5ebb56d5-b8d4-4235-8b2f-a5e628a97dcc · Å iaulių apygardos teismas

                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1-94-354/2015                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21179-2015-1                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                               1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.3.2.3;                                                                              2.1.15.3.3.2; 1.1.8.13; 2.1.8; 2.3.6.4.5.

                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 23 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Vaclovo Iždono, Virginijos Žindulienės,                                                    sekretoriaujant Renatai Kovierei,    dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei, nukentėjusiajai S. J.,nepilnametei nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D.

G., jos atstovei pagal įstatymÄ D. K. ir atstovui pagal įgaliojimÄ advokatui Audriui Karpinskui,      gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, kaltinamajam J. L.,   psichologei Vaidai Vaivadaitei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeJ. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001-11-20 Å iaulių apygardos teismo pagal 1961 m.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 109 str. laisvės atėmimu 2 m. atidedant bausmės vykdymÄ 3 m.; 2) 2003-11-07 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 116 str. 2 d., 64 str., laisvės atėmimu 2 m. 1 mėn., 2004-10-05 paleistas iÅ¡ pataisos namų lygtinai 1 m. 3 mėn. 24 d.; 3) 2008-03-21 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda, 2010-04-06 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista 5 parų areÅ¡tu, 2010-04-28 paleistas atlikus areÅ¡to bausmę; 4) 2013-06-28 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėn. bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams; 5) 2014-12-08 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 641 str. vieÅ¡aisiais darbais 2 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

Kaltinamasis J. L. nužudė savo Å¡eimos narį, t. y. 2015 m. balandžio 13 d., apie 15 val., savo gyvenamosiose patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su sugyventine V. G. metu tyčia sudavė jai vienÄ smÅ«gį peiliu į deÅ¡inės kojos Å¡launį, tuo padarydamas nukentėjusiajai durtinį-pjautinį deÅ¡inės Å¡launies sužalojimÄ su durtine-pjautine žaizda deÅ¡inės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio priekinio pavirÅ¡iaus vidinėje pusėje, žaizdos kanalu, nusitęsiančiu iÅ¡ priekio į užpakalį, iÅ¡ deÅ¡inės į kairę bei kiek iÅ¡ virÅ¡aus žemyn per Å¡launies raumenis su kraujosruvomis Å¡launies raumenyse sužalojimo srityse bei kiauryminiu deÅ¡inės šlaunies arterijos priekinės sienos sužalojimu, ir dėl sukelto Å«maus nukraujavimo iÅ¡ deÅ¡inės Å¡launies arterijos ir sunkaus trauminio hemoraginio Å¡oko nukentėjusioji 2015 m. balandžio 13 d. 16.50 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, taip jis tyčia nužudė savo Å¡eimos narę sugyventinę V.

G.. Ä®rodymai Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. L. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad su V. G. kartu gyveno 25 metus, turi dvi dukras. Sugyveno labai gerai, gyveno kaip Å¡eima, tik kad nebuvo įregistravę santuokos. Turėjo Å«kį. Abu mėgdavo iÅ¡gerti, o iÅ¡gėrus dažnai konfliktuodavo. Paskutinius penkerius ir smurtavo, nes prasidėjo jo atžvilgiu priekaiÅ¡tai. 2015 b. balandžio 13 d. V. G. iÅ¡važiavo pas S., o dukra D. G. išėjo iÅ¡ mokyklÄ . Vėliau paskambino V.

G. ir pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) pas jo pusseserę. Jo prašymu kaimynė D. K. nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), tačiau ten V. G. nerado. Jis nusipirko alaus, ir grįžtant namo D. K. jį išleido prie tokio keliuko, jis nuėjo pas V. G. draugę, tačiau ir ten sugyventinės nerado. Jam beeinant namo paskambino V. G. ir paklausė, kur yra raktai. Buvo galima suprasti, kad pastaroji buvo išgėrusi. Namo jis grįžo apie 14 val., V. G. buvo namuose neblaivi. Namuose jis išgėrė alaus ir ruošėsi daryti pietus dukrai D.

G., bet V. G. jam neleido atidaryti Å¡aldytuvo. Tuo metu namo grįžo D. G.. Jis paklausė, ar Å¡i valgys. Dukra atsakė, kad ne. Rankose jis turėjo peilį, sėdėjo ant kėdės, o V. G. stovėjo prieÅ¡ jį. Tuo metu jis stojosi ir susvyravęs įdÅ«rė V. G. į Å¡launį. Kai jis įdÅ«rė, V. G. suriko ir nukrito ant grindų. IÅ¡ žaizdos labai kraujavo. IÅ¡ pradžių D. G. pasakė, kad reikia iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , tačiau jis pasakė, jog nereikia, galvojo, kad praeis. Jam nepavyko sustabdyti kraujavimo.

Nepagalvojo, kad reikia užriÅ¡ti žaizdÄ dar aukščiau. Nežino, kas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Dukra pasikvietė savo draugÄ S. G.. V. G. į niekÄ nereagavo, buvo be sÄ monės. Po dÅ«rio peilį jis lyg metė ant stalo. Po to nesÄ moningai jis padavė pareigÅ«nams ne tÄ peilį.Ä® kojÄ V. G. jis netyčia įdÅ«rė. Suvokia, kad peiliu galima sužeisti. Jis yra pasakęs, kad V. G. papjaus, tačiau taip nebÅ«tų daręs. Tai buvo tik žodžiai. Peiliu jis pataikė V. G. į vidinę Å¡launies dalį.

Buvo iÅ¡gėręs, blaivus taip nebÅ«tų pasielgęs. Jis buvo piktas, kad jam neleido vaikui padaryti valgyti. Dėl to konfliktas ir įvyko. Dėl jo veiksmų įvyko mirtis, bet tikrai netyčia taip atsitiko. Negali paaiÅ¡kinti, kaip pataikė į vidinę Å¡launies dalį.Sutinka su civiliniu ieÅ¡kiniu, tiek su turtine, tiek su neturtine žala.D. G. viskÄ pasakojo teisingai. Dukra pirma pamatė, kad jis įdÅ«rė V. G., po to atėjo dukters draugas S. G.. Kai jis grįžo namo, V. G. reikalavo duoti alaus, bet jis nedavė.

Peilį jis laikė rankoje, nes norėjo dukrai padaryti pietus. Nežino, kodėl rankoje liko peilis, kai dukra pasakė, kad nenori valgyti. Nepamena tokių žodžių, jog bÅ«tų sakęs D. G., kad, jei iÅ¡kvies pareigÅ«nus, kita bus ji. Jis buvo registruotas darbo biržoje, kartu su V. G. eidavo dirbti pas žmones. Iki to įvykio V. G. beveik kiekvienÄ dienÄ iÅ¡gėrinėdavo, jis eidavo į miÅ¡kÄ dirbti. Labai gailisi, kad taip atsitiko.Neatsimena, kaip ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino įvykio aplinkybes.

Jis tikrai tyčia negalėjo durti. Policijai irgi taip pat aiÅ¡kino, kaip ir teisme. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl skiriasi parodymai. Nesiekė nužudyti V. G. ir to nenorėjo. Nori atsipraÅ¡yti vaikų, kad taip įvyko. PraÅ¡o neskirti didelės bausmės. Dabar vaikai liko ir be mamos, ir be tėčio. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. L. parodė, kad dėl įvykdyto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai, ir, be kita ko, paaiÅ¡kino, kad 2015 m. balandžio 13 d. grįžęs į namus apie 14 val. rado neblaiviÄ savo sugyventinę V.

G.. Tuomet vienas iÅ¡gėrė nusipirktÄ vienÄ litrÄ alaus, nuo to jautėsi apsvaigęs. Po to jis nusprendė savo nepilnametei dukrai D. G. padaryti pietus, nes Å¡i turėjo grįžti iÅ¡ mokyklos. Sugyventinė pradėjo pykti, kad jis lenda į Å¡aldytuvÄ , todėl tarp jų virtuvės kambaryje kilo žodinis konfliktas. Tuo metu namo grįžo dukra D., jis pasakė, kad Å¡i pati pasidarytų pietus, tačiau D. nurodė, kad valgyti nenori, o iÅ¡girdusi, kad tarp jo ir V. G. vyksta konfliktas, išėjo iÅ¡ namų į kiemÄ .

Tuo metu jis pasiėmė ant virtuvės stalo buvusį peilį ir priėjęs prie sugyventinės smogė jai stovinčiai prie Å¡aldytuvo. Pamatė, kad pataikė peiliu V. G. į deÅ¡inę kojÄ . Po dÅ«rio V. G. sucypė ir sudejavo. IÅ¡sigandęs, kad sužalojo V. G., jis pastarajai numovė kelnes, plovė kraujuojančiÄ Å¾aizdÄ , bandė stabdyti kraujavimÄ . Tuomet grįžo D., ji ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ . Kraujavimas buvo stiprus, negalėjo jo sustabdyti. Po smÅ«gio jis peilį padėjo ant stalo.

Kol atvyko greitoji med. pagalba, jo nuomone, V. G. buvo praradusi sÄ monę. Su V. G. jis konfliktavo ne pirmÄ kartÄ , iÅ¡gertuvių metu dažnai konfliktuodavo, bÅ«davo, kad ir susimuÅ¡davo (97–98 b. l.).Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis J. L. įvykio vietoje parodė, kur ir kokiu bÅ«du peiliu įdÅ«rė savo sugyventinei V. G. (103–108 b. l.).Nukentėjusioji S. J. parodė, kad jos tėvas kaltinamasis ir žuvusioji jos mama kartu pragyveno 25 metus, gyveno (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini).

Ji jau gyveno atskirai, tačiau pas tėvus lankydavosi dažnai. Abu tėvai vartojo alkoholį, visi žinojo, kad jie muÅ¡davosi. 2015 m. balandžio 13 d. namuose pas tėvus nebuvo. Jai paskambino sesė D. G. ir pasakė, kad tėtis nudÅ«rė mamÄ , po to jai paskambino iÅ¡ policijos ir pasakė, kad mama ligoninėje mirė. Sesuo pasakojo, kad tėvai buvo kambaryje, pykosi, sesuo tuo metu iÅ¡bėgo į laukÄ , o parbėgusi atgal į kambarį rado mamÄ nudurtÄ . Tėvai dažnai pykdavosi, bet toks atvejis su peiliu buvo pirmÄ kartÄ .

BÅ«davo, kad tėvas grasindavo mamai. Tėvas sakydavo, kad pripjaus mamÄ . Dėl ko tėvai pykdavosi, ji nežino. BÅ«davo, kad tėvas neiÅ¡leisdavo jos sesers iÅ¡ kambario, bÅ«davo, kad prieÅ¡ seserį smurtaudavo. Buvo atvejis, kai ir jÄ skriaudė. Jos santykiai su tėvais buvo artimi. Konfliktuoti dažniausiai pradėdavo mama. Kai mama bÅ«davo girta, visada puldavo ant tėvo, nors pastarasis nieko nesakydavo. Mama reikalaudavo, kad duotų jai iÅ¡gerti. Tėvas ant sesės pykdavo, nes Å¡i nesakydavo, kur iÅ¡eina, norėdavo, kad pamokas ruoÅ¡tų.

Buvo atvejis per Velykas, kai ji buvo nuėjusi pas tėvus, ir mama jÄ su vaiku iÅ¡varė iÅ¡ namų. Mama ant tėvo puldavo ir žodžiais, ir per veidÄ trankydavo. Mama pradėdavo muÅ¡tis, o tėvas irgi jai suduodavo. Laidotuvėmis rÅ«pinosi ji su seserimi ir D. K.. Ji civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia.Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė D. G. parodė, kad jos tėvas prigėręs puldavo tiek ant jos, tiek ant mamos. Mama iÅ¡ tikrųjų pradėdavo tuos konfliktus. Tėvai dažnai iÅ¡gėrinėdavo.

Konfliktai vykdavo tarp girtų, bÅ«davo muÅ¡tynių. Tėvas sakydavo, kad kada nors mamÄ su peiliu papjaus, bet niekas tuo netikėjo. BÅ«damas blaivus atsipraÅ¡ydavo mamos ir vėl viskas bÅ«davo gerai. Tėvai kartu pragyveno 25 metus. VienÄ kartÄ ir prieÅ¡ jÄ tėvas buvo pakėlęs rankÄ , bet ji iÅ¡sikvietė policijÄ , parašė pareiÅ¡kimÄ , tėvas buvo nuteistas lygtinai. TÄ dienÄ iÅ¡ mokyklos ji grįžo po 14 val., nes jai skaudėjo Å¡irdį. Pareidama ji nupirko ir parnešė maisto, mama sakė, kad maisto ji neduotų tėvui.

Jai tėvas siÅ«lė valgyti, bet ji nenorėjo.  Jai grįžus namo, tėvas norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas močiutę, mama irgi norėjo važiuoti kartu, tačiau tėvas jos nenorėjo vežtis. Dėl to jie susipyko. Abu buvo iÅ¡gėrę, pradėjo bartis. Ji išėjo į laukÄ , nes norėjo paskambinti savo draugui S. G., kad Å¡is ateitų. Po poros minučių grįžusi į kambarį ji pamatė ant grindų daug kraujo ir mamÄ , gulinčiÄ be sÄ monės. Sužalojimas buvo kojoje.

Tėvas norėjo žaizdÄ valyti su karÅ¡tu vandeniu, bet ji neleido. Tada atėjo S. G. ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Bandė užriÅ¡ti žaizdÄ , bet buvo sunku, nes ta žaizda buvo aukÅ¡tai kojoje, t. y. Å¡launyje. Atvažiavę medikai bandė prijungti laÅ¡ines, bet mama atgavo sÄ monę ir prieÅ¡inosi. Tada mamÄ iÅ¡nešė su neÅ¡tuvais į laukÄ ir iÅ¡vežė. Vėliau atvažiavo policija. Tėvas irgi bandė stabdyti kraujavimÄ , buvo iÅ¡sigandęs. Kai ji grįžo į kambarį, tėvas jau buvo numovęs mamai kelnes ir bandė stabdyti kraujavimÄ .

Peilio tuo metu ji nematė. Vėliau tvarkydama namus ji rado kruvinÄ peilį, kurį atidavė policijai, nes tėvas buvo padavęs ne tÄ peilį. Mano, kad konfliktas įvyko, nes mama norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), o tėvas neleido jai važiuoti. Tėvas nenorėjo nužudyti mamos. Ji nematė, kaip tėvas įdÅ«rė mamai. Tėvas buvo pasiėmęs peilį, o ji tuo metu iÅ¡bėgo į laukÄ , nes iÅ¡sigando. Tuomet, kai tėvas paėmė peilį, mama ant pastarojo Å¡aukė. Tuo metu mama sėdėjo.

Laidojimo iÅ¡laidų ji neturėjo. Jai padaryta turtinė žala dėl iÅ¡laikymo. Mama buvo registruota darbo biržoje, gaudavo socialinę paÅ¡alpÄ . Mama jÄ iÅ¡laikydavo, nes dirbo pas žmones. Tėvas irgi dirbdavo, pinigus su mama dalydavosi per pusę. Å iuo metu ji negauna jokių paÅ¡alpų, kreipėsi į paramos skyrių, bet ten turi sutvarkyti dokumentus. Jokių pajamų negauna. Tėvas raÅ¡o jai laiÅ¡kus, praÅ¡o atsiųsti pinigų, bet ji pinigų neturi.PraÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ dėl patirtos dvasinės skriaudos.

Jos santykiai su mama buvo artimesni, negu su tėvu. Mama jai buvo pats brangiausias žmogus. Sesuo iÅ¡ namų iÅ¡sikraustė bÅ«dama 18 metų. Buvo atvejis, kai girta mama iÅ¡varė seserį su vaiku. Bausmės klausimÄ palieka teismui spręsti. Å ioje situacijoje abu tėvai buvo kalti.       Nepilnametės nukentėjusiosios D. G. atstovė pagal įstatymÄ D. K. paaiÅ¡kino, kad su kaltinamuoju gyveno tame pačiame name, tačiau nesutardavo. Kaltinamasis su V. G. visÄ gyvenimÄ gerdavo ir muÅ¡davosi.

Ji žinojo situacijÄ toje Å¡eimoje, nes D. G. dažnai ateidavo pas juos. J. L. su V. G. nebuvo vedę, bet gyveno kaip Å¡eima. V. G. buvo gera, draugiÅ¡ka, o J. L., kai užgerdavo, puldavo ne tik ant V. G., bet ir ant kaimynų. Kalbant apie Velykų dienÄ , tai J. L. iki 3 val. nakties mušė V. G.. V. G. gerdavo rečiau, negu kaltinamasis, bet iÅ¡gėrusi labai Å¡aukdavo. Paties įvykio ji nematė. 2015 m. balandžio 13 d. ryte buvo atėjęs J. L. ir prašė, kad ji parvežtų V. G. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jie nuvažiavo, bet V.

G. nerado. Grįžtant J. L. paprašė jį paleisti prieÅ¡ kaimÄ . Grįžusi namo ji sutiko V. G., vėliau grįžo J. L.. Girdėjo, kad jie konfliktavo, tačiau iÅ¡važiavo ir nieko nematė. Kai kaltinamÄ jį vežė į (duomenys neskelbtini), pastarasis buvo mažai iÅ¡gėręs, o kai sutiko V. G., Å¡i buvo gerokai iÅ¡gėrusi. TÄ dienÄ kaltinamasis su sugyventine jau nuo 11 val. konfliktavo, nes tai girdėjosi kieme. Visi žinojo, kad kaltinamasis V. G. muÅ¡a, sakė, kad užmuÅ¡ V.

G.. Kaltinamasis smurtaudavo ir prieÅ¡ mergaites, tik jos nedrįsta pasakoti.Vaiko teisių tarnyba jų paprašė priglausti D. G.. Jie apsiėmė globoti ir Å¡iuo metu D. G. gyvena pas juos. Å io įvykio pasekmės yra jaučiamos, nes mergaitė naktį be Å¡viesos nemiega, labai iÅ¡gyvena, labai verkia, kai tėvas paraÅ¡o laiÅ¡kÄ . Civilinį ieÅ¡kinį palaiko, paÅ¡alpų Å¡iuo metu negauna. NaÅ¡laičio paÅ¡alpos Sodra negali mokėti, nes žuvusioji neturėjo reikalingo darbo stažo. D.

G. jie iÅ¡laiko iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Liudytojas S. G. parodė, kad J. L. su V. G. gyveno kartu, atėjęs jis matydavo, kaip pastarieji pykdavosi, keikdavosi, J. L. puldavo ant V. G., pastarÄ jÄ muÅ¡davo rankomis. TÄ dienÄ jam paskambino D. G. ir paprašė ateiti, nes tėvas pykstasi su mama. Tai buvo apie 14–15 val. Jam išėjus iÅ¡ savo namų, antrÄ kartÄ paskambino D. G. ir pasakė, kad tėtis prismeigė mamÄ . Atbėgęs rado V. G. gulinčiÄ ant žemės be sÄ monės. Buvo daug kraujo, kraujavo iÅ¡ Å¡launies.

Jis paskambino į greitÄ jÄ ir jam pasakė, kokių veiksmų imtis, tai jis persakė V. G.. Vėliau atvažiavo greitoji. J. L. visÄ laikÄ buvo greta V. G. ir bandė suteikti pagalbÄ . J. L. buvo girtas. Jis klausė D. G., kodėl ji pati neiÅ¡kvietė greitosios pagalbos, Å¡i atsakė, kad neleido tėtis.Jis ateidavo nuraminti konfliktų tarp J. L. ir V. G.. Daug kartų yra gynęs V. G. nuo J. L., panaudodavo ir fizinę jėgÄ , kad apgintų.Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015 m. balandžio 13 d. 15 val. 11 min buvo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k, (duomenys neskelbtini) sugyventinei įdÅ«rė peiliu į kojÄ , koja stipriai kraujuoja.

Buvo nustatyta, kad J. L. peiliu į dešinės kojos šlaunį sužalojo sugyventinę V. G.. J. L. įvykio vietoje paaiškino, kad tai įvyko netyčia, o V. G. nieko paaiškinti negalėjo dėl prastos savo fizinės būklės (11–14 b. l.).Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k, (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant kilimo matyti didelė raudonos spalvos (galbūt kraujo) dėmė, o ant šalia esančio stalo rastas peilis, ant kurio geležtės matyti raudonos spalvos (galbūt kraujo) dėmės (16–22 b. l.).Specialisto išvadoje Nr. M 244/15(03) nurodyta, kad V.

G. mirė nuo durtinio-pjautinio deÅ¡inės Å¡launies sužalojimo su durtine-pjautine žaizda deÅ¡inės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio priekinio pavirÅ¡iaus vidinėje pusėje, žaizdos kanalu, nusitęsiančiu iÅ¡ priekio į užpakalį, iÅ¡ deÅ¡inės į kairę bei kiek iÅ¡ virÅ¡aus žemyn per Å¡launies raumenis su kraujosruvomis Å¡launies raumenyse sužalojimo srityse bei kiauryminiu deÅ¡inės Å¡launies arterijos priekinės sienos sužalojimu, tai sukėlė Å«mų nukraujavimÄ iÅ¡ deÅ¡inės Å¡launies arterijos ir sunkų trauminį hemoraginį Å¡okÄ , o tai, remiantis 2003 m. gegužės 23 d. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 ir 6.6.15 punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

Sužalojimas padarytas vienu tiesioginiu trauminiu kontaktu su kietu aÅ¡triu plokščiu vienaÅ¡meniu daiktu, tikėtina, peilio geležte paveikus deÅ¡inės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio priekinio pavirÅ¡iaus vidinę sritį iÅ¡ priekio į užpakalį, iÅ¡ deÅ¡inės į kairę bei kiek iÅ¡ virÅ¡aus žemyn. Sužalojimas padarytas 2015 m. balandžio 13 d. anksčiau kaip 15.03 val. (GMP iÅ¡kvietimo priėmimo data ir laikas). IÅ¡tyrus mirusiosios V. G. kraujÄ , rasta 1,95 % (promilės) etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (39–41 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktas peilis yra buitinės paskirties įrankis – peilis, kuris Å¡altiesiems neÅ¡aunamiesiems ginklams nepriskiriamas.

Peilis pagamintas pramoniniu bÅ«du (44–45 b. l.).Daiktų apžiÅ«ros metu nustatyta, kad mirusiosios V. G. kelnės suteptos rudos spalvos (galbÅ«t kraujo) dėmėmis. Kelnių deÅ¡inės pusės kleÅ¡nės virÅ¡utinėje dalyje matyti durtinė-pjautinė 1,5 mm skylė (46–49 b. l.). IÅ¡ alkotesterio parodymų kvito matyti, kad J. L. nustatytas 1,65 promilių neblaivumas (95 b. l.).                 Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija Ä®vertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis J.

L. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ tyčia nužudė savo Å¡eimos narį – sugyventinę, ir jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.Spręsdama kaltinamojo J. L. kaltės klausimÄ ir nustatydama faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija remiasi kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotais parodymais ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Kaltinamasis J. L. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje konflikto metu jis įdÅ«rė peiliu savo sugyventinei V.

G. į kojÄ , ir nuo jo padaryto sužalojimo pastaroji mirė. Å ios kaltinamojo nurodytos aplinkybės, apibÅ«dinančios V. G. sužalojimo mechanizmÄ bei sužalojimo įrankį, sutampa su teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis, kad V. G. mirtis įvyko nuo durtinio-pjautinio deÅ¡inės Å¡launies sužalojimo su durtine-pjautine žaizda deÅ¡inės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio priekinio pavirÅ¡iaus vidinėje pusėje, kad sužalojimas V. G. padarytas vienu tiesioginiu trauminiu kontaktu su kietu aÅ¡triu plokščiu vienaÅ¡meniu daiktu, tikėtina, peilio geležte paveikus deÅ¡inės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio priekinio pavirÅ¡iaus vidinę sritį.

Kaltinamojo J. L. parodymus apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios D. G. parodymai, kad konflikto tarp jos tėvų metu tėvas pasiėmė peilį, dėl to ji iÅ¡sigando ir iÅ¡bėgo į laukÄ , o po poros minučių grįžusi į kambarį pamatė ant grindų daug kraujo ir į kojÄ sužalotÄ gulinčiÄ motinÄ . Kad bÅ«tent kaltinamasis J. L. mirtinai sužalojo V. G., patvirtina ir netiesioginiai įrodymai – liudytojo S. G., D. G. kvietimu atėjusio į kaltinamojo namus malÅ¡inti kilusį pastarosios tėvų konfliktÄ , parodymai, jog atbėgęs jis rado gulinčiÄ ant žemės be sÄ monės V.

G., jai kraujavo iÅ¡ Å¡launies, o girtas J. L. bandė suteikti pagalbÄ V. G., kitos kaltinamojo dukters S. J. parodymai, kad jai paskambinusi sesuo D. G. pasakė, kad tėtis nudÅ«rė mamÄ , įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, jog įvykio vietoje virtuvėje ant kilimo rastos didelė raudonos spalvos (galimai kraujo) dėmė. Ä®vertinus Å¡ių bylos duomenų, neturinčių esminių prieÅ¡taravimų, visetÄ , nesant jokių prielaidų, jog V. G. galėjo bÅ«ti mirtinai sužalota kitomis aplinkybėmis, kolegijai nekyla abejonių, kad bÅ«tent kaltinamasis J.

L. padarė V. G. mirtį sukėlusį sužalojimÄ . Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veiksmų ir V. G. mirties. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. L. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, teigdamas, jog stodamasis nuo kėdės ir susvyravęs, jis netyčia rankoje laikytu peiliu įdÅ«rė stovinčiai prieÅ¡ais jį V. G. į Å¡launį, t. y. dėl neatsargumo nužudė V. G.. Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡keldamas tokiÄ versijÄ kaltinamasis tik sau naudinga linkme pateikia subjektyvų bylos aplinkybių vertinimÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės už tyčinį nužudymÄ .

Nustatydama kaltinamojo J. L. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviÄ jÄ pusę, teisėjų kolegija remiasi paties kaltinamojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kai visiÅ¡kai pripažindamas savo kaltę paaiÅ¡kino, kad tarp jo ir V. G. įvykus konfliktui, jis pasiėmė ant virtuvės stalo buvusį peilį ir priėjęs prie sugyventinės smogė pastarajai, pamatė, jog peiliu pataikė V. G. į deÅ¡inę kojÄ . Toks kaltinamojo įvykio aplinkybių nurodymas sutampa su nukentėjusiosios D. G. parodymais, kad konflikto tarp jos tėvų metu tėvas pasiėmė peilį, dėl to ji iÅ¡sigando ir iÅ¡bėgo į laukÄ .

Taigi kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir nukentėjusiosios D. G. parodymai teisme patvirtina, kad peilį kaltinamasis paėmė ne norėdamas pagaminti dukrai pietus, kaip kaltinamasis teigė teisminio nagrinėjimo metu, o supykęs ir turėdamas tikslÄ juo smogti savo sugyventinei. TokiÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro remdamasi ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada apie V. G. padaryto sužalojimo apibÅ«dinimÄ , kurioje nurodoma, kad V. G. padaryta durtinė-pjautinė žaizda deÅ¡inės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio priekinio pavirÅ¡iaus vidinėje pusėje, ir žaizdos kanalas nusitęsia iÅ¡ priekio į užpakalį, iÅ¡ deÅ¡inės į kairę bei kiek iÅ¡ virÅ¡aus žemyn per Å¡launies raumenis.

Taigi, specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad buvo tikslingai smogta V. G., nes neatsargiai padaryti sužalojimÄ , koks apraÅ¡ytas specialisto iÅ¡vadoje, kaltinamojo teisme nurodytu bÅ«du – jam stojantis nuo kėdės, akivaizdu – kartu keliant aukÅ¡tyn ir rankÄ su peiliu, praktiÅ¡kai neįmanoma, nes, kaip jau minėta, padarytos žaizdos kanalo kryptis – iÅ¡ virÅ¡aus žemyn.    Aptartos veikos padarymo aplinkybės, t. y. situacija, kurioje buvo sužalota V. G., panaudotas įrankis, leidžia spręsti, kad dėl kaltinamojo J.

L. veiksmų kilę padariniai yra dėsningi, o ne atsitiktinio pobÅ«džio, kaltinamojo veikoje nėra nei nusikalstamo pasitikėjimo (kalti­nin­kas nu­ma­to, kad jo vei­ka ga­li su­kel­ti ki­to žmo­gaus mir­tį, ta­Äiau lengvabÅ«diÅ¡­kai ti­ki­si Å¡ių pa­da­ri­nių iÅ¡­veng­ti), nei nusikalstamo nerÅ«pestingumo (kaltininkas ne­nu­ma­to, kad jo vei­ka ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ta­Äiau pa­gal vei­kos aplin­ky­bes ir sa­vo as­me­ni­nes savybes tu­ri ir ga­li tai numaty­ti), todėl vertinti kaltinamojo J.

L. veiksmų kaip neatsargaus gyvybės atėmimo (BK 132 str.) nėra jokio pagrindo.Kaltinamasis J. L. aiÅ¡kina, jog jis nenorėjo nužudyti V. G.. IÅ¡ tiesų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis J. L. bÅ«tų siekęs V. G. mirties. PrieÅ¡ingai, kaltinamojo elgesys po padaryto sužalojimo, kai jis, nukentėjusiosios D. G., liudytojo S. G. ir jo paties teigimu, bandė sustabdyti kraujavimÄ iÅ¡ V. G. padarytos žaizdos, leidžia pagrįstai manyti, kad konflikto metu kaltinamasis nenorėjo ir nesiekė savo sugyventinės mirties.

Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – smÅ«gis peiliu į žmogaus kÅ«nÄ , rodo, kad kaltinamasis, kaip ir bet kuris kitas panaÅ¡iÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ((duomenys neskelbtini) metai) turintis žmogus, neabejotinai suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad gali atimti jai gyvybę, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. buvo abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis J.

L. nužudė V. G. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). IÅ¡analizavusi bylos duomenų visumÄ , kolegija sprendžia, kad kaltinamojo J. L. padarytos nusikalstamos veikos – nužudymo – paskatos buvo dėl konflikto su sugyventine V. G. kilęs jo pyktis. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų – paties kaltinamojo J. L., jo dukrų nukentėjusiųjų S. J. ir D. G., liudytojos D. K. parodymų, kaltinamasis J. L. su nužudytÄ ja V. G., nors ir nebuvo įregistravę santuokos, 25 metus gyveno kartu kaip vyras ir žmona, turėjo dvi dukras ir bendrai tvarkė namų Å«kį, ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jie buvo vienos Å¡eimos nariai.

Todėl kaltinamojo J. L. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. kaip savo šeimos nario nužudymas. Bausmės skyrimas, civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Specialisto išvadoje nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje J. L. nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus.

Taip pat nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie galėtų jam trukdyti savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Todėl J. L. dėl jam diagnozuoto psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (90 b. l.).Esant tokiai specialisto išvadai, kolegija sprendžia, jog kaltinamasis J. L. buvo pakaltinamas nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl už tai turi būti baudžiamas.

Kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis pripažino, kad nuo jo veiksmų mirė V. G., ir dėl to gailisi, tačiau tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo, nes teisiamajame posėdyje kaltinamasis savo kaltės dėl tyčinio nužudymo nepripažino, teigdamas, jog nužudė dėl neatsargumo, o tokia kaltinamojo pozicija eliminuoja prisipažinimÄ pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Kaltinamojo J. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

TokiÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro remdamasi alkotesterio parodymais, kad J. L. buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, nukentėjusiosios D. G., liudytojo S. G. parodymais, jog įvykio metu kaltinamasis buvo girtas, o ir pats kaltinamasis pripažino, jog įvykio metu buvo iÅ¡gėręs, blaivus taip nebÅ«tų pasielgęs, girtumas galbÅ«t turėjo įtakos jo elgesiui konflikto metu. Be to, kolegijos nuomone, iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad alkoholio vartojimas susilpnino J. L. savikontrolę, turėjo įtakos adekvačiam situacijos vertinimui.

Skirdama bausmę už padarytÄ nusikaltimÄ kaltinamajam J. L. teisėjų kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Nustatydama skiriamos bausmės dydį kaltinamajam, kolegija atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, įvertina jo asmenybę. Kaltinamasis J. L. padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės yra nebepataisomos, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė, tačiau kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgus į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo veiksmų iÅ¡raiÅ¡kÄ , palyginus su rÅ«Å¡iniu tokių nusikaltimų pavojingumu, lemia mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kadangi nusikaltimas nebuvo iÅ¡ anksto suplanuotas, V.

G. buvo mirtinai sužalota spontaniÅ¡kai, smÅ«giuojant į kojÄ , kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, jo elgesys įvykio metu nebuvo nei iÅ¡skirtinai brutalus ar įžūlus.              Vertindama kaltinamojo J. L. asmenybės pavojingumÄ nulemiančius požymius, apibÅ«dinančius jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po to, kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis, nors ir neturi teistumo, tačiau anksčiau yra teistas taip pat ir už smurtinius nusikaltimus (63–67 b. l.), baustas administracine tvarka baustas (78–83 b. l.), psichinės sveikatos centro pacientų registre registruotas nuo 2010 m., dgn.: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (87 b. l.), seniÅ«no pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad J.

L. Å¡eima įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä (85 b. l.). Paminėtos aplinkybės neigiamai apibÅ«dina kaltinamÄ jį, byloja apie jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Tačiau parinkdama bausmės dydį kaltinamajam kolegija įvertina ir tÄ aplinkybę, kad kaltinamasis J. L. po savo sugyventinės sužalojimo nesislėpė, o bandė iÅ¡vengti sunkių padarinių – stengėsi sustabdyti kraujavimÄ iÅ¡ žaizdos.              Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytų aplinkybių, darančių įtakÄ kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, buvimÄ , minėtus kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, kartu atsižvelgusi ir į BK 129 str. 2 d. sankcijos griežtumÄ (laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos), kolegija sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas parenkant bausmę paskyrus jam už padarytÄ nusikaltimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 129 str. 2 d. sankcijoje nustatytÄ tokios bausmės vidurkį (vidurkis – 14 m.). Remdamasi tais pačiais padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančiais bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam kolegija skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės nepilnametės D. G. atstovė pagal įstatymÄ D. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 709,84 Eur turtinės ir 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo D. G. (195–201 b. l.). Nustačius, kad tarp kaltinamojo J. L. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, sprendžiamas klausimas dėl civilinių ieÅ¡kinių patenkinimo (BPK 115 str.). Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės D. G. atstovų kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateikti dokumentai (TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rÅ«pybos skyriaus raÅ¡tas su priedais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus TelÅ¡ių skyriaus raÅ¡tas) pareiÅ¡kiant civilinį ieÅ¡kinį pagrindžia praÅ¡omos priteisti turtinės žalos sumÄ , kuriÄ sudaro nužudytosios V.

G. nepilnametės dukters D. G. iÅ¡laikymui visos žalos dydžio vienkartinė iÅ¡moka, kuri nuo žalos padarymo dienos – 2015 m. balandžio 13 d. D. G. pilnametystės – (duomenys neskelbtini) yra 709,84 Eur (CK 6.288 str.). Todėl civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikomas pagrįstu ir tenkinamas visiÅ¡kai. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimÄ teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d.

įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ . ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaltinamasis J. L. iki sulaikymo buvo bedarbis, jokio nekilnojamojo turto neturi, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktikÄ , ne kartÄ yra nurodęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Neabejotina ir natÅ«ralu, kad nužudytosios V. G. nepilnametė duktė D. G. dėl motinos mirties patyrė psichinį stresÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie pagal CK 6.250 str. laikomi neturtine žala, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė D. G. paaiÅ¡kino, kad jos santykiai su mama buvo artimesni, negu su tėvu, kad mama jai buvo pats brangiausias žmogus.

Ä®vertinusi Å¡ias bei civiliniame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir remdamasi susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiÅ¡kas veikas, taip pat atsižvelgusi į kaltinamojo turtinę padėtį, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios D. G. patirti dvasiniai sukrėtimai ir iÅ¡gyvenimai pagrįstai įvertinti 30000 Eur neturtinės žalos dydžio suma, t. y. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra per didelis, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl tenkinamas visiÅ¡kai.

 Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – peilis, kaip nusikaltimo įrankis, V. G. kelnės, kaip menkavertis ir negalintis bÅ«ti sunaudotas daiktas, perduoti saugoti į TelÅ¡ių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerÄ (50–51 b. l.), – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

J. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. ir jam paskirti laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laikÄ J. L. įskaityti sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. liepos 23 d. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. liepos 23 d.

KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. L. palikti tÄ pačiÄ â€“ suėmimÄ .Priteisti iÅ¡ J. L. nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei D. G. 709,84 Eur turtinės ir 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį, kelnes, saugomus TelÅ¡ių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam J.

L. nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                      Nijolė Matuzevičienė Teisėjai                                                                                                            Vaclovas Iždonas                                                                                                                         Virginija Žindulienė           Â