A-502-3040-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-3040/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00637-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui J. J.,

atsakovo atstovei Gintarei Vizbaraitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ministerija) 2012 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (24.7-22) SD-999 ir įpareigoti Ministeriją išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. vasario 6 d. prašymą.

Skunde (t. I, b. l. 1-8) pareiškėjas paaiškino, kad jo 2012 m. vasario 6 d. kreipimasis nėra analogiškas ankstesniems prašymams, todėl atsakovas privalėjo jį nagrinėti visai kitu pagrindu. Šiuo atveju buvo siekiama, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kaip Vyriausybės nutarimų projektų rengėja įpareigotų jai pavaldžias tarnybas perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją už 1984–1987 metus.

Atsakovas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (t. I, b. l. 76-78) paaiškino, kad 2007 m. kovo 5 d. pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją, prašydamas įpareigoti Garantinį fondą priskaičiuoti nesumokėtus mokesčius nuo gautų pajamų invaliutiniais rubliais už tarnybinės komandiruotės laiką ir šį gautą atlyginimą įskaityti į draudžiamąsias pajamas, perskaičiuoti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. 2007 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (10.7.-22)-SD-3731 jam buvo paaiškinta senatvės pensijos mokėjimo tvarka asmenims, gavusiems pajamas invaliutiniais rubliais, nurodytos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios tokią tvarką, bei atsisakyta perskaičiuoti pensiją.

Pareiškėjas 2010 m. spalio 7 d. prašė nurodyti teisės aktus (išduoti kopijas), kuriais remiantis sovietmečiu darbdavys buvo atleistas nuo prievolės mokėti socialinio draudimo įnašus nuo darbuotojui mokamo atlyginimo invaliutiniais rubliais. Pareiškėjui buvo atsakyta 2011 m. sausio 28 d. raštu Nr. (24.7-22)-SD-681, paaiškinta tvarka dėl dirbusiųjų užsienyje pajamų įtraukimo pensijai apskaičiuoti. Nurodyta, kad pensija skiriama ir apskaičiuojama pagal pensijos skyrimo dieną galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. 2012 m. vasario 6 d.

J. J. kreipėsi į atsakovą, prašydamas įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritorinį skyrių perskaičiuoti jo senatvės pensiją, įtraukiant 1984–1987 metais gautas pajamas invaliutiniais rubliais, išduoti kopijas taisyklių, galiojusių 1984–1987 m., dėl prievolės nepriskaičiuoti socialinio draudimo įnašų nuo užsienio valiuta gauto atlyginimo ir dėl pensijos apskaičiavimo tvarkos asmenims, gavusiems dalį atlyginimo užsienio valiuta, invaliutiniais rubliais ir kitokia ne valstybine valiuta.

Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad Ministerijoje ne kartą nagrinėti J. J. prašymai, kurių pagrindinis dalykas yra pajamos invaliutiniais rubliais, t. y. kitokia nevalstybine tuometinės TSRS valiuta, užsienyje dirbusiems asmenims TSRS siuntimu, ir esminis pareiškėjo tikslas buvo senatvės pensijos perskaičiavimas, įtraukiant 1984–1987 m. gautą atlyginimą invaliutiniais rubliais, ir į tai, kad anksčiau pareiškėjui buvo atsakyta, 2012 m. vasario 13 d. raštu Nr. (24.7-22)SD-999 informavo pareiškėją, kad jo prašymas nebus pakartotinai nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, Įstatymas) 23 straipsnio 6 dalimi.

Dėl senatvės pensijos perskaičiavimo įtraukiant pajamas, gautas invaliutiniais rubliais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) pasisakė 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-919/2009.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (t. I, b. l. 74-75) nurodė, kad pareiškėjo valstybinės socialinio draudimo pensijos perskaičiavimo ir 1984–1987 metų gautų pajamų klausimą sprendė Kauno apygardos administracinis teismas administracinėse bylose Nr. I-629-413/2006 ir I-738-353/2008, LVAT administracinėje byloje Nr. I-738-353/2008. Administracinės bylos Nr. I-629-413/2006 proceso atnaujinimo klausimas buvo išspręstas LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. P146-131/2011. Taigi įvertindamas tai, kad pareiškėjo keliamą problemą ne kartą nagrinėjo tiek Ministerija, tiek administraciniai teismai, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą kaip pakartotinį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. J. skundą.

Teismas, įvertinęs Ministerijos 2011 m. sausio 28 d. rašto Nr. (24.7-22)SD-681 ir 2007 m. balandžio 4 d. rašto Nr. (10.7-22)-SD-3731 turinį, padarė išvadą, jog šiais sprendimais buvo iš esmės atsisakyta imtis kokių nors veiksmų dėl pensijos perskaičiavimo atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo komandiruotės metu užsienyje gautu atlyginimu. Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 9 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-629-413/2006) atmetė J. J. skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2005 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. (13.36)-10V.S. ir VSDFV 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. (6.5)-I-6949 panaikinimo ir įpareigojimo perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensijos dydį, įvertinant invaliutiniais rubliais gautą atlyginimą. Iš nurodyto sprendimo argumentų matyti, jog ginčas buvo sprendžiamas dėl to paties klausimo – „Technointorg“ siuntimu komandiruotės metu Anglijoje gauto atlyginimo, kaip pareiškėjas tuo metu nurodė – invaliutiniais rubliais –, įskaičiavimo į draudžiamas pajamas pensijai gauti. Teismas sprendime nurodė ir dėl pajamų, gautų užsienio valiuta, kad negalima jų įskaityti pagal galiojančius teisės aktus. Šiuo metu pareiškėjas aiškina, jog gavo atlyginimą ne invaliutiniais rubliais, o užsienio valiuta. Teismo sprendime dėl šio klausimo taip pat pasisakyta. Minėtas teisinis ginčas buvo užbaigtas LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P146-131/2011. Įvertinęs tai, kad atsakovas vadovavosi visais pirmiau aprašytais duomenimis apie to paties ginčo sprendimą ir Ministerijoje, ir teisme, Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad atsakovas skundžiamu raštu pagrįstai laikė pareiškėjo prašymą pakartotiniu. Teisinis reguliavimas pareiškėjo nurodomu klausimu iki šiol nepasikeitė, pareiškėjas per nurodytą laikotarpį po teismo sprendimo nesikreipė į VSDFV dėl pensijos perskaičiavimo, todėl Ministerijai jokių naujų aplinkybių nenurodė, tik prašė pagrįsti jos ankstesnį 2011 m. atsakymą. Ministerija to daryti neprivalėjo.

III. Pareiškėjas J. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (t. I, b. l. 183-188) grindžiamas tokiais pačiais motyvais, kuriuos pareiškėjas buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai akcentuoja, kad prašymas išduoti juridinį faktą patvirtinančius teisės aktus, ištaisyti padarytas klaidas, paaiškinti, kodėl tarnybinės komandiruotės laiku pareiškėjas buvo draustas tik nuo trečios dalies atlyginimo, gauto prieš išvykstant į tarnybinę komandiruotę (nors Ministerija 2011 m. sausio 28 d. rašte Nr. (24.7-22) SD-681 nurodė, kad pagal TSRS ministrų tarybos 1972 m. nutarimu patvirtintų Nuostatų 129 punktą į pensiją įskaičiuojama nuo 100 iki 200 procentų gauto atlyginimo prieš išvykstant į užsienį), kaip apsidrausti pačiam, nėra jau išspręsto klausimo pakartotinis svarstymas.

Atsakovas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepimuose prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. II, b. l. 1-3, 6-7).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje vyksta ginčas dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (24.7-22) SD-999, kuriuo atsakovas paliko pareiškėjo 2012 m. vasario 6 d. raštą, gautą 2012 m. vasario 7 d., reg. Nr. PL-380, nenagrinėtą kaip pakartotinį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad J. J. kreipėsi į Ministeriją su dvejopo pobūdžio reikalavimais, t. y. prašydamas: 1) įpareigoti jai pavaldžias tarnybas perskaičiuoti senatvės pensiją už tarnybinės komandiruotės 1984–1987 m. laikotarpį, į draudžiamąsias pajamas įtraukiant atlyginimą, gautą Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, pagal susivienijimo „Technointorg“ pažymą Nr. 24B-197-3 bei išmokėti nuo pensijos skyrimo dienos susidariusią nepriemoką (rašto 1 ir 2 p.); 2) išduoti norminių teisės aktų, reglamentavusių valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius 1984–1987 m. laikotarpiu, kopijas (rašto 3 p.). Tuo pareiškėjas iš esmės siekė, kad viešojo administravimo subjektas apgintų jo teises ir teisėtus interesus, pavesdamas įstaigai prie Ministerijos veikti konkrečiu būdu, taip pat prašė pateikti institucijos turimą informaciją.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai <...>. Minėto įstatymo 45 straipsnis numato, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų klausimais gali būti skundžiami teismui. Įvertinusi šias nuostatas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio, skirto aptarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinio draudimo valdymo funkcijoms, plotmėje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2007 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (10.7-22)-SD-3731, adresuotame pareiškėjui, atsakovas teisingai nurodė neturintis įgaliojimų kištis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kompetencijos sritį. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad klausimą dėl paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo Ministerija pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi. Pažymėtina, jog šis Ministerijos sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui tiesiogiai kreiptis į atitinkamą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių dėl ginčo pensijos perskaičiavimo nauju pagrindu.

Atsižvelgdama į 2012 m. vasario 6 d. rašto antros dalies turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog tai yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d.). Ši aplinkybė lemia, jog vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi atsakyti į prašymą Ministerija privalėjo ne Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio, bet Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka. Taisyklių 41.2 punktas numato, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Apeliacinės instancijos teismas, visumoje ištyręs pareiškėjo ir atsakovo susirašinėjimo medžiagą, nenustatė, kad kartu su 2011 m. sausio 28 d. raštu Nr. (24.7-22)SD-681 ar 2007 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (10.7-22)-SD-3731 atsakovas būtų pateikęs pareiškėjo pageidaujamus gauti dokumentus (buvusios TSRS įstatymus ir poįstatyminius aktus (jų ištrauktas), nustačiusius valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką) ar motyvuotai atsisakęs tai atlikti. Dėl šios priežasties pripažinus, jog darydamas nuorodą į savo anksčiau pareikštą poziciją atsakovas neužtikrino J. J. teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išsamią bei tikslią informaciją, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimas dalyje keičiamas, įpareigojant Ministeriją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prašymą – 2012 m. vasario 6 d. rašto 3 punktą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas skundo reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. vasario 6 d. rašto 3 punktą, pakeisti ir įpareigoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją atsakyti į J. J. 2012 m. vasario 6 d. rašto, gauto 2012 m. vasario 7 d., reg. Nr. PL-380, 3 punktą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė