5ec2e0e1-e1e7-49fd-b191-aecef5bac76e · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                         Civilinė byla Nr. 2-652-775/2015                         proceso Nr. 2-69-3-06642-2013-4 (S)                          procesinio dokumento kategorijos:22.4; 32.1; 99.5; 99.9; 113.1; 116.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m.vasario 17 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovų T.

R. ir H. R. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, ieÅ¡kovo K. G. atstovui advokatui Tadui Perveneckui, trečiojo asmens R. K. atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos įgaliotai atstovei N. P., nedalyvaujant atsakovui V. M. ir jo atstovei advokatei Kristinai Černiauskienei, trečiajam asmeniui S. K., trečiojo asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų T.

R. ir H. R. ieÅ¡kinį bei ieÅ¡kovo K. G. ieÅ¡kinį atsakovui V. M. dėl servituto panaikinimo ir naujo servituto nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, R. K., S. K., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, n u s t a t ė : ieÅ¡kovai T. R. ir H. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinę praÅ¡o panaikinti nustatytÄ 0,04 ha kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-05-06 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) T.

R. ir H. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); nustatyti 0,0405 ha kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams, atsakovui V. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovų T.

R. ir H. R. atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovams priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-05-06 Kauno apskrities viršininko įsakymu šiam žemės sklypui nustatytas 0,04 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), kuris tarnauja žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas). Šis žemės sklypas priklausė V.

M., o šiuo metu priklauso ieškovui K. G.. Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises, jis gali būti nustatytas įstatymu, sandoriu ar teismo sprendimu, administraciniu aktu. Tokio pobūdžio bylose teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. CK 4.130 str. 1 d. 5 p. numato, kad servitutas baigiasi išnykus servituto būtinumui – kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiu daiktu.

Aptariamas servitutas ginčo situacijoje prarado savo bÅ«tinumÄ , kadangi atsakovas V. M. į savo žemės sklypÄ patekdavo per kitus jam nuosavybės teise priklausančius sklypus. IeÅ¡kovas K. G. į savo žemės sklypÄ taip pat gali patekti per V. M. nuosavybės teise priklausančius sklypus. Atsakovas V. M. niekada nesinaudojo kelio servitutu, nustatytu ieÅ¡kovų sklype. 2008-03-26 sutartimi žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas kelio servitutas, todėl Å¡is V. M. sklypas jau yra tarnaujantis daiktas.

Kad ginčo servituto bÅ«tinumas yra iÅ¡nykęs patvirtina ir antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovų kaimyninis sklypas apsodintas tujomis, jokio pravažiavimo ar praėjimo į šį sklypÄ nėra, tarp sklypų yra negilus griovys, todėl įvažiuoti į sklypÄ nėra galimybės. Atsakovui nustatytas servitutas yra nemažo dydžio ir yra neatlygintinis, o tai prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams bei kasacinio teismo praktikai.

IeÅ¡kovų atstovė posėdžio metu patvirtino, kad palaiko ieÅ¡kinį, nurodė, jog trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentų neįrodo. Trečiųjų asmenų S ir R. K. į bylÄ pateiktas antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali bÅ«ti tinkamas įrodymas, nes protokole turi bÅ«ti fiksuojamos aplinkybės, o prie Å¡ioje byloje pateikto protokolo pridedami kadastro žemėlapiai, antstolė nesilaikė įstatymo reikalavimų, pridėjo iÅ¡traukas neaiÅ¡kaus kadastro žemėlapio, o nuotraukos patvirtina ieÅ¡kovų nurodytas aplinkybes – per atsakovo V.

M. sklypÄ eina kelias, o T. ir H. R. sklype jokio pravažiavimo nėra. Tretieji asmenys S. ir R. K. gina ne savo teises, o atsakovo V. M. teises. Trečiųjų asmenų teisės nebus pažeistos, nes jei bus nustatytas kelio servitutas K. G., tai jis turės tÄ keliÄ tvarkyti kartu su trečiaisiais asmenimis, todėl kelio priežiÅ«ros iÅ¡laidos bus dalinamos pusiau ir taip trečiųjų asmenų interesai nebus pažeisti. Dėl trečiųjų asmenų argumentų apie servituto atlygintinumÄ ieÅ¡kovų atstovė nurodė, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika tikslinga nustatyti servituto atlyginimo klausimÄ , bet tai nėra bÅ«tina.

Atlygintinumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į visas aplinkybes – sklypas, kurį įsigijo K. G., priklausė V. M., be to, kai buvo nustatytas servitutas ieÅ¡kovų T. ir H. R. sklype – atlygintinumo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas, V. M. nustatytas neatlygintinas servitutas, tai Å¡ioje byloje protingiausia ir sÄ Å¾iningiausia bÅ«tų nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ . IeÅ¡kovas K. G. ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis, ir servitutÄ , suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas), savininkams ir eksploatuojančioms organizacijoms, atsakovui V.

M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas K. G. 2013-07-23 iÅ¡ varžytinių įsigijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovui buvo žinoma, kad į jį patekti galės per T. ir H. R. sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatytas servitutas. Tik įsigijus sklypÄ ir susipažinus su faktine situacija ieÅ¡kovui tapo žinoma, kad nustatyta kelio servituto teise ankstesnis sklypo savininkas nesinaudojo ir nėra galimybės ja naudotis, kadangi tas plotas užsodintas žole, apželdintas augalais, tarp sklypų yra negilus griovys.

Tuo servitutu naudotis nepatiriant neproporcingai didelių finansinių iÅ¡laidų neįmanoma, ieÅ¡kovui į savo sklypÄ patekti patogiau ir ekonomiÅ¡kai per atsakovo V. M. sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jau yra realiai egzistuojantis ir faktiÅ¡kai naudojamas kitas servitutinis kelias, nustatytas 2008-03-26 susitarimu dėl servitutų. IeÅ¡kovo atstovas, atsikirsdamas į trečiųjų asmenų argumentus, posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog nustatant servitutÄ nėra bÅ«tina nustatyti atlygintinumo, be to, atsakovo sklypo pardavimo iÅ¡ varžytinių procesas yra pradėtas, todėl atsakovui atlygintinumo klausimas nėra aktualus.

Teismas pateiktus įrodymus turi vertinti vadovaudamasis protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, trečiųjų asmenų pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad praÅ¡omas nustatyti servitutas sutampa su esančiu servitutu, todėl jų teisės nebÅ«tų apsunkinamos, iÅ¡laidos kelio priežiÅ«rai sumažėtų perpus, todėl apie teisių suvaržymÄ kalbėti negalima. Prie protokolo pateiktų kadastro žemėlapių nėra pasirašęs atsakingas asmuo, nėra ir datos, kada dokumentas parengtas.

Banko atsiliepimas grįstas tik prielaidomis, nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad sumažėtų sklypo vertė, prieÅ¡ingai, jei inžineriniai tinklai bÅ«tų tiesiami į ieÅ¡kovui priklausantį sklypÄ , tai sklypo vertė padidėtų, o ne sumažėtų. IeÅ¡kovas K. G. palaiko savo reikalavimÄ , praÅ¡omas nustatyti servitutas atitiktų teismų praktikÄ ir įstatymo nuostatas dėl ekonomiÅ¡ko daikto naudojimo, ieÅ¡kovo pateiktos sÄ matos tai patvirtina – servituto įrengimas ieÅ¡kovų T. ir H.

R. sklype bÅ«tų brangus ir neatitiktų ekonomiÅ¡kumo principo. Advokatas T. P., atsikirsdamas į trečiojo asmens R. K. atstovės motyvus, nurodė, jog servitutÄ praÅ¡oma nustatyti pagal teismui pateiktÄ planÄ , kuriame matosi servituto koordinatės. Atsakovas V. M. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimų į ieÅ¡kovų T. ir H. R. ieÅ¡kinį bei ieÅ¡kovo K. G. ieÅ¡kinį, apie teisme iÅ¡keltÄ bylÄ atsakovas informuotas tinkamai (t. 1, b. l. 102; t. 2, b. l. 66).Atsakovas V. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (t. 2, b. l. 166; t. 3, b. l. 19-20), neatvykimo priežastys nežinomos.

Atsakovo atstovė advokatė K. Č. pateikė teismui praÅ¡ymÄ perskirti bylos nagrinėjimo datÄ , kadangi nespėjo susipažinti su bylos medžiaga (b.l. 19-20, 3t.). Atsižvelgiant į tai, kad byla užvesta 2013 05 06, atsakovas V. M. apie Å¡iÄ bylÄ vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du buvo informuotas 2014 01 03 (b.l. 102, 1t.), 2014 05 23 pats atsakovas prašė Å¡ios bylos nagrinėjimÄ atidėti (b.l. 156, 1t.), vėliau atsakovui buvo įteikti kitų proceso dalyvių dokumentai (b.l. 65-66, 2t.), 2014 08 07 vėl gautas jo praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ (b.l. 79, 2t.), darytina iÅ¡vada, jog V.

M. apie Å¡iÄ bylÄ Å¾inojo ir per pusę metų galėjo pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu. Atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama seniai, joje buvo paskirti 9 posėdžiai, V. M. turėjo visas galimybes pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, todėl jo atstovės praÅ¡ymas atmestinas, laikant, kad tai yra bylos vilkinimas ir byla nagrinėtina atsakovui V. M. ir jo atstovei advokatei K. Č. nedalyvaujant. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (NŽT prie ŽŪM) teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kovų T. ir H.

R. ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 79-80) bei atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo K. G. ieÅ¡kinį (t. 2, b. l. 47-49). Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė paaiÅ¡kino, jog jei iÅ¡ tiesų pasikeitė aplinkybės ir vieÅ¡pataujantis daiktas gali bÅ«ti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiu daiktu – ieÅ¡kovų sklype esančiu 0,04 ha ploto kelio servitutu, tikslinga nustatyti servituto pabaigÄ . Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog servitutas ieÅ¡kovų T. ir H. R. sklype nustatytas pagrįstai, administraciniu aktu nustatytas servitutas suteikia K.

G. galimybę patekti į savo žemės sklypÄ , todėl nėra teisinio pagrindo naikinti servitutÄ . LAT yra nurodęs, jog nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisės vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. Dėl Å¡ios priežasties trečiasis asmuo prašė ieÅ¡kovo K.

G. ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , ieÅ¡kinio tenkinimas prieÅ¡tarautų kasacinio teismo praktikai, sklypai buvo įgyti su servitutais, todėl servitutai naujiems savininkams yra privalomi. Tai, kad sutartimi tarp V. M. ir T. M. buvo nustatytas neatlygintinas servitutas, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi sutartimi Å¡alys įtvirtina bendrÄ Å¡alių valiÄ . Administraciniu aktu nustatytas servitutas yra neatlygintinis, nes nepateko į Vyriausybės patvirtintos metodikos nustatytus atvejus, o ar atlygintinumo nustatymas yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį trečiojo asmens atstovė paliko spręsti teismui.

Tretieji asmenys S. K. ir R. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius (t. 2, b. l. 115-121), nurodė, jog su ieÅ¡kinių reikalavimais nesutinka. Trečiasis asmuo S. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 3, b. l. 18). Byla nagrinėtina trečiajam asmeniui S. K. nedalyvaujant. Trečiojo asmens R. K. atstovė nurodė, jog byloje bÅ«tina įvertinti, ar ieÅ¡kovai iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad savo nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Servitutinis kelias, kuriuo pageidauja naudotis ir ieÅ¡kovas K. G., jau yra suformuotas, įvestos visos komunikacijos, jis padengtas akmens skalda ir paruoÅ¡tas asfaltavimui, todėl 2008-03-26 V. M. ir jo giminaičio T. M. susitarimu nustatytas servitutas neteko prasmės, dėl to ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti servitutÄ su tikslu nutiesti keliÄ ir įvesti komunikacijas į jo sklypÄ yra nepagrįstas. Kelyje suprojektuotos dujotiekių, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių, taip pat elektros bei ryÅ¡ių linijų apsaugos zonos, o K.

G. nori griauti trečiųjų asmenų lėšomis įrengtÄ keliÄ ir pažeisti Å¡ias apsaugines zonas. K. G. pradėjus kelio formavimo darbus tretieji asmenys negalėtų patekti į savo namų teritorijÄ . Atmestini ieÅ¡kovų argumentai, kad servitutu jau senai niekas nesinaudoja, kelias apžėlęs žole ir apsodintas tujomis, yra negilus griovys. Tujos naudojamos kaip sklypo riboženkliai, kelio pradžia yra pravažiuojama, įdėjus minimalias pastangas Å¡is servitutas taptų tinkamu naudoti – griovio užpylimas ir žolės nupjovimas reikalauja mažiau investicijų nei jau suformuoto kelio ardymas ir pratęsimas.

Tokie ieÅ¡kovų argumentai negali bÅ«ti laikomi svarbiomis priežastimis, kurios gali pateisinti trečiųjų asmenų ir atsakovų teisių ribojimÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ , servituto nustatymas turi bÅ«ti vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti vieÅ¡pataujančio daikto savininko interesų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ , o Å¡iuo atveju ieÅ¡kinių tenkinimas sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims – sumažėtų jų žemės sklypo vertė, jie netektų investuotų į kelio tiesimÄ lėšų, be to, bÅ«tų pažeistas jų privatumas.

Taip pat nurodė, jog civiliniams teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumo principas, įgyjanti naudos Å¡alis turi suteikti ekvivalentę naudÄ kitai Å¡aliai. IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami nustatyti servitutÄ atsakovui priklausančiame sklype, nesvarstė kompensacijos galimybės dėl servituto nustatymo, todėl laikytina, kad ieÅ¡kiniai ir Å¡iuo pagrindu turi bÅ«ti atmesti. Pagal LAT praktikÄ svarbu iÅ¡spręsti servituto atlygintinumo klausimÄ toje pačioje byloje, teismas dydžio nenustato, tačiau nustato, kad servitutas turi bÅ«ti atlygintinas.

Atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovų T. ir H. R. ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, nes servitutas negali bÅ«ti nustatomas dėl to, kad servituto koordinatės nėra nurodytos, ieÅ¡kinyje nurodytas tik servituto plotas. IeÅ¡kovo K. G. ieÅ¡kinys taip pat negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi neaiÅ¡kus nei servituto plotas, nei servituto koordinatės. Advokatė palaikė trečiojo asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo atsiliepimÄ , kadangi servitutas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, kai yra bÅ«tinas. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinius (t. 2, b. l. 170-174), nurodė, jog su ieÅ¡kiniais nesutinka, kadangi servitutas nustatomas tik tada, jeigu jo nenustačius nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis naudoti daikto pagal paskirtį, ginčo situacijoje servitutas jau yra nustatytas, kuriuo ieÅ¡kovas K.

G. gali patekti į savo žemės sklypÄ per ieÅ¡kovų T. ir H. R. sklypÄ . IeÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti atsakovo sklypui servitutÄ tik todėl, kad jiems taip naudingiau ir patogiau. IeÅ¡kovai teismui nepateikė jokių jų nuostolių, jei bÅ«tų naudojamasi jau nustatytu servitutu, paskaičiavimo. Vienintelės negalėjimo naudotis jau nustatytu servitutu sÄ lygos yra žolė, augalai ir nedidelis griovys. Tokios priežastys negali bÅ«ti traktuojamos kaip negalimumas naudotis servitutiniu keliu. Bankas yra žemės sklypo, kurio atžvilgiu ieÅ¡kovai siekia nustatyti servitutÄ , įkaito turėtojas ir patenkinus ieÅ¡kinius patirs neproporcingai didelių nuostolių, nes servituto nustatymas turės įtakos žemės sklypo vertei ir jo patrauklumui priverstinai jį realizuojant, tai apsunkins bÅ«simo sklypo savininko galimybę laisvai naudotis žemės sklypu, sumažės sklypo užstatymo zona.

Atsakovo žemės sklype yra nustatytas servitutas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, o ieÅ¡kovo K. G. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra visiÅ¡kai prieÅ¡ingoje sklypo pusėje. Be to, ieÅ¡kiniais nėra sprendžiamas klausimas dėl servituto atlygintinumo, o Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas toje pačioje byloje pagal kasacinio teismo praktikÄ yra racionalus sprendimas, todėl nusprendus nustatyti servitutÄ atsakovo žemės sklype bÅ«tina spręsti klausimÄ dėl jo atlygintinumo ir padarytų nuostolių dydžio.

Trečiojo asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (t. 3, b. l. 21), neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad byla bÅ«tų nagrinėjama jo atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina trečiojo asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovui nedalyvaujant. IeÅ¡kovų T. R. ir H. R. patikslintas ieÅ¡kinys bei ieÅ¡kovo K. G. ieÅ¡kinys atmestini.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog ieÅ¡kovams T.

R. ir H. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Å¡iam sklypui registruota daiktinė teisė – kelio servitutas (t. 1, b. l. 11-12), servituto plotas 438 kv. m. (t. 1, b. l. 13). Servitutas buvo nustatytas 2008-05-06 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006-10-30 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-29 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo bei nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14-15, 16-17, 18, 19-20; t. 2, b. l. 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58).

Nuo 2007-10-02 sklypas – vieÅ¡pataujantis daiktas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovui V. M. (t. 1, b. l. 22-23), nuo 2013-07-30 Å¡is žemės sklypas priklauso ieÅ¡kovui K. G. (2 t., b. l. 21-23). 2012-09-04 antstolė G. A. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame nurodė, jog T. R. ir H. R. priklausančiame žemės sklype nėra jokio tako, kelio, kuriuo kas nors naudotųsi, servitutu niekas nesinaudoja (t. 1, b. l. 30), Å¡ios aplinkybės užfiksuotos nuotraukose (t. 1, b. l. 31-35).

Analogiška situacija užfiksuota 2012-10-12 antstolės G. A. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b. l. 36-40). Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24-29), ir sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 17-18) priklauso atsakovui V. M., šie sklypai yra įkeisti trečiajam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, taip pat jiems yra registruota daiktinė teisė – servitutas, viešpataujantis daiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2013-05-14 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims S. K. ir R.

K. (t. 2, b. l. 95-97, 98-101). Servitutas atsakovo sklype buvo nustatytas 2008-03-26 susitarimu dėl servitutų nustatymo (t. 1, b. l. 120-128). Antstolė R. S. 2015-01-21 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame nurodė, jog ieÅ¡kovams T. ir H. R. priklausančiame sklype statinių nėra, sklypo riba apsodinta gyvatvore, greta V. M. sklype nustatyto servituto eina gilyn žemėjantis Å¡laitas (t. 3, b. l. 5-6), faktinę situacijÄ antstolė paaiÅ¡kino pridėto kadastrinio žemėlapio iÅ¡trauka (t. 3, b. l. 7-10) bei užfiksavo nuotraukose (t. 3, b. l. 11-14).

IeÅ¡kovo K. G. atstovas teismui taip pat pateikė lokalines sÄ matas, iÅ¡ kurių matyti, kad kelio ir inžinerinių tinklų įrengimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės per ieÅ¡kovų T. ir H. R. sklypÄ kainuotų 74 426,37 Lt (t. 3, b. l. 35-36), o tų pačių komunikacijų įrengimas per atsakovui V. M. priklausantį sklypÄ â€“ tik 10 638,23 Lt (t. 3, b. l. 37-38).Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 4.117 straipsnį, kelio servitutu gali bÅ«ti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Servitutas gali bÅ«ti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka Å¡alims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK iÅ¡vardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas).IeÅ¡kovai R. praÅ¡o panaikinti jų žemės sklype nustatytÄ servitutÄ K. G. ir nustatyti jam kitÄ servitutÄ V.

M. priklausančiame žemės sklype. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, ar yra galimybė pripažinti ieÅ¡kovų sklype nustatytÄ kelio servitutÄ pasibaigusiu. IeÅ¡kovai vertina, kad atsiradus galimybei privažiuoti K. G. į jam priklausantį sklypÄ kitu sevitutiniu keliu iÅ¡ kitos pusės, ieÅ¡kovų žemės sklypui nustatyto servituto bÅ«tinumas iÅ¡nyksta.Servitutas gali bÅ«ti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka Å¡alims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK iÅ¡vardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas (CK 4.130 straipsnis 1 dalis 5 punktas).

Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovai ir remiasi Å¡iuo punktu.Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, servituto panaikinimo galimybė, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas, siejama su tuo, kad turi iÅ¡ esmės pasikeisti konkrečios Å¡alių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Taigi reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigÄ , iÅ¡nykus kelio servituto bÅ«tinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti pateisinamas, jeigu jį panaikinus vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiÅ¡kiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).Tam, kad patenkinti ieÅ¡kovų reikalavimus ir pripažinti, jog iÅ¡nyko jų sklype nustatyto kelio servituto bÅ«tinumas, turi bÅ«ti įrodyta, kad įrengtas kitas K.

G. tinkamas patekti į jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ kelias. IeÅ¡kovai T. ir H. R. bei K. G. nurodo, jog panaikinus servitutÄ T. ir H. R. žemė sklype, ieÅ¡kovui K. G. turėtų bÅ«ti nustatytas kitas servitutas - V. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jau yra nustatytas kelio servitutas atsakovams R. ir S. K..Kasacinio teismo nutartyse formuojama praktika, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobÅ«dį, kitokių sprendinių galimybę ir pan.

BylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimÄ . Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose iÅ¡ryÅ¡kėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007).IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia ta aplinkybe, jog nustatyta kelio servituto teise (žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ankstesnis ieÅ¡kovo sklypo savininkas visiÅ¡kai nesinaudojo ir nėra galimybės naudotis, kadangi nustatytas kelio servituto plotas užsodintas žole, apželdintas augalais, be to tarp sklypų yra griovys ir ieÅ¡kovui patekti į savo sklypÄ yra patogiau ir ekonomiÅ¡kiau per atsakovo V.

M. sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Teismas su tokiais ieÅ¡kovų argumentais nesutinka. IeÅ¡kovas K. G. savo sklypÄ Ä¯sigijo 2013 07 23 turto pardavimo iÅ¡Â varžytinių aktu ir žinojo, kad į šį sklypÄ galės patekti tik per dar 2007 metais administraciniu aktu T. ir H. R. žemės sklype nustatytÄ servitutÄ . IeÅ¡kovui K. G. Å¡i sÄ lyga tiko, todėl jis tokį žemės sklypÄ ir įsigijo. Bėgant laikui, ieÅ¡kovas K. G. nusprendžia, jog į savo žemės sklypÄ jis galėtų patekti daug patogesniu ir jau įrengtu servitutiniu keliu, kuris yra nustatytas V.

M. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. ir jo sÅ«naus T. M. susitarimu. Kaip nurodė ieÅ¡kinyje, tada jis turėtų galimybę patekti į savo žemės sklypÄ kitu, akivaizdžiai ekonomiÅ¡kesniu ir patogesniu bÅ«du, kadangi kitų galimybių jam patekti į savo sklypÄ nėra. Teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas nurodė, jog pradėti naudoti jam T. ir H. R. sklype nustatytÄ servitutÄ visiÅ¡kai nenaudinga ekonomiÅ¡kai, reikalinga daug investicijų padaryti keliÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-02-27 nutartyje Nr. 3K-3-82/2007 pabrėžė, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas K. G. nenori investuoti į jam nustatyto servitutinio kelio įrengimÄ , nėra pakankamas pagrindas nustatyti servitutÄ kito asmens sklype, nes tai yra suprantamas nepatogumas, su kuriuo paprastai susiduria sklypų savininkai. Tuo labiau, kad įsigydamas žemės sklypÄ , jis matė, koks ir kurioje vietoje jam buvo nustatytas servitutas. IeÅ¡kovo K. G. atstovas nagrinėjant bylÄ nurodė, jog V. M. kurį laikÄ leido K. G. naudotis jo sklype įrengtu įvažiavimu, tačiau, kilus konfliktui, uždraudė juo naudotis.

Asmens noras naudotis kitų asmenų tarpusavio susitarimu nustatytu servitutu ir jų jau pilnai įrengtu keliu yra visiÅ¡kai suprantamas, tačiau tokio noro negalima įgyvendinti prievarta kito privataus asmens sÄ skaita. PrieÅ¡ingu atveju niekas nenorėtų naudotis jų sklypams jau nustatytais servitutais, o reikalautų nustatyti servitutus į kito asmens žemę, kurioje jau yra pilnai įrengti įvažiavimai. Be to, servituto nustatymas tokiomis sÄ lygomis reikÅ¡tų, jog vienas privatus asmuo nepagrįstai sutaupo kito privataus asmens sÄ skaita, o nepagrįstas praturtėjimas įstatymo draudžiamas.Teismas taip pat pažymi, jog CK 4.144 str. nustato, kad siekiant normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra bÅ«tina remontuoti ir kitaip tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ , servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ tenka abiems subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Kadangi tiek ieÅ¡kovas, tiek tretieji asmenys T. R. ir H. R. pagal CK 4.48 str. 2 d. įsigydami žemės sklypus įgijo į perduotus daiktus tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvę daikto (turto) savininkai, tai tiek ieÅ¡kovas K. G., tiek T. R. ir H.

R. įgijo ir pareigÄ tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ .Taigi Å¡ios nustatytos aplinkybės lemia, kad T. ir H. R. žemės sklype, kaip tarnaujančiojo daikto savininkų, žemės sklype nustatyto kelio servituto panaikinimas nėra galimas konstatavus, jog iÅ¡nyko jo bÅ«tinumas ir vieÅ¡pataujantysis daiktas galės bÅ«ti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto, nes turės bÅ«ti nustatytas servitutas kitame žemė sklype. O ieÅ¡kovo K. G. reikalavimas atmestinas, nes jis turi galimybę naudotis jau nustatytu servitutu ir į savo žemės sklypÄ patekti per T.

R. ir H. R. sklypÄ , t.y. nėra esminės servituto nustatymo sÄ lygos – bÅ«tinumo.Pažymėtina ir tai, jog atsakovui V. M. priklausantis žemės sklypas yra įkeistas bankui Danske Bank A/S, kuris taip pat nesutinka su K. G. ieÅ¡kiniu, nes toks servitutas apsunkintų bÅ«simo savininko galimybę laisvai naudotis žemės sklypu, sumažėtų sklypo užstatymo zona, o tai įtakotų vykdymo procese už žemės sklypo pardavimÄ Â gautinÄ sumÄ . Nustačius papildomÄ servitutÄ , atsakovas ar kiti Å¡io sklypo savininkai patirtų daug sunkumų, nes dabar yra nustatytas servitutas sklypo (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, o ieÅ¡kovo K.

G. žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), t.y. Å¡ie du sklypai yra prieÅ¡ingose atsakovo sklypo pusėse.Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar bÅ«simo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamÄ jį daiktÄ , kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka – tai vienas iÅ¡ prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų, kuris suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas.

Hipotekos kreditorius pasveria visas rizikos rÅ«Å¡is suteikdamas kreditÄ ir sudaro su skolininku kredito sutartį tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų kreditoriaus interesus (atgauti negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , nesumokėtas palÅ«kanas už naudojimÄ si kreditu) netinkamo skolininko sutartinių prievolių vykdymo atveju. Kaip nurodo įkaito turėtojas, Å¡iuo metu yra žinoma, kad po įkeisto turto pardavimo nepadengta skola bankui sudarys apie 980 000 Lt, o nustačius papildomus apribojimus įkeistas žemės sklypas patirs dar didesnių nuostolių.Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ieÅ¡kovų T.

R. ir H. R. bei ieÅ¡kovo K. G. ieÅ¡kiniai atmestini.IeÅ¡kovų T. R. ir H. R. antrasis ieÅ¡kinio reikalavimas – nustatyti 0,0405 ha kelio servitutÄ â€“ teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkams, atsakovui V. M. priklausančiame žemės sklype, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 64, 1t.) – atmestinas ir dėl to, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o apginti ne savo pažeistÄ teisę, o kito ieÅ¡kovo - K.

G., nes bÅ«tent jo naudai praÅ¡o nustatyti servitutÄ kitame žemės sklype. Tuo labiau, kad sujungus bylas, tokį patį reikalavimÄ reiÅ¡kia ir pats ieÅ¡kovas K. G.. Atmetus ieÅ¡kinius, iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis valstybei priteistinos 63,45 EUR iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ( CPK 88 str. 1d.3p.).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas              n u s p r e n d ž i a :ieÅ¡kovų T.

R. ir H. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį bei ieÅ¡kovo K. G. ieÅ¡kinį atmesti.             IÅ¡ ieÅ¡kovų T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) H. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei po 21,15 EUR (dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 15 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Edita Šliumpienė