5ec99c3e-efa7-41b8-be94-2cdcd9672fe7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas P Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-131-935/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01436-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2016 m. gegužės 3 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L.,atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Mariui Grucei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A.

L. atstovo skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjo 2016 m. sausio 3 d. nutarimo, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 28 Eur bauda. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjo 2016 m. sausio 3 d. nutarimu A.

L. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis 2016 m. sausio 2 d., 13.45 val., Neringos savivaldybėje, kelyje Smiltynė-Nida, 45,00 km., vairuodamas transporto priemonę, sukdamas į kairę, nedavė kelio pagrindiniame kelyje jį lenkusiai transporto priemonei ir susidÅ«rė su ja, dėl ko buvo sugadintos transporto priemonės.Minėtu nutarimu A. L. buvo paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur dydžio bauda.              Skunde A. L. atstovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjo 2016 m. sausio 3 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.Skunde nurodoma, kad A.

L. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 106 punktų reikalavimų. Skunde aiÅ¡kinama, jog eismo įvykis įvyko A. L. bandant pasukti į kairę, jam atliekant šį manevrÄ , sustojus jo valdomai transporto priemonei ir esant įjungtam įspėjamajam kairiojo posÅ«kio signalui, dideliu greičiu tuo pačiu keliu į tÄ pačiÄ pusę važiavęs kitas vairuotojas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pradėjo lenkimo manevrÄ , todėl ir įvyko eismo įvykis. Kitas vairuotojas prieÅ¡ pradėdamas lenkti A.

L. vairuojamÄ transporto priemonę privalėjo įvertinti susidariusiÄ situacijÄ ir apvažiuoti A. L. automobilį iÅ¡ deÅ¡inės pusės, o tam nesant galimybės – palaukti, kol priekyje esantis automobilis užbaigs pradėtÄ manevrÄ ir atlaisvins eismo juostÄ . Å iuo atveju kitas vairuotojas elgėsi labai nerÅ«pestingai ir neatsakingai, nes, pamatęs kelyje stovintį automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pradėjo lenkimo iÅ¡ kairės pusės manevrÄ , dėl ko ir įvyko eismo įvykis.

Kitas vairuotojas turėjo pareigÄ , pastebėjęs sustojusį eismo dalyvį, imtis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir įvertinti situacijÄ , o ne dideliu greičiu atlikti lenkimo manevrÄ . A. L. atstovas nurodo, jog byloje buvo vadovautasi iÅ¡imtinai tik kito vairuotojo duotais paaiÅ¡kinimais, nebuvo atsižvelgta į tai, kad Å¡is vairuotojas yra suinteresuotas administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi. Å ioje byloje nėra jokių įrodymų, kad A. L. nebuvo įjungęs kairiojo posÅ«kio signalo, buvo pasitraukęs į deÅ¡inę kelio pusę ar kad padarė kitÄ pažeidimÄ prieÅ¡ pradėdamas sukti į kairę.Skunde nurodoma, jog transporto priemonių apgadinimai bei eismo įvykio vietos schema patvirtina, jog A.

L. buvo pradėjęs sukimo manevrÄ tuo metu, kai įvyko transporto priemonių susidÅ«rimas. A. L. turėjo pirmumo užbaigti manevrÄ , o kitas vairuotojas negalėjo jo lenkti iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Advokatas pažymi, jog Kelių eismo taisyklių 101 punkte yra numatyta bendro pobÅ«džio taisyklė, skirta visiems kelių eismo dalyviams, kurie pradeda važiuoti ir manevruoti, todėl kyla klausimas, kodėl Å¡i taisyklė nebuvo taikoma ir kitam vairuotojui, kuris rengėsi pradėti savo manevrÄ , t. y. lenkimÄ .

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog iÅ¡siskyrus eismo dalyvių paaiÅ¡kinimams, visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai.              Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato virÅ¡ininkas atsiliepime į teismui pateiktÄ skundÄ praÅ¡o A. L. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamÄ nutarimÄ .A. L. atstovo skundas netenkinamas.             Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).Byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog A.

L. 2016 m. sausio 2 d., 13.45 val., Neringos savivaldybėje, kelyje Smiltynė-Nida, 45,00 km., vairuodamas transporto priemonę, sukdamas į kairę, nedavė kelio pagrindiniame kelyje jį lenkusiai transporto priemonei ir susidūrė su ja, dėl ko buvo sugadintos transporto priemonės. Byloje nekilo ginčo nei dėl pažeidimo padarymo vietos, nei dėl jo padarymo laiko, taip pat nekilo ginčo, jog eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai, iš esmės byloje ginčas kilo dėl to, kuris iš susidūrusių transporto priemonių vairuotojų nesilaikė Kelių eismo taisyklių, kurio iš vairuotojų veiksmai nulėmė eismo įvykį.

Teisme A. L. parodė, kad 2016 m. sausio 2 d. vežė pažįstamÄ link jÅ«ros, važiavo nuo Nidos į Klaipėdos pusę. Ketino sukti, parodė posÅ«kio signalÄ , pradėjo manevrÄ , tuo metu matė artėjantį kitÄ automobilį, tačiau Å¡is automobilis buvo pakankamai toli ir nebuvo pradėjęs manevro. Pradėjus manevrÄ anksčiau minėtas automobilis atsitrenkė į A. L. vairuojamÄ automobilį. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, su kitu vairuotoju jie bendravo familiariai. A. L. nurodė, kad jam buvo pasakyta raÅ¡yti, jog jis yra kaltas.

Kai pradėjo manevrÄ , niekas jo nelenkė, prieÅ¡ sukant buvo visiÅ¡kai sustojęs, rodė posÅ«kį. SusidÅ«rimas įvyko prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Automobiliai kontaktavo priekiais. Taip pat A. L. teigė, jog negali atsakyti, ar prieÅ¡ sukdamas, įsitikino, kad saugu atlikti manevrÄ .             Tyrimo metu A. L. nurodė, jog jis važiavo iÅ¡ Nidos, įjungė kairį posÅ«kio signalÄ , sustojo ir bandė pasukti. A. L. teigė, jog jis neįsitikino, kad kitas automobilis gali jį lenkti, suko ir tuo metu jo vairuojamÄ automobilį užkabino kitas automobilis.

Nuo smÅ«gio iÅ¡važiavo toliau į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Po automobilių susidÅ«rimo iÅ¡ karto buvo iÅ¡kviesta policija. Automobiliai buvo patraukti į Å¡alikelę. A. L. nurodė, jog jis nesutinka su teiginiais, kad buvo pasitraukęs iÅ¡ važiuojamosios kelio dalies ir nerodė posÅ«kio. Pastebėjo, jog policijos pareigÅ«nai su kitu vairuotoju kalbėjo familiariai, lyg bÅ«tų pažįstami. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡klausę kito vairuotojo paaiÅ¡kinimų ir net neklausę paties A. L. paaiÅ¡kinimų dėl autoįvykio pradėjo kaltinti bÅ«tent jį.

A. L. pažymėjo, jog kito automobilio vairuotojas važiavo dideliu greičiu. Teisme A. S. parodė, jog jis su broliu jo vairuojamu automobiliu važiavo iÅ¡ Nidos į PreilÄ . PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ važiavo 80-90 km/h greičiu. Priekyje pamatė automobilį, važiavo jam iÅ¡ paskos, priekyje važiavęs automobilis pradėjo lėtinti greitį. Norėjo aplenkti priekyje buvusį automobilį, pradėjo lenkimo manevrÄ , rodė posÅ«kio signalÄ , persirikiavo į prieÅ¡ingÄ juostÄ , o kitas automobilis pasuko į deÅ¡inę ir metėsi į juostÄ , kuria važiavo A.

S. automobilis. A. S., siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, suko iÅ¡ savo važiuojamos juostos į kelkraÅ¡tį. Lenkiamas automobilis atsitrenkė A. S. priekinį sparnÄ , priekinę važiuoklę, deÅ¡inės pusės ratÄ . Kapotas buvo sveikas, smÅ«gis buvo į Å¡onÄ . Matėsi, kad kitas automobilis stabdo, lėtina greitį, posÅ«kio nerodė. Galvojo, kad Å¡is automobilis stabtels, tačiau jis pradėjo apsisukimÄ . SmÅ«gis prasidėjo nuo bamperio deÅ¡inės pusės. A. S. nurodė, jog bÅ«tent jis paskambino į policijÄ .

Policijos pareigÅ«nÄ I. A. pažįsta iÅ¡ matymo, jokie santykiai su juo nesieja. A. L. automobilis nebuvo visiÅ¡kai sustojęs.Tyrimo metu A. S. paaiÅ¡kino, jog jis važiavo paskui kitÄ lengvÄ jį automobilį. Pastebėjo, jog priekyje važiuojantis automobilis pradėjo mažinti greitį, suko į deÅ¡inę pusę link Å¡alikelės. Tuomet jis pradėjo lenkti priekyje važiuojantį automobilį. Staiga pastebėjo, jog minėtas automobilis nerodydamas posÅ«kio metėsi į kairę. A. S. teigė, jog jis bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo taip pat bandė sukti į kairę, tačiau kitas automobilis vis tiek trenkėsi į jo vairuojamo automobilio deÅ¡inės pusės ratÄ .             Teisme A.

S. parodė, jog kartu su broliu važiavo iÅ¡ Nidos, automobilį vairavo brolis. Pradėjus lenkti priekyje važiavusį automobilį, buvo užkirstas kelias ir įvyko eismo įvykis. Liudytojas tiksliai negalėjo nurodyti, tačiau mano, kad kitas automobilis prieÅ¡ užkirsdamas keliÄ buvo sustojęs Å¡alikelėje. Nuo Å¡alikelės Å¡is automobilis pradėjo staigiai sukti, nerodė jokių signalų. Brolio vairuojamas automobilis deÅ¡iniu kampu kliudė kito automobilio priekį. Kitas automobilis buvo kliudytas ta puse, kurioje sėdėjo liudytojas, deÅ¡inės pusės priekiu.

Kitas automobilis buvo kliudytas su ratu. SusidÅ«rimo metu automobilis, kuriame važiavo liudytojas su broliu, buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, o kitas automobilis buvo ant abiejų juostų, skersai kelio. Automobilis tuo metu judėjo. Buvo trenktasi į kito automobilio priekinį kampÄ , Å¡is automobilis buvo dviejuose juostose. Kitas automobilis pradėjo apsisukinėti tuo metu, kai jau buvo pradėtas lenkimo manevras.Liudytojas I. A. teisme nurodė, jog netoli Nidos įvyko eismo įvykis. Mecedes stovėjo skersai kelio, toliau stovėjo Volvo.

Vairuotojams pasiÅ«lė pildyti eismo įvykio deklaracijas. Buvo nufotografuota įvykio vieta. Eismo įvykio deklaracija buvo pildoma, tačiau A. L. nesutiko, kad pažeidė eismo įvykio taisykles, todėl buvo užpildyta eismo įvykio schema, nuvykta į policijos komisariatÄ , suraÅ¡ytas protokolas. A. S. pažįsta kaip Neringos gyventojÄ , tačiau su juo jokie santykiai nesieja. A. L. pasakojo, jog jis traukėsi į deÅ¡inę ir rodė posÅ«kio signalÄ , sakė, kad tuomet sugalvojo apsisukti, rodydamas posÅ«kį į kairę, tuo momentu įvyko susidÅ«rimas.

A. S. sakė, kad A. L. stabdė automobilį, traukėsi į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį, todėl tuo metu jį bandė aplenkti.IÅ¡ byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, jog egzistuoja dvi Å¡iek tiek besiskiriančios eismo įvykio kilimo versijos. A. L. teigė, jog jis ketino sukti į kairę, rodė posÅ«kio signalÄ , pradėjo manevrÄ , tuo metu matė artėjantį kitÄ automobilį, tačiau Å¡is automobilis, jo vertinimu, buvo pakankamai toli ir nebuvo pradėjęs lenkimo manevro. Pradėjus posÅ«kio manevrÄ , įvyko susidÅ«rimas.

SusidÅ«rimas įvyko prieÅ¡ingoje eismo juostoje. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes A. L. nurodė ir tyrimo metu. Pažymėtina, jog tiek iÅ¡ teisme, tiek iÅ¡ tyrimo metu duotų A. L. paaiÅ¡kinimų matyti, jog atlikdamas pasirinktÄ manevrÄ jis nebuvo įsitikinęs, ar kitas automobilis jį lenkia. Teismas pažymi, jog posÅ«kio rodymas savaime nesuteikia vairuotojui pirmumo prieÅ¡ kitus eismo dalyvius atlikti pasirinktÄ manevrÄ . PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį manevrÄ vairuotojas privalo įsitikinti, ar tai daryti yra saugu.

Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog A. L. parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis atlikdamas manevrÄ , t. y. posÅ«kį į kairę, neįsitikino, jog tai daryti yra saugu, neįsitikino, kad jis nekliudys kitiems eismo dalyviams, nors lėtindamas greitį ir žinodamas, kad paskui jį važiuoja kitas automobilis, turėjo suvokti, jog kitas automobilis gali jį lenkti. A. S. ir A. S. teisme teigė, jog tuo metu, kai buvo pradėtas lenkimo manevras A. L. vairuojamas automobilis buvo pasitraukęs į deÅ¡iniÄ jÄ kelio dalį, tuo metu, kai automobiliai susigretino, A.

L. automobilis staigiai suko į kairę ir įvyko eismo įvykis. Tiek A. S., tiek A. S. teigė, jog nematė, kad A. L. vairuotame automobilyje bÅ«tų įjungtas kairiojo posÅ«kio signalas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes A. S. nurodė ir tyrimo metu. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisme apklaustas liudytojas I. A. nurodė, jog po įvykio A. L. pasakojo, kad traukėsi į deÅ¡inę, sugalvojo apsisukti, rodė posÅ«kį į kairę, atliekant manevrÄ Ä¯vyko eismo įvykis. Teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo nesivadovauti A.

S., A. S. bei I. A. parodymais, kurie leidžia teigti, jog A. L. vairuojamas automobilis prieÅ¡ sukdamas į kairę buvo pasitraukęs į kelio deÅ¡iniÄ jÄ pusę. Å ių liudytojų parodymai neprieÅ¡tarauja jokiems objektyviems byloje surinktiems įrodymams. Minėtų liudytojų parodymams prieÅ¡tarauja tik paties A. L. parodymai. Aplinkybės, kad A. S. ir A. S. sieja giminystės ryÅ¡ys, jie abu iÅ¡ matymo pažįsta I. A. nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti Å¡ių liudytojų parodymais ar abejoti jų patikimumu, tuo labiau, kad tarp A.

S. ir A. S. parodymų yra nežymių neatitikimų, nekeičiančių jų parodymų esmės, tačiau leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog jie nėra suderinę parodymų, o nurodo įvykio aplinkybes taip, kaip jas matė ir suvokė. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iÅ¡ eismo įvykio schemoje užfiksuotų duomenų, taip pat fotonuotraukų matyti, jog kelias, kuriuo važiavo abu automobiliai, yra pakankamai siauras, o A. L. vairuotas automobilis yra pakankamai didelių gabaritų, todėl akivaizdu, kad norint apsisukti yra žymiai patogiau tokį manevrÄ atlikti nuo deÅ¡iniojo kelio kraÅ¡to.

Å ie faktai iÅ¡ dalies patvirtina liudytojų A. S. ir A. S. parodymus, jog A. L. prieÅ¡ sukdamas į kairę buvo pasitraukęs į deÅ¡inę kelio pusę, taip pat I. A. parodymus, jog tokiÄ aplinkybę buvo nurodęs pats A. L..Teismas konstatuoja ir tai, kad liudytojų A. S. bei A. S. parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A. S. atliktas manevras nebuvo staigus, t. y. jis lenkimo manevrÄ pradėjo, kai A. L. lėtino greitį ir pradėjo važiuoti arčiau deÅ¡inio kelkraščio. TokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ (dėl kito automobilio atlikto manevro staigumo) leidžia daryti ir A.

L. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog prieÅ¡ tai, kai jis pradėjo atlikti manevrÄ , matė kitÄ automobilį, kuris jo vertinimu buvo pakankamai toli. Taigi Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad A. S. veiksmai A. L. buvo netikėti. Byloje apklaustų asmenų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A. L. paprasčiausiai netinkamai įvertino kelyje susidariusiÄ situacijÄ , nebuvo pakankamai atsargus, iÅ¡ anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to, nedavė kelio jį lenkusiai kitai transporto priemonei ir atliko posÅ«kį į kairę.

Teismo įsitikinimu, faktÄ , jog lenkimo manevras negali bÅ«ti vertinamas kaip staigus ir netikėtas patvirtina ir tai, jog abu automobiliai kontaktavo kampais, t. y. A. L. vairuotas automobilis kairiu priekiniu kampu, kontaktavo su A. S. vairuoto automobilio priekiniu deÅ¡iniuoju kampu. Nustatyta aplinkybė akivaizdžiai patvirtina tai, jog automobiliai įvykio metu buvo beveik lygiagrečiai vienas kitam, o A. S. vairuojamas automobilis buvo prieÅ¡ingos krypties eismo juostoje dar prieÅ¡ A. L. įsukant į Å¡iÄ eismo juostÄ .

Taigi teismas konstatuoja, jog eismo įvykis įvyko bÅ«tent dėl A. L. kaltės, dėl jo padarytų pažeidimų. Teismas pažymi, jog tokia iÅ¡vada yra daroma įvertinus byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų, t. y. paties A. L., liudytojų parodymus, eismo įvykio schemoje užfiksuotus duomenis, byloje esančias fotonuotraukas, visumÄ .Esant aptartoms aplinkybėms, naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjo 2016 m. sausio 3 d. nutarimo nėra jokio pagrindo, todėl A.

L. atstovo skundas nėra tenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 straipsniais, n u t a r ė: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjo 2016 m. sausio 3 d. nutarimÄ Nr. 90P-47596272-16 palikti nepakeistÄ ir A. L. atstovo skundo netenkinti.Nutartis per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                          Ugnius Trumpulis