2020-01-22 Nr. AB-1647-3-62-3-00833-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-484-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00833-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Z. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), priteisti 55 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde, jo papildyme ir atsiliepimuose į atsakovo atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki skundo padavimo teismui dienos, t. y. iki 2018 m. balandžio 27 d., kalėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektoriuje. Teigė, kad gyvenamosiose patalpose buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuojamą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, kadangi vienam asmeniui tekdavo vidutiniškai nuo 1 iki 1,5 kv. m patalpos ploto. Be to, vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kitas inventorius bei asmenų daiktai. Dėl ploto trūkumo nuolat kildavo konfliktinės situacijos bei dažnai tekdavo gulėti ar sėdėti ant lovos. Patalpoje buvo šalta ir drėgna, langų kampuose, ant sienų ir lubų buvo pelėsio ir grybelio, nuo sienų byrėjo tinkas. Patalpoje nebuvo jokio vėdinimo, todėl esant prastoms oro sąlygoms, gyvenamosios patalpos nebuvo galima vėdinti. Naktinio apšvietimo iš viso nebuvo ir dėl to A. Z. ne kartą yra už ko nors užkliuvęs ir net nukritęs, o dieninis apšvietimas buvo labai prastas, mirguliuojantis, todėl pareiškėjas negalėjo rašyti ir skaityti, jam nuolat skaudėjo akis ir galvą, pablogėjo rega.

3. A. Z. taip pat nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo, langai buvo su grotomis, todėl, kilus gaisrui, pareiškėjas nebūtų turėjęs galimybės išsigelbėti, dėl to nuolat jautė baimę ir stresą. Baldai ir kitas inventorius nebuvo pritvirtinti prie žemės, todėl nuolat kilo pavojus sveikatai ir net gyvybei. Lipdamas į antrą lovos aukštą ar imdamas drabužius iš spintos, A. Z. ne kartą buvo susižeidęs. Gyvenamosiose patalpose buvo gausu parazitų (tarakonų, blakių), kurie trukdė išsimiegoti, pareiškėjas kankinosi dėl sukandimų sukelto niežulio, tinimo.

4. A. Z. teigė, kad maždaug 200 žmonių buvo skirti tik keli tualetai ir tai sukėlė didelių nepatogumų bei kančių, laukiant, kol jie bus laisvi, ir taip būdavo beveik kiekvieną dieną. Dušuose-prausyklose buvo šalta, drėgna, gausu buitinių parazitų, veisėsi pelėsis ir grybelis, buvo prastas apšvietimas, slidžios grindys.

5. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3–6 būrių bendrabučiuose, prieš įkuriant gyvenamąsias patalpas ir po jų įkūrimo, buvo įrengtas rentgeno kabinetas su veikiančiais įrenginiais, dėl kurių jį kankino nuolatiniai galvos skausmai, prastas apetitas, nemiga, susilpnėjusi potencija ir panašiai. Pravieniškių PN-AK 3–7 būrių bendrabučiuose nebuvo šildymo sistemos, o administracijos išduoti elektriniai šildytuvai nebuvo pakankami.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad pastatų, kuriuose buvo jo gyvenamosios patalpos, stogas iki 2016 m. renovacijos buvo dengtas šiferiu, kuriame yra uždraustos medžiagos – asbesto, pastatai buvo avarinės būklės, išorinės sienos įskilusios, iš stogo iškritusios plytos, langų ir durų sąramos pasėdusios. Tokia pastato būklė kėlė pavojų A. Z. sveikatai ir gyvybei, o remonto darbai buvo tik kosmetiniai.

7. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo atstovas nesudarė jam tinkamų sąlygų pasivaikščioti, nes nuteistieji naudojosi vienu pasivaikščiojimo kiemu, kuris buvo per mažas tokiam nuteistųjų skaičiui. Jo plotą taip pat mažino įvairūs įrenginiai. Pasivaikščiojimo kieme nebuvo įrengtos pavėsinės ar stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių, nebuvo lietaus vandens nutekėjimui skirtų kanalizacijos šulinių, todėl kiemelis nuolat buvo patvinęs. Pasivaikščiojimo kiemelis nebuvo atskirtas nuo sporto aikštyno, todėl kilo grėsmė būti sužalotam. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo 70–100 m nutolę nuo gamybinių cechų, kuriuose nuolat vyko plastikinių maišų siuvimo, sukirpimo darbai bei gamybos atliekų utilizacija, todėl oras buvo užterštas.

8. A. Z. akcentavo, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 10 ir 11 būriuose nebuvo laisvalaikio kambarių, atskiro tualeto įstaigos darbuotojams, nebuvo įrengta patalpa drabužiams ir avalynei džiovinti, todėl jie buvo džiovinami gyvenamojoje patalpoje, taip pat nebuvo valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo bei paruošimo sandėlio, trūko sanitarinių įrenginių.

9. Pareiškėjas akcentavo, kad skundo reikalavimui neturi būti taikomas ieškinio senaties institutas, kadangi jis nėra nustatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje. Be to, pažeidimas yra tęstinis, todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas.

10. A. Z. pažymėjo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sąlygų, patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinį skausmą, garbės ir orumo pažeminimą, stresą, depresiją, sveikatos pablogėjimą, kančių.

11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas prašė A. Z. reikalavimams taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį. Pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ir iš įstaigos administracijos gauti reikiamą informaciją. A. Z. nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių į teismą kreipėsi praėjus įstatymo nustatytam terminui, ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė ir nepateikė jokių įrodymų dėl svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, todėl nėra pagrindo jo atnaujinti. A. Z. apie teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir turi būti skaičiuojamas senaties terminas ir ginčo laikotarpio daliai nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas.

13. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, vienam nuteistajam tekusi reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Tvirtino, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto nėra išskaičiuojamas. Gyvenamosios patalpos baldais ir kitu inventoriumi buvo aprūpintos teisės aktuose numatyta tvarka. Pareiškėjo galimybė nuo kėlimosi iki gulimosi laiko judėti po visą pataisos įstaigos lokalinį sektorių nebuvo ribojama.

14. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai reikalauja, jog įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas valytų ir vėdintų juose gyvenantys nuteistieji. Jeigu jie tai atliktų tinkamai, problemų dėl blogo kvapo ar pelėsio nebūtų. Atsakovo atstovas negali būti atsakingas už netinkamą aptartų nuteistųjų pareigų vykdymą.

15. Pravieniškių PN-AK akcentavo, kad šios įstaigos bendrabučių gyvenamosios patalpos baldais ir kitu inventoriumi buvo aprūpintos vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, o baldai prie grindų tvirtinami tik drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose. Nurodė, kad patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, buvo įrengta centralizuota šildymo sistema, kuri užtikrino tinkamą temperatūrą, o esant būtinybei, nuteistiesiems buvo išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 11 būryje buvo įrengta centralizuota šildymo sistema, 5 būrio gyvenamosios patalpos 2016–2018 m. šildymo sezonais buvo šildomas elektriniais šildytuvais. Patalpos buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Įstaiga užtikrino tinkamą apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos buvo keičiamos naujomis. Ginčo būrių sanitariniai mazgai buvo aprūpinti teisės aktuose nustatytais sanitariniais įrenginiais, nuteistieji galėjo naudotis dušu. Buitiniai parazitai buvo naikinami vadovaujantis su trečiaisiais asmenimis sudarytomis sutartimis, o informacija apie suteiktas paslaugas registruojama.

16. Atsakovas nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai nuo 2011 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. 3 sektoriaus 11 būrio 5 patalpos ir nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d. į būrio 1 patalpos ir 5 būrio 2 patalpos netikrino. Atsakovas neturi duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų A. Z. būtų kreipęsis į minėtą centrą ar Pravieniškių PN-AK administraciją.

17. Atsakovas pažymėjo, kad įstaigoje 2018 m. vasario 22 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo atlikti matavimai 3 būrio 2 patalpoje, 6 būrio 4 patalpoje, 5 būrio 5 ir 6 patalpoje bei koridoriuje tarp šių patalpų, ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvietos nepatiria. Nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno kabinetas nenaudojamas.

18. Pravieniškių PN-AK atkreipė dėmesį, kad įstaigoje yra parengti evakuacijos planai ir gaisrinės instrukcijos, su kompetentinga institucija suderintas veiksmų planas kilus gaisrui. 3 sektoriaus 5 ir 11 būriuose priešgaisrinės apsaugos sistemos ir avarinio išėjimo nėra.

19. Atsakovas nurodė, kad 3 sektoriaus 5 būrio stogo danga yra bituminė, o 11 – iš asbesto, tačiau įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti pavojingų asbesto dulkių. Pažymėjo, kad įstaigos 3 sektoriuje pasivaikščiojimo kiemuose buvo įrengtas sporto inventorius, nuo sporto aikštynų kiemeliai nebuvo atskirti, kanalizacijos šuliniai vandeniui nutekėti buvo įrengti, o stogelių apsisaugoti nuo atmosferos kritulių nebuvo, tačiau teisės aktai jų privalomo įrengimo nereguliuoja. Kiemeliai rekonstruojami. Gyvenamojoje zonoje atliekos nebuvo deginamos, o kas vyksta gamybos zonoje, kur veiką vykdo valstybės įmonė „Mūsų amatai“, atsakovo atstovas neturi informacijos. Pažymėjo, kad 3 sektoriuje atskiroje patalpoje buvo įrengtos skalbimo mašinos, kuriose galima skalbti ir džiovinti drabužius. Džiovinimo vietos buvo įrengtos ir būrio kieme. Esant būtinybei, įstaigos duodama patalynė galėjo būti dezinfekuojama.

20. Atsakovo atstovo nuomone, A. Z. teiginiai dėl pablogėjusios sveikatos, kurią galėjo lemti netinkamos gyvenimo sąlygos, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę įstaigoje. A. Z., atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl konfliktinių situacijų su kitais nuteistaisiais, dėl neigiamų išgyvenimų, streso, nepatogumų, fizinio skausmo, garbės ir orumo pažeminimo, depresijos, kančių, kuriuos galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis taip pat nesikreipė ir į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. 21. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo A. Z. skundą patenkino ir dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalimis ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas visą skunde nurodytą laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galbūt atliekamus pažeidimus, o į teismą kreipėsi 2018 m. balandžio 27 d., sprendė, kad A. Z. praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. balandžio 26 d. pareikšti.

23. Teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, visų pirma, gali ir turi būti taikomos nacionalinės teisės normos, taip pat ir reglamentuojančios ieškinio senatį, todėl pareiškėjo teiginius dėl jos skundo reikalavimui netaikytinos ieškinio senaties laikė nepagrįstais.

24. Teismas pažymėjo, kad A. Z. nepateikė jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių, o gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą, kuriame buvo prašoma pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį, neprašė teismo šį terminą atnaujinti. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises, todėl pripažino, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas atsakovo atstovo prašymą tenkino, pareiškėjo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą ir jo reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos iki 2015 m. balandžio 26 d., priteisimo atmetė kaip nepagrįstą bei analizavo tik A. Z. kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. balandžio 27 d.

25. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus. Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, jog neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas turi būti vertinamas kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamų standartų pažeidimas.

26. Įvertinęs Pravieniškių PN-AK pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad A. Z. nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. buvo paskirtas gyventi į 11 būrio 3 brigadą, kurios gyvenamasis plotas – 34,37 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam joje teko 3,1 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas kalėti į 5 būrio 2 brigadą, kurios gyvenamasis plotas – 51,64 kv. m, joje įrengta 17 miegamųjų vietų, todėl A. Z. teko 3,04 kv. m gyvenamojo ploto. 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. pareiškėjas kalėjo 5 būrio 1 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas – 36,75 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,34 kv. m ploto.

Pareiškėjas su tokiais atsakovo pateiktais duomenimis nesutiko ir teigė, kad gyvenamosiose patalpose gyveno 11–17 asmenų. Skundo papildyme detalizavo, kad 10–11 būryje kalėjo iki 2016 m. vasario 10 d., 10–11 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje buvo 16 žmonių, po to 13, gyvenamojoje patalpoje – 14 žmonių. Tame pačiame skundo papildyme tvirtino, kad 10–11 būryje buvo iki 2016 m. gegužės 30 d. Šiame būryje kalėjo 3 ir 13 gyvenamoje patalpoje, kurioje nuolat kalėjo 16 nuteistųjų. Atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą jis nurodė, kad 11 būrio 3 ir 13 patalpos buvo skirtos gyventi 14 žmonių, o 5 būrio 2 brigados patalpos – 19 nuteistųjų.

A. Z. sutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kad 5 būrio 1 brigadoje gyveno 11 nuteistųjų. Šiuos teiginius patvirtinančių bei atsakovo atstovo pateiktus rašytinius įrodymus paneigiančių įrodymų (patalpų schemų, kartu su juo kalėjusių asmenų duomenų, jų rašytinių paaiškinimų ir panašiai) pareiškėjas teismui nepateikė. Atsižvelgęs į tai, kad A. Z. nurodyti duomenys apie gyvenimo ginčo patalpose laikotarpius bei kalėjusių asmenų skaičių yra prieštaringi ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima abejoti atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, numerius, jų plotą bei jose gyvenusių nuteistųjų skaičių ir vertindamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie A.

Z. gyvenamąsias vietas bei vertinamuoju laikotarpiu šiose patalpose gyvenusių asmenų skaičių. Atsakovui nepateikus tikslių duomenų kiek konkrečiai pareiškėjui kalint 5 būrio 2 brigadoje joje buvo apgyvendinta asmenų, sprendė, kad jam teko 3,04 kv. m gyvenamojo ploto, taip pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatytą minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, ir konstatavo atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

27. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pateikė teismui pažymą, kurioje nurodyta, jog 3 sektoriuje atskiroje patalpoje buvo įrengtos skalbimo mašinos, kuriose buvo galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, tačiau ši pažyma neįrodo, kad batų ir drabužių džiovykla buvo įrengta būtent ginčo būriuose. Pravieniškių PN-AK neginčijo aplinkybės, kad 5 ir 11 būriuose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys ir sandėlis valymo inventoriui bei dezinfekavimo priemonėms laikyti. Įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.6, 5.8 ir 5.9 punktų nuostatas, teismas pripažino, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė minėtų taisyklių punktuose nustatytų reikalavimų įrengti laisvalaikio kambarį, drabužių ir avalynės džiovyklą, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlį. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą pareiškėjui kalint 5 būrio 2 brigadoje, buvo sprendžiama, kad papildomų baldų, laisvalaikiui skirtų daiktų, inventoriaus ir džiovinamų drabužių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

28. Pravieniškių PN-AK 2018 m. birželio 27 d. pažymoje nurodė, kad 5 būrio gyvenamojo pastato danga yra bituminė, o 11 būrio – iš asbesto ir tai patvirtina pareiškėjo teiginį dėl asbesto gyvenamojoje aplinkoje (kalint 11 būryje) buvimo. Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie statinių, kuriuose buvo 5 ir 11 būriai, jų sienų, stogų, techninę būklę, jos stebėjimus, kasmetines statinių, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras (statinių techninės priežiūros žurnalų kopijų), t. y. objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl prastos pastatų, kuriame buvo 5 ir 11 būriai, techninės būklės – seno, nusidėvėjusio stogo, suskilusių sienų, netvarkingų durų bei sienų sąramų ir panašiai. Atsižvelgęs į tai, teismas A. Z. pretenzijas dėl to laikė pagrįstomis.

29. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nurodė, jog 3–6 būrių sanitariniame mazge įrengti 4 unitazai ir 4 pisuarai, 10–11 būrių sanitariniame mazge – 10 klozetų, pateikė duomenis apie nuteistųjų skaičių 11 ir 5 būryje, tačiau minėtų duomenų nepakanka nustatyti, ar nuteistieji ginčo būriuose buvo tinkamai aprūpinti sanitariniais įrenginiais (klozetais, pisuarais), nes pagal Pravieniškių PN-AK pateiktas lenteles, sanitariniais mazgais naudojosi ir 3–6 bei 10–11 būrio nuteistieji, o duomenų apie 3, 4, 6 ir 10 būrių nuteistųjų skaičių vertinamuoju laikotarpiu byloje nėra. Nesant tokių duomenų, pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sanitarinių įrenginių (tualetų) trūkumo teismas laikė nepaneigtomis.

30. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pateikė Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. gegužės 29 d. pažymą Nr. 88-237, kurioje nurodyta, jog 3 sektoriaus 5 ir 11 būrių patalpos buvo vėdinamos per langus. 3 sektoriaus 11 būryje buvo įrengta centralizuota šildymo sistema, 5 būrio gyvenamosios patalpos 2016–2018 m. šildymo sezonais buvo šildomos elektriniais šildytuvais, taip buvo užtikrinta tinkama temperatūra nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pataisos namuose užtikrinama reglamentuota bendra dirbtinė apšvieta, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos buvo keičiamos. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad iš esmės yra galimas atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu konstatavimas, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, tokio pobūdžio bylose pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. A. Z. nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu metu buvo netinkama apšvieta, ventiliacija, oro temperatūra, drėgmė, pelėsis ir panašiai, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl nurodytų galbūt padarytų pažeidimų pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.

31. Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis „Utenos deratizacija“ ir UAB „Dezinfa“, pagal kurių nuostatas kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigojo du kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės bei naikinimo darbus. Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų ir darbų atlikimo aktų matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu 5 būrio patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teikiamos 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. balandžio 21 d., 2017 m. rugpjūčio 7 d., 2017 m. rugsėjo 11 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 11 būrio patalpos tikrintos bei kenkėjų dezinfekcijos darbai buvo atlikti 2015 m. birželio 2 d., 2016 m. sausio 6 d., 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. kovo 24 d., 2016 m. balandžio 8 ir 2016 m. birželio 21 d. Šie duomenys patvirtina, kad ginčo patalpose kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos nesilaikant sutartyse nustatytų įsipareigojamų atlikti šiuos darbus du kartus per mėnesį. Teismas pažymėjo, kad atliekant minėtus darbus, buvo aptikta buitinių parazitų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo patalpose, kuriose jis ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno, yra pagrįsti. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos bei tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų valinių veiksmų.

32. Atsižvelgus į tai, kad baldų (lovų, spintų) pritvirtinimas prie grindų nėra reglamentuotas, A. Z. pretenzijos dėl nepritvirtintų baldų buvo atmestos kaip nepagrįstos. Byloje nėra jokių duomenų, jog dėl nepritvirtintų baldų keliamų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą, o šis į jo prašymus (skundus) nereagavo.

33. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai reikalavimų pasivaikščiojimo kiemų plotui nenustato, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemo yra nepagrįstos. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punkte įtvirtinti reikalavimai įrengti atmosferos kritulių šalinimo sistemą ir 1,2 m pločio stogelius, skirtus nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių, taikomi tik pasivaikščiojimo kiemuose įrengtoms kameroms, o ne pasivaikščiojimo kiemams bendrąja prasme, todėl A. Z. pretenzijos dėl lietaus vandens kanalizacijos šulinių bei stogelių nebuvimo pasivaikščiojimo kieme yra nepagrįstos. Atsakovo atstovui pripažinus pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl pasivaikščiojimo kiemelio neatskyrimo nuo sporto aikštyno, buvo konstatuotas teisės aktų pažeidimas. Pravieniškių PN-AK nepateikus jokių duomenų, paneigiančių A. Z. teiginius dėl kiemelio oro taršos, pareiškėjo teiginiai dėl oro užterštumo pasivaikščiojimo kiemelyje liko nepaneigti.

34. Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pažyma patvirtina, jog 3 sektoriaus 5 ir 11 būriuose priešgaisrinės apsaugos sistemos ir avarinio išėjimo nėra, o tai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymo.

35. A. Z. argumentai, jog 4–6 būrių patalpose buvo įrengtas rentgeno kabinetas, kuris kenkė jo sveikatai, buvo atmesti, kadangi pagal byloje esančius duomenis, įstaigoje 2018 m. vasario 22 d. buvo atliktas patikrinimas ir surašytas radiacijos saugos reikalavimų vykdymo patikrinimo aktas. Patikrinimo metu buvo atlikti matavimai 3, 5 ir 6 būrių patalpose bei koridoriuje tarp šių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvietos nepatiria.

36. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos medicininiame pažymėjime nurodyta, jog išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją ginčo laikotarpiu, duomenų, jog jis dėl pablogėjusio regėjimo kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojus, nėra, dėl sutrikusio miego A. Z. kreipėsi vieną kartą ir jam buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas. Pareiškėjas du kartus kreipėsi dėl susižalojimų – dešinės plaštakos ir dešinės pėdos piršto sumušimo. Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymoje nurodyta, kad A. Z. į Psichologinės tarnybos specialistus dėl konfliktinių situacijų su kitais nuteistaisiais, patiriamų stiprių emocinių išgyvenimų, kuriuos galėtų sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį A. Z. fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

37. Teismas akcentavo, kad Pravieniškių PN-AK neįrodė, kad gyvenamojo ploto norma (6 kv. cm gyvenamojo ploto trūkumas) nebuvo pažeista (daugiau nei metus ir 5 mėnesius); ginčo patalpose kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos nesilaikant sutartyse nustatytų įsipareigojamų atlikti šiuos darbus du kartus per mėnesį, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo patalpose, yra pagrįsti; konstatavo teisės aktų pažeidimą dėl pasivaikščiojimo kiemelio neatskyrimo nuo sporto aikštyno; laisvalaikio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklos, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlio netinkamą įrengimą/neįrengimą, taip pat konstatavo, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl oro užterštumo pasivaikščiojimo kiemelyje ir dėl 3 sektoriaus 5 ir 11 būriuose priešgaisrinės apsaugos sistemos ir avarinio išėjimo nebuvimo, sanitarinių įrenginių (tualetų) trūkumo, nepakankamos techninės pastato būklės, stogo dalies dangos, kurios sudėtyje yra asbestas buvimo. Teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų (per mažo gyvenamojo ploto, sanitarinių įrenginių trūkumo, buitinių parazitų, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio ir kt.) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. A. Z. patyrė neturtinę žalą.

38. Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad dėl šių pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, nesant duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką A. Z. sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir panašiai), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo nuomone, A. Z. padarytos neturtinės žalos dydis turi būti vertinamas 300 Eur ir ši suma turi būti priteista iš atsakovo. Kita skundo dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta.

III. 39. Pareiškėjas A. Z. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.

40. A. Z. paaiškina, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu kategoriškai nesutinka, kadangi teismas subjektyviai vadovavosi pareiškėjui nepalankia atsakovo atstovo pateikta informacija, neatitinkančia tikrovės. Be to, teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimu byloje Nr. A-1074-822/2018, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimu byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (peticijų Nr. 71024/13, 71974/13) bei kitais sprendimais, kuriuose buvo analizuojama analogiška situacija ir buvo pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Pažymi, kad jis kartu su pareiškėju, pagal kurio skundą ir buvo pripažintas šis pažeidimas, tokiomis pat sąlygomis atliko bausmę Pravieniškių PN-AK. A. Z. prašo vadovautis nurodytose bylose priimtais sprendimais. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

41. A. Z. nesutinka su atsakovo pateiktais duomenimis apie kartu su juo gyvenusių asmenų skaičių. Pažymi, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, todėl negalima griežtai laikytis principo, jog tam tikrų aplinkybių buvimą turi įrodyti asmuo, kuris jomis remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmeniui tenkantį plotą tenka atsakovui.

42. A. Z. pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas savo pobūdžiu visada siejasi su poreikiu materialiai kompensuoti sunkiai įkainojamoms vertybėms padarytą žalą, todėl konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kaip minėta žala pasireiškė, dažnai yra objektyviai neįmanoma. Pareiškėjas teigia, kad nėra būtina iš jo reikalauti pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ar kančias, kadangi atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką panašiose bylose, toks formalus įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą netinkamomis sąlygomis, nulėmusiomis objektyviai pamatuojamą kalinamo asmens fizinės ar psichinės būklės pablogėjimą. Be to, vien aplinkybė, kad A. Z. ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinę tarnybą dėl psichologinių problemų nesikreipė, savaime nepatvirtina, kad jis psichologinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų ir kita nepatyrė.

43. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, skunde reiškiamas pretenzijas bei į tai, kokioje įstaigoje jis buvo kalinamas, pažeidimų trukmę, intensyvumą ir ginamų vertybių pobūdį, patirtus nepatogumus, teismų praktiką analogiškose bylose, A. Z. mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo skundą, todėl jo priimtas sprendimas turi būti pakeistas.

44. Pareiškėjo nuomone, Pravieniškių PN-AK nesilaiko Konvencijos 3 straipsnio nuostatų. Teigia, kad šioje įstaigoje jis buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, jo garbę bei orumą žeminančiomis sąlygomis ir dėl to pablogėjo A. fizinė ir emocinė būsena, netinkamos kalinimo sąlygos jam sukėlė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, depresiją, sužalojo sveikatą, t. y. pareiškėjui buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala.

45. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į A. Z. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista A. Z. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

46. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remdamasis A. Z. mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.

47. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas kartu su skundu pateiktu Pravieniškių PN-AK 5 būrio 2 gyvenamosios patalpos planu paneigia savo teiginius dėl miegamųjų vietų skaičiaus minėtoje patalpoje. A. Z. skunde nurodė, kad patalpoje buvo 17–18 miegamų vietų, tačiau pateiktas 5 būrio 2 patalpos planas, kuriame nurodytos ten gyvenusių nuteistųjų pavardės, pareiškėjo melagingus argumentus paneigia. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjo pateiktu patalpų planu, kuris patvirtina, kad vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

48. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog A. Z. dėl galbūt netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų įkalinimo sąlygų yra nepagrįsti. Pakartotinai pažymi, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai nuo 2011 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. 3 sektoriaus 11 būrio 5 patalpos ir nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d. 1 būrio 1 patalpos bei 5 būrio 2 patalpos netikrino. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikė įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus konkrečiose patalpose, ginčo laikotarpiu, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų ir negali pateikti. Atsakovas neturi duomenį, kad A. Z. su skundais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriuose gyveno, būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar į pataisos namų administraciją. Atsižvelgęs į tai, mano, kad atitinkami pareiškėjo argumentai turėtų būti atmesti.

49. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl buitinių kenkėjų buvimo patalpose. Pažymi, kad dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija atliekama tik tose patalpose, kuriose būna pastebėti kenkėjai. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama uždaroji akcinė bendrovė „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, jie naikinami papildomai. Atsakovas nurodo, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, nerūpestingiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, o higienos bei su epidemija kovojančių taisyklių ir reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji.

50. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjo argumentai dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti ploto trūkumas, yra deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. Z. dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, patiriamų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų nesikreipė. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Duomenų, kad Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekę pažeminti A. Z. orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ir bloginęs gyvenimo sąlygas, byloje taip pat nėra.

51. Atsakovas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jo galbūt konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei sąmoningai siekė A. Z. sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

52. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad neretai konstatuojama, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama satisfakcija už patirtą teisės pažeidimą. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

53. Atsakovas paaiškina, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Atsakovas pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimą laiko pakankama bei teisinga satisfakcija jo pažeistai teisei apginti, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

54. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, pripažįstant, kad jo teisė į aprūpinimą kietuoju inventoriumi buvo pažeista, šios teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti, o likusią A. Z. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

55. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai įvertinus reikšmingas bylos aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad asmenų skaičius patalpoje nebuvo nustatytas, tačiau buvo preziumuota, kad miegamųjų vietų skaičius nusako asmenų skaičių. Teismas nevertino fakto, kad gyvenamosiose patalpose asmenys nėra rakinami ir gali laisvai judėti bendrabučio tipo patalpose, koridoriuose ir panašiai. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs mažareikšmį minimalaus asmeniui tenkančio ploto pažeidimą, vertino jį kaip sukėlusį papildomus išgyvenimus, nors pareiškėjas į įstaigos administraciją dėl šios aplinkybės nesikreipė, o tai rodo, kad jis papildomų juntamų išgyvenimų nepatyrė. Atsakovas pažymi, kad Pravieniškių PN-AK visus savo veiksmus atlieka tiksliai taip, kaip nustato teisės aktai. Pravieniškių PN-AK pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl neužtikrinto minimalaus asmeniui kameroje tenkančio ploto nagrinėjamu atveju yra neproporcingai didelė, kadangi teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles ir veiklos organizavimą, nenumato įstaigos pareigos fiksuoti asmenų skaičių kiekvienoje atskiroje gyvenamojoje patalpoje, todėl Pravieniškių PN-AK negali pateikti dokumentų, įrodančių tikslų nuteistųjų skaičių, priskirtą gyventi konkrečioje patalpoje konkrečiu metu. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas minimalaus asmeniui tenkančio ploto pažeidimas buvo įvertintas formaliai ir neatitinka tikrovės, todėl teismo sprendimas pripažinti, jog A. Z. patyrė išgyvenimus, viršijančius įprastai laisvės atėmimą patiriančių asmenų išgyvenimus, ir taip patyrė neturtinę žalą, kurios dydis įvertintas pinigais, yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, pripažįstant, kad A. Z. teisė galbūt buvo pažeista, tačiau jos pažeidimo masto nustatyti neįmanoma, todėl pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija.

56. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida ir, jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, pripažįstant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį. Pravieniškių PN-AK įpareigojimas paneigti visus pareiškėjo skunde nurodytus abstrakčius teiginius, turėtų būti vertinama kaip neproporcingai didelės pareigos perkėlimas, kadangi A. Z. skunde apibendrintai nurodė patirtų nepatogumų laikotarpius, aplinkybes ir patirtos žalos pobūdį. Pravieniškių PN-AK nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoti nepaneigti higienos sąlygų neatitikimai neturėtų būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, kurią privalu atlyginti pinigais, tačiau nepaneigus šių aplinkybių, yra pagrindas pripažinti pareiškėjo teisės pažeidimą, kaip pakankamą neturtinės žalos atlyginimo būdą.

57. Pareiškėjas A. Z. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

58. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo atstovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus. Kai asmeniui tenkantis patalpos plotas yra toks mažas, kad neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai asmeniui tenkantis plotas vertinamas kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamų standartų pažeidimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 59. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl A. Z. prašymo priteisti jam 55 000 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygų, atlyginti.

60. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o A. Z. skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. balandžio 26 d. buvo atmesta. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti visiškai, o atsakovas prašo teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista A. Z. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų.

62. Pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų turinys patvirtina, kad jie iš esmės kvestionuoja tik dviejų pirmosios instancijos teismo konstatuotų pažeidimų – tinkamo patalpos ploto neužtikrinimo ir nepakankamos buitinių parazitų patalpose kontrolės – vertinimą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina tik nurodyta apimtimi.

63. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

64. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. Z. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Pravieniškių PN-AK – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde, jo papildyme ir atsiliepimuose į atsakovo atsiliepimą A. Z. nurodė daugybę, jo nuomone, netinkamų ir teises pažeidžiančių kalinimo sąlygų: vienam asmeniui tenkančio patalpos ploto trūkumą, patalpų drėgmę, netinkamą šildymą, apšvietimą bei vėdinimą, pelėsio buvimą, remonto trūkumą, priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus, langų netinkamumą, inventoriaus netinkamą įrengimą ir jo bei sanitarinių įrenginių trūkumą, buitinių parazitų buvimą, netinkamą dušų-prausyklų įrengimą, patalpų įrengimą buvusiame rentgeno kabinete, asbesto buvimą įstaigos stoge, netinkamą pastatų būklę bei pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą, laisvalaikio kambarių, atskiro tualeto įstaigos darbuotojams, patalpos drabužiams ir avalynei džiovinti bei sandėlio valymo inventoriui ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti bei paruošti neįrengimą. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs kiekvieną A. Z. nurodytą galimą pažeidimą, pripažino atsakovo veiksmų neteisėtumą dėl vienam asmeniui privalomo minimalaus patalpos ploto tam tikru laikotarpiu neužtikrinimo (6 kv. centimetrų trūkumą), laisvalaikio kambarių, drabužių ir avalynės džiovyklos, sandėlio valymo inventoriui ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti bei paruošti neįrengimo, nepakankamos buitinių parazitų patalpose kontrolės, pasivaikščiojimo kiemelio neatskyrimo nuo sporto aikštyno bei priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymo. Atsakovo atstovui tinkamai jų nepaneigus, pagrįstomis buvo laikomos ir A. Z. pretenzijos dėl pastatų netinkamos techninės būklės bei saugios sveikatai aplinkos neužtikrinimo, sanitarinių įrenginių trūkumo ir oro užterštumo pasivaikščiojimo kiemelyje. Pareiškėjui nenurodžius, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu metu buvo netinkama apšvieta, vėdinimas, oro temperatūra, drėgmė, pelėsis ir panašiai bei dėl jų nesikreipus į pataisos namų pareigūnus, Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, dėl nurodytų pažeidimų nebuvo konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai. Pareiškėjo pretenzijos dėl nepritvirtintų baldų, per mažo pasivaikščiojimo kiemelio bei patalpų įrengimo buvusio rentgeno kabinete buvo atmestos kaip nepagrįstos.

66. Kaip jau minėta, administracinės bylos proceso šalys iš esmės kvestionuoja tik dviejų teismo konstatuotų pažeidimų – tinkamo patalpos ploto neužtikrinimo ir nepakankamos buitinių parazitų patalpose kontrolės – vertinimą.

67. Prieš įvertindama pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo, pataisos įstaigai neužtikrinus vienam asmeniui privalomo gyvenamojo ploto, pagrįstumą, šio pažeidimo trukmę bei kitas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, atsižvelgęs į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.126 straipsnio 2 dalimi ir 1.127 straipsnio 1 dalimi, bei nenustatęs priežasčių jai atnaujinti, pagrįstai taikė trejų metų ieškinio senatį ir analizavo A. Z. kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. balandžio 27 d.

68. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vienam asmeniui privalomo ploto normą, pagrįstai vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktu, kuris nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis bei atsižvelgęs į tai, kad nebuvo nurodyta, kiek asmenų konkrečiu laikotarpiu buvo konkrečioje patalpoje, pagrįstai visą patalpos plotą dalino iš joje buvusių lovų skaičiaus. Nekaupdamas duomenų apie konkretų konkrečiose patalpose konkrečiu laiku buvusių asmenų skaičių, atsakovas prisiėmė riziką, kad ginant savo poziciją, gali būti sudėtinga tokius duomenis pateikti, o pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl neužtikrinto minimalaus vienam asmeniui patalpoje privalomo ploto nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip neproporcingai didelė.

69. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad A. Z. nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 29 d. imtinai buvo paskirtas gyventi į 11 būrio 3 patalpą, kurios gyvenamasis plotas – 34,37 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, taigi vienam nuteistajam joje teko 3,12 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. imtinai pareiškėjas buvo paskirtas kalėti į 5 būrio 2 patalpą, kurios gyvenamasis plotas – 51,64 kv. m, joje įrengta 17 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,04 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. A. Z. kalėjo 5 būrio 1 patalpoje, kurios gyvenamasis plotas – 36,75 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,34 kv. m ploto. Taigi, nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. įskaitytinai pareiškėjui gyvenant Pravieniškių PN-AK 5 būrio 2 patalpoje, buvo pažeista jo subjektinė teisė būti laikomam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m jos ploto.

70. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo oficialiai pateikta informacija, tačiau sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis Pravieniškių PN-AK pateiktu 5 būrio 2 patalpos planu, kadangi iš jo nėra aišku, kada šis planas buvo patvirtintas ir ar ginčo laikotarpiu galiojo. Nors pareiškėjas su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie ginčo patalpose ginčo laikotarpiu buvusių asmenų skaičių nesutiko, tačiau jis nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų, o pateikti paaiškinimai yra abstraktūs ir net prieštaringi, todėl nėra pagrindo jais vadovautis.

71. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. Z. būnant Pravieniškių 5 būrio 2 patalpoje, jam teko 3,04 kv. m gyvenamojo ploto. Atkreiptinas dėmesys, kad toks ploto trūkumas buvo minimalus ir sudarė tik 0,06 kv. m mažesnį privalomo ploto trūkumą. Kita vertus, per mažą gyvenamosios patalpos plotą dar mažino joje esantys baldai, tačiau ploto trūkumas buvo kompensuojamas sudarius galimybę dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti būrio gyvenamosiose patalpose ir lokalinio sektoriaus teritorijoje. Taip pat pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemeliuose. Be to, neatmetama galimybė, kad tam tikrais laikotarpiais ne visos lovos buvo užimtos, todėl A. Z. galėjo tekti ir daugiau gyvenamosios patalpos ploto.

72. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK buvo sudarę kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis „Utenos deratizacija“ ir „Dezinfa“ (b. l. 27, 28–31). 2016 m. lapkričio 23 d. sutartimi Nr. 76-203 uždaroji akcinė bendrovė „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti šiuos darbus du kartus per mėnesį ir pagal poreikį, tačiau Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašai ir darbų atlikimo aktai (b. l. 32–59), kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad ginčo patalpose kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos nesilaikant sutartyse nustatytų įsipareigojamų atlikti šiuos darbus du kartus per mėnesį. Be to, atliekant minėtus darbus, buvo aptikta buitinių parazitų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. Z. argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo patalpose, kuriose jis gyveno ginčui aktualiu laikotarpiu, yra pagrįsti, o atsakovas buvo pagrįstai pripažintas nevykdęs pakankamos buitinių parazitų patalpose kontrolės.

73. Pareiškėjo prašymas vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1074-822/2018, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimu byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą ir kitais teismų sprendimais, konkrečiai nenurodžius, su kokių pirmosios instancijos nustatytų ar nenustatytų pažeidimų vertinimu jis nesutinka, negali būti tenkinamas dėl tokio prašymo nekonkretumo, o kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės nėra identiškos aplinkybėms, kurios buvo nustatytos nagrinėtose pareiškėjo nurodytose bylose. Kartu pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu ir nenustatė neteisingo tam tikrų apeliantų neginčijamų aplinkybių įvertinimo.

74. Atsižvelgusi į konstatuotus neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus, t. y. reikalavimo užtikrinti minimalų 3,1 kv. m patalpos plotą vienam asmeniui pažeidimą, tam tikrų nurodytų patalpų neįrengimą, nepakankamą buitinių parazitų patalpose kontrolę, pasivaikščiojimo kiemelio neatskyrimo nuo sporto aikštyno, priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymo, netinkamos pastatų techninės būklės, sanitarinių įrenginių trūkumo ir oro užterštumo pasivaikščiojimo kiemelyje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog institucijos veiksmai buvo neteisėti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, o A. Z. teisės buvo pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala. Kita vertus, nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK veiksmai negali būti prilyginami kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo atstovas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

75. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad A. Z. sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės gauti paskirtus vaistus pažeidimas, teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti atsakovo atstovo atlikti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjo nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir A. Z. kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

76. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

77. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma.

78. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, į pažeidimo trukmę ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

79. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 300 suma nėra proporcinga atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams ir pakankama A. Z. patirtai neturtinei žalai kompensuoti, tačiau ir pareiškėjo prašoma priteisti 55 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų.

80. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Pravieniškių PN-AK padarytus pažeidimus, tačiau netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos dydis nėra pakankamas jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, apeliacinis skundas atmetamas, o A. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisiant 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Z. ( A. Z.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui A. Z. (A. Z.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė