2026-01-07 Nr. AB-571-3-62-3-01229-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-48-815/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01229-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad, atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Įstaiga) baudos izoliatoriuje, 3-ioje ir 4-oje kamerose, atitinkamais laikotarpiais nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. liepos 29 d. (iš viso 13 dienų), buvo grubiai pažeidžiamos jo teisės. Pareiškėjas teigė, kad: kamerose buvo nemalonus kvapas, išpuvę, išlūžę langai, ištrupėję, sutrūkinėję ir apipeliję sienos bei lubos, daugelyje vietų ištrupėjusios grindys, radiatoriai pasenę ir surūdiję, geležinės, išlūžusios lovos, surūdiję stalai ir kėdės, pasenę, nemalonaus kvapo čiužiniai, suplyšusios pagalvės. Taip pat apgailėtinos būklės radijo taškai, tekdavo rankomis sujunginėti laidus, iš krano bėgo tik šaltas vanduo, todėl buvo neįmanoma nusiprausti veido ir išsivalyti dantų; sanitarinio mazgo stakta ir durys išlūžusios ir sukrypusios, klozetas apdaužytas, sienose nebuvo elektros kištukinių lizdų (jie išdraskyti), nebuvo vėdinimo sistemos, patalpos rūkymui, kiti nuteistieji rūkydavo viduje, kamerų plotas neatitiko keliamų reikalavimų, norint pasikviesti pareigūną tekdavo daužyti kameros duris, į lauką išvesdavo tik vieną kartą per dieną. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, privatumas naudojantis dušu, tinkamas higienos normų laikymasis.

3. Gyvendamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, buvo pažeistas orumas, negalėjo pailsėti, ramiai miegoti, pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, jaučia padidėjusią baimę aplinkai. Pareiškėjas nurodė teismų praktiką, pagal kurią iš valstybės reikalaujama organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus. Nurodė tarptautinės teisės aktus, pagal kuriuos nei vienas sulaikytas ar kalinamas asmuo neturi būti kankinamas, ar su juo žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi.

4. Pareiškėjas teigė, kad kamerų ploto pateikti negali, Įstaigos administracijai skundų dėl kalinimo sąlygų neteikė, į psichologus nesikreipė, viską išgyveno savyje. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino, kad prašo neturtinę žalą priteisti ir už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. balandžio 24 d., prašė skundą tenkinti.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, ir Lietuvos kalėjimų tarnyba), su pareiškėjo skundu nesutiko.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui tekęs patalpos plotas buvo pakankamas, lovos buvo tinkamos naudoti, techniškai tvarkingos. Įstaiga rūpinasi nuteistųjų minkštuoju lovų inventoriumi, esant reikalui, nedelsiant pakeičia. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Įstaigą dėl minkštojo inventoriaus keitimo nesikreipė.

7. Atsakovas teigė, kad sanitarinio mazgo durų stakta ir durys tvarkingos, nesukrypusios ir neišlūžusios, lovos, stalai, kėdės tvarkingi, nesulūžę, metalinis inventorius, esant poreikiui, padengiamas antikoroziniu gruntu, todėl rūdys negali kauptis, o kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, grindys betoninės, lygios, neištrupėjusios. Nuteistiesiems išduodamos valymo priemonės ir yra sudarytos sąlygos patiems rūpintis gyvenamųjų patalpų švara ir tvarka – tokią imperatyvią pareigą nustato teisės aktai. Pagal galiojančius teisės aktus karštą vandenį tiekti į kameras nėra privaloma. Klozetai kamerose yra tvarkingi, pareiškėjas nenurodė, kad klozetu naudotis negalėjo, todėl prašė šią aplinkybę laikyti deklaratyvia. Įstaiga užtikrina tinkamą langų būklę, kamerose langai tvarkingi, plastikiniai, jei sugadinami, nedelsiant tvarkomi. Pareiškėjas dėl netvarkingų langų į Įstaigos administraciją nesikreipė. Kamerose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti per langus. Pareigūnų iškvietimo sistema kamerose buvo ir yra įrengta. Pareiškėjas į Įstaigos administraciją dėl galimai sugedusios pareigūnų iškvietimo sistemos nesikreipė, nenurodė, kada tiksliai toks gedimas buvo, o administracija gedimo nešalino.

8. Įstaigoje užtikrinamas tinkamas elektros instaliacijos įrengimas, nors neretai nuteistieji, pašalindami sienose esančius kištukinius lizdus, išplėšę laidus, gamina savadarbius elektros prietaisus. Gavus pranešimą apie gedimus ar netvarkingus kištukinius lizdus, jie nedelsiant tvarkomi. Kamerose nuteistiesiems rūkyti draudžiama ir apie tai paskelbta prie įėjimo į pastatą, būrio patalpų koridoriuose esančiuose stenduose. Kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Teisės aktai nenumato prievolės įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas. Dėl kitų nuteistųjų rūkymo patalpose ar ne tam skirtose vietose į Įstaigos administraciją pareiškėjas nesikreipė.

9. Atsakovas paaiškino, kad teisės aktai nenumato privalomo radijo taško kamerose įrengimo, tačiau, siekdama gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas, Įstaiga radijo taškus įrengė ir ne kartą atnaujino, todėl pareiškėjas nepagrįstai išreiškia nepasitenkinimą dėl radijo taškų būklės. Atsakovas taip pat įvertino, kad nėra duomenų apie pareiškėjo teiktus skundus kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise. Nesikreipimas į Įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas atsakovui leido teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, itin intensyvaus neigiamo poveikio jam nesukėlė. Į Įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, pareiškėjas taip pat nesikreipė. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.

10. Atsakovas apibendrino, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą, neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) tokią žalą jam padarė, todėl skundas yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat prašė taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.

II. 11. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. liepos 29 d. jo nurodomais atitinkamais laikotarpiais Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (Įstaiga) baudos izoliatoriuje.

13. Teismas nurodė, kad skunde, kuris buvo priimtas nagrinėti, pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. liepos 29 d. (13 dienų). Teismo posėdyje, vykusiame 2025 m. sausio 7 d., pareiškėjas nurodė, kad prašo neturtinę žalą priteisti ir už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundo aplinkybių tikslinimą pareiškė 2025 m. sausio 7 d. teismo posėdyje, t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą skundo aplinkybėms patikslinti, todėl teismas padarė išvadą, kad minėtas skundo tikslinimas negali būti priimtas nagrinėti ir vertintinas kaip nepatenkantis į nagrinėjamo ginčo ribas, kurios apibrėžtos pareiškėjo pateiktu ir teismo priimtu skundu. Dėl nurodytų priežasčių teismas nevertino pareiškėjo motyvų, jog jis neturtinę žalą patyrė ir laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. balandžio 24 d., kaip išeinančių už nagrinėjamo ginčo ribų, ir dėl jų nepasisakė.

14. Dėl ieškinio senaties termino teismas nurodė, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę Įstaigoje, be kita ko, nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. gegužės 13 d., kitas skunde nurodomas laikotarpis nuo 2021 m. liepos 19 d. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, diskomfortą, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo suvokti apie galimą teisių pažeidimą nuo pat tokio pažeidimo pradžios, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2024 m. birželio 27 d. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas taikė ieškinio senaties terminą. Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. teismas atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

15. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, teismas laikė, jog nagrinėjamoje byloje reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 19 d. iki 2021 m. liepos 29 d. (iš viso 11 dienų).

16. Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto teismas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (redakcija, galiojusi iki 2021 m. spalio 1 d.) 2.2 punkte buvo numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atsakovas atsiliepime nurodė ir į bylą pateikė duomenis, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,94 kv. m., įrengtos 2 gyvenamos vietos, todėl vienam asmeniui teko 6,47 kv. m. ploto, ir kameroje Nr. 10, kurios plotas 15,85 kv. m., įrengtos 3 gyvenamos vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,28 kv. m. ploto. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą, prieštaravimo nepateikė, teismo posėdyje atsakovo nurodytų aplinkybių (vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto) neginčijo. Taigi teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui turėjusi tekti 3,6 kv. m. ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo.

17. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, buvo tiekiamas tik šaltas vanduo, apipeliję sienos bei lubos, nemalonus kvapas.

18. Teismas pažymėjo, kad reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, vėdinimui, karšto vandens tiekimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma). Pagal Higienos normos 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (Higienos normos 18 p.). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai; Higienos normos 37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 39 p.).

19. Teismas įvertino, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir teismo posėdyje neginčijo atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad gyvenamąsias patalpas buvo galima vėdinti per langus, toks patalpų vėdinimas nepažeidė Higienos normos 17 punkto reikalavimų. Privalomo karšto vandens tiekimo į kameras galiojantys teisės aktai nenumato (Higienos normos 18 p.), todėl aplinkybė, kad į kameras buvo tiekimas šaltas vanduo, teismo nelaikytas teisės aktų pažeidimu.

20. Pareiga tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją vietą patiems nuteistiesiems, laikytis asmens higienos yra nustatyta Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 18.5, 18.6 punktuose. Atsakovo teigimu, nuteistiesiems valymo priemonės buvo išduodamos, šią aplinkybę patvirtino į bylą pateikta Turto valdymo skyriaus 2024 m. spalio 17 d. pažyma Nr. LV-57820. Pareiškėjas atsakovo nurodytų aplinkybių dėl išduodamų priemonių patalpoms valyti neginčijo. Atsižvelgęs į tai, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios, į tai, kad kameras vėdinti ir valyti patiems nuteistiesiems sąlygos buvo sudarytos ir pareiškėjas aplinkybės dėl aprūpinimo valymo inventoriumi neginčija, teismas nusprendė, kad argumentai dėl apipelijusių sienų bei lubų, nemalonaus kvapo kameroje negali būti pripažinti atsakovo neteisėtais veiksmais.

21. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Įstaigoje nebuvo patalpos rūkymui, kiti nuteistieji rūkydavo viduje. Teismas pažymėjo, kad Pataisos namų, atvirųjų kolonijų, pusiaukelės namų, ir tardymo izoliatorių nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo bendruosius reikalavimus nustato Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Taisyklės). Įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose privalomai įrengiamos patalpos įvardijamos Taisyklių 8 punkte. Privalomai įrengti nuteistiesiems rūkymo patalpą Taisyklėse nėra numatyta, todėl tokios patalpos neįrengimas nepripažintinas teisės aktų pažeidimu. Be to, kaip nurodė teismas, pareiškėjas nepateikė duomenų, ar jis pats yra rūkantis, ar atsakovui buvo reiškęs pretenzijas (skundus) dėl kitų nuteistųjų rūkymo patalpoje, nors teisė pateikti duomenis nagrinėjamoje byloje buvo pareiškėjui išaiškinta teismo 2024 m. liepos 11 d. ir 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyse. Pareiškėjui kitų asmenų rūkymo patalpose nedetalizavus, minėtus argumentus dėl rūkymo teismas laikė deklaratyviais ir negalinčiais patvirtinti atsakovo neteisėtus veiksmus.

22. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš išvedimo į lauką (pasivaikščioti) tik vieną kartą per dieną. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.; toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką (BVK 117 str. 1 d.). Vidaus tvarkos taisyklių 104 punkte nurodoma, kad pasivaikščioti nuteistiesiems leidžiama jų dienotvarkėje nurodytu laisvalaikio metu, o suimtiesiems – jų dienotvarkėje nurodytu buvimo gryname ore laiku. Pareiškėjas teigė, kad jis turėjo teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore, todėl teismas padarė išvadą, jog jo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore, skunde nurodytomis aplinkybėmis, pažeista nebuvo.

23. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje pareiškėjui buvo siūloma detalizuoti, kiek kartų ginčui aktualiu laikotarpiu jis buvo vedamas į dušą, kuriame galimai nebuvo užtikrintas privatumas, kuo pasireiškė privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas, tačiau minėtų aplinkybių pareiškėjas nedetalizavo ir nepatikslino. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 1 d. nutartimi įpareigojo atsakovą, be kita ko, pateikti informaciją apie pareiškėjui privatumo duše užtikrinimą, kiek kartų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas naudojosi dušu, ir pateikti šią informaciją patvirtinančius įrodymus, tačiau šio teismo įpareigojimo atsakovas neįvykdė. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl privatumo duše neužtikrinimo. Atsakovas, teismui 2024 m. spalio 1 d. nutartyje įpareigojus, pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl privatumo duše neužtikrinimo nepaneigė ir iš esmės jų neginčijo, todėl teismas konstatavo pareiškėjo teisės į privatumo duše neužtikrinimą pažeidimą. Be to, pagal Vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punktą nuteistieji dušu gali naudotis ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (per 11 dienų) pareiškėjas dušu, kuriame galėjo būti neužtikrinamas privatumas, naudojosi keturis kartus.

24. Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo išpuvę, išlūžę langai, ištrupėję, sutrūkinėję sienos bei lubos, daugelyje vietų ištrupėjusios grindys, radiatoriai pasenę ir surūdiję, geležinės, išlūžusios lovos, surūdiję stalai ir kėdės, pasenę, nemalonaus kvapo čiužiniai, suplyšusios pagalvės, apgailėtinos būklės radijo taškai, sanitarinio mazgo stakta ir durys išlūžusios ir sukrypusios, klozetas apdaužytas, sienose nebuvo elektros kištukinių lizdų (jie išdraskyti), norint pasikviesti pareigūną tekdavo daužyti kameros duris.

25. Teismas pareiškėjui 2024 m. liepos 11 d. nutartyje ir pakartotinai 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje pasiūlė patikslinti, ar dėl nurodytų kalinimo sąlygų jis kreipėsi į Įstaigos administraciją, pridėti jo teiktus skundus ir gautus atsakymus. Pareiškėjas pateikė į bylą 2024 m. balandžio 22 d. Įstaigai teiktą prašymą dėl informacijos, kokiose kamerose atliko bausmę bausmės izoliatoriuje, suteikimo, ir gautą atsakymą. Duomenų, kad dėl skunde nurodytų kitų kalinimo sąlygų jis kreipėsi į atsakovą tada, kai minėti nepatogumai pasireiškė, pareiškėjas nepateikė.

26. Teismas pažymėjo, kad kreipimosi į Įstaigos administraciją aspektas nagrinėjamoje byloje būtų svarbus vertinant, ar Įstaiga, žinodama apie nuteistiesiems sukeliamus nepatogumus (pateiktus skundus raštu), ėmėsi veiksmų, kad tokie nepatogumai būtų pašalinti. Pareiškėjo teiginys, kad nesikreipė į atsakovą, nes atsakovas pats gerai žino situaciją, yra pareiškėjo samprotavimas, teismo nelaikytas galinčiu patvirtinti jo aprašomas kalinimo sąlygas.

27. Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys, Turto valdymo skyriaus pažyma patvirtino, kad lovų čiužinių, pagalvių ir kito minkšto inventoriaus atsargos nuolat atnaujinamos ir papildomos, nuteistiesiems išduodamas tik tinkamas naudoti minkštas inventorius, kad gavus nuteistųjų pranešimus apie netinkamas kalinimo sąlygas, pažeidimai nedelsiant šalinami. Nagrinėjamu atveju, byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs Įstaigos administracijos pakeisti galimai susidėvėjusį čiužinį, pagalvę ar lovą, taip pat duomenų apie konkrečius atvejus, kai pareiškėjas negalėjo pasinaudoti pareigūnų iškvietimo sistema ir teko juos kviesti daužant duris, nesant pareiškėjo rašytinių kreipimųsi dėl kitų kalinimo sąlygų (netinkamos įrangos, baldų ir inventoriaus) tuo metu, kai tokios sąlygos egzistavo ir pareiškėjui kėlė diskomfortą bei nepatogumus, skunde aprašomos aplinkybės (išpuvę, išlūžę langai, ištrupėjusios, sutrūkinėjusios sienos, lubos bei grindys, pasenę surūdiję radiatoriai, surūdiję stalai ir kėdės, apgailėtinos būklės radijo taškai, išlūžę ir sukrypę sanitarinio mazgo staktos ir durys, apdaužyti klozetai, sienose išdraskyti elektros kištukiniai lizdai) laikytos abstrakčiomis, nepagrįstomis jokiais galimais pagrįsti įrodymais, todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos pasireiškimo fakto minėtame kontekste konstatavimui.

28. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus, diskomfortą, buvo pažeistas jo orumas, negalėdavo pailsėti, ramiai miegoti, pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, tačiau duomenų, patvirtinančių minėtus žalos pasireiškimo faktus (pvz., pablogėjusią sveikatą), į bylą nepateikė. Iš atsakovo į bylą pateiktos Resocializacijos skyriaus pažymos teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos į psichologus pareiškėjas nesikreipė. Pagal bylos duomenis nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjo sveikata ar emocinė būklė būtų itin pablogėjusi dėl byloje atsakovo nepaneigto privatumo į dušą pažeidimo. Teismas akcentavo ir tai, kad pareiškėjas privatumo duše aplinkybių nedetalizavo, konkrečių atvejų, t. y., kas konkrečiai (pareigūnai ir / ar nuteistieji), kada jį galėjo stebėti / matyti, kai maudėsi duše, nenurodė, galimi pažeidimai galėjo būti tik 4 kartus.

29. Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (atsakovui nepaneigus galimo privatumo pažeidimo duše) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs (toks pažeidimas galėjo būti tik 4 kartus), nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo, kad teismui pripažinus, jog byla išnagrinėta netinkamai, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31. Pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir akcentuoja, kad skundžia bausmės atlikimo sąlygas, kai buvo patalpintas į baudos izoliatorių. Pareiškėjas teigia, kad yra nuteistasis ir negali pateikti įrodymų, kai tuo tarpu atsakovas gali pateikti vaizdo medžiagą, nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotos kameros, gultai, čiužiniai ir kiti skundžiami dalykai, bet atsakovas apsiriboja tik rašytiniais paaiškinimais, prieštaraujančiais esamai situacijai, nes baudos izoliatorių būklė iki dabar yra apgailėtina.

32. Pareiškėjas paaiškina, kad papildomas kreipimasis į Įstaigos administraciją būtų perteklinis, Įstaigos administracija žino apie esamą situaciją, tačiau nesiima jokių veiksmų. Pareiškėjas, gyvendamas tokiomis žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, nepriimtinomis sąlygomis patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pablogėjo sveikata, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 10 straipsniai.

33. Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo iš atsakovo išsireikalauti vaizdinius įrodymus, kuriuose būtų užfiksuotos kameros, kuriose atliko bausmę, tačiau atsakovas apsiribojo tik rašytiniais paaiškinimais. Teismas šiuo atveju nebuvo aktyvus, neišreikalavo konkrečių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius.

34. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

35. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teismo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų laikymo sąlygų Įstaigoje laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. liepos 29 d., atlyginimo.

37. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, laikė, jog nagrinėjamoje byloje reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 19 d. iki 2021 m. liepos 29 d. (iš viso 11 dienų), t. y. už ankstesnį laikotarpį reiškiamus reikalavimus atmetė. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad Įstaiga neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 19 d. iki 2021 m. liepos 29 d. (iš viso 11 dienų) atsakovas neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu. Kadangi pagal Vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punktą nuteistieji dušu gali naudotis ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien, teismas padarė išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (per 11 dienų) pareiškėjas dušu, kuriame galėjo būti neužtikrinamas privatumas, naudojosi keturis kartus. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

38. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Teisėjų kolegija, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi išnagrinėjo administracinę bylą Nr. TA-65-789/2025, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas G. M. kildino iš netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos PN-AK 3-ajame sektoriuje laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. liepos 11 d., atlyginimo. Aptariamoje byloje pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. liepos 11 d. atliko bausmę Pravieniškių 1-ame kalėjime, esant netinkamoms, orumą žeminančioms sąlygoms. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjui prausiantis duše, nebuvo užtikrintas jo privatumas, kadangi tarp dušo galvučių neįrengtos pertvaros, taip pat neįrengti persirengimo kambariai. Pareiškėjas laikė asmeninius drabužius dušo patalpoje, todėl jie sušlapdavo. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – priteisė pareiškėjui G. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-65-789/2025 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

40. ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu <...>. ABTĮ 104 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla nutraukiama teismo nutartimi. <...> ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti <...>, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 <...> straipsnyje nurodytos aplinkybės.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į prieš tai nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu turėjo nutraukti nagrinėjamos administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jam neturtinę žalą, prašomą už 2021 m. gegužės 12 d., ir neturtinę žalą, padarytą dėl netinkamų laikymo sąlygų Įstaigoje laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 19 d. iki 2021 m. liepos 29 d. (iš viso 11 dienų), neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, minėtą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikina ir administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, laikotarpyje 2021 m. gegužės 12 d. ir neturtinę žalą dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 19 d. iki 2021 m. liepos 29 d. (iš viso 11 dienų) nutraukia.

42. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

43. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė kurias nors bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė, kurių konkrečiai aplinkybių neištyrė ir neįvertino (ar netinkamai ištyrė) pirmosios instancijos teismas, kokias aplinkybes vertino neteisingai, kokius įstatymus ir kokias jų normas taikė neteisingai ar atvirkščiai – kurių įstatymo normų netaikė, nors privalėjo tai daryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą.

44. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria pareiškėjo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iš atsakovo išsireikalauti vaizdinius įrodymus, kuriuose būtų užfiksuotos kameros, kuriose atliko bausmę pareiškėjas, tačiau atsakovas apsiribojo tik rašytiniais paaiškinimais; teismas šiuo atveju nebuvo aktyvus, neišreikalavo konkrečių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo aspektu yra aktuali ir aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė į Įstaigos administraciją. Pareiškėjas pateikė į bylą tik 2024 m. balandžio 22 d. Įstaigai teiktą prašymą dėl informacijos, kokiose kamerose atliko bausmę bausmės izoliatoriuje, suteikimo (b. l. 32), ir gautą atsakymą (b. l. 34-35). Pareiškėjo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo (be kita ko, kad teismas iš atsakovo neišreikalavo vaizdinių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuotos kameros, kuriose atliko bausmę pareiškėjas ir kt.), iš esmės, yra bendro, hipotetinio pobūdžio, su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, taip pat tiek atsakovo atstovo, tiek pareiškėjo argumentus, apibendrindama minėtus išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų (aplinkybių) vertinimu ir teisės taikymu. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Įstaiga būtų padariusi neteisėtus veiksmus, be kita ko, dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala CK 6.251 straipsnio 1 dalies kontekste. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Šioje byloje tokių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, nenustatyta. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl tinkamų laikymo sąlygų Įstaigoje neužtikrinimo (išskyrus dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu), yra teisinga galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimta nepažeidžiant proceso teisės normų. Dėl šių priežasčių minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, šios nutarties 41 punkte nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir atitinkama administracinės bylos dalis nutraukiama, kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria nagrinėtas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą 2021 m. gegužės 12 d. ir neturtinės žalos atlyginimą dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ame kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 19 d. iki 2021 m. liepos 29 d., panaikinti ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.

Kitą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė