2013-04-08 Nr. AB-1051-3-61-3-01644-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-934/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01644-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1; 9.1.5; 9.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. ir atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 39-41; 86), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. S-72(7-50/2012) dalį, kuria nuspręsta patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2012 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 68-35; 2) VMI prie FM 2012 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 68-35; 3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-14.

Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių inspekcija nepagrįstai vertino jo individualią veiklą parduodant nekilnojamąjį turtą per 2003-2007 m., kadangi jis 2002-2003 metais įsigijo bankrutuojančių įmonių kelis urmu parduodamus ir fiziškai nusidėvėjusius nekilnojamojo turto komplektus, kuriuos pertvarkė, jog ateityje galėtų jį naudoti pagal paskirtį. Kadangi ne visą urmu varžytynėse įsigytą turtą buvo įmanoma pritaikyti tolimesniam panaudojimui, todėl dalį pardavė. Likusį nekilnojamąjį turtą (apie 70 procentų) nuo įsigytojo paruošė naudoti pagal paskirtį ir iki šiol naudoja neparduodamas ar kitaip neperleisdamas trečiųjų asmenų nuosavybėn. Tai įrodo, kad prekyba nekilnojamuoju turtu nebuvo ir nėra jo tikslas ir pragyvenimo lėšų šaltinis. Didesnes pajamas pragyvenimui turėjo ir turi iš kitos legalios ir apmokestintos veiklos. Vertinti jo veiklą kaip individualią, motyvuojant, kad ji turi savarankiškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymių, yra neteisinga. Šeimoje jis tik disponavo asmeniniu nekilnojamuoju turtu. VMI prie FM nurodyti požymiai yra būdingi bet kokiai žmogaus veiklai. Sklypus (duomenys neskelbtini), įsigijo savo šeimos reikmėms ir net šešerius metus naudojo daržovėms auginti. Planavo, kad vaikai sklypuose greta vienas kito pasistatys gyvenamuosius namus. Tačiau planai pasikeitė, todėl sklypus (du šalia vienas kito esantys sklypai) pardavė. Pareiškėjo manymu, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo formuluotė ir jo aiškinimas taip, kaip tai aiškina atsakovas, prieštarauja Konstitucijos 127 straipsniui. Pareiškėjas disponavo šeimos nekilnojamuoju turtu, nesiekė prekiauti juo, o tik prieš daug metų jį persitvarkė pagal savo poreikius, nereikalingą turtą pardavė.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 78-79) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog Inspekcija pakartotinio patikrinimo metu, atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2250/2011 bei įvertinusi ankstesnio patikrinimo metu nustatytų pirkimo-pardavimo sandorių kiekį, tęstinumą, ekonominės naudos siekimo, savarankiškumo požymius, konstatavo, kad A. ir R. J. veikla susijusi su nekilnojamojo turto pirkimu bei pardavimu yra individuali gyventojų veikla, ir 2003-2007 m. gautos pajamos už turto pardavimą laikytinos abiejų sutuoktinių pajamomis, gautomis vykdant individualią veiklą.

Dėl individualios veiklos vertinimo nurodė, kad pareiškėjas iš esmės neginčija, jog jo patikrinimo laikotarpiu vykdyta veikla yra savarankiška. Pareiškėjas, tikrinamuoju laikotarpiu sudarydamas nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo bei nuomos sandorius, savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus, dengė patirtas išlaidas, sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių (pareiškėjas nebuvo atskaitingas kitiems asmenims, nebuvo samdomas ar pan.), t. y. veiklą vykdė savarankiškai. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie priverstinį turėto turto pardavimą.

Minėti objektai nebuvo naudojami asmeninių poreikių tenkinimui. Patikrinimo metu pareiškėjas pateikė 2009 m. spalio 28 d. paaiškinimą, kuriame teigė, kad derybose, perkant ir parduodant turtą, dalyvavo tik jis pats asmeniškai. Pirkėjų ieškojo pareiškėjas, beveik visais atvejais per skelbimus. Kai kurie pirkėjai susirado jį patį asmeniškai. Dėl įsigytų aštuonių butų, esančių (duomenys neskelbtini), pareiškėjas teigė, kad butai buvo įsigyti jo iniciatyva. Šio nekilnojamojo turto pardavėjus pareiškėjas rado per skelbimus.

Derybose dalyvavo jis asmeniškai. Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir naudojimo aplinkybių jis teigė, kad šio nekilnojamojo turto pardavėjus rado per skelbimus, ir derybose dalyvavo jis asmeniškai. Nustatyta, jog nebuvo darbo ar kitų teisinių (faktinių) pavaldumo ryšių su sutarties šalimis bei kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog pareiškėjas neveikė savo valia ir nuožiūra. Taigi pareiškėjo veiklai būdingas savarankiškumo požymis. Iš patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų padaryta išvada, kad pareiškėjo vykdyta veikla turi tęstinumo požymių: pareiškėjas 2003 m.

įsigijo 15 nekilnojamojo turto objektų, pardavė - 14, 2004 m. pardavė 8, 2005 m. pardavė 3, 2006 m. pardavė 1 objektą. Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandoriai ne atsitiktiniai, o pasikartojantys. Pareiškėjo vykdomai nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo veiklai yra būdingas ir versliškumas bei ekonominės naudos siekimas. Siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį reiškia, kad gyventojas tam tikrą laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuoja į veiklą, iš kurios nuolat uždirba pajamas, tikėdamasis gauti pelno.

Pažymėjo, kad, analizuojant mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją, nustatyta, kad 2003 - 2007 m. gautos pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą ir turto nuomą buvo pervestos į pareiškėjo vardu atidarytas AB SEB banko atsiskaitomąsias sąskaitas ir gautos pajamos už parduotą turtą buvo naudojamos kito turto įsigijimui bei turto atnaujinimui. Nekilnojamojo turto pardavimo kaina buvo aukštesnė už įsigijimo kainą. Analizuojant nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarymo aplinkybes, nustatyta, kad pareiškėjas 2003 - 2007 m. gavo 1 216 680 Lt turto pardavimo pajamų, jo šiam turtui įsigyti patirtos išlaidos sudaro 370 026 Lt.

Be to, pareiškėjas pripažino, jog turtas buvo parduotas pasikeitus ekonominei situacijai. Dėl to padaryta išvada, kad pareiškėjas turėjo tikslą gauti ekonominės naudos, o ne tenkinti asmeninius poreikius. Pažymėjo, kad, prieš parduodamas dalį nekilnojamojo turto objektų (transformatorines pastotes), juos atnaujino, nes šie pastatai buvo labai apleisti, t. y. mokesčių mokėtojas formavo patrauklius turto objektus. Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), perleidimo pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, dėl kurių būtų galima teigti, jog jis, įsigydamas žemės sklypus (duomenys neskelbtini), turėjo tikslą ateityje naudoti juos tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne gauti ekonominės naudos iš jų pardavimo ateityje.

Šiuos 2 sklypus mokesčių mokėtojas įsigijo 1998 m. pabaigoje (1998 m. gruodžio 23 d. ir 1998 m. gruodžio 17 d.), o sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jis taip pat įsigijo 1998 m. Be to, savo paaiškinime nurodė, kad pinigus, pardavus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) panaudojo kito nekilnojamojo turto įsigijimui ir pagerinimui. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas 2005 - 2006 m. įsigijo 6 žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose pagal 2009 m. spalio 28 d. paaiškinimą planuoja statyti sodybą, visi šie sklypai įsigyti iš šeimos lėšų, gautų pardavus anksčiau turėtus pastatus, taip pat banko paskolos.

Atsižvelgiant į tai, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pardavimo pajamos priskirtinos pajamoms iš nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo individualios veiklos, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sklypų (duomenys neskelbtini) įsigijimo ir pardavimo sandorių pripažinti atsitiktiniais. Todėl pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjo vykdyta veikla atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – ir GPMĮ) įtvirtintos individualios veiklos savarankiškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymius.

Taip pat nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo gautos pajamos iš vykdytos ekonominės veiklos (turto nuomos) per paskutinius 12 mėnesių viršijo 100 000 Lt ir 2002 m. gruodžio 31 d. sudarė 119 940 Lt pajamų, todėl patikrinimo metu Inspekcija, vadovaudamasi Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsniu, 13 straipsnio 3 dalimi (2004 m. sausio 15 d. redakcija Nr. IX-1960), 31 straipsnio 2 dalies 2 punktu (2002 m. kovo 5 d. redakcija Nr. IX-751), 32 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 123 straipsnio 3 dalimi, nuo gautų 50 000 Lt (100 000 Lt :

2) pajamų iš individualios veiklos (už 2005 m. vasario 18 d. parduotus žemės sklypus) pagrįstai priskaičiavo ir nurodė sumokėti pareiškėjui 7 627 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir su juo susijusias sumas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 77) prašė jį atmesti remdamasi atsakovo VMI prie FM atsiliepime išdėstytais argumentais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b. l. 92-98) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. S-72(7-50/2012) ir VMI prie FM 2012 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 68-35 dalyse, kuriose patvirtinta pareiškėjui grąžintina iš biudžeto 2 624 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) suma, ir perdavė pareiškėjo skundą dalyje dėl neteisingai apskaičiuoto GPM iš naujo nagrinėti VMI prie FM. Teismas panaikino Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. S-72(7-50/2012), VMI prie FM 2012 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 68-35 ir Inspekcijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-14 dalyse, kuriose pareiškėjui nurodyta sumokėti / patvirtintas nurodymas sumokėti 7 627 Lt PVM, 3 313,07 Lt PVM delspinigius, 763 Lt PVM baudą. Teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. S-72-(7-50/2012), VMI prie FM 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 68-35 ir Inspekcijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-14 dalyse, kuriose nurodyta sumokėti / patvirtintas nurodymas sumokėti 4 986 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokas bazinei pensijai, 4 020 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai, 2 493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 2 010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Inspekcija, vykdydama LVAT 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2250/20112011-07-22, sprendimu Nr. 68-103 pavedė atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą. Pakartotinai patikrinusi pareiškėjo A. J. gyventojų pajamų bei pridėtinės vertės mokesčių už 2003-2007 m. ir valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2004-2007 m. apskaičiavimo bei mokėjimo teisingumą, Inspekcija 2011 m. lapkričio 10 d. patikrinimo aktu konstatavo, kad pareiškėjas nedeklaravo 2003–2007 metais gautų individualios veiklos, susijusios su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, pajamų už parduotą nuosavybės teise valdytą turtą ir neapskaičiavo nuo šių pajamų GPM, PVM, taip pat VSD įmokų.

Pareiškėjas pateiktame skunde iš esmės ginčija tiek mokesčių administratoriaus nustatytą aplinkybę, kad laikotarpiu, kuriuo buvo atliktas mokestinis patikrinimas, jis vertėsi individualia veikla – nekilnojamo turto pirkimu-pardavimu, atitinkamai – dėl tokios veiklos vykdymo atsiradusią prievolę skaičiuoti gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius, valstybinio socialinio draudimo įmokas kaip asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, taip pat, kaip matyti iš skundo turinio ir paaiškinimo teismo posėdyje, atskirus mokesčių administratoriaus sprendimus, kuriais jis pajamas pagal atskirus turto perleidimo sandorius priskyrė pajamoms, gautoms vykdant individualią veiklą.

Aritmetinis PVM ir VSD įmokų, šio mokesčio bei įmokų delspinigių ir baudų paskaičiavimas nėra ginčijamas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog mokesčių administratorius pareiškėjo 2003-2007 m. vykdytą veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, nepagrįstai kvalifikavo kaip individualią GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, atitinkamai – visiškai naikinti Mokestinių ginčų komisijos, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimtus sprendimus šiose dalyse.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, LVAT 2006 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-902/2006. Kaip nustatė mokesčių administratorius bei kas iš esmės nėra ginčijama pateiktu skundu (t. y. tik patys nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandorių sudarymo faktai), pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2002-2004 m. įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurį 2003-2007 metais pardavė, įrodymai, kad minėtą turtą ketino naudoti ar naudojo šeimos poreikiams tenkinti ar veiklai, nesusijusiai su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, nėra pateikti: nors pareiškėjas pateiktose pastabose ir skunduose teigė, kad įsigytuose nekilnojamojo turto objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ketino vykdyti gamybinę veiklą, o juos pardavė pasikeitus ekonominei situacijai Lenkijoje ir Baltarusijoje, jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nenurodė ir nepateikė.

Tuo tarpu iš tų pačių mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, susijusių su nekilnojamojo turto objektų įsigijimu, suskaidymu ir pardavimu, ir paties pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad, prieš parduodant atskirus nekilnojamo turto objektus, jie buvo pagerinami, jog pareiškėjas, greta vykdytos individualios veiklos, susijusios su nekilnojamojo turto nuoma, vykdė ir individualią veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu. Tačiau vien minėta aplinkybė savaime nereiškia, kad visos pajamos, gautos pagal atskirus turto perleidimo sandorius laikotarpiu, kada pareiškėjas A.

J. vykdė veiklą, susijusią su nekilnojamo turto pirkimu-pardavimu, turi būti priskirtos pajamoms, gautoms vykdant individualią veiklą: LVAT 2006 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, aiškindamas GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą individualios veiklos apibrėžimą, taip pat pabrėžė, kad vienas iš gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas, kas savo ruožtu reiškia, jog visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos.

Tuo tarpu mokesčių administratorius, patikrinimo akte teigdamas esant nustatyta, kad A. J. su sutuoktine R. J. 2002-2004 m. įsigijo turtą, kurį 2003-2007 m. pardavė, t. y. minėtą tęstinį laikotarpį vykdė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, pareiškėjo 2005 m. 50 000 Lt pajamas, gautas pardavus 1998 m. gruodžio 17 ir 23 d. sudarytomis sutartimis įsigytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), priskyrė pajamoms, gautoms vykdant individualią veiklą, nors patikrinimo aktu neteigia, kad A. J. su sutuoktine R. J. individualią veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, pradėjo vykdyti dar 1998 m.

Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, taip pat ir tai, kad pareiškėjo paaiškinimai, jog žemės sklypus (duomenys neskelbtini), įsigijo ketindamas čia statyti namus sau ar vaikams, o pardavė pasikeitus planams, t. y. įsigijus kitą sklypą, o vaikams neketinant čia įsikurti, nėra nei nelogiški, nei paneigti mokestinio patikrinimo surinktais įrodymais, minėtų sklypų įsigijimas, atsižvelgiant į jų įsigijimo laiką ir paskirtį, iškrenta iš vėliau pradėtos vykdyti individualios veiklos bendro konteksto, t. y. atrodo atsitiktinis, todėl galima teigti, kad A.

J. iš šių sandorių gautos 50 000 Lt pajamos nepagrįstai priskirtos pajamoms, gautoms vykdant individualią veiklą. Kadangi pagal 2005 m. galiojusios redakcijos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 21 punkto nuostatas, gyventojo ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jeigu jis įsigytas anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, yra neapmokestinamos, galima teigti, kad už 2005 m. grąžintinas iš biudžeto GPM pareiškėjui apskaičiuotas neteisingai, atitinkamai – ginčijamas atsakovo ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas, mokestinį ginčą šioje dalyje grąžinant nagrinėti atsakovui, kuris, atsižvelgiant į turimas galimybes, turėtų pats perskaičiuoti pareiškėjo GPM už 2005 m. arba pavesti tai padaryti Inspekcijai (pavesti atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog šiame mokestiniame ginče turėtų būti taikoma nuo 2011 m. gruodžio 11 d. galiojanti GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies redakcija (2010 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XI-1152 redakcija), pagal kurios nuostatas individualiai veiklai nebepriskiriama nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veikla, yra nepagrįsti, kadangi ši nuostata, kaip numato 2010 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XI-1152 12 straipsnio 1 dalis, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant tik 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas. 2005 m. galiojusios redakcijos PVMĮ 3 straipsnio, reglamentuojančio Lietuvos Respublikos PVM objektą, 1 dalis numatė, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo. Šiame punkte nurodyta sąlyga netaikoma, jeigu šalies teritorijoje už atlygį tiekiama nauja transporto priemonė, kurią tiekėjas, pirkėjas arba bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis išgabena iš šalies teritorijos, tačiau į Europos Bendrijų teritoriją.

Kadangi A. J. iš žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorių gautos 50 000 Lt pajamos nepagrįstai priskirtos pajamoms, gautoms vykdant individualią veiklą, o 7 627 Lt PVM suma už 2005 m., kaip matyti iš patikrinimo akto, jam apskaičiuota būtent nuo 50 000 Lt pajamų sumos, gautos už žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą, ginčijami sprendimai dalyse, kuriose pareiškėjui nurodyta sumokėti 7 627 Lt PVM, šio mokesčio delspinigius ir baudą, yra naikinami. Kadangi, kaip jau minėta, mokesčių administratorius pareiškėjo 2003-2007 m. vykdytą veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, pagrįstai kvalifikavo kaip individualią GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, be to, galiojančia mokesčių administratoriaus sprendimo dalimi jau yra nustatyta, kad pareiškėjas 2004-2007 m. vykdė individualią veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto nuoma, ginčijami sprendimai, kuriais patvirtintas nurodymas pareiškėjui sumokėti 4 986 Lt VSD įmokas bazinei pensijai, 4 020 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai, 2 493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 2010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, yra pagrįsti ir teisėti: atskirų argumentų, susijusių su sprendimų neteisėtumu ar nepagrįstumu šioje dalyje, pareiškėjas nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu jie nėra nustatyti, o pareiškėjo teiginiai, kad 2004-2007 m. individualios veiklos jis nevykdė, kuo, kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir jo paaiškinimo teismo posėdyje, yra grindžiamas reikalavimas panaikinti sprendimus ir šioje dalyje, yra nepagrįsti.

III. Atsakovas VMI prie FM apeliaciniu skundu (b. l. 101-102) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kuria: 1) panaikintos Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. S-72 (7-50/2012) ir VMI prie FM 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 68-35 dalys, kuriose patvirtinta pareiškėjui grąžinti iš biudžeto 2 624 Lt GPM sumą, ir perduoti pareiškėjo skundą dalyje dėl neteisingai apskaičiuoto GPM iš naujo nagrinėti atsakovui, 2) panaikintos Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. S-72 (7-50/2012), VMI prie FM 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 68-35 ir Inspekcijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-14 dalys, kuriose pareiškėjui nurodyta sumokėti/patvirtintas nurodymas sumokėti 7 627 Lt PVM, 3 313,07 Lt PVM delspinigių, 763 Lt PVM baudą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atmesti pareiškėjo skundą; kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. birželio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 (Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 44-56) yra konstatavusi, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo - buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims.

Kaip yra išaiškinusi išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, vienas iš individualios veiklos požymių versliškumas (komerciškumas) - reiškia, kad visa individuali veikla nuo pat jos vykdymo pradžios privalo turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos (LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-102/2012). Be to, LVAT minėtoje nutartyje pažymėjo, kad sprendžiant dėl versliškumo (komerciškumo) požymio reikia įvertinti, ar turto įsigijimą iš esmės lėmė vien tik mokėtojo valia ir įsigijimas per se buvo susijęs su siekiu gauti pajamų ar kitos ekonominės veiklos, taip pat, ar minėtas požymis mokėtojo veikloje atsirado vėliau.

Pareiškėjas žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo 1998 m. pabaigoje, tuo tarpu sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat įsigijo 1998 m. Taigi sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pareiškėjas įsigijo jau žinodamas, kad gyvenamąjį namą statys jam patrauklesnėje vietoje esančiame sklype, t. y. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas viso vykusio ginčo metu teigė, kad asmeniniams poreikiams buvo skirtas būtent sklypas (duomenys neskelbtini). Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, dėl kurių būtų galima teigti, jog jis, įsigydamas sklypus (duomenys neskelbtini), turėjo tikslą juos ateityje naudoti tik savo asmeninių poreikių tenkinimui, o ne gauti ekonominės naudos iš jų pardavimo ateityje, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo paaiškinimai yra pakankami įrodymai, kurie paneigia pareiškėjo siekį gauti ekonominės naudos.

Nors pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu pardavė tik šiuos du sklypus, t. y. tai buvo vieninteliai sklypai iš visų kitų parduotų nekilnojamojo turto objektų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 - 2006 m. laikotarpiu mokesčių mokėtojas įsigijo dar 6 sklypus (duomenys neskelbtini). Vertintina ir tai, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2003 m. - 2007 m. gautos pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir minėti 50 000 Lt, ir turto nuomą buvo pervestos į pareiškėjo vardu atidarytas AB SEB banko atsiskaitomąsias sąskaitas ir gautos pajamos už parduotą turtą buvo naudojamos kito turto įsigijimui bei turto atnaujinimui.

Taigi sklypų įsigijimą lėmė pareiškėjo valia ir siekis gauti ekonominę naudą. Atsakovo nuomone, šie argumentai pateikti atsakovo atsiliepime turėjo būti teismo įvertinti, tačiau šiuo atveju teismas vertina tik patį sklypų įsigijimo faktą, nevertindamas viso pareiškėjo ekonominio elgesio visumos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 1, 2 d.). Sistemiškai vertinant išdėstytas faktines aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pardavimo pajamos priskirtinos pajamoms iš nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo individualios veiklos, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sklypų (duomenys neskelbtini) įsigijimo ir pardavimo sandorių pripažinti atsitiktiniais, iškrentančiais iš individualios veiklos bendro konteksto, jais buvo siekiama ekonominės naudos.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 106-109) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą toje dalyje, kur yra atmestas pareiškėjo skundas dėl Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. S-72-(7-50/2012), VMI prie FM 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 68-35 ir Inspekcijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-14 dalyse, kuriose nurodyta sumokėti/ patvirtintas nurodymas sumokėti 4 986 Lt VSD įmokas bazinei pensijai, 4 020 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai, 2 493 VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 2 010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. S-72(7-50/2012), VMI prie FM 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 68-35 ir Inspekcijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-14 dalis, kuriose nurodyta sumokėti/ patvirtintas nurodymas sumokėti 4 986 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 4 020 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai, 2 493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 2 010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovo sprendimai yra neobjektyvūs, nesąžiningi, prieštaraujantys Konstitucijos nuostatoms ir kitiems teisės aktams.

2. Prekyba (individuali veikla) nekilnojamuoju turtu nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas ir pragyvenimo lėšų šaltinis. Didesnes pajamas pragyvenimui turėjo ir turi iš kitos legalios ir apmokestintos veiklos. Asmuo, dar tik besiruošiantis individualiai ar kolektyvinei veiklai, pradedamas vertinti kaip jau vykdantis individualią apmokestinamą veiklą. Teismas savo nutarimuose yra pasisakęs, kad valstybinius mokesčius nustato tik Seimas ir tik įstatymu. Teismas neteisingai vertino pareiškėjo skundo juridinius motyvus, nurodydamas, jog jis neva prašė, kad šiame mokestiniame ginče jam turėtų būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. galiojanti GPMĮ pataisa - 12 straipsnio 1 dalies redakcija (2010 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XI-1152 redakcija), pagal kurios nuostatas individualiai veiklai nebepriskiriama nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veikla. Suprantama, įstatymas atgaline data neveikia (išskyrus kai kurias išimtis). Tačiau minima GPMĮ pataisa Seime buvo priimta netrukus po to, kuomet jis savo skunde Mokestinių ginčų komisijai įvertino tuo metu galiojančią GPMĮ atitinkamą ir jam taikomą redakciją (galiojusią net nuo 2003 metų) ir paprašė Mokestinių ginčų komisijos inicijuoti tokio įstatymo pataisos skubų priėmimą.

3. Tai, kad jo mokestinėje byloje yra daug įstatyminių neaiškumų, papildomai įrodo ir toks faktas, kad atsakovas, sudarydamas ir tvirtindamas jo mokestinio patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-95, jį kviečia į derybas. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnį, toks kvietimas deryboms taikomas esant mokestinio patikrinimo akto neaiškumams. Dėl šio klausimo kilusių neaiškumų sprendimo būdas yra įsakmiai nurodytas Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje. Iš aukščiau pateiktų faktų ir aplinkybių aišku, kad jo veikla perkant - parduodant nekilnojamojo turto ribotą kiekį ir ribotu laikotarpiu negali būti laikoma individualia veikla.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į VMI prie FM apeliacinį skundą (b. l. 128) palaikydama VMI prie FM ministerijos skunde išdėstytus argumentus prašo apeliacinį patenkinti.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 130-131) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir patenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

Atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį, kuria mokesčių administratorių sprendimais nurodyta jam sumokėti/patvirtintas nurodymas sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 133) prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, palaikydama VMI prie FM atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėje byloje yra kilęs disputas dėl pareiškėjo (apelianto) laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2007 m. iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų pajamų priskyrimo pajamoms gautoms iš individualios veiklos, t.y. kyla klausimas, ar mokesčių administratorius teisėtai bei pagrįstai tokias pajamas apmokestino skundžiamuose sprendimuose nurodytais mokesčiais bei apskaičiavo su šiais mokesčiais susijusias sumas.

Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino iš dalies. Pripažino pareiškėjo 2003-2007 m. vykdytą veiklą individualia veikla, tačiau iš šios veiklos išskyrė du žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kurie buvo įsigyti 1998 m. ir parduoti 2005 m., dėl ko atliko atitinkamą mokesčių administratoriaus bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimų korekciją.

Pareiškėjas (apeliantas) iš esmės nesutinka su likusioje teismo sprendimo dalyje paliktais galioti mokesčių administratoriaus bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimais, nes prekyba nekilnojamuoju turtu nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, t.y., manytina, teigiant nebuvus vykdytos individualios veiklos.

Mokesčių administratorius pateikęs apeliacinį skundą tvirtina, jog ir už žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pardavimą gautos pajamos priskirtinos iš individualios veiklos gautoms pajamoms, o tai reiškia pirmosios instancijos teismo atliktą skundžiamų sprendimų korekciją esant nepagrįstą.

Dėl individualios veiklos sąvokos ne kartą jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 konstatuota, kad „Individualios veiklos sąvoka apibrėžiama GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal šį apibrėžimą individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Iš pateikto apibrėžimo matyti, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims [...]. Vienas iš gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas. Tai reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios (nagrinėjamu atveju jau įsigyjant nekilnojamąjį turtą) turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos“.

Taigi siekiant konstatuoti individualios veiklos egzistavimą būtina požymių visuma, t.y. savarankiškumas, versliškumas, tęstinumas, ekonominės naudos siekimas, ką pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Būtų neracionalu atkartoti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvus, kuriais tai padaryta ir kurie išdėstyti šiame baigiamajame teisės akte. Tie argumentai pripažintini pagrįstais, o jais yra paneigta bet kokia abejonė dėl tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjo vykdytos veiklos galimo neatitikimo individualiai veiklai. Juk sudarant nekilnojamojo turto objektų pirkimo – pardavimo sutartis, veikta savo vardu ir savo sąskaita, nebuvo darbo ar kitų teisinių (faktinių) pavaldumo ryšių su sutarties šalimis bei kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog apeliantas neveikė savo valia ir nuožiūra. Veiklos tęstinumo pasireiškimas matyti per konkrečius sandorių skaičius atitinkamais laikotarpiais. Pajamos iš parduoto turto buvo vienos iš pagrindinių pareiškėjo pajamų bei nukreiptos į kito nekilnojamojo turto gerinimą bei jo pardavimą, siekiant ekonominės naudos.

Pasisakant dėl turto išskirto iš individualios veiklos atkreiptinas dėmesys į nuostatas suformuluotas kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje.

„Gyventojų pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 str. 1 d.), įskaitant individualios veiklos pajamas (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 d., 10 str. 1 d.). Taigi, įstatymų leidėjas, pasinaudodamas jam Lietuvos Respublikos Konstitucijoje suteikta teise, nuo 2003 m. sausio 1 d. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestino individualios veiklos pajamas, o gyventojo savarankišką veiklą, kuria verčiantis siekiama pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, pripažino individualia. Pabrėžtina, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nenumato jokių išimčių tiems asmenims, kurie po šio įstatymo įsigaliojimo toliau verčiasi iki 2003 m. sausio 1 d. pradėta vykdyti savarankiška veikla, siekdami pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Įstatymų leidėjas nenustatė, kad apmokestinama tik individualios veiklos požymius atitinkanti veikla, kuri pradėta vykdyti nuo 2003 m. sausio 1 d. Tai, jog nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu ši veikla tapo apmokestinama specifiniu būdu, savaime nereiškia, kad nustatant, ar verčiamasi individualia veikla, galima atsižvelgti tik į aplinkybes, atsiradusias po Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo įsigaliojimo.

Atsižvelgdama į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybė, kad individualios veiklos sąvoka buvo apibrėžta tik nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, nepaneigia mokesčių administratoriaus teisės vertinti iki 2003 m. sausio 1 d. mokesčių mokėtojo vykdytą veiklą, siekiant surinkti įrodymus, faktiškai pagrindžiančius individualios veiklos tęstinumo požymį“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-66/2009).

Vadinasi, pagal formuojamą administracinių teismų praktiką tikrinamos kategorijos bylose, nėra draudimo apmokestinimui ir tų pajamų, kurios buvo gautos po 2003-01-01 pardavus iki 2003-01-01 įsigytą nekilnojamąjį turtą, t.y. šiuo konkrečiu atveju įgytą 1998 metais, tačiau turi būti nustatyta aplinkybė, jog iš to turto pardavimo gautos pajamos patenka į iš vykdytos individualios veiklos metu gautas pajamas. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismo nurodyta laiko faktoriaus aplinkybė, kad turtas buvo įsigytas 1998 m. ir parduotas tik 2005 m., kaip savarankiškas pagrindas negali suponuoti iš žemės sklypų (duomenys neskelbtini), gautų pardavimo pajamų eliminavimo iš individualios veiklos gautų bendrų pajamų pašalinimo bei jų apmokestinimo.

Kaip papildomus argumentus, dėl ko neturėtų būti apmokestinamos iš aptariamų žemės sklypų gautos pajamos, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė - šių sandorių atsitiktinumas ir iškritimas iš vėliau pradėtos vykdyti individualios veiklos, kas, Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomone, nulėmė nepagrįstą 50 000 Lt priskyrimą pajamoms, gautoms vykdant individualią veiklą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-102/2012 nurodė, kad sprendžiant dėl versliškumo (komerciškumo) požymio reikia įvertinti, ar turto įsigijimą iš esmės lėmė vien tik mokėtojo valia ir įsigijimas per se buvo susijęs su siekiu gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, taip pat, ar minėtas požymis mokėtojo veikloje atsirado vėliau.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas (apeliantas) ginčo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo 1998 m. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat įsigijo 1998 m. Šios faktinės aplinkybės byloja apie tai, kad sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti ne asmeninių poreikių tenkinimui ir gyvenamasis namas bus statomas (duomenys neskelbtini), ką pats pareiškėjas ginčo metu ir teigė - asmeniniams poreikiams buvo skirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Administracinėje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių sklypų (duomenys neskelbtini) panaudojimą ateityje tik savo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl šie sandoriai vis dėl to buvo nukreipti į ekonominės naudos iš jų pardavimo gavimą ateityje. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 - 2006 m. laikotarpiu mokesčių mokėtojas įsigijo dar 6 sklypus (duomenys neskelbtini), kas iš esmės tik įtvirtina išvadą dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) realizavimo, valingai siekiant ekonominės naudos, nuo pat šių sklypų įsigijimo momento.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija patikrinusi visą bylą, pirmiau nurodytais argumentais, yra tos nuomonės, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) nebuvo pagrįstos byloje esančių faktinių duomenų visuma. Esami administracinėje byloje įrodymai dėl ginčo sklypų lemia priešingą išvadą – šių žemės sklypų pirkimas ir vėliau pardavimas buvo nukreiptas į ekonominės naudos gavimą bei patenka į pareiškėjo (apelianto) vykdytą individualią veiklą. Iš tos veiklos gautos pajamos turėjo būti apmokestintos įstatymų leidėjo nustatytais mokesčiais bei su jais susijusiomis sumomis. Visa tai suponuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo pataisymą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ta apimtimi, kur panaikintos Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. S-72 (7-50/2012) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 68-35 dalys, kuriose patvirtinta pareiškėjui grąžinti iš biudžeto 2 624 Lt GPM sumą, ir perduota pareiškėjo skundą dalyje dėl neteisingai apskaičiuoto GPM iš naujo nagrinėti atsakovui, taip pat kur panaikintos Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. S-72 (7-50/2012), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 68-35 ir Inspekcijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-14 dalys, kuriose pareiškėjui nurodyta sumokėti/patvirtintas nurodymas sumokėti 7 627 Lt PVM, 3 313,07 Lt PVM delspinigių, 763 Lt PVM baudą, ir šioje dalyje A. J. skundą atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 sprendimo dalį palikti nepakeistą, o A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius