5ebd5d51-3992-41fe-b40b-a65cdc14fe44 · Regionų administracinis teismas

                                                                                               Administracinė byla Nr. I-461-402/2017                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02065-2016-6                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.1.                     KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                  2017 m. vasario 20 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jį laikant Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2016-06-31. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-10) nurodė, jog jis nuo 2014-08-01 iki 2016-06-31 buvo kalinamas Kauno TI kamerose, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

Buvo pažeistas teisės aktuose nustatytas minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo kameros ploto reikalavimas. Dalį kameros gyvenamojo ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas. Nurodė, jog neužtikrintas socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, lokalinio sektoriaus teritorijoje negalėjo sportuoti, negalėjo lankyti įvairių renginių ir dirbti. Dėl didelio suimtųjų skaičiaus turėdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ , kadangi neužtekdavo vietos prie stalo. PareiÅ¡kėjas teigia, kad vienos valandos trukmės pasivaikščiojimas prieÅ¡tarauja CPT standartams, pasivaikščiojimo kiemeliai nevalomi, o jis turi teisę kasdien bÅ«ti lauke 8 valandas.

Nurodė, kad netinkamas kamerų apÅ¡vietimas, jį mažino dvigubos grotos, nuo dirbtinės Å¡viesos skaudėjo akis ir galvÄ , lauko apÅ¡vietimas buvo nepakankamas. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad Kauno TI kamerose nebuvo užtikrinama pakankama temperatÅ«ra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu. Dėl to nuolat skaudėjo galvÄ ir gerklę pakildavo temperatÅ«ra. Nurodė, jog maistas buvo nepakankamai kaloringas ir skanus, trÅ«ko 798 kcal. Nebuvo sÄ lygų eiti į valgyklÄ .

Maistas buvo dalijamas neužsidėjus pirÅ¡tinių. PareiÅ¡kėjo nuomone, asmens laikymas tokiomis sÄ lygomis prilygsta kankinimui. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė fiziniais nepatogumais, neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais. PareiÅ¡kėjas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaÅ¡iose bylose suformuota praktika. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau - ir atsakovas, ir Kauno TI) teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b.l. 13-21) nurodė, kad tam tikrais periodais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas mažesnio, nei reglamentuota teisės aktuose, ploto sÄ lygomis, bet tai sÄ lygojo objektyvios, ne nuo atsakovo atstovo valinių veiksmų priklausančios priežastys. Nurodė, kad vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma yra santykinis dydis, kuris kinta, atsižvelgiant į nuteistųjų /suimtųjų judėjimÄ (etapuojami į teismÄ , pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, į pataisos namus, lankosi Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje ir t.t.), todėl vienam asmeniui tenka ir daugiau gyvenamojo ploto.

Kauno TI pareiÅ¡kėjui buvo suteikiami pasivaikščiojimai gryname ore, jis galėjo naudotis kiemeliais su sporto įranga, teniso kambariu, kompiuterių klase, biblioteka, skaitykla, koplyčia, Socialinės reabilitacijos ir Sveikatos priežiÅ«ros specialistų teikiamomis paslaugomis - t. y. priemonėmis, kompensuojančiomis arba paÅ¡alinančiomis neigiamÄ suėmimo sÄ lygų įtakÄ , todėl negalima traktuoti, kad, laikant pareiÅ¡kėjÄ Kauno TI, buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai nuo 11,22 kv.m. iki 17,43 kv.m.

Pasivaikščiojimo gryname ore laikas gali bÅ«ti prailginamas, tačiau ilginti pasivaikščiojimo trukmę pareiÅ¡kėjui nebuvo pagrindo. PaaiÅ¡kino, kad Kauno tardymo izoliatoriaus kamerų įrengimas atitinka tardymo izoliatorių įrengimo taisyklių reikalavimus, todėl pagrindo žalai atsirasti nėra. Suimtieji tardymo izoliatoriuje gauna nemokamÄ maitinimÄ , kurio normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat turi teisę įsigyti maisto produktų tardymo izoliatoriaus parduotuvėje. PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimų, praÅ¡ymų, pasiÅ«lymų ir skundų dėl maitinimo kiekio ir kokybės nebuvo gauta.

Teigia, kad neturtinei žalai atsirasti turi bÅ«ti įrodytos trys bÅ«tinosios sÄ lygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei, kad neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, neturtinę žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai turi bÅ«ti pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip ir kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, pabloginančių jo buvimÄ Ä¯staigoje, nebuvo, o nurodytos deklaratyvios aplinkybės negalėjo pareiÅ¡kėjui sukelti depresijos, turėti įtakos jo sveikatos bÅ«klei.

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas bausmę atskirais laikotarpiais nuo 2014-08-01 iki 2016-06-31.ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. VieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl jo laikymo tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu garantuoja teisės aktai.

Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija). Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į Kauno TI atvyko 2014-08-18 ir buvo laikomas iki 2016-06-21.

Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.), kurio 1.3 punkte nustatytas reikalavimas, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).

Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais dėl jam Kauno TI ginčo laikotarpiu tekusio gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. Å iuo aspektu pažymėtina, jog apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , teisės aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje laikomo inventoriaus užimamÄ plotÄ . Papildomai pabrėžtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Tuo tarpu tam tikras areÅ¡tinėje laikomų asmenų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pažyma apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje (b.l. 27-37) patvirtina, kad jis tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas kamerose, pažeidžiant nustatytÄ minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto normÄ . Atitinkamai, vertintina, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ , žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisingas ir protingas atlygis padarytai žalai kompensuoti, jei tik asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei įrodymus, patvirtinančius, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo Kauno TI laikotarpiu 21 parÄ jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam privalėjo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto.

Ta aplinkybė, kad Kauno TI administracija neturėjo galimybių dėl vietų stygiaus vykdyti teisės aktų reikalavimus, remiantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad dėl pareiÅ¡kėjo laikymo perpildytose kamerose fakto yra sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT administracinė byla Nr. A143 – 1966/2008), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Å¡io teismo 2008-11-18 sprendimas byloje V.

Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 sprendimas byloje Nr. A-438-121/2009).PareiÅ¡kėjas teigia, kad vienos valandos trukmės pasivaikščiojimas prieÅ¡tarauja CPT standartams, pasivaikščiojimo kiemeliai nevalomi, o jis turi teisę kasdien bÅ«ti lauke 8 valandasSuimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo gryname ore tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, įtvirtinantis nuostatÄ , jog suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-12-10 įsakymu Nr. 1-114 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga, tvarkos apraÅ¡o 13 punktÄ , suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore (b. l. 75-77). PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per parÄ , todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vienÄ valandÄ per parÄ , nenustatyta.

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl pasivaikščiojimo laiko pailginimo, todėl suteikti jam ilgesnį pasivaikščiojimÄ atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti vienÄ valandÄ per parÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija, galiojusi iki 2015-11-01) 22 punkto nuostatas gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (Higienos normos HN 76:2010 23 p.). Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.Duomenų apie kamerų Nr. 213, 230, 344, 208 129, 235, 217, 168, 156, 240, 210, 338, 148, 339, 324 pareiÅ¡kėjo kalinimo jose metu natÅ«raliÄ ir dirbtinę apÅ¡vietÄ Ä¯ bylÄ nepateikta.

Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Kauno TI pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Kauno visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamos kamerų apÅ¡vietos nesikreipė, pareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti Å¡ia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų dėl netinkamos kamerų Nr. 213, 230, 344, 208 129, 235, 217, 168, 156, 240, 210, 338, 148, 339, 324 apÅ¡vietos jo buvimo minėtose kamerose laikotarpiais dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kamerų, kuriose jis kalėjo ginčui aktualiu laikotarpiu, netinkamo apÅ¡vietimo atmestini kaip nepagrįsti.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo drėgna, veisėsi pelėsis, trÅ«ko oro, nebuvo tinkama temperatÅ«ra.Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas dėl nurodytų aplinkybių kreipėsi į Kauno TI administracijÄ , byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo didelė drėgmė, formavosi pelėsis, buvo netinkama ventiliacija ar temperatÅ«ra.

Byloje nėra duomenų apie santykinės oro drėgmės ar temperatÅ«ros atitikimÄ teisės aktų reikalavimams ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. Vis dėlto, LVAT laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Pažymėtina, kad, nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas neapibÅ«dino žalos, kuriÄ patyrė dėl didelės drėgmės, pelėsio ar netinkamo vėdinimo, temperatÅ«ros, o tik paaiÅ¡kino, kad, jo nuomone, kamerose nebuvo laikomasi su drėgme, ventiliacija susijusių reikalavimų. Todėl, konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė detalaus kalinimo sÄ lygų ir padarytos žalos apibÅ«dinimo, bei vadovaujantis LVAT praktika dėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo bylose dėl kalinimo sÄ lygų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, temperatÅ«ros, pelėsio yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog trÅ«kdavo vietos prie stalo, todėl turėdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ .Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte nurodyta, jog kamerose turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Kauno TI kameros yra įrengtos taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. IÅ¡ Kauno TI pateiktos pažymos (b.l. 27-37) matyti, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, niekada nebuvo daugiau, nei trijų asmenų.PareiÅ¡kėjas skunde nepaaiÅ¡kina, kodėl esant pakankami vietos atsisėsti prie stalo jis tuo nesinaudojo, o laukdavo, kol maistas atÅ¡als. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjos skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Ä® bylÄ pateiktas Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 (b. l. 79-80) bei Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga, tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d.

įsakymu Nr. 1-114 (b. l. 75-77), patvirtina aplinkybę, kad suimtieji ir nuteistieji turi galimybę naudotis sporto kambariu, kompiuterių klase, pasivaikščiojimo kiemais su sportine įranga. Be to, į bylÄ pateikti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad suimtieji ir nuteistieji Kauno tardymo izoliatoriuje nustatyta tvarka gali naudotis biblioteka (Naudojimosi biblioteka taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-85; (b. l. 82-83)), skaitykla (Naudojimosi skaitykla taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus 2008 m. gegužės 15 d.

įsakymu Nr. 1-30; (b. l. 84-85)), gali dalyvauti Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programoje Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, patvirtinta Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2006 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1-81; (b. l. 86-91)). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas suteikti galimybę naudotis sporto kambariu, kompiuterių klase, biblioteka, skaitykla, laisvalaikio užimtumo programa, pailginti pasivaikščiojimo gryname ore, užsiėmimų ir/ar renginių ne kameros sÄ lygomis lankymo, sportavimo trukmę ir atsakovas atsisakė tokį praÅ¡ymÄ tenkinti, todėl vertintina, kad dėl minėtų argumentų atsakovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė.PareiÅ¡kėjas taip pat akcentavo, kad Kauno TI patiekiamas maistas yra nekaloringas, neskanus.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punkte numatyta, jog areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas.

Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad maistas buvo tiekiamas pažeidžiant aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimus.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl maisto kokybės ar kaloringumo į administracijÄ , byloje nėra. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas, tokių duomenų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme).  Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra įrodymų konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ dėl neužtikrintos teisės aktuose nustatytos kameros ploto tenkančio vienam asmeniui normos, dėl to pareiÅ¡kėjas neabejotinai galėjo patirti jo nurodytus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kalinimo laikotarpio, kai kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines sÄ lygas, ekonominę krizę, pragyvenimo lygį. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 50 000 Eur neturtinę žalÄ , neadekvatus, nesuprantamas ir nepateisinamas nei teisingumo, nei protingumo prasme. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog bÅ«tent dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų Kauno TI pareiÅ¡kėjui sutriko sveikata. Asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008). Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kurie virÅ¡ijo kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, įvertinus neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, jų tęstinumÄ , pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo trukmę, mastÄ - pareiÅ¡kėjui tenkančio kameros ploto trÅ«ko tik atskirais trumpais laikotarpiais (21 parÄ ) bei nežymiai (pareiÅ¡kėjui teko tik 0.23 kv. m. mažiau kameros ploto), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju, teisės aktuose reglamentuotos minimalios ploto normos vienam asmeniui nagrinėjamam ginčui aktualiu, Å¡ioje byloje vertinamu laikotarpiu buvo pažeistos, taigi atsakovas neužtikrino teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam ir taip buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Ä®vertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, tai, kad administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų bÅ«tų pakenkta pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, taip pat byloje nenustačius aplinkybių, kurios leistų teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad Kauno TI bÅ«tų siekęs iÅ¡skirti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų tarpo ir tokiu bÅ«du sudaryti jam teisės aktams prieÅ¡taraujančias kalinimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 130 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti D.P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 130 Eur ( vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                                        Natalja Zelionkienė             Â