, kurios įrodinėti nereikia. Teismas motyvuotu sprendimu galėjo nustatyti kitokį patirtos turtinės žalos dydį, bet atmesti šį reikalavimą neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo. Teismas privalo aktyviai tirti įrodymus ir turėjo teisę reikalauti pateikti papildomus įrodymus dėl jos gaunamų pajamų, jeigu manė, kad jų nepakanka, tačiau vietoje to teismas net nepriėmė pareiškėjos pateiktų papildomų įrodymų (1 priedas), kurie patvirtina negautas pajamas ir jų dydį.
15.11. Pareiškėjos patirtą turtinę žalą sudaro negautos pajamos dėl teisminių procesų nuo 2022 m. lapkričio 20 d. skundo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams dėl Inspekcijos veiksmų ir 2022 m. spalio 20 d. rašto Nr. 2D-19118 parengimo iki 2023 m. rugsėjo 4 d. administracinės bylos Nr. eI2-4742-414/2023 antrojo teismo posėdžio. Dėl procesinių dokumentų rengimo ir teikimo, savęs atstovavimo teisme negalėjo vykdyti savo veiklos, teikti paslaugų pagal jau sudarytas sutartis atitinkamu laikotarpiu, todėl negavo dalies pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų tekę kreiptis į teismą. Kadangi į teismą buvo priversta kreiptis dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų, šie piniginiai nuostoliai yra tiesiogiai susiję su neteisėtu atsakovo veikimu, todėl yra atlygintini.
15.12. Kadangi vykdo architekto, projekto vadovo ir projekto priežiūros vadovo bei meninės kūrybos veiklą pagal individualios veiklos pažymą ir teikia direktorės, architektės, projektų vadovo ir projekto priežiūros vadovo paslaugas įmonėje MB „Archveda“, kurios savininkė yra (ir vienintelė naudos gavėja), jos pajamos nėra fiksuoto dydžio. Skundo rengimo metu ir pirmojo teismo posėdžio metu nebuvo pateikusi Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) gyventojo pajamų ir įmonės pelno deklaracijų už 2022 metus, todėl savo negautas pajamas grindė vidutinio atlyginimo dydžiu aktualiu laikotarpiu. Papildomai pateikė 2022–2023 m. MB „Archveda“ projektavimo paslaugų sutartis (kurių vykdymo laikotarpis sutapo su teisminiais procesais) ir MB „Archveda“ banko sąskaitos išrašus 2022 m. rugsėjo 1 d. – 2023 m. birželio 4 d. laikotarpiu. Šie įrodymai buvo pateikti tam, kad įrodyti, jog negautų pajamų dydis nėra didesnis už realiai gaunamas pajamas, t. y., kad šiuo reikalavimu nesiekiama papildomo uždarbio, o tik kompensacijos už negautas pajamas. Šiuos įrodymus teismas priėmė. Teismas nepagrįstai nepriėmė 2023 m. rugsėjo 4 d. pateiktų papildomų įrodymų, iš kurių matyti, kad 2022 m. jos deklaruotos vidutinės gautos pajamos (po mokesčių) lygios 1 320 Eur per mėnesį (68,5 Eur per dieną).
15.13. Savo negautų pajamų dydį dėl skundo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams parengimo, remdamasi vidutinio atlyginimo dydžiu, kuris Lietuvoje 2022 m. III ketvirtį buvo 1 012,40 Eur (neto), įvertino trijų darbo dienų atlyginimo dydžiu, t. y. 144 Eur. Savo negautų pajamų dydį dėl skundo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams parengimo, remdamasi vidutinio atlyginimo dydžiu, kuris Lietuvoje 2022 m. III ketvirtį buvo 1 012,40 Eur (neto), įvertino trijų darbo dienų atlyginimo dydžiu, t. y. 144 Eur. Taip pat prašė priteisti atlyginti 23 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismui atsisakius skundą priimti, šie nuostoliai nebuvo atlyginti. Dėl skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui parengimo negautos pajamos prilygintinos dviejų dienų atlyginimo dydžiui, remiantis 2022 m. IV ketvirčio vidutinio atlyginimo dydžiu, kuris buvo 1 184,40 Eur (neto), tai yra – 115 Eur.
15.14. Apeliacinio skundo rengimas pareiškėjai užėmė 1,5 darbo dieną, patikslinto apeliacinio skundo rengimas papildomai užėmė 1 darbo dieną, dėl to vertinant realiai gautas pajamas negavo 171 Eur pajamų. Apeliaciniam teismui priėmus sprendimą tenkinti jos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, šie nuostoliai taip pat turėtų būti atlyginami, nepaisant to, kad reikalavimuose jie nenurodyti. Papildomai nustatyta turtinės žalos vertė turėtų būti indeksuojama.
15.15. Skunde nekeliamas reikalavimas atlyginti teismo išlaidas, nes teisininko pagalba nesinaudojo – nemokama antrinė teisinė pagalba pareiškėjai nepriklausė pagal gaunamų pajamų dydį, o lėšų mokamai teisinei pagalbai negalėjo skirti dėl apsunkintos finansinės padėties, prie kurios nemaža dalimi yra prisidėjęs atsakovas. Kadangi dirbantis asmuo tuo metu negali vykdyti savo veiklos, už kurią gauna pajamas, toks asmuo patiria nuostolius. Pagal teisingumo ir lygiateisiškumo principą visi asmenys, ginantys savo teises teisme, yra lygūs ir turi vienodas teises, tarp jų ir dėl žalos atlyginimo. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, asmens teisė į žalos atlyginimą negali būti paneigta teisiniu reguliavimu, įstatymais ar kitais teisės aktais.
15.16. Visi pareiškėjos kreipimaisi į teismą yra išimtinai susiję su savo teisės į būsto neliečiamumą gynimu, todėl laikytina, kad patirti piniginiai nuostoliai (negautos pajamos), susiję su šiais teisminiais procesais, kilo dėl atsakovo kaltės. Byloje pateiktų įrodymų visetas yra pakankamas tenkinti visas bendrosios civilinės atsakomybės sąlygas (kaltę, žalą ir jų tarpusavio ryšį), todėl patirta turtinė žala yra atlygintina.
15.17. Teismas nepagrįstai nesprendė moralinės žalos atlyginimo dėl atsakovo neteisėto veikimo. Inspekcijos pareigūnų veiksmai, siekiant prievarta patekti į butą, pareiškėjai sukėlė stiprias neigiamas emocijas, kurios apėmė ne vien jau anksčiau dėl netinkamo veikimo ir neveikimo patirtą nusivylimo ir neteisybės jausmą, bet ir baimės bei nesaugumo jausmą. Dėl šių neteisėtų Inspekcijos pareigūnų veiksmų savo bute nesijaučia saugiai iki šiol, nes teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-11277-780/2022 sankcionavusi leidimą įeiti į jos butą yra neskundžiama ir galiojanti, o teismas atsakovo veiksmus, kuriais buvo bandoma prievarta patekti į jos butą, pateisino, kas yra tolygu leidimui nesilaikyti įstatymų. Kiekvienas Inspekcijos neteisėtas veiksmas, nerūpestingumas ir/ar neveikimas prisidėjo prie visiško jos pasitikėjimo šia institucija praradimo. Vertinant išgyvenimų stiprumą, pobūdį ir laikotarpį, remiantis teismų sprendimais kitose bylose, patirtą neturtinę žalą įvertino 500 Eur.
16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
16.1. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatuoti Inspekcijos neteisėtus veiksmus, t. y. Inspekcijos neteisėti veiksmai grindžiami išimtinai pareiškėjos subjektyviu aplinkybių vertinimu ir netinkamu teisės aktų nuostatų aiškinimu.
16.2. 2022 m. rugsėjo 14 d. skundas buvo pateiktas identifikuoto asmens, nurodytos aplinkybės, leidžiančios identifikuoti tikrintiną objektą, taip pat aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, todėl visiškai sutiktina su teismo padaryta išvada, jog 2022 m. rugsėjo 14 d. skundas iš esmės atitiko Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Inspekcija pagal kompetenciją jį nagrinėti pradėjo teisėtai ir pagrįstai.
16.3. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą, o pagal to paties straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 9 punktus statybos valstybinė priežiūra taip pat apima statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą, statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą bei asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 bei 11 punktais, Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę netrukdomai patekti į visas statybvietes ir jose statomus, rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius, o gavus informacijos apie tai, kad naudojamame statinyje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vykdomi statybos darbai, – netrukdomai patekti į šiuos statinius ir juose esančias patalpas. Į gyvenamąsias patalpas be jų savininko ar naudotojo sutikimo galima patekti tik teismo sprendimu. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta statytojų pareiga leisti Inspekcijos pareigūnams netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus).
16.4. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, daug kartų pakartotiniais kvietimais kvietė pareiškėją/jos įgaliotus asmenis atvykti ir leisti Inspekcijai atlikti patikrinimą dėl 2022 m. rugsėjo 14 d. skunde nurodomų bute Nr. (duomenys neskelbtini) galbūt neteisėtai atliktų rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto darbų, tačiau būtent pareiškėjai atsisakant geranoriškai vykdyti įstatyme įtvirtintą pareigą, Inspekcija kreipėsi į teismą dėl leidimo Inspekcijai netrukdomai patekti į jos butą, nes Inspekcija, neatlikusi patikrinimo vietoje, negalėtų objektyviai įvertinti faktinių aplinkybių. Skundas dėl neteisėtos statybos Inspekcijoje buvo gautas 2022 m. rugsėjo 14 d., todėl Inspekcija neatlikusi faktinių duomenų patikrinimo bute, nebūtų turėjusi objektyvių galimybių nustatyti, kad, be pareiškėjos nurodomų 2014–2015 m. atliktų ir užbaigtų paprastojo remonto darbų, laikotarpiu iki 2022 m. rugsėjo 14 d. nebuvo atliekami jokie kiti statybos darbai, nurodyti 2022 m. rugsėjo 14 d. skundą pateikusio piliečio skunde.
16.5. Teismui nenustačius neteisėtų Inspekcijos veiksmų, taip pat nėra ir priežastinio ryšio su pareiškėjos nurodoma galbūt patirta žala. Kaip tik priešingai, jei pareiškėja geranoriškai būtų vykdžiusi įstatyme įtvirtintą pareigą leisti Inspekcijos pareigūnams netrukdomai patekti į naudojamame pastate esančią jai nuosavybės teise priklausiančią patalpą, tikslu patikrinti galbūt neteisėtai atliktų statybos darbų faktą, nebūtų susidariusi nagrinėjama situacija dėl pakartotinių kvietimų pareiškėjai siuntimo, dėl teismo leidimo netrukdomai patekti į butą gavimo, dėl 2022 m. spalio 20 d. rašto skundimo ir t. t. Todėl apeliaciniame skunde nurodoma tariama „žala“ susidarė išimtinai dėl subjektyvaus pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio. Taigi byloje pareiškėjai neįrodžius ne tik neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, bet ir priežastinio ryšio tarp Inspekcijos veiksmų ir jai tariamai sukeltos turtinės ir neturtinės žalos, teismas skundo netenkino teisėtai ir pagrįstai.
16.6. Pareiškėja nurodomos tariamai patirtos turtinės ir neturtinės žalos bei jos dydžio nepagrindė nei faktinėmis aplinkybėmis, nei rašytiniais įrodymais, t. y. visiškai neaišku, kodėl skundo teismui rengimą savo pastangomis ji prilygino negautoms pajamoms ir jas įvertino trijų darbo dienų atlyginimo dydžiu, o skundo LVAT rengimą prilygino negautoms pajamoms įvertintoms dviejų dienų atlyginimo dydžiu. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog ABTĮ nenumato užmokesčio už darbą bei sugaištą laiką sumokėjimo proceso šaliai, kuri pati rengia savo procesinius dokumentus (žr., pvz., 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
16.7. Pareiškėjos kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nepridėtini prie bylos, o apeliacinio skundo argumentai, susiję su tokiuose dokumentuose susijusiomis aplinkybėmis, nevertintini. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese neturėtų būti toleruotinas, nes tai prieštarautų ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam reikalavimui. Pareiškėjos nurodytos priežastys nepagrindžia būtinybės naujų įrodymų priėmimui apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 17. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti 500 Eur neturtinę žalą, kurią ji kildina iš, jos nuomone, neteisėtų Inspekcijos veiksmų, kuriais šios institucijos pareigūnai siekė įeiti į pareiškėjai priklausantį butą be jos sutikimo, pažeidžiant pareiškėjos teisę į būsto neliečiamumą ir privatumą, taip pat 282 Eur turtinę žalą, kurią pareiškėja sieja su negautomis darbinėmis pajamomis rengiant skundą teismui dėl Inspekcijos 2022 m. spalio 20 d. rašto Nr. 2D-19118 panaikinimo, kurį pareiškėja inicijavo remdamasi paminėtame rašte Inspekcijos netinkamai nurodyta apskundimo tvarka.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė. Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė teismui apeliacinį skundą.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
20. Nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. Šiuo aspektu primintina, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
21. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra išaiškinęs, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004, 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).
22. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
23. Teismų praktikoje nurodoma, jog priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais; taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti; atsiradusi žala neturėtų būti pakankamai nutolusi nuo atliktų veiksmų (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).
24. Taigi civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum), visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (žr., pvz., LAT 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
25. Šios bylos kontekste akcentuotina, kad negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr., pvz., LAT 2022 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-469/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr., pvz., LAT 2021 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021).
26. Pirmosios instancijos teismas:
26.1. pareiškėjos prašymo priteisti 500 Eur neturtinę žalą (pareiškėja šią žalą kildina iš, jos nuomone, neteisėtų Inspekcijos veiksmų, kuriais šios institucijos pareigūnai siekė įeiti į pareiškėjai priklausantį butą be jos sutikimo, pažeidžiant pareiškėjos teisę į būsto neliečiamumą ir privatumą) netenkino, padaręs išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti Inspekcijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nenustatęs vienos iš būtinųjų prašomos atlyginti neturtinės žalos sąlygų. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, be kita ko, nustatęs, kad Inspekcijos pareigūnai, nagrinėdami 2022 m. rugsėjo 14 d. skundą dėl galimai neteisėtai atliktų statybos darbų pareiškėjos bute, kreipėsi į teismą dėl leidimo patekti į butą (Priežiūros įstatymo 23 str. 1 d. 10 p.), o Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-11277-780/2022, įvertinęs Inspekcijos argumentus, pateiktą medžiagą bei teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad toks prašymas yra pagrįstas;
26.2. pareiškėjos prašymo priteisti 282 Eur turtinę žalą (pareiškėja šią žalą sieja su negautomis darbinėmis pajamomis rengiant skundą teismui dėl Inspekcijos 2022 m. spalio 20 d. rašto Nr. 2D-19118 panaikinimo, kurį pareiškėja inicijavo remdamasi paminėtame rašte Inspekcijos netinkamai nurodyta apskundimo tvarka) netenkino, nenustatęs realios žalos fakto. Teismas, konstatavo, kad Inspekcija, 2022 m. spalio 20 d. sprendime netinkamai nurodydama apskundimo tvarką, veikė aplaidžiai, taip pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kartu konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog dėl to patyrė realią, neišvengiamą ir apskaičiuotiną žalą. Teismas vertino, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. projektavimo paslaugų sutartis su Jonavos rajono savivaldybe Nr. 1T-205, 2023 m. sausio 18 d. projektavimo paslaugų sutartis su Kaišiadorių A. B. gimnazija Nr. GS-1, MB „Archveda“ verslo sąskaitos išrašas šių aplinkybių nepatvirtina. Teismas pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12402-402/2022, kurioje pareiškėjos skundas nebuvo priimtas, buvo išspręstas žyminio mokesčio sugrąžinimo pareiškėjai klausimas.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, šių tikrinamame teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumą patikrinusi visų byloje surinktų duomenų kontekste, sprendžia, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir tinkamai motyvuotos. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 7 d.) ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nesilaikė (pažeidė) ABTĮ 11 straipsnio 1 dalį („teismas imasi šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą“), 64 straipsnio 4 dalį („pirmasis teismo posėdis paprastai turi įvykti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos“), 67 straipsnio 1 dalies 2 punktą („teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą, pareiškimą), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą teisme klausimus: <...> 2) įpareigoja pareiškėją, kitą proceso dalyvį ar byloje nedalyvaujantį asmenį pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu ar elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis (kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis) dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą“). Pastaruoju aspektu primintina, kad sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojamas ABTĮ 146 straipsnyje, o jo 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Paminėto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nenurodė tokių procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir kurie dėl to galėtų būti vertinami kaip pagrindas tikrinamam teismo sprendimui panaikinti.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Inspekcijos veiksmų, nagrinėjant 2022 m. rugsėjo 14 d. skundą dėl galimai neteisėtai atliktų statybos darbų pareiškėjos bute ir su tuo susijusiais teismo sankcionuotais bandymais patekti į butą, teisėtumui pagrįsti visiškai pakanka šioje byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad Inspekcijos pareigūnai, nagrinėdami Inspekcijai 2022 m. rugsėjo 14 d. pateiktą skundą dėl galimai neteisėtai atliktų statybos darbų pareiškėjos bute, kreipėsi į teismą dėl leidimo patekti į butą (Priežiūros įstatymo 23 str. 1 d. 10 p.), o Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-11277-780/2022, įvertinęs Inspekcijos argumentus, pateiktą medžiagą bei teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad toks prašymas yra pagrįstas. Todėl kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas esą nesurinko pakankamai įrodymų, susijusių su Inspekcijai 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikto skundo nagrinėjimu (žr. šios nutarties 15.2–15.7 p.). Vadovaujantis tais pačiais argumentais, netenkinamas ir pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui teikiamas prašymas pridėti su 2022 m. rugsėjo 14 d. skundo nagrinėjimu Inspekcijoje susijusius papildomus įrodymus.
30. Apeliaciniame skunde pareiškėja teikia argumentus dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI2-11277-780/2022 teisėtumo (žr. šios nutarties 15.8 p.). Tačiau šie pareiškėjos argumentai yra nevertinami kaip nepatenkantys į apeliacine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos ribas.
31. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja teikia kvalifikacijos atestato kopijas, individualios veiklos pažymas, pajamų ir pelno mokesčio deklaracijas už 2022 metus, MB „Archveda“ steigimo dokumentus. Ji nurodo, kad šie dokumentai buvo teikiami pirmosios instancijos teismui siekiant pagrįsti turtinės žalos, kurią ji sieja su negautomis darbinėmis pajamomis rengiant skundą teismui dėl Inspekcijos 2022 m. spalio 20 d. rašto Nr. 2D-19118 panaikinimo, kurį pareiškėja inicijavo remdamasi paminėtame rašte Inspekcijos netinkamai nurodyta apskundimo tvarka, atsiradimą ir esą patvirtina jos kvalifikaciją, gaunamas pajamas ir yra tiesiogiai susiję su reikalavimu dėl negautų pajamų atlyginimo. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Teisėjų kolegija, paminėtus įrodymus įvertinusi šios nutarties 25 punkte pateiktų išaiškinimų kontekste, sprendžia, kad jie nepatvirtina, jog pareiškėja, pasirinkusi pati rengti skundą teismui, būtent dėl tokio pasirinkimo negavo konkrečios sumos (282 Eur) pajamų, kurias priešingu atveju būtų gavusi vykdydama jos nurodomą veiklą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi faktinio pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjos negautas pajamas, kaip netiesioginius nuostolius, t. y. jos pagrįstai tikėtinas gauti lėšas, kurias ji būtų gavusi iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
32. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, kuriais pareiškėja grindžia prašomą priteisti turtinę žalą bei jos dydį (šios nutarties 15.9–15.15 p.) konstatuotina, kad šie argumentai susiję su pareiškėjos vykdoma veikla, tačiau jais remiantis nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja, pasirinkusi pati rengti skundą teismui, būtent dėl tokio pasirinkimo negavo konkrečios sumos (282 Eur) pajamų, kurias priešingu atveju būtų gavusi vykdydama jos nurodomą veiklą. Šiame kontekste paminėtina, kad pati pareiškėja savo negautų pajamų dydį dėl skundo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams parengimo grindžia, ne konkrečiai negautu atlyginimu už tiesioginę veiklą, tačiau vidutinio atlyginimo dydžiu (žr. šios nutarties 15.13 p.).
33. Atsakant į pareiškėjos teiginius dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo, primintina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėja pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.
34. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., LVAT 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Todėl šiuo aspektu kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo aktualios teismų praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis