2020-06-17 Nr. AB-12410-3-63-3-00027-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2173-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00027-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B., L. G., M. S., G. L., R. R.-M., D. S., M. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. B., L. G., M. S., G. L., R. R.-M., D. S., M. J. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (16.2)-2D-17607 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo vykdymo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), 2) įpareigoti atsakovą nustatyti neteisėtus statybos darbus atlikusius asmenis ir nustatyti neteisėtus statybos darbus atlikusiems asmenims įpareigojimus atstatyti iki neteisėtos statybos darbų buvusius ūkinius pastatus – sandėlius (jų dalis).

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Atsakovas, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4380-386/2018, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymą, kuriuo pareiškėjai prašė imtis veiksmų nustatant asmenis, atlikusius galbūt neteisėtus statybos darbus, ir įpareigoti atstatyti išardytus-nugriautus ūkinius pastatus – sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo statiniai). Skundžiamu sprendimu minėtas prašymas netenkintas konstatavus, kad atlikti griovimo darbai negali būti laikomi savavališkais. Namui (duomenys neskelbtini), priskirtoje teritorijoje egzistavę ginčo statiniai laikytini tiek namo (duomenys neskelbtini), tiek namo (duomenys neskelbtini), priklausiniais bei buvo naudojami abiejų namų gyventojų ir nuosavybės teisių į juos registravimo procedūros šiuo metu yra nepasibaigusios.

2.2. Atsakovas nevertino pareiškėjų pateiktų įrodymų, patvirtinančių Ginčo statinių atskirų dalių ir pamatų egzistavimą patikrinimo vietoje iki jų nugriovimo-išardymo. Skundžiamame sprendime nustatyta, kad pagal galimo pažeidimo dieną galiojančius teisės aktus Ginčo statiniai priskirtini II nesudėtingųjų statinių grupei, todėl tokių statinių griovimui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovas turėjo įvertinti ir kitas esmines su statybos darbais susijusias aplinkybes, dėl kurių statyba (šiuo atveju griovimo darbai) yra negalima, t. y. aplinkybes, kad Ginčo statinių teisėto valdymo faktas apskritai nėra nustatytas, todėl statybos darbai yra atlikti asmenų, negalinčių būti statytojais. Ginčo statiniai nėra pripažinti bešeimininkiais. Skundžiamame sprendime taip pat nurodomi namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. 2 savininko paaiškinimai, kurie neatitinka tikrovės.

3. Atsakovo atstovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Inspekcijos Departamentas, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4380-386/2018 dalį dėl įpareigojimo Inspekcijai iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. skundą, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatyta: žemės sklype (duomenys neskelbtini), pietinėje sklypo dalyje yra gyvenamasis namas. Ūkinių pastatų ar jų pamatų nenustatyta, galimai likusios tik pamatų žymės (grioveliai). Buvusioje pamatų vietoje stovi medinė malkinė ir sandėliuojamos medinės gegnės. Duomenys užfiksuoti 2018 m. lapkričio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-3321.

3.2. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjais, kad Inspekcija, priimdama Sprendimą, tik selektyviai įvertino pareiškėjų pateiktus įrodymus. Patikrinimo metu buvo įvertintos prie pareiškėjų pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2016 m. liepos 12 d. (toliau – ir kadastrinių matavimų byla), kurios duomenyse (Pagalbinio pastato, jo dalių kadastro duomenys) nurodyta, kad pagalbiniai pastatai (duomenys neskelbtini), pažymėti 5I1ž, 6I1ž, 7I1ž, 8I1ž, 9I1ž, yra II grupės nesudėtingieji statiniai. Daiktų būklė – pažeistas. Taip pat įvertinti R. V. paaiškinimai, kad 1991 m. mediniai sandėliai, kuriuos sovietiniu laikotarpiu rajono gyventojai naudojo malkoms laikyti, sudegė ir niekada nebuvo atstatyti, nes niekada įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruoti kaip statiniai, jiems nebuvo nustatytos nuosavybės teisės. Šių nustatytų aplinkybių pakako įvertinti pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymo pagrįstumą ir priimti skundžiamą sprendimą.

3.3. Nėra ginčo dėl to, jog ginčo statiniai (mediniai sandėliukai) egzistavo. Taip pat teritorijų planavimo dokumente, t. y. Neringos savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. T1-226 patvirtintame detaliajame plane pažymėti sandėlių pamatai nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjai yra įgiję daiktines teises į nurodytus statinius. Be to, nėra nustatytas faktas, kad ginčo statiniai yra pastatyti teisėtai, nes tik į teisėtai pastatytus statinius asmuo gali įgyti teises. Aptariamu atveju ginčo statiniai nėra baigti formuoti ir nėra įregistruoti privalomi duomenys numatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje.

3.4. Nagrinėjamu atveju, nesant duomenų apie pareiškėjų įgytas nuosavybės teises į Ginčo statinius, keltinas klausimas dėl pareiškėjų subjektinių teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų apie tai, kaip statytojo nenustatymas pažeidžia pareiškėjų interesus, pateikta nėra. Nesant pareiškėjų subjektinių teisių pažeidimo, administracinė teisena nutrauktina. Inspekcija nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017) nuostatomis, pagalbinio ūkio pastatai (sandėliai) priskirtini II nesudėtingųjų statinių grupei ir tokių statinių griovimui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, ir, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, atlikti statinių griovimo darbai negali būti laikomi savavališkais, todėl Inspekcijos Departamentas neturi pagrindo imtis veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatose.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino Departamento Sprendimą, įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymą „Dėl savavališkai išardytų/nugriautų statinių ir įpareigojimo atstatyti savavališkai išardytus/nugriautus statinius“ (gauta 2017 m. lapkričio 2 d., reg. Nr. 3D-3597).

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos Departamento 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-17607 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo vykdymo“ ir atsakovo įpareigojimo nustatyti neteisėtus statybos darbus atlikusius asmenis bei nustatyti neteisėtus statybos darbus atlikusiems asmenims įpareigojimus atstatyti iki neteisėtos statybos darbų buvusius ūkinius pastatus – sandėlius (jų dalis).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2017 m. spalio 27 d. prašymu „Dėl savavališkai išardytų/nugriautų statinių ir įpareigojimo atstatyti savavališkai išardytus/nugriautus statinius“ (toliau – ir 2017 m. spalio 27 d. prašymas) kreipėsi į Inspekciją (Inspekcijoje gauta 2017 m. lapkričio 2 d., reg. Nr. 3D-3597) informuodami, kad adresu: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo atliekami neteisėti statinių ardymo ir griovimo darbai bei prašydami imtis veiksmų, nustatant asmenis, atlikusius neteisėtus statybos darbus, ir įpareigoti juos atstatyti išardytus-nugriautus pagalbinio ūkio paskirties statinius – ūkinius pastatus – sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini). Inspekcijos Departamentas 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (16.2)2D-16924 „Dėl statinių adresu (duomenys neskelbtini) nugriovimo“ atsakydamas į pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymą nurodė, jog iš prašyme nurodytų duomenų ir prie prašymo pridėtų dokumentų nustatyta, kad nugriauti statiniai priskirtini prie II grupės nesudėtingųjų statinių, kurių griovimui nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, be to, atkreipė dėmesį, kad prašyme nurodyti pagalbinio ūkio paskirties nesudėtingieji statiniai ir nuosavybės teisė į juos nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4380-386/2018, be kita ko, konstatavęs, jog atsakovas iš esmės nepriėmė jokio administracinio sprendimo dėl pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymo, įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymą.

7. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje skundžiamas sprendimas priimtas vykdant minėtą teismo sprendimą ir Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2018 m. lapkričio 15 d. pavedimą Nr. PS-43 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo vykdymo“. Skundžiamu sprendimu konstatuota, jog, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 30, 46 dalių, 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir STR 1.01.03:2017 15, 16, 19 punktų bei 2 lentelės 2 eilutės nuostatomis, Ginčo statiniai priskirtini II nesudėtingųjų statinių grupei ir tokių statinių griovimui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, todėl atlikti Ginčo statinių griovimo darbai negali būti laikomi savavališkais ir Departamentas neturi pagrindo imtis veiksmų, numatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatose. Atsakant į 2017 m. spalio 27 d. prašymo dalį dėl kaltų asmenų, atlikusių galbūt neteisėtus statybos darbus, nustatymo ir jų įpareigojimo atstatyti išardytus-nugriautus statinius, informuota, jog patikrinimo metu statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl Departamentas neturi pagrindo imtis veiksmų, numatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Pažymėta, jog ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jei konstatuojamas savavališkos statybos faktas ir surašomas savavališkos statybos aktas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui pateikiamas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalimis, įvertino pareiškėjų pateiktas nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas Nr. 23/9734; valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kuriuos Ginčo statinių nurodomas statusas – „Formuojamas“, nuosavybės teisės neįregistruotos; Neringos savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. T1-226 patvirtintą Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pagrindinį brėžinį, kuriame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažymėti pamatai (žemės sklypo Nr. 11-11a dalis); byloje pateiktas fotonuotraukas (nurodyta data – 2017 m. rugpjūčio 30 d., vieta – (duomenys neskelbtini)), kuriose matomi galbūt atliekami pamatų, dalies mūrinių sienų ardymo darbai; antstolio 2017 m. rugsėjo 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 184-17-22, kuriuo užfiksuoti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdai, kuriuose matomos tik galbūt buvusioje pamatų vietoje likusios žymės (grioveliai);

Inspekcijos 2018 m. lapkričio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-3321(16.2), kuriame nurodyta, jog ūkinių pastatų ar jų pamatų nenustatyta ir, kaip paaiškino patikrinime dalyvavęs vienas iš dalyvavusių gyventojų, yra likusios tik pamatų žymės (grioveliai), nurodyta, kad buvusioje pamatų vietoje stovi medinė malkinė ir sandėliuojamos medinės gegnės, pažymėta, jog kiti gyventojai nurodė, kad nuo 2005 m. seniūnė ir seniūnaitis pastoviai žodžiu klausdavo, kada bus sutvarkyta teritorija ir kad buvo duotas konteineris sutvarkyti statybines atliekas, teigiama, jog patikrinime dalyvavęs vienas iš dalyvavusių gyventojų nurodė, kad pamatus ardė nuotraukose nurodyta firma, teigiama, kad nugriautas buvęs lauko tualeto pastatas 2016 m. kadastrinių duomenų byloje nebuvo fiksuotas.

Teismas pažymėjo, kad skundžiamame sprendime papildomai nurodyta, jog R. V., buto (duomenys neskelbtini), savininkas, pateikė Inspekcijos Departamentui 2018 m. lapkričio 27 d. paaiškinimą (reg. Nr. 1D-16712), kuriame nurodė, kad mediniai sandėliai, kuriuos sovietiniu laikotarpiu rajono gyventojai naudojo malkoms laikyti, 1991 m. sudegė ir niekada nebuvo atstatyti, nes niekada įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruoti kaip statiniai, jiems nebuvo nustatytos nuosavybės teisės. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), be prieš 27 metus sudegusių sandėlių, buvo ir mūrinis lauko tualetas (neįregistruotas kaip statinys), kuris, įvedus miesto vandentiekį ir kanalizaciją, buvo nebenaudojamas pagal paskirtį daugiau kaip 20 metų, todėl apgriuvo ir daugelį metų gadino žemės sklypo estetinį vaizdą bei kėlė grėsmę aplinkiniams.

Dėl šio tualeto liekanų pašalinimo per seniūnaitį kreipėsi į Neringos miesto savivaldybę, tačiau dėl lėšų trūkumo liekanų pašalinimas buvo vis atidėliojamas, todėl su Neringos miesto savivaldybės miesto tvarkymo ir statybos skyriumi buvo sutarta, kad savo jėgomis pašalins medinių konstrukcijų liekanas, išveš kitas statybines atliekas (sudegusių sandėlių pamatų betono likučius bei iš aplinkinių sklypų sutemptą statybinį laužą), o savivaldybė pristatys statybinių atliekų konteinerius ir pasirūpins jų išvežimu.

9. Teismas nurodė, kad iš 2017 m. spalio 27 d. prašymo ir skundžiamo sprendimo bei pareiškėjų skundo teismui ir atsakovo atsiliepimo į šį skundą matyti, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Ginčo statiniai apskritai egzistavo. Remiantis pateiktų įrodymų visuma, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, jog buvo atlikti Ginčo statinių (jų dalių) griovimo-ardymo darbai. Teismas, įvertinęs Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalies, 90 nuostatas, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodomi Ginčo statinių griovimo darbai laikytini statyba. Teismas taip pat įvertino Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 14 dalies, Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53, 27.2 punkto, Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalies, STR 1.01.03:2017 nuostatas. Teismas nurodė, kad iš 2017 m. spalio 27 d. prašymo ir skundžiamo sprendimo bei pareiškėjų skundo teismui ir atsakovo atsiliepimo į šį skundą matyti, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Ginčo statiniai, vadovaujantis Statybos įstatymo ir STR 1.01.03:2017 nuostatomis, priskirtini nesudėtingųjų statinių II grupei – tai pripažįsta ir pareiškėjai, ir atsakovas. Teismas, įvertinęs Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, konstatavo, kad nesudėtingų statinių griovimui statybą leidžiantis dokumentas apskritai nėra privalomas. Atsižvelgdamas į tai, atmetė pareiškėjų argumentą, kad nugriaunant Ginčo statinius buvo pažeistas viešasis interesas, kadangi tai buvo atlikta be statybą leidžiančio dokumento.

10. Teismas taip pat vadovavosi Aprašo 2, 8, 33.6, 27, 28, 42, 49, 49.10 punktais, Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalimi, 13 straipsnio 4 dalimi, 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, 52 straipsniu, Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 50 punktu. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Skundžiamu sprendimu nenurodyta dėl NŽT sutikimo griauti Ginčo statinius.

11. Teismas taip pat sutiko su pareiškėjų argumentais, jog Statybos įstatyme yra įtvirtinti privalomi reikalavimai statinių, įskaitant ir nesudėtinguosius statinius, griovimui. Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad nesudėtingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. STR 1.05.01:2017 92 punkte nurodyta, kad statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento 11 priede nustatytais atvejais surašo deklaraciją ir Inspekcijai pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją. Skundžiamu sprendimu nepasisakyta dėl Ginčo statinių griovimo darbų užbaigimo deklaracijos. Taigi, patikrinimo metu nebuvo tikrinama, ar statytojas arba kitas asmuo turėjo teisę vykdyti minėtus statybos darbus, ar statyba ir jos užbaigimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų gauti atitinkamus sutikimus atlikti statybos darbus bei pateikti statybos užbaigimo deklaraciją. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 4–6 punktų, kuriuose nurodyta, jog Inspekcijos pareigūnas kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais kitų viešojo administravimo subjektų atstovais patikrinimo metu patikrina ar: statinio statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kai statinio projektas nėra privalomas; statybos metu teisės aktų nustatyta tvarka pildomi su statybos vykdymu susiję dokumentai; ar statybos dalyviai turi teisę užsiimti atitinkama statybos veikla.

12. Teismas, įvertinęs Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalies, Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės), 5 punkto 6 dalies (mažareikšmiai teisės aktų pažeidimai) nuostatas, nurodė, kad, nors minėti teisės aktų pažeidimai padaryti vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą, tačiau pagal šių Taisyklių 50.1.3 punktą, šie pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, kadangi nagrinėjamu atveju privaloma gauti rašytinį sutikimą dėl statybos iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje ir pamatų statymas-griovimas nepatenka į šiame punkte nustatytas išimtis.

13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, konstatavo, kad skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

14. Teismas, įvertinęs Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 11, 12, 13 dalių, Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies nuostatas, pažymėjo, kad Ginčo statinių griovimui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat, vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, nesudėtingų statinių griovimui nenustatytas statinio projekto rengimas, todėl pareiškėjų nurodomi atlikti Ginčo statinių griovimo darbai negali būti laikomi savavališka statyba. Teismas pabrėžė, kad įpareigojimas atstatyti (atkurti) nugriautus statinius (ar jų dalis) taikomas tik nustačius savavališkos atvejį (Priežiūros įstatymo 14 str. 2 d. 3–4 p.). Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjų išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą nustatyti neteisėtus statybos darbus atlikusiems asmenims įpareigojimus atstatyti iki neteisėtos statybos darbų buvusius ūkinius pastatus – sandėlius (jų dalis) laikė nepagrįstu. Teismas įpareigojo atsakovą dar kartą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš naujo nagrinėdamas minėtą prašymą turės pasisakyti dėl galimybės nustatyti statybos darbus atlikusius asmenis, atskirai dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atlikti šiuos veiksmus nepasisakė.

III. 15. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis dėl Inspekcijos Departamento 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-17607 panaikinimo ir dėl įpareigojimo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymą ir priimti naują sprendimą – skundo dalis dėl Inspekcijos Departamento 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-17607 panaikinimo ir įpareigojimo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymą atmesti, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl NŽT sutikimo griauti Ginčo statinius privalomumo. Nagrinėjamu atveju 2016 m. birželio 23 d. buvo atliekami Ginčo statinių kadastriniai matavimai. Iš Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje pateiktų fotofiksacijų matyti, kad Ginčo statinių pamatai 2016 m. birželio 23 d. nebuvo išardyti. Byloje taip pat pateiktos fotonuotraukos, kuriose nurodyta data – 2017 m. rugpjūčio 30–31 d. Šiose nuotraukose matomi galbūt atliekami Ginčo statinių pamatų, dalies mūrinių sienų ardymo darbai.

Taip pat byloje pateiktas antstolio 2017 m. rugsėjo 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 184-17-22, kuriuo užfiksuoti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdai, kuriuose matomi galbūt tik išardytų pamatytų žymės (grioveliai). Taigi galbūt neteisėtai atlikti griovimo darbai buvo vykdyti 2017 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ginčo statinių griovimo ardymo darbai buvo užfiksuoti 2017 m. rugpjūčio 30–31 d. 2017 m. rugpjūčio mėn. galiojusiame STR 1.05.01:2017 (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d.) 50 punkte buvo nustatyta, kad „statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai Reglamento 4 priede nurodytais atvejais, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka“.

Aptariamo STR 1.05.01:2017 4 priede įtvirtinti atvejai, kada privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą (1.2, 1.3, 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.8, 2 p.). Aptartame reglamentavime aiškiai nustatyta, kad žemės sklypo patikėtinio sutikimas privalomas tik tuo atveju, jei statybos darbai vykdomi nesuformuotame žemės sklype. Be kita ko, STR 1.05.01:2017 4 priede pateiktas sąrašas yra baigtinis. STR 1.05.01:2017 50 punkte įtvirtinta nuostata pakeista 2017 m. rugsėjo 18 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-777 ir nuo 2017 m. rugsėjo 20 d.

įsigaliojo 50 punkto redakcija įtvirtinanti privalomą žemės patikėtinio sutikimą, statant valstybinėje žemėje (nepriklausomai nuo to, ar žemės sklypas suformuotas, ar ne). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (galbūt neteisėti statybos darbai atlikti 2017 m. rugpjūčio mėn.) ginčo atveju taikytinos STR 1.05.01:2017 nuostatos galiojusios galbūt neteisėtos statybos momentu, t. y. STR 1.05.01:2017 nuostatos galiojusios iki 2017 m. rugsėjo 20 d. Ginčo atveju aktualaus STR 1.05.01:2017 nuostatose aiškiai įtvirtini atvejai, kada privalomas žemės sklypo patikėtinio sutikimai.

Nagrinėjamu atveju nei vienas iš STR 1.05.01:2017 4 priede įtvirtintų atveju nenustatytas. Žemės sklypas, kuriame buvo ginčo statiniai, yra suformuotas, todėl statybos darbų atlikimui neprivalomas žemės sklypo patikėtinio sutikimas, be to, griaunant statinį visos statinio konstrukcijos nuardomos, joks naujas objektas nesukuriamas, todėl poreikis gauti valstybės žemės patikėtinio sutikimą naudotis valstybine žeme statinio naudojimo trukmei objektyviai neegzistuoja. Inspekcijos vertinimu, klausimo dėl žemės sklypo patikėtinio sutikimo privalomumo, kai jis nėra privalomas, aptarinėjimas ir analizavimas nagrinėjant pareiškėjų prašymą yra akivaizdžiai perteklinis ir jokios teisinės reikšmės ginčo atveju neturi, todėl Inspekcija šio aspekto (t. y. dėl žemės patikėtino sutikimo privalomumo) nevertino ir nepasisakė.

15.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo atveju Inspekcija turi įvertinti ginčo statinių griovimo darbų užbaigimo deklaraciją. Teismas šios išvados priėjo išsamiai neišanalizavęs Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje ir STR 1.05.01:2017 92 punkte įtvirtintas nuostatas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas nugriauti statinį privalomas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Inspekcijos privalomąjį nurodymą arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Inspekcijos privalomuosius nurodymus rengiami tik Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.4 punkte detalizuojamas dokumentų, kurie turėtų būti teikiami kadastro tvarkytojui, sąrašas. Jeigu statiniui griauti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kartu su prašymu turi būti pateikta Inspekcijos išduota pažyma apie statinio nugriovimą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytos formos pažyma, patvirtinanti nekilnojamojo daikto žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą. Jeigu statiniui griauti nereikia statybą leidžiančio dokumento, kartu su prašymu turi būti pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, parengta matininkų, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje, kurioje užfiksuotas statinio žuvimo faktas ir statytojo surašyta deklaracija, kaip nurodyta Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje.

Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą (toliau – ir Deklaracija) rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1V-152 „Deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą rekvizitus“. Taip pat STR 1.05.01:2017 105 punkte nustatyta, kad aktas ir Deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamo turto registre. Nesudėtingų statinių statybos užbaigimas surašant Deklaraciją nėra privalomas.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje statytojams (užsakovams) suteikta teisė pasirinkti ar statybą užbaigti surašant Deklaraciją ar statybą užbaigti Deklaracijos nesurašant. Daiktinių teisių įregistravimas priklauso nuo paties asmens siekiančio įgyti nuosavybes teises į daiktą valios. Teisės aktuose nėra įtvirtinta prievolė nesudėtingųjų statinių Deklaracijas teikti Nekilnojamo turto registrui, kaip jau aptarta, ši teisė yra subjektinė ir išimtinai priklauso tik nuo statytojo valios. Nagrinėjamu atveju Deklaracijos reikalingumo klausimas nebuvo vertinamas dėl keleto priežasčių: pirma, nesudėtingų statinių griovimui neprivalomas statybos leidimas, antra, statybos užbaigimo Deklaracija nėra privaloma, ir trečia, daiktinės teisės į ginčo statinius nėra įregistruotos, todėl Deklaracijos surašymas būtų netikslingas.

Inspekcijos nuomone, statybos užbaigimo procedūrų atitiktis teisės aktų reikalavimams neturi reikšmės nagrinėjant pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymą, kadangi statybą leidžiantis dokumentas ginčo statinių griovimui nebuvo privalomas.

16. Pareiškėjai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjai atsiliepime nurodo, kad:

16.1. Nesutikdamas su teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju yra privalomas valstybinės žemės sklypo patikėtinio – NŽT – sutikimas, atsakovas remiasi tik STR 1.05.01:2017 50 punktu ir jo 4 priedu, tačiau nesivadovauja Statybos įstatymo 27 straipsniu. STR 1.05.01:2017 4 priede nustatyti atvejai, kai statyba yra galima neturint nuosavybės teisės į žemės sklypą ar nevaldant jo kitais pagrindais. Nei vienas iš STR 1.05.01:2017 4 priedo atvejų neatitinka nagrinėjamos situacijos byloje. STR 1.05.01:2017 50 punktas turi būti aiškinamas taip, kad, nesant STR 1.05.01:2017 4 priedo atvejų, visais atvejais yra privalomas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas statybos darbams atlikti. Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatytos išimtys, kada toks sutikimas nereikalingas, tačiau nagrinėjamas atvejis nepriskirtinas nei vienai šioje dalyje nurodytai išimčiai. STR 1.05.01:2017 50 punkto redakcija, galiojusi statinių griovimo metu (2017 m. rugpjūčio 30–31 d.), suformuluota sudėtingai, galbūt neaiškiai, tačiau, sistemiškai vertinant galiojusį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad visais statybos atvejais, išskyrus Statybos įstatyme nurodytas išimtis, yra reikalingas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. STR 1.05.01:2017 50 punkto redakcija buvo patikslinta nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., tačiau iš esmės nepakeitė prieš tai galiojusio reglamentavimo. Atsakovas apskritai nenustatė, kas nugriovė ginčo statinius, t. y. jis nenustatė, kas realiai buvo statytojas, nors tokia pareiga jam kyla pagal jam priskirtą kompetenciją atlikti statybos valstybinę priežiūrą. Nenustatęs, koks subjektas nagrinėjamu atveju buvo statytojas, atsakovas apskritai negali tinkamai įvertinti, kokie dokumentai yra reikalingi ginčo statinių griovimui.

16.2. Statybos įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta, kokios privalomos sąlygos turi būti įvykdytos statytojo teisei įgyvendinti. Viena iš sąlygų – statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (3 str. 2 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuosavybės teisės į ginčo statinius dar nebuvo įregistruotos. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenis, ginčo statinių statusas „formuojamas“, tačiau iš šių duomenų yra aišku, kad nuosavybės teisės įregistravimas yra galimas abiejų gyvenamųjų namų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – butų savininkams. Pagal bylos duomenis taip pat nustatyta, kad jokiems subjektams nėra suteikta teisė valdyti ir naudoti Ginčo statinius kitais pagrindais. Taigi nagrinėjamu atveju statytojo teisė į ginčo statinius apskritai negalėjo būti įgyvendinta. Tokie veiksmai būtų galimi tik įregistravus nuosavybės teisę į statinius ar pripažinus statinius bešeimininkiais ir perdavus juos valstybės (savivaldybės) nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad, pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, statyba yra draudžiama. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja subjektas, turintis teisę atlikti statybos darbus – nugriauti statinius. Be to, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenis Ginčo statiniai yra priskirtini abiems gyvenamiesiems namams – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, ginčo statinių griovimo atveju buvo privaloma gauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų rašytinius sutikimus.

16.3. Statytojo teisė yra siejama ne tik su statybą leidžiančio dokumento turėjimu, bet ir kitomis sąlygomis, kurias turi atitikti subjektas, atliekantis statybos veiksmus. Atsakovo pateikiamas siaurinamasis statytojo teisės aiškinimas neatitinka Statybos įstatymo ir statybos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų. Neteisėta statyba pripažintina ne tik tuo atveju, kai nustatoma, kad buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas, bet ir tuo atveju, kai nustatoma, kad subjektas, atlikęs statybos veiksmus, neturi teisės būti statytoju, kadangi pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą imperatyvią normą tokia statyba apskritai yra draudžiama. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju statytojas neprivalėjo pateikti deklaracijos apie statybos užbaigimą. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, nesudėtingųjų statinių statybos atveju yra privalomas deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymas. Atsakovas siaurinamai aiškina šią Statybos įstatymo nuostatą, neskirdamas nesudėtingųjų statinių nuo kitų statinių, kuriems nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, nesudėtingųjų statinių statybos atveju statytojas neturi teisės pasirinkti, ar surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, ar nesurašyti.

16.4. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta savavališka statyba, kadangi statybą leidžiantis dokumentas nagrinėjamu atveju neprivalomas. Toks savavališkos statybos termino aiškinimas sudarytų galimybę bet kokiems asmenims, neturintiems statytojo teisės, atlikti statybos veiksmus. Sistemiškai aiškinant Statybos įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad savavališka statyba laikytini ir tie atvejai, kai atlikti statybos veiksmai, neturint statytojo teisės, t. y. kai subjektas, atliekantis statybos veiksmus, neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Taigi, jeigu nustatoma, kad statyba yra draudžiama, tai turi būti pripažinta, kad statyba yra neleidžiama apskritai, todėl nepaisant to, ar tokiems statybos darbams yra reikalingas statybą leidžiamas dokumentas, ar jis nereikalingas, statyba turi būti pripažįstama savavališka. Kitaip aiškinant šias Statybos įstatymo nuostatas, būtų nepagrįstai siaurinama savavališkos statybos sąvoka, toks aiškinimas neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, sudarytų prielaidas pažeisti statinių savininkų teises netaikant atsakomybės už tokius pažeidimus.

16.5. Nors pareiškėjai, siekdami operatyvaus ginčo išnagrinėjimo Departamente iš naujo, neteikė apeliacinio skundo dėl teismo motyvuojamosios dalies, kurioje pateikiami argumentai, kad ginčo statinių nugriovimo atvejis negali būti pripažintas savavališka statyba, kadangi tokių statinių griovimui nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau pareiškėjai nesutinka su šiais teismo sprendime išdėstytais argumentais. Remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, teisingumo ir protingumo principais, savavališkos statybos atvejis turi būti pripažintas ir tuo atveju, kai statyba yra draudžiama Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismui kylant abejonių dėl savavališkos statybos termino aiškinimo, pareiškėjų manymu, būtų pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies, kurioje nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, ta apimtimi, kuria šioje dalyje nėra nustatyta, kad savavališka statyba pripažintina ir tuo atveju, kai statyba yra draudžiama, atitikties Konstitucijos 23 straipsniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-17607 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo vykdymo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą nustatyti neteisėtus statybos darbus atlikusius asmenis ir nustatyti neteisėtus statybos darbus atlikusiems asmenims įpareigojimus atstatyti iki neteisėtos statybos darbų buvusius ūkinius pastatus – sandėlius (jų dalis) pagrįstumo.

18. Nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad Inspekcija yra statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, šią veiklą vykdanti pagal Priežiūros įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytą jos kompetenciją ir tvarką (Priežiūros įstatymo 1 str. 1 d., 8 str. 1 d.). Statybos valstybinė priežiūra apima, be kita ko, asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesais, nagrinėjimą (Priežiūros įstatymo 8 str. 2 d. 9 p.).

19. Skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja Priežiūros įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 25 str. 1 d.), o jų (skundų ar pranešimų) dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija (Priežiūros įstatymo 25 str. 10 d.). Skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui (Priežiūros įstatymo 25 str. 11 d.).

20. Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Inspekcijoje tvarką nustato Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės, patvirtintos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Aptarnavimo taisyklės). Pažymėtina, kad nagrinėjamam ginčui taikytinos Aptarnavimo taisyklių normų redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 14 d.: Inspekcijos viršininko 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-38 nustatyta, kad Inspekcijos administraciniai sprendimai, priimti iki 2019 m. balandžio 14 d., skundžiami vadovaujantis iki įsakymo Nr. 1V-38 įsigaliojimo galiojusia tvarka, o prašymai, skundai, pateikti Inspekcijai iki 2019 m. balandžio 14 d., taip pat nagrinėjami vadovaujantis iki įsakymo Nr. 1V-38 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

21. Dokumento, kuriuo asmuo / asmenys kreipiasi į Inspekciją, rūšį – prašymas, skundas ar pranešimas, o tuo pačiu – ir jo nagrinėjimo tvarką bei asmens turimų teisių apimtį tokioje procedūroje, apsprendžia prašomo spręsti klausimo pobūdis: prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į Inspekciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą, dokumentą, jo kopiją, nuorašą ir t. t.; skundas – asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti; pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Aptarnavimo taisyklių 5 p.).

22. Nors ginčo atveju pareiškėjai, namo (duomenys neskelbtini), kurio butų savininkai, į Inspekciją kreipėsi su dokumentu, įvardytu prašymu, šis dokumentas, įvertinus prašomo spręsti klausimo pobūdį, yra skundas: pareiškėjai skundžiasi dėl valstybei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliekamų statinių – sandėlių – pamatų ir vieno sandėlio dalies, kurių dalis yra namo (duomenys neskelbtini), priklausiniai ir kurių nuosavybės registravimo procedūra vyksta, ardymo ir griovimo darbų.

Teikiant skundą ir (ar) pranešimą, jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai (Priežiūros įstatymo 25 str. 1 d.). Ginčo atveju pareiškėjai dokumentų, patvirtinančių jų nuosavybės ar kitokias teises į žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvusių statinių (sandėlių) dalis – pamatų ir vieno sandėlio dalį, nepateikė, o procedūros, kuriose pareiškėjai (ar dalis iš jų) siekė pakeisti teritorijos, į kurią patenka žemės sklypai (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius bei įregistruoti nuosavybės teises, kaip nustatyta Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, yra baigtos:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-605-602/2019 paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, netenkintas pareiškėjų G. L., R. R.-M. ir D. S. reikalavimai: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 13SD‑1337‑(14.13.104) „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“, kuriuo netenkintas pareiškėjų prašymas išformuoti ir išregistruoti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);

NŽT 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. ISS‑219-(8.5), kuriuo netenkintas pareiškėjų 2016 m. rugsėjo 19 d. prašymas dėl NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 13SD-1337-(14.13.104.) panaikinimo bei įpareigoti atsakovą pareiškėjų skundą išnagrinėti iš naujo; įpareigoti NŽT priimti sprendimą pertvarkyti valstybinės žemės sklypus, atstatant jų ribas, kurios galiojo iki Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 151, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos, kurioje yra ir sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detalusis planas, patvirtinimo ir įpareigoti NŽT pateikti duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui sklypui, kuris apimtų iki 2016 m. lapkričio 17 d. detaliojo plano patvirtinimo įregistruotų valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijas, registruoti;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1706-442/2019 paliktas nepakeistas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjų skundas, kuriame reikšti reikalavimai panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimus bei įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti ūkinį pastatą – sandėlius, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinį ir pareiškėjų nuosavybės teises į 7/11 dalis šio priklausinio (po 1/11 dalį).

Taigi įrodymai, kad statybos darbai, vykdyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažeidžia pareiškėjų teises ar teisėtus interesus, nėra pateikti.

23. Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimą, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą dėl statybos proceso pažeidimų, 2018 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (16.2)-2D-17607 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo vykdymo“, kuriame konstatuota, jog patikrinimo metu statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo imtis veiksmų, numatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, skundžiamu 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu iš dalies tenkinę pareiškėjų skundą, panaikino Departamento Sprendimą ir įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymą „Dėl savavališkai išardytų/nugriautų statinių ir įpareigojimo atstatyti savavališkai išardytus/nugriautus statinius“. Kadangi įrodymai, kad statybos darbai, vykdyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažeidžia pareiškėjų teises ar teisėtus interesus, nėra pateikti, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. (16.2)-2D-17607 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo vykdymo“ yra susijęs su jų teisėmis ar teisėtais interesais ir pareiškėjai turi teisę į reikalavimo dėl šio administracinio akto panaikinimo tenkinimą, dėl ko ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta ir yra keistina.

24. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymą „Dėl savavališkai išardytų/nugriautų statinių ir įpareigojimo atstatyti savavališkai išardytus/nugriautus statinius“ vertinant ne kaip skundą, o kaip pareiškimą, Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-17607 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo vykdymo“ teisminė patikra pareiškėjo skundo pagrindu negalėtų būti vykdoma: ABTĮ, kuris su Priežiūros įstatymo normomis, reglamentuojančios su šio įstatymo tikslais ir uždaviniais susijusius procesinius klausimus, nustato bylų dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų nagrinėjimo tvarką, numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 55 str. 1 d.). Kadangi Priežiūros įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatyta, kad asmuo, pagal kurio pateiktą pranešimą, t. y. rašytinį kreipimąsi į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, pradėtoje administracinėje procedūroje priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą galėtų ginčyti teisme, tokia byla, t. y. pagal tokio pareiškėjo skundą, nenagrinėtina teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 p.).

25. Atsižvelgiant į aptartą, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria tenkinta pareiškėjų skundo dalis, naikintina ir ši pareiškėjų skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria, tenkinus pareiškėjų A. B., L. G., M. S., G. L., R. R.-M., D. S., M. J. skundo dalį, panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. (16.2)-2D-17607 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018-10-05 sprendimo vykdymo“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iš naujo įpareigota išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymą „Dėl savavališkai išardytų/nugriautų statinių ir įpareigojimo atstatyti savavališkai išardytus/nugriautus statinius“ (gauta 2017 m. lapkričio 2 d., reg. Nr. 3D-3597), ir šią pareiškėjų skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė