2018-06-19 Nr. AB-11771-3-62-3-00653-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-395-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02211-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurobonds“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurobonds“ skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eurobonds“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (7.45-4) K-850 ir Kauno AVMI 2018 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. P22-61 dalį, kurioje konstatuota, kad Kauno AVMI pareigūnų padaryti pažeidimai yra formalūs ir neesminiai, nesudarantys pagrindo 2017 m. gruodžio 13 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-7330, operatyvaus patikrinimo pavedimo 2018 m. sausio 11 d. priedą Nr. 1, operatyvaus patikrinimo pavedimo 2018 m. sausio 19 d. priedą Nr. 2 ir mokesčių administratoriaus 2018 m. sausio 19 d. nurodymą Nr. (12.7)FR0706-766 pripažinti neteisėtais; 2) įpareigoti Kauno AVMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. sausio 29 d. skundą-prašymą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Eurobonds“ skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 29 d. Kauno AVMI pateikė skundą-prašymą, kuriame prašė pradėti administracinę procedūrą dėl Operatyvų patikrinimą pareiškėjo įmonėje atliekančių tarnautojų galbūt neteisėtų veiksmų, taip pat suteikti informaciją – atsakyti į pareiškėjo klausimus, susijusius su Operatyvaus patikrinimo eiga, jį reglamentuojančiais teisės aktais bei jį atliekančiais valstybės tarnautojais ir pateikti susipažinimui dokumentus.

Kauno AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2018 m. vasario 27 d. rašte Nr. (7.45-4)K-850 „Dėl informacijos pateikimo pagal UAB „Eurobonds“ skundą-prašymą“, atsakė į pareiškėjo klausimus, informavo, kad pagal pareiškėjo pateiktą informaciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 22 straipsnio nuostatomis, Kauno AVMI 2018 m. sausio 31 d. pradėta administracinė procedūra, kurią užbaigus, apie priimtą sprendimą informuos papildomai VAĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno AVMI 2018 m. kovo 14 d. administracinės procedūros sprendimu Nr. P22-61 „Dėl UAB „Eurobonds“ skundo“, nutarė atsakingų valstybės tarnautojų atžvilgiu inicijuoti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimus.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą nėra absoliuti, o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme negali būti mokesčių administravimo (administracinės) procedūros metu priimami (atliekami) tarpiniai (procedūriniai) sprendimai (veiksmai), kurie yra tiesiogiai susiję su šią procedūrą užbaigiančio (galutinio) konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimu ir nesukelia savarankiškų materialių teisinių pasekmių. Ginti su mokesčių administravimo (administracinės) procedūros atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus mokesčių mokėtojas gali kitais būdais, o ne skundžiant tarpinį (procedūrinį) sprendimą (veiksmą). Pavyzdžiui, nereikšdamas savarankiško reikalavimo dėl tarpinio (procedūrinio) sprendimo, mokesčių mokėtojas įstatymų nustatyta tvarka gali ginčyti galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą, priimtą atlikus šią mokesčių administravimo (administracinę) procedūrą. Ginčijant baigiamuosius mokesčių administratoriaus sprendimus, gali būti teikiami argumentai ir dėl administracinėje procedūroje priimtų tarpinių (procedūrinių) sprendimų, o šiuos argumentus administraciniai teismai privalo įvertinti spręsdami dėl galutinio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad operatyvus patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu dar nėra pasibaigęs. Materialios teisinės pasekmės pareiškėjui kils tik tuo atveju, jeigu operatyvaus patikrinimo metu bus nustatytas įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas, už kurio padarymą asmeniui numatyta administracinė atsakomybė, bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas. Toks nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje, skundžiamas ne ABTĮ, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl administracinių aktų panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsisakęs priimti pagrindinius reikalavimus, nepriėmė ir išvestinių skundo reikalavimų dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Grąžino pareiškėjui 30 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog ginčijamu administraciniu aktu atsakovas atsakė į pareiškėjo klausimus (suteikė prašytą informaciją), nes būtent šiuo administraciniu aktu išreikštą atsisakymą suteikti informaciją (išrašus iš dokumentų valdymo informacinės sistemos) ir realios informacijos nesuteikimą atsakant į klausimus pareiškėjas ir ginčijo. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir nesuprato, koks būtent patikrinimas atliekamas pareiškėjo atžvilgiu ir kokie baigiamieji sprendimai jo atžvilgiu gali būti priimti. Teismas nepagrįstai sutapatino mokesčių administravimo procedūrą su administracine procedūra, atlikta VAĮ nustatytais pagrindais ir tvarka bei būtent šios procedūros metu priimtą ginčijamą administracinės procedūros sprendimą.

Teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjas negali ginčyti atsakovo atsisakymo suteikti prašomą informaciją (išrašą iš atsakovo dokumentų valdymo informacinės sistemos, iš kurio matytųsi, kaip sistemoje apskaityti pareiškėjo atžvilgiu priimti atsakovo administraciniai sprendimai), nevertino, ar atsisakymas suteikti prašomą informaciją pagrįstas teisės normomis, ar jos taikytinos ginčo situacijoje.

Pažymi, kad atsakovui taikytinos ne tik VAĮ, bet ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmenų teisę gauti informaciją ir dokumentus. Į daugumą pareiškėjo klausimų ginčijamame sprendime nėra atsakyta, todėl pirmosios instancijos teismo pareiga tokį aktą įvertinti. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir akivaizdžiai, nesant tam teisinio pagrindo, apribojantis pareiškėjo teisę gauti jo teisių realiam apgynimui informaciją iš viešojo administravimo institucijos, todėl turi būti patikrintas teismine tvarka. Pareiškėjas prašė suteikti informaciją, susijusią būtent su jo atžvilgiu priimtais mokesčių administratoriaus sprendimais ir jų registracijos duomenimis, tačiau prašoma informacija iš esmės nebuvo suteikta.

Pareiškėjas akcentuoja, kad skundžiamas aktas vertintinas ne tik VAĮ, bet ir MAĮ 36 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme. Be to, atsakovas atlieka pareiškėjo operatyvų patikrinimą, kurio dalykas – priešpriešinės informacijos surinkimas. Atlikus šį patikrinimą, turėtų būti surašyta priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma, o ne patikrinimo aktas, kurios pareiškėjas negalėtų ginčyti, nes ja pareiškėjui negali būti nustatytos mokestinės prievolės. Pareiškėjui taip pat negali būti surašyti ir administracinių nusižengimų protokolai dėl atliekamo operatyvaus patikrinimo metu nustatytų teisės aktų pažeidimų, nes pareiškėjas pažeidimų padarymo/nepadarymo aspektu nėra tikrinamas. Teismo nutartis dalyje, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl ginčijamo administracinės procedūros sprendimo, yra nepagrįsta, dėl to naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas panaikinti Kauno AVMI) 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (7.45-4) K-850 ir 2018 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. P22-61 dalį, kurioje konstatuota, kad Kauno AVMI pareigūnų padaryti pažeidimai yra formalūs ir neesminiai, nesudarantys pagrindo 2017 m. gruodžio 13 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-7330, operatyvaus patikrinimo pavedimo 2018 m. sausio 11 d. priedą Nr. 1, operatyvaus patikrinimo pavedimo 2018 m. sausio 19 d. priedą Nr. 2 ir mokesčių administratoriaus 2018 m. sausio 19 d. nurodymą Nr. (12.7)FR0706-766 pripažinti neteisėtais bei įpareigoti Kauno AVMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. sausio 29 d. skundą-prašymą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad operatyvus patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu dar nėra pasibaigęs, pareigūnų veiksmus jis galės ginčyti jo atžvilgiu priėmus galutinį sprendimą, kadangi materialios teisinės pasekmės pareiškėjui kils tik tuo atveju, jeigu operatyvaus patikrinimo metu bus nustatytas įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas, už kurio padarymą asmeniui numatyta administracinė atsakomybė, bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas, kuris skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, teigia, kad skundžiami aktai yra priimti remiantis VAĮ bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis, yra administraciniai sprendimai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, 2018 m. sausio 29 d. su prašymu kreipėsi į Kauno AVMI, ir remdamasis VAĮ, taip pat Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo nuostatomis, prašė įvertinti pateiktą medžiagą ir pradėti administracinę procedūrą bei suteikti informaciją jo prašyme nurodytais klausimais.

Kauno AVMI, skundžiamu 2018 m. vasario 27 d. raštu atsakė į pareiškėjo 2018 m. sausio 29 d. skunde-prašyme prašomus atsakyti klausimus bei informavo, kad pagal pareiškėjo pateiktą informaciją, vadovaujantis VAĮ 22 straipsnio nuostatomis, Kauno AVMI 2018 m. sausio 31 d. pradėta administracinė procedūra, kurią užbaigus, apie priimtą sprendimą informuos papildomai VAĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka, o 2018 m. kovo 14 d. administracinės procedūros sprendimu Nr. P22-61 nutarė inicijuoti atsakingų valstybės tarnautojų atžvilgiu galimo tarnybinio nusižengimo tyrimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį, kurią atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Kauno AVMI 2018 m. vasario 27 d. rašto ir dėl Kauno AVMI 2018 m. kovo 14 d. rašto, tačiau iš atskirojo skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Kauno AVMI 2018 m. vasario 27 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atsakyti į pareiškėjo 2018 m. sausio 29 d. skundą-prašymą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundžiamas 2018 m. kovo 14 d. administracinės procedūros sprendimas Nr. P22-61, kuriuo nutarta inicijuoti atsakingų valstybės tarnautojų atžvilgiu galimo tarnybinio nusižengimo tyrimus, jokių savarankiškų teisinių pasekmių nei pareiškėjui, nei kitiems subjektams nesukelia, kadangi juo tik inicijuojamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, šis sprendimas yra tarpinis (procedūrinis), todėl šį reikalavimą teismas pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi pareiškėjas atskirajame skunde jokių argumentų dėl šio reikalavimo atsisakymo priimti nenurodė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundžiamas Kauno AVMI 2018 m. vasario 27 d. raštas, kuriuo pareiškėjui atsakyta į jo 2018 m. sausio 29 d. skundą-prašymą, yra tarpinis (procedūrinis) sprendimas, nesukeliantis pareiškėjui materialių teisinių pasekmių, kadangi skundo priėmimo stadijoje nėra galimybių vienareikšmiškai spręsti, ar pareiškėjo skundžiamas Kauno AVMI 2018 m. vasario 27 d. raštas negali būti administracinės bylos dalyku. Tai, ar nagrinėjamu atveju Kauno AVMI raštas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus (atitinkamai – nulemiantys negalimumą bylą nagrinėti administraciniame teisme), turėtų būti sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės. Skundžiamas raštas priimtas, be kita ko, vadovaujantis VAĮ nuostatomis, taigi pareiškėjas yra pradėtos ir užbaigtos administracinės procedūros dalyvis VAĮ prasme.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d., toliau – ir Taisyklės) 37 punkte nustatyta, kad į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos, o 38 punkte - atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.

Kaip minėta, pareiškėjas šioje byloje inicijavo ginčą dėl jo prašymo netinkamo nagrinėjimo pagal VAĮ nuostatas, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė išsamaus atsakymo į jo skundą ir nesuteikė prašomos informacijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose < ...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo aktualios ir vyraujančiuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines ir teisines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį dalyje, kurioje atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Kauno AVMI 2018 m. vasario 27 d. raštą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas šioje dalyje perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes būtent pirmosios instancijos teismas pagal ABTĮ nuostatas sprendžia skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais,

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurobonds“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Kauno AVMI 2018 m. vasario 27 d. raštą Nr. (7.45-4) K-850 ir įpareigoti Kauno AVMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. sausi 29 d. skundą-prašymą, ir šio reikalavimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė