2025-06-11 Nr. AB-10089-3-62-3-00362-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-111-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00362-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis 2023 m. birželio 5 d. buvo perkeltas į Tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (toliau – ir Kalėjimas). Kalėjime pareiškėjui nesudaromos sąlygos bendrauti su savo artimaisiais (broliu ir sūnėnu), pasinaudojant vaizdo skambučiais (internetine telefonija) nuo 18 val. iki 20 val. Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimo administraciją dėl galimybės bendrauti su artimaisiais nurodytu būdu, tačiau Kalėjimo administracija nepagrįstai netenkino jo prašymų ir skundų. Pareiškėjas negali pasinaudoti galimybe skambinti darbo dienomis iki 16 val., nes tuo metu jo artimieji yra užimti (dirba, mokosi ir pan.; jo brolis už pokalbius darbo metu gauna baudas). Pareiškėjo artimieji gyvena užsienyje, todėl vaizdo skambučiai yra daug pigesni nei telefoniniai skambučiai (pirmuoju atveju skambučiai kainuoja 35 Eur/mėn., antruoju – 100 Eur/mėn.). Tai ypač reikšminga, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas negauna darbinių pajamų, jis pragyvena tik iš brolio siunčiamų pinigų. Pareiškėjas taip pat tvirtino, jog jis nuo perkėlimo į Kalėjimą nėra informuotas (supažindintas) apie bausmės atlikimo tvarką, savo teises, pareigas ir draudimus. Pareiškėjo nuomone, pareigūnai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, siekia apriboti jo teises. Be to, pareiškėjas negali pasinaudoti ribota interneto prieiga, nes internetas dažnai neveikia, taip pat nėra galimybės pasinaudoti internetu atskiroje patalpoje. Pareiškėjas negauna 3 vaizdo pasimatymų per mėnesį, nors daug kartų jų prašė (per visą laikotarpį gavo tik 5–6 vaizdo pasimatymus; pareigūnai atsisako priimti prašymus dėl vietų trūkumo). Pareiškėjas teigė, kad minėti pažeidimai turėjo įtakos jo psichikai ir sveikatai, jis patyrė nuolatinių psichologinių ir emocinių išgyvenimų, sukrėtimų ir pan.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas teigė, kad Kalėjimas nepažeidė teisės aktų reikalavimų dėl galimybės pasinaudoti internetine telefonija, o į pareiškėjo prašymus (skundus) buvo pateikti atsakymai. Atsakovas manė, kad pareiškėjas nepagrįstai kelia aukštesnius reikalavimus kalinimo įstaigoms, visiškai nevertindamas pačio proceso ir jo įgyvendinimo galimybių, eigos. Pareiškėjo skunde minimi išgyvenimai, emocinė būsena nėra susiję su Tarnybos neteisėtais veiksmais ar neveikimu dėl pareiškėjo. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą negali būti patenkintas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. G. skundą.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, taip pat jas aiškinančią teismų praktiką. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo perkeltas atlikti bausmę į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą, paprastąją grupę, todėl pareiškėjas turėjo teisę 4 kartus per savaitę paskambinti ir gauti 3 pasimatymus per mėnesį, kurie nuteistojo pasirinkimu vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu.

7. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neneigė, jog jis turėjo teisę paskambinti 4 kartus per savaitę, kaip tai nustatyta BVK 33 straipsnyje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skambinti ir kalbėti telefonu, įskaitant internetinę telefoniją (vaizdo skambučius), atsižvelgiant į tai, kokios grupės sąlygomis jis atlieka bausmę, įstaigos nustatyta tvarka nuo pirmadienio iki šeštadienio nuo 9.00 val. iki 16.00 val. Kalėjime internetinės telefonijos įranga yra įrengta poilsio kambaryje, kuris neveikia sekmadieniais ir švenčių dienomis.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į įstaigos administraciją su prašymais dėl vaizdo skambučių kreipėsi 2023 m. liepos 5 d., nurodydamas pageidaujamą datą – 2023 m. liepos 14 d. nuo 15.00 val. iki 15.30 val., 2023 m. liepos 15 d. nuo 15.00 val. iki 15.30 val.; 2023 m. liepos 17 d., nurodydamas pageidaujamą datą, – 2023 m. liepos 21 d. nuo 15.00 val. iki 15.30 val., 2023 m. liepos 22 d. nuo 15.00 val. iki 15.30 val.; 2023 m. liepos 28 d., nurodydamas pageidaujamą datą, – 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuo 15.00 val. iki 15.30 val., 2023 m. rugpjūčio 5 d. nuo 15.00 val.; 2023 m. rugpjūčio 7 d., nurodydamas pageidaujamą datą, – 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuo 15.00 val. iki 15.30 val., 2023 m. rugpjūčio 12 d. nuo 15.00 val. iki 15.30 val.; 2023 m. rugpjūčio 16 d., nurodydamas pageidaujamą datą, – 2023 m. rugpjūčio 18 d. 14.30 val., 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuo 15.00 val. iki 15.30 val.; 2023 m. rugsėjo 4 d., nurodydamas pageidaujamą datą, – 2023 m. rugsėjo 8 d. nuo 16.00 val., 2023 m. rugsėjo 9 d. 14.30 val.; 2023 m. rugsėjo 11 d., nurodydamas pageidaujamą datą, – 2023 m. rugsėjo 29 d. nuo 15.00 val. iki 16.00 val., 2023 m. rugsėjo 30 d. nuo 14.00 val. iki 15.00 val.; 2023 m. rugsėjo 20 d., nurodydamas pageidaujamą datą, – 2023 m. spalio 27 d. 15.00 val., 2023 m. spalio 28 d. 14.00 val.; 2023 m. spalio 6 d., nurodydamas pageidaujamą datą, – 2023 m. spalio 13 d. 15.00 val. iki 16.00 val., 2023 m. spalio 14 d. nuo 14.30 val. iki 15.00 val. Prašymuose esančios žymos „sutvarkyta“ patvirtina, kad vaizdo skambučiai internetine telefonija pareiškėjui buvo suteikti. Pareiškėjas neneigė šių aplinkybių.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimo administraciją su prašymais ir skundais dėl skambinimo internetine telefonija (2023 m. birželio 23 d. (registruota 2023 m. birželio 27 d. Nr. NPS-23-12469), 2023 m. liepos 31 d. (reg. Nr. NPS-23-15398) ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. (reg. Nr. NPS-23-15487)), nurodydamas, kad pageidauja internetine telefonija naudotis nuo 18.00 val. iki 20.00 val. Tiek Kalėjimo administracija, tiek Tarnyba išnagrinėjo šiuos pareiškėjo skundus ir juos atmetė. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundais dėl Kalėjimo administracijos sprendimų.

10. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų, priėjo prie išvados, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Kalėjimo veiksmus. Teismo vertinimu, tokios išvados nepaneigia kiti pareiškėjo argumentai (pvz., Kalėjimo administracija piktybiškai siekė riboti jo teises, telefoniniai skambučiai yra brangesni nei internetinė telefonija) ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pateikta pozicija, kadangi, pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjas turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka skambinti artimiesiems 4 kartus per savaitę. Be to, pareiškėjas nepateikė kitų objektyvių duomenų, kad Kalėjimo administracija pažeidė jo teises ar teisėtus interesus. Iš Kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologų pažymos (2024 m. kovo 6 d. Nr. RV-23-2104) matyti, kad pareiškėjas nesikreipė į psichologus dėl nesuteiktos galimybės skambinti vaizdo skambučiu.

11. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimo administraciją ir Tarnybą su skundais dėl to, kad jam nėra užtikrinama teisė į vaizdo pasimatymus. Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 30 d. ir 2024 m. vasario 14 d. raštuose nurodė, kad, norint pasinaudoti teise gauti nuotolinį pasimatymą, reikia pateikti atsakingam pareigūnui prašymą, kuris bus patvirtintas atsižvelgiant į aplinkybes ir esančias laisvas vietas; pasimatymai vyksta pagal sudarytus grafikus, o dėl didelio pageidavimų kiekio nesant galimybės suteikti nuotolinį pasimatymą pareiškėjo norimu metu, pasiūloma alternatyvi data; pareiškėjas pageidavo vaizdo pasimatymų su broliu tik tam tikru laiku ir atsisakė kitų siūlomų pasimatymo datų; jis turi galimybę su broliu bendrauti internetine telefonija.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 20 d. kreipėsi į Kalėjimo viršininką su prašymu užregistruoti vaizdo pasimatymui 2023 m. rugpjūčio 26 d. 9.00 val.; 2023 m. spalio 2 d. – su prašymu užregistruoti vaizdo pasimatymui 2023 m. lapkričio 18 d. ir 25 d.; 2023 m. spalio 5 d. – su prašymu užregistruoti vaizdo pasimatymui 2023 m. lapkričio 24 d. Prašymuose yra žymos „priklauso“. Tai reiškia, kad vaizdo pasimatymai pareiškėjui buvo suteikti. Pareiškėjas skunde nenurodė kitų konkrečių datų ir aplinkybių, kada jis kreipėsi į Kalėjimo administraciją su prašymais dėl vaizdo pasimatymų organizavimo ir konkrečiai kada Kalėjimo administracija atsisakė tai padaryti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas su atitinkamo turinio skundais kreipėsi į teismą ir ginčijo Kalėjimo bei Tarnybos šiuo klausimu priimtus sprendimus. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

13. Teismas nurodė, kad, nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas. Teismas papildomai pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo laikomas kitokiomis sąlygomis negu kiti asmenys, taip pat kad atsakovo atstovas sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

III. 14. Pareiškėjas V. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus, t. y. priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde teismui išdėstytus nusiskundimus ir tvirtina, kad dėl nurodytų pažeidimų jam kilo problemų dėl resocializacijos, neigiamų išgyvenimų. Pareiškėjas teigia, kad ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2024 m. vasario 20 d., kai jis padavė skundą teismui. Pareiškėjas teismui buvo pateikęs įrodymus (be kita ko, Kalėjimų administracijos ir Tarnybos atsakymus į jo skundus, Seimo Kontrolieriaus raštą), patvirtinančius jo subjektinių teisių pažeidimą. Pareiškėjas tvirtina, kad Kalėjime yra daug nuteistųjų, kurie nori pasinaudoti vaizdo skambučiais ir vaizdo pasimatymais, tačiau Kalėjime tam nėra sudaryta pakankamai galimybių (pvz., yra daugiau nei 800 nuteistųjų, bet vaizdo pasimatymams ir vaizdo skambučiams įrengta tik po 1 kabiną). Jeigu yra priimtas įstatymas, tai turi būti skirtas finansavimas tam, kad kuo daugiau nuteistųjų galėtų bendrauti su savo artimaisiais.

16. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 7 d. pateikė teismui apeliacinio skundo papildymą, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas teigia, kad teismas nesurinko ir neišreikalavo iš įstaigų visų reikalingų dokumentų apie tai, kaip sudaromas tvarkaraštis naudotis vaizdo skambučiais ir vaizdo pasimatymais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2021 metų veiklos ataskaitoje padarytas išvadas dėl nuteistųjų laikymo sąlygų (Šiaulių tardymo izoliatoriaus kontekste). Pareiškėjas apžvelgia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl asmenų lygybės principo ir kt. Pareiškėjas pakartoja, kad dėl nurodytų pažeidimų jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta, bet teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kuri kilo pareiškėjui dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų Kalėjime laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2024 m. vasario 20 d., atlyginimo priteisimo.

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija, susipažinusi su tikrinamu teismo sprendimu, akcentuoja, kad ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

20. ABTĮ 56 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Šiame kontekste pažymėtina, kad nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto (ne) buvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-223-552/2024).

21. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, atkreipia dėmesį į tai, kad ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2024 m. vasario 20 d. (skundo data). Nepaisant to, atsakovas (jo atstovas) į bylą pateikė dokumentus apie pareiškėjo prašymus ir jam suteiktas galimybes paskambinti tik iki 2023 m. spalio mėn. (vėliausias prašymas – 2023 m. spalio 6 d.), t. y. Tarnybos 2023 m. spalio 18 d. raštą Nr. 1S-5911 „Dėl informacijos pateikimo“ su priedais, skirtus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui. Iš bylos medžiagos nematyti, kad pirmosios instancijos teismas kreipėsi į atsakovo atstovą, informuodamas, jog pateikti dokumentai (įrodymai) nėra pakankami teisingai išnagrinėti bylą, ir įpareigodamas pateikti dokumentus (įrodymus) dėl viso ginčui aktualaus laikotarpio. Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nesudaroma galimybė paskambinti jo artimiesiems patogiu metu (nuo 18.00 val. iki 20.00 val.), ir apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kad pareiškėjo argumentai (pvz., dėl pareiškėjo finansinių galimybių, dėl Seimo kontrolieriaus pateikto vertinimo) nepaneigia teismo padarytos išvados ir kad pareiškėjas neapskundė Kalėjimo administracijos sprendimų dėl jo prašymų ir skundų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nėra pakankamų objektyvių įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjui visą ginčui aktualų laikotarpį buvo tinkamai užtikrinama teisė paskambinti 4 kartus per savaitę.

22. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje yra pareiškėjo 2023 m. liepos 20 d. prašymas užregistruoti vaizdo pasimatymui 2023 m. rugpjūčio 26 d. 9.00 val. (žyma: „Suteikti“), 2023 m. spalio 2 d. prašymas užregistruoti vaizdo pasimatymui 2023 m. lapkričio 18 d. ir 25 d. (ant prašymo yra kitos spalvos tušinuku užrašyta kita pasimatymo data – 2023 m. lapkričio 3 d.; žyma: „Suteikti“) bei 2023 m. spalio 5 d. prašymas užregistruoti vaizdo pasimatymui 2023 m. lapkričio 24 d. (žyma: „Suteikti“). Šie prašymai taip pat yra pateikti teismui kaip Tarnybos 2023 m. spalio 18 d. rašto Nr. 1S-5911 „Dėl informacijos pateikimo“ priedai. Iš bylos medžiagos nematyti, kad pirmosios instancijos teismas kreipėsi į atsakovo atstovą, informuodamas, jog pateikti dokumentai (įrodymai) nėra pakankami teisingai išnagrinėti bylą, ir įpareigodamas pateikti dokumentus (įrodymus) dėl viso ginčui aktualaus laikotarpio. Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad kiti jo prašymai suteikti vaizdo pasimatymus buvo netenkinti (nepriimti), nes nebelikdavo laisvų vietų tokiam pasimatymui (pareiškėjas ypač akcentavo 2023 m. rugpjūčio 1 d. teiktą prašymą dėl vaizdo pasimatymų rugsėjo mėn.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nėra pakankamų objektyvių įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjui visą ginčui aktualų laikotarpį buvo tinkamai užtikrinama teisė gauti 3 pasimatymus per mėnesį.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime visiškai nepasisakė dėl kitų pareiškėjo nusiskundimų, t. y. dėl to, kad pareiškėjas, atvykęs į Kalėjimą, iki šiol (skundo pateikimo dienos) nebuvo supažindintas su bausmių atlikimo tvarka, savo teisėmis ir pareigomis, draudimais, bei dėl to, kad pareiškėjas susidūrė su sunkumais pasinaudoti ribota interneto prieiga (pvz., Kalėjime internetas normaliai neveikia, būna sugedęs po mėnesį ir ilgiau, taip pat sunku prieiti prie interneto prieigos, nes daug nuteistųjų vaikšto prie telefono aparato).

24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl neišreikalavo visų ginčui aktualių įrodymų ir jų neįvertino, taip pat tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo nurodytų pažeidimų, ir todėl tinkamai nemotyvavo tikrinamo sprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl tikrinamas teismo sprendimas yra naikintinas (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje turi būti išsireikalauti papildomi duomenys (dokumentai) ir kad byla turi būti nagrinėjama aspektais, kurie nebuvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, taip pat siekiant nepažeisti ginčo šalių teisės į apeliaciją, administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius