5ec24672-5184-4c8f-a246-dd39aed13c85 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1179-553/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00659-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Smart Burger Bar“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bankroto administravimo partneriai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Smart Burger Bar“ bankroto byloje.

Teisėja n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Smart Burger Bar“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo partneriai“ pateiktu pareiÅ¡kimu prašė pripažinti BUAB „Smart Burger Bar“ bankrotÄ tyčiniu.Nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja keli tyčinio bankroto požymiai - Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatyti tyčinio bankroto požymiai.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad buvęs oficialus įmonės vadovas Zohar Riezman su bankroto administratore nesusisiekė ir teismo įpareigojimo (perduoti bendrovės turtÄ ir dokumentus) neįvykdė (ir po baudos skyrimo už minėtų įpareigojimų nevykdymÄ ); papildomai nurodė, jog tikėtinai įmonės faktiniu vadovu buvo Simon Gurevičius. Pažymėjo, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkės (BUAB „Smart Burger Bar“) buvo apribotos arba panaikintos.

Teigia, kad įmonės skolos pradėjo kauptis jau nuo 2016 m. kovo 31 d., t. y. nuo pat įmonės įsteigimo, ir nuolat didėjo, tačiau bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami įstatymų nustatyta tvarka (nei VĮ „Registrų centras“, nei administratorei). Administratorė nurodo, kad iš įmonės buhalterės perduotų dalies dokumentų nustatė, jog bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo buvo įsigijusi turto už 99 171,97 Eur, tačiau minėtas turtas nebuvo perduotas bankroto administratorei.

Papildomai pabrėžia, kad administratorei neperduota grynųjų pinigų apyvartos dokumentacija (kasos knyga), todėl nėra galimybės nustatyti, kokios lėšos buvo gautos/įmokėtos į įmonės kasÄ grynaisiais pinigais, atitinkamai ir nustatyti grynųjų pinigų apyvartos įmonės veikloje, jų panaudojimo teisėtumo bei kitų aplinkybių. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, t. y. nesant galimybės nustatyti ir patikrinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais pagrįstumo, administratorė teigė, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti pripažinimo bankroto tyčiniu požymio buvimÄ , nustatytÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Be to, bankroto administratorė, atsižvelgdama į prieÅ¡ tai nurodytas aplinkybes dėl įmonės dokumentų neperdavimo, aiÅ¡kina, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, todėl yra pagrindas konstatuoti ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymį. Administratorės teigimu, patikrinus turimus įmonės dokumentus, buvo nustatyta, kad UAB „Smart Burger Bar“ atlikinėjo mokėjimus už UAB „Riezmano investicijos“ (kurios vadovas ir akcininkas buvo buvęs UAB „Smart Burger Bar“ vadovas ir akcininkas) tretiesiems asmenims, t. y. bendrovė bendrai už UAB „Riezmano investicijos“ sumokėjo tretiesiems asmenims 8 258 Eur sumÄ .

PareiÅ¡kėja teigia, kad nesant perduotiems įmonėms dokumentams, kurie galėtų patvirtinti Å¡ių mokėjimų pagrįstumÄ , minėti sandoriai (mokėjimai) pripažintini ne tik ekonomiÅ¡kai nenaudingais, bet ir nuostolingais UAB „Smart Burger Bar“ atžvilgiu, todėl egzistuoja ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis. Anot administratorės, nagrinėjamu atveju buvę BUAB „Smart Burger Bar“ valdymo organai neinicijavo bankroto bylos įmonei, nors bendrovės finansinė padėtis blogėjo jau nuo 2016 m. kovo 31 d., todėl yra pagrindas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad vienai iÅ¡ buvusių darbuotojų daugiau nei tris mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis, todėl, anot administratorės, toks neatsiskaitymas yra vienas iÅ¡ tyčinio bankroto prezumpcijų. Suinteresuotas asmuo Simon Gurevičius atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė paÅ¡alinti jį iÅ¡ bylos.Nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai pareiÅ¡kime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu jį įvardija kaip tikėtinai faktinį bendrovės vadovÄ , nes, anot suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kėja nenurodo jokių tai patvirtinančių įrodymų ar aplinkybių.

Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad jis niekada neturėjo ir neturi įmonės turto, jis nėra niekaip susijęs su bendrovės bankrotu; teigia, jog vieninteliu ir realiu įmonės vadovu buvo Zohar Riezman, tuo tarpu suinteresuotas asmuo bendrovėje nuo 2016 m. balandžio 20 d. dirbo verslo plėtros vadovu ir vykdė Zohar Riezman pavedimus bei jokių funkcijų, priskirtinų vadovui, neatlikinėjo. Be to, suinteresuotas asmuo nurodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. vasario 10 d. turėjo rimtų sveikatos problemų ir savo darbinių funkcijų įmonėje nevykdė, jos veikloje nedalyvavo.

Papildomai pažymėjo, kad įmonė liko jam dar skolinga už darbÄ , todėl jis yra įtrauktas pirmos eilės kreditoriumi bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi pripažino BUAB „Smart Burger Bar“ bankrotÄ tyčiniu.Teismas nurodė, kad vien tai, jog buvę įmonės valdymo organai galimai nėra perdavę bankroto administratorei visų įmonės dokumentų (iÅ¡ esmės jų pareiÅ¡kėjai net nekonkretizuojant, o tik abstrakčiai nurodžius), savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , t. y. neįrodžius priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių veiksmų/neveikimo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp Å¡ių veiksmų/neveikimo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti bankrotÄ tyčiniu.

Teismas bankroto administratorės teiginius dėl netinkamo veiklos organizavimo atmetė kaip neįrodytus. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja taip pat nepagrindė savo argumentų, susijusių su įmonės valdymo organų netinkamu savo pareigų vykdymu, t. y. savalaikiu bankroto bylos įmonei neinicijavimu. Teismas bankrotÄ pripažino tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavęs, kad BUAB „Smart Burger Bar“ atlikti mokėjimai kitoms įmonės už trečiÄ jį asmenį (UAB „Riezman investicijos“) blogino įmonės finansinę padėtį.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu BUAB „Smart Burger Bar“ (apeliantė) praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties motyvuojamÄ jÄ dalį, kurioje netenkintas praÅ¡ymas BUAB „Smart Burger Bar“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 1, 4 ir 5 punktų pagrindu. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentas:Dokumentų neperdavimas bankroto administratorei yra savarankiÅ¡kas pagrindas konstatuoti bankroto pripažinimo tyčiniu požymio buvimÄ , nustatytÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t.y. konstatuoti, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos.Pirmosios instancijos teismo pateikta pozicija dėl dokumentų neperdavimo prieÅ¡tarauja ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-472-407/2018 suformuotai teismų praktikai.EsÄ teismo argumentai, kad pareiÅ¡kėja pateiktame pareiÅ¡kime nenurodė, kada bÅ«tent įmonė tapo nemokia, nepateikė jokių įmonės balansų, kreditorių sÄ rašų ir rėmėsi vien prielaidomis, nepagrįsti.

Pažymi, kad bankroto administratorei nebuvo perduota grynųjų pinigų apskaitos dokumentacija, balansas, kreditorių sÄ raÅ¡as, todėl bankroto administratorė ir nenurodė, kada įmonės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, dėl tos pačios priežasties nebuvo pateiktas balansas, o kreditorių sÄ raÅ¡as buvo pateiktas teismui, kurį teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtino. Parengti kreditorių sÄ raÅ¡Ä kokiam nors kitam momentui, neturint visos įmonės dokumentacijos, nėra galimybių.Teismas, vertindamas pareiÅ¡kimo argumentus dėl faktinio įmonės vadovo, neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad įmonės valdymo organai neperdavė bankroto administratorei visų įmonės dokumentų, nepaisant net atskirai priimtos tai atlikti įpareigojančios teismo nutarties.

Bankroto administratorė informacijÄ apie įmonės veiklÄ ir jos valdymÄ rinko iÅ¡ prieinamų Å¡altinių. Pažymi, kad oficialus įmonės vadovas Zohar Riezman tikėtinai visiÅ¡kai nemoka lietuvių kalbos. Teisėja k o n s t a t u o j a: Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktų pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Apeliantė pareiÅ¡kimu dėl BUAB „Smart Burger Bar“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašė bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktų pagrindu.

Savo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės grindė aplinkybėmis dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui, įmonės vadovų nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir įmonei nenaudingų sandorių sudarymo.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi BUAB „Smart Burger Bar“ bankrotÄ pripažino tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. nustačius, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai.

Teismas atsisakė pripažinti bankrotÄ tyčiniu kitais pagrindais, nes sprendė, kad bankroto administratorė neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp įmonės dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratorei ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp Å¡ių veiksmų/neveikimo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo; aplinkybių dėl įmonės veiklos organizavimo tokiu bÅ«du, jog kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos bankroto administratorė nepagrindė jokiais kitais įrodymais ir paaiÅ¡kinimais, iÅ¡skyrus argumentais dėl dokumentų ir turto neperdavimo, o argumentus dėl įmonės valdymo organų netinkamo savo pareigų vykdymo laikė prielaidomis, neleidžiančiomis daryti vienareikÅ¡miÅ¡kų iÅ¡vadų.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo atsisakymu UAB „Smart Burger Bar“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktų pagrindu.Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrinduApeliantė skunde nurodo, kad teismas, atsisakydamas pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, motyvuojant tuo, jog apeliantė pareiÅ¡kime nenurodė nuo kada bÅ«tent įmonė tapo nemokia, nepateikė jokių įmonės balansų ir kreditorių sÄ raÅ¡o, neįvertino fakto, kad bankroto administratorei nebuvo perduota net grynųjų pinigų apskaitos dokumentacija, balansas, o kreditorių sÄ raÅ¡as yra patvirtintas teismo nutartimi.Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.Apeliantė pareiÅ¡kime nurodė, kad įmonės vadovas nesilaikė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali bÅ«ti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau vien savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbÅ«t nemoki, nereiÅ¡kia tyčinio bankroto, juolab, jei įmonė, pablogėjus finansinei padėčiai dar kelerius metus vykdė veiklÄ , jos kreditoriai neinicijavo bankroto procedÅ«rų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vien Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti, nes pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).Kaip matyti iÅ¡ apeliantės pareiÅ¡kimo BUAB „Smart Burger Bar“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, apeliantė praÅ¡ymÄ Ä¯monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu grindė argumentais, kad BUAB „Smart Burger Bar“ finansinė padėtis blogėjo nuo 2016 m. kovo 31 d., įmonei taikytų areÅ¡tų nuo 2017 m. sausio 16 d. masto bendra suma buvo 80 711,62 EUR, valdymo organai ne tik kad nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet ir neteikė atsiliepimo bei įmonės dokumentų BUAB „Smart Burger Bar“ bankroto byloje.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).

Vis dėl to, bankroto bylose vyraujantis vieÅ¡asis interesas nepanaikina bendrojo civiliniame procese egzistuojančio rungimosi principo. Be to, pagal kasacinio teismo praktikÄ , vertinant Å¡alių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės konstatavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantė nepagrindė savo argumentų dėl įmonės valdymo organų pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei nesilaikymo.

Apeliantė Å¡ių argumentų nepagrindė ir atskirajame skunde, teigdama, kad to negali padaryti dėl to, kad įmonės vadovas bankroto administratorei neperdavė įmonės dokumentų. Kaip matyti iÅ¡ apeliantės pareiÅ¡kimo, jame apeliantė nurodo, kad įmonės buhalterė perdavė dalį įmonės dokumentų, tačiau atsisakė pasiraÅ¡yti dokumentų perdavimo ir priėmimo aktÄ , be to, pareiÅ¡kime įrodinėdama kitų tyčinio bankroto pagrindų egzistavimÄ apeliantė rėmėsi duomenimis iÅ¡ jai perduotų dokumentų.

Taigi, apeliantės argumentai, jog ji negali pateikti duomenų apie įmonės preliminariÄ nemokumo pradžiÄ , preliminarius balansus pagal turimus duomenis, nėra pagrįsti, be to apeliantė nepateikė argumentų, jog pareigos kreiptis laiku į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymas lėmė įmonės tyčinį bankrotÄ . Vertinant, kad apeliantė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu BUAB „Smart Burger Bar“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrinduApeliantė skunde nurodo, kad situacija, kuomet nėra galimybės nustatyti ir patikrinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais pagrįstumo, yra savarankiÅ¡kas pagrindas konstatuoti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytÄ tyčinio bankroto požymį.Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė netinkamai interpretuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ teisės normÄ , kadangi iÅ¡ Å¡ios normos turinio matyti, kad turi bÅ«ti nustatyti įmonės veiksmai, kurie lėmė kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ apribojimÄ arba panaikinimÄ .

Apeliantė nei pareiÅ¡kime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nei atskirajame skunde nepateikia jokių faktinių aplinkybių ar įrodymų, kad egzistavo kokie nors veiksmai, kurie apribojo ar panaikino kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ . Tai, kad įmonės vadovas neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų ir bankroto administratorei nepavyksta nustatyti atitinkamų aplinkybių, nesudaro pagrindo taikyti bÅ«tent Å¡iÄ teisės normÄ .

Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad BUAB „Smart Burger Bar“ bankroto nėra pagrindo pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrinduApeliantė skunde nurodo, kad teismo atsisakymas bankrotÄ pripažinti tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ yra nepagrįstas, nes bankroto administratorė, neturėdama dokumentų, negali įrodyti įmonės padėties pabloginimo bei tokio pabloginimo priežastinį ryšį su dokumentų neperdavimu.

Apeliantė savo skundo argumentus grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-472-407/2018, kurioje teismas pripažino bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nes bankroto administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai.Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.Apeliantė savo pareiÅ¡kime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad BUAB „Smart Burger Bar“ valdymo organai neįvykdė įstatymuose ir įmonės steigimo dokumentuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, sÄ moningai blogino įmonės finansinę padėtį, netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinius dokumentus, galimai jų neiÅ¡saugojo, dėl ko nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.Pirmosios instancijos teismas atsisakė bankrotÄ pripažinti tyčiniu nutarties 25 punkte nurodytu pagrindu, kadangi padarė iÅ¡vadÄ , jog vien tai, kad buvę įmonės valdymo organai nėra perdavę bankroto administratorei visų įmonės dokumentų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu minėtu pagrindu, neįrodžius priežastinio ryčio tarp Å¡ių veiksmų/neveikimo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp Å¡ių veiksmų/neveikimo ir įmonės padėties esminio pabloginimo.Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje tyčinio bankroto klausimu taipogi pažymėta, kad Ä®BÄ® 20 straipsnyje yra detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, tačiau Å¡ie kriterijai nėra savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu.

Tokia iÅ¡vada, be kita ko, darytina iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalies, pagal kuriÄ teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu tik esant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Taigi, jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas.

Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ . Tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias bendrovės bankroto priežastis. BÅ«tent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).Nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės (įstaigos) vadovui gali bÅ«ti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ .

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgus į Å¡ios nutarties 12 ir 13 punktuose aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiÅ¡kia, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sÄ moningai siekiama nuslėpti įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais.

Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylÄ nagrinėjančiu teismu gali bÅ«ti įvertintas, taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia iÅ¡vados dėl įmonės tyčinio bankroto.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nurodytomis aplinkybėmis, kad buvęs BUAB „Smart Burger Bar“ vadovas nevykdė įstatyme numatytos pareigos laiku perduoti bankroto administratorei įstaigos turtÄ ir dokumentus. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi skyrė jam 1 450 Eur baudÄ už įmonės turto ir dokumentų neperdavimÄ .

Nurodyta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje konstatuotos aplinkybės neginčytinos.Nepaisant to, vien dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį nuslėpti įstaigos turto iÅ¡Å¡vaistymÄ (pasisavinimÄ ), pats savaime nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo, taip pat to, kad įmonės vadovas nesirÅ«pino jos veikla, neužtikrino tinkamos įmonės dokumentų (turto) apsaugos.

Pareigos perduoti dokumentus ir turtÄ nustatytu terminu pažeidimas buvo įvertintas, taikant įstaigos vadovui įstatyme numatytÄ sankcijÄ (baudÄ ), o kreditorių teisės gali bÅ«ti apgintos kitais bÅ«dais. Taigi iÅ¡dėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.Apeliantė, savo skundÄ iÅ¡ esmės grįsdama vien tik argumentais dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-472-407/2018, nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, tiesiogiai susijusių su nagrinėjama byla, o pastarosios bylos ir bylos Nr. e2-472-407/2018 faktinės aplinkybės skiriasi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto administratorei įmonės buhalterė perdavė dalį BUAB „Smart Burger Bar“ dokumentų, tačiau bankroto administratorė nenurodė, kokių dokumentų nepateikimas ir kodėl jai trukdo apginti kreditorių teises. Be to, bÅ«tina įvertinti ir aplinkybę, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi BUAB „Smart Burger Bar“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu, todėl Ä®BÄ® numatytos priemonės tyčinio bankroto pripažinimo atveju Å¡ios bendrovės atžvilgiu bus taikomos.Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Aldona Tilindienė