2021-02-24 Nr. CB-1805-2-06-3-04105-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-937

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04105-2019-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. vasario 17 d. gautu ieškovės L. K. (G.) kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių padarinių, neturtinės žalos atlyginimo ir skolos priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. sausio 15 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Norinta“ ieškinys ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – UAB „Norinta“ ieškinys tenkintas priteisiant įmonei iš ieškovės L. K. (G.) ir atsakovo M. G. 20 000 Eur skolos, 364 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Z. V. pobūdžio nustatymo, įmonių akcijų rinkos vertės nustatymo, kompensacijų priteisimo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą minėto sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad tarp ieškovės, atsakovo ir UAB „Norinta“ atsirado vartojimo rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.672–6.680 straipsniai), pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą̨ (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnyje), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, t. y. išvadas padarė, nesant tinkamų, patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų trečiojo asmens nurodytas faktines aplinkybes.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Skundo argumentais dėl netinkamai taikytų materialiosios ir proceso teisės normų kvestionuojamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo, tačiau tai nėra pagrindas kasacijai; skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė bei pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde taip pat nesuformuluota teisės problema, kuri būtų svarbi ne tik šiai konkrečiai bylai, bet turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl rangos teisinių santykių, taip pat dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo yra nuosekli ir išplėtota.

Atrankos kolegija taip pat pažymi, kad, remiantis CPK 347 straipsnio 4 dalimi, prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus. Nagrinėjamu atveju ieškovė prie kasacinio skundo nepridėjo įrodymų apie 458 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), taip pat nepateikė prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, taip pat už kasacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies reikalavimų, priimti atsisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas