2024-03-27 Nr. AB-5049-3-61-3-02940-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-769-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02940-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. papildomo sprendimo pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2022 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 647 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Vyriausybė Nutarimu paskyrė Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST, Tarnyba) vadui R. P. (toliau – ir pareiškėjas, Tarnybos vadas) tarnybinę nuobaudą – papeikimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 10 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – ir Vyriausybės įstatymas) 22 straipsnio 14 punktu. Nutarime nurodyta, kad tarnybinė nuobauda Tarnybos vadui paskirta atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus (toliau – ir VRM skyrius) 2022 m. gegužės 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 56TPI-11 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada) ir vidaus reikalų ministrės 2022 m. gegužės 25 d. teikimą Nr. 1D-2872, už tarnybinį nusižengimą, padarytą pažeidus Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktų, Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo (toliau – ir VST įstatymas) 4 straipsnio, 9 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.4 papunkčio, 10 punkto, 14.1 papunkčio, 14.2 papunkčio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1V-558 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir VRM darbo reglamentas) 48 punkto, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1V-615, 6.1–6.4 papunkčių reikalavimus.

3. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas Vidaus reikalų ministrei A. B. (toliau – ir Ministrė) gavus Vidaus reikalų viceministro (toliau – ir Viceministras) V. D. 2022 m. kovo 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. 1T-25 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas, Pranešimas), kuriame nurodyta, kad Tarnybos vadas galimai netinkamai vykdo Ministrės pavedimus, t. y. nedalyvavo 2022 m. kovo 21 d. Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komiteto posėdyje, nedalyvavimo nederino su Ministre arba Tarnybos veiklos sritį kuruojančiu viceministru, neskyrė vietoje savęs pavaduojančio asmens, 2022 m. kovo 21 d. 14 val. nedalyvavo Ministrės organizuotame statutinių įstaigų vadovų savaitiniame pasitarime bei neinformavo apie nedalyvavimą ir nedalyvavimo priežastis, 2022 m. vasario 21 d. išsiuntė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau – ir NSGK) raštą Nr. 47SD-23 (ilgalaikes viešojo saugumo veiklos tobulinimo gaires (toliau – ir Gairės)), kuriose pateikė situacijos analizę ir pasiūlymus atlikti sisteminius VST pokyčius, nurodydamas kokių konkrečių įstatymų kokie straipsniai ir kaip turėtų būti keičiami, tačiau šie siūlymai nebuvo suderinti su VRM. Ministrė 2022 m. kovo 24 d. pavedė VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui (toliau – ir VRM skyrius) atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Tarnybos vado galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

4. VRM skyrius atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: tarnybinio nusižengimo sudėtis – formali, kaltės forma – neatsargumas, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Ministrė patvirtino rezoliucija Tarnybinio patikrinimo išvadą, nurodydama, kad pritaria padarytoms išvadoms ir siūlo skirti Tarnybos vadui papeikimą.

5. Pareiškėjas grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Pareiškėjas nesutinka su Nutarimu skirti jam tarnybinę nuobaudą, kadangi nepadarė Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyto tarnybinio nusižengimo. Tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas ir Vyriausybės Nutarimu tarnybinė nuobauda paskirta pažeidus teisės aktuose nustatytas imperatyvias tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles (Statuto 38 straipsnio 1 ir 2 dalis, Statuto 39 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas)) 2, 3, 16, 24, 25, 30, 43 punktai, Vyriausybės įstatymo 40 straipsnio 4 dalis, 41 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 2 dalis, Vyriausybės darbo reglamento 72, 82, 87 punktai). Tarnybinis nusižengimas nustatytas ir nuobauda paskirta neteisingai pritaikius materialiosios teisės normas. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros esminiai pažeidimai, padaryti tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros stadijoje, lemia visos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros ir teisės akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindines procedūras ir taisykles pažeidė abu atsakovai.

5.2. Ministrės pavedimu atlikti tarnybinį patikrinimą buvo pavesta dėl keturių veikų. Jame buvo apibrėžtos Tarnybos vado atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo ribos. Pagal šias ribas pareiškėjui galėjo būti įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau VRM skyrius neteisėtai išplėtė tarnybinio patikrinimo ribas, nes į Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo jau buvo įtrauktos šešios Tarnybos vado tariamai padarytos veikos. Taigi atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistas Aprašo 16 punktas, nes tikrintojas, patikrinimo metu nustatęs dar dvi galimai padarytas veikas, dėl kurių Ministrė nebuvo pavedusi atlikti tarnybinį patikrinimą ir neinformavus apie tai tarnybiniu pranešimu Ministrės ir negavus jos pavedimo pradėti dėl šių veikų naują tarnybinį patikrinimą, kuris vėliau būtų sujungtas su jau pradėtu tarnybiniu tyrimu, neturėjo jam Aprašo nustatyta tvarka suteiktų įgaliojimų atlikti tokį tyrimą. Todėl neteisėtai atlikto tarnybinio patikrinimo pagrindu paskirta tarnybinė nuobauda negali būti laikoma teisėta.

5.3. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, jog dviem atvejais (Tarnybos vado nedalyvavimas 2022 m. kovo 21 d. Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komiteto posėdyje; galimas nebuvimas darbo vietoje 2022 m. kovo 21 d.) Tarnybos vado tarnybinės atsakomybės klausimas nespręstinas. Pagal šiuos Tarnybiniame pranešime ir Pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytus įtarimo padarius tarnybinį nusižengimą epizodus tarnybinė nuobauda pareiškėjui nebuvo paskirta. Ši Išvados dalis ta apimtimi, kuria nebuvo konstatuota, kad Tarnybos vadas padarė tarnybinį nusižengimą, yra teisinga, tačiau procedūrine prasme Išvadoje pagal Apraše nustatytus reikalavimus nebuvo išspręstas ir tinkamai įformintas patikrinimo rezultatas. Išvadoje dėl minėtų dviejų epizodų nurodyta „šioje dalyje tarnybinės atsakomybės klausimas nespręstinas“. Aprašas tokios tarnybinio patikrinimo baigties nenumato, ir tai laikytina Aprašo 24 punkto reikalavimų esminiu pažeidimu.

5.4. Tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir šališkai. Atsakovas nesiėmė visų galimų veiksmų patikrinti Tarnybos vado bei Viceministro prieštaringų paaiškinimų pagrįstumą, netyrė ar yra aiškiai nustatyta VRM padalinių ir įstaigų prie VRM pasitarimų organizavimo tvarka, kurioje būtų nustatytos taisyklės, kurių turi laikytis įstaigos prie VRM vadovas, negalintis atvykti į pasitarimą, ar yra nustatyta tokių faktų užfiksavimo tvarka, nenustatė kokiam būtent pareigūnui Tarnybos vadas turėjo pranešti, iš Išvados neaišku apie kokio lygmens pasitarimą kalbama, netyrė, ar 2021 m. kovo 21 d.14 val. pasitarimui buvo parengta darbotvarkė, į kurią įtrauktas koks nors Tarnybai aktualus klausimas, nevertino, kad Tarnybos vado išvykimas į (duomenys neskelbtini), Tarnybos Mokymo ir kovinio rengimo centre vykusias mobilizacijos pratybas (prasidėjo 14 val.) buvo iš anksto suplanuota priemonė. Neatlikęs minėtų veiksmų tikrintojas Išvados dalį pagrindė tik pareiškėjo paaiškinimų vertinimu ir savo prielaidomis. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo paprašyta Viceministro pateikti rašytinį paaiškinimą.

5.5. VRM skyrius savo išvadas dėl 2022 m. vasario 23 d. rašto Nr. 47SD-237 ir jo priedo – Gairių turinio ir paskirties, bei Tarnybos vado sprendimo pasirašyti šį NSGK ir VRM adresuotą raštą, grindė prielaidomis ir prieštaringais teiginiais, ignoravo pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes ir jų netyrė išsamiai ir visapusiškai. Išvadoje pateiktos nuorodos į VRM darbo reglamento 48 punktą ir VRM 2019 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr.1V-423 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešojo valdymo tobulinimo grupės sudarymo ir jos darbo reglamento tvirtinimo“ (toliau – ir VRM įsakymas Nr. 1V-423), kurių nuostatomis tariamai turėjo vadovautis pareiškėjas, iš esmės yra tik Viceministro Tarnybinio pranešimo teiginių pakartojimas Tarnybinio patikrinimo išvadoje. VRM tyrimų skyrius Tarnybinio patikrinimo išvadoje neatliko vertinimo dėl mažareikšmingumo, tuo pažeisdamas Statuto 38 straipsnio 1 dalį ir Aprašo 3 punktą.

5.6. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta pažeidus Aprašo 24 punktą, nustatantį reikalavimus tarnybinio patikrinimo išvadai. Atsakovas nesurinko tariamai nustatytą tarnybinį nusižengimą pagrindžiančių įrodymų, o Tarnybinio patikrinimo išvadą pagrindė prielaidomis. Išvados dalyje „Apibendrinimas“ gausu deklaratyvių teiginių, nuorodų į teisės teoriją ir bylai neaktualią teismų praktiką. Visos tariamai pažeistos ir nurodytos teisės normos yra bendro pobūdžio, o VRM darbo reglamento 48 punktas taikytas nepagrįstai.

5.7. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai pripažintas pažeidusiu Pareigybės aprašymo 6.1-6.3 punktuose aprašytų funkcijų, kurios yra bendrojo pobūdžio, nevykdymu. Motyvuojant tariamą Tarnybos vado neveikimą, tarnybinio patikrinimo išvadoje remiamasi bylai neaktualia teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimtos administracinėse bylose Nr.: A15-1480-2005, Nr. A63-797/2009, Nr. A492-577/2013). Ant Tarnybinio patikrinimo išvados esanti Ministrės 2022 m. gegužės 17 d. rezoliucija „Pritariu“ neatitinka Aprašo 25 punkto reikalavimų pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl išvados patvirtinimo arba grąžinimo papildomam tarnybiniam patikrinimui. Nors tarnybinės nuobaudos skyrimas Tarnybos vadui yra Vyriausybės kompetencija, tačiau Išvados patvirtinimo ar nepatvirtinimo klausimą turėjo išspręsti Ministrė Aprašo 25 punkte nustatyta tvarka.

5.8. Vyriausybė, spręsdama dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo Vyriausybės į pareigas skiriamiems pareigūnams turi laikytis Reglamente nustatytos klausimų svarstymo Vyriausybės posėdžiuose tvarkos. Klausimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui į Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas papildomai ir tai padaryta pažeidžiant Reglamento 72 punkte nustatytą tvarką. Papildomas klausimas į darbotvarkę buvo įtrauktas tokiu būdu, kuris Vyriausybės nariams nesuteikė jokios konkrečios informacijos apie numatomo svarstymo dalyką (Ministrė pirmininkė prašyme nenurodė dėl kokios tarnybos ir kokio būtent pareigūno nubaudimo teikia prašymą, o Ministrė Pirmininkė prašymą patenkino, nepaprašiusi papildomos informacijos).

5.9. Pagal Vyriausybės įstatymo 41 straipsnio 1 dalį ir Reglamento 87 punktą Vyriausybės posėdžiuose priimami sprendimai įforminami nutarimais, kurie priimami Vyriausybės narių balsų dauguma. Reglamento 78 punktas detalizuoja, kad Vyriausybė sprendimus dėl svarstomų teisės aktų projektų (ar kitų klausimų) priima Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma. Balsų dauguma paprastai nustatoma, posėdžio pirmininkui paklausus: „Ar yra prieštaraujančiųjų?“ Jeigu prieštaraujančiųjų nėra, posėdžio pirmininkas paskelbia: „Priimta“. Vyriausybės įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybės posėdyje klausimas pristatomas ir Vyriausybės narių nuomonė išklausoma Reglamento nustatyta tvarka. Pagal Reglamentą klausimus gali pristatyti posėdžio primininkas, ministras (Reglamento 77 p.). Jei Ministrė per Vyriausybės posėdžio pertrauką pateikė Vyriausybės nariams kokią nors informaciją apie siūlomą skirti Tarnybos vadui tarnybinę nuobaudą, o Vyriausybės nariai pareiškė kokią nors nuomonę, tai minėtų teisės aktų reikalavimų kontekste negali būti prilyginta klausimo pristatymui Vyriausybės posėdyje ir Vyriausybės narių nuomonės išklausymu. Vyriausybės narių pasikeitimas informacija ar nuomonėmis neoficialiai (t. y. ne Vyriausybės posėdyje), negali būti pagrindas pasibaigus Vyriausybės posėdžio pertraukai traktuoti, kad klausimas buvo apsvarstytas Vyriausybės įstatymo ir Reglamento nustatyta tvarka ir spręsti dėl Vyriausybės nutarimo priėmimo. Taigi Nutarimas buvo priimtas Vyriausybei padarius Vyriausybės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies, 41 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 2 dalies, Reglamento 72,82,87 punktuose, esminius pažeidimus, o tai yra pagrindas panaikinti Nutarimą kaip neteisėtą. Pabrėžia, kad Vyriausybei pažeidus minėtus teisės aktų reikalavimus ir nepasvarsčius iš esmės klausimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Vyriausybės posėdyje (atitinkamai ir nepadarius garso įrašo), buvo pažeista pareiškėjo teisė žinoti nuobaudos skyrimo motyvus, o tai apsunkina asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą realizavimą.

5.10. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta praleidus 30 dienų terminą (Statuto 39 straipsnio 4 dalis ir tai yra dar vienas esminis pažeidimas, sudarantis savarankišką pagrindą Nutarimą pripažinti neteisėtu iš esmės ir jį panaikinti.

5.11.Tanrybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad Tarnybos vadas iš anksto neinformavo VRM vadovybės, tarnybos reikalais išvykdamas į (duomenys neskelbtini) ir nedalyvaudamas 2022 m. kovo 21 d.14.00 val. vykusiame statutinių tarnybų vadovų pasitarime, bei neduodamas nurodymo vietoje jo pasitarime dalyvauti Tarnybos atstovui, pažeidė Pareigybės aprašymo 6.1-6.3 papunkčius, VSTĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalis, Tarnybos nuostatų 10 punktą, 14.1 ir 14.2 papunkčius, Statute įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą. Atsakovo nurodytos teisės normos yra bendro pobūdžio ir galėjo būti nurodomos tik kaip papildomos nustačius kokio nors specialiojo teisės akto reikalavimo pažeidimą. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė norminio teisės akto, reglamentuojančio VRM darbo organizavimo tvarką. Šio tariamai nustatyto pažeidimo nepatvirtina objektyvūs įrodymai, o kvalifikuojant tariamą teisės pažeidimą, apsiribota nuorodomis į bendro pobūdžio normas.

5.12. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad Tarnybos vadas pažeidė VRM darbo reglamento 48 punktą, Tarnybos nuostatų 8.4, 10 punktus, 14.1 ir 14.2 papunkčius, Pareigybės aprašymo 6.1-6.4 punktų reikalavimus, Statute įtvirtintą tarnybinio pavaldumo principą. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kokiu teisiniu pagrindu remiantis Tarnybai buvo duotas NSGK pavedimas parengti Gaires, klaidingai vertintos Rašto parengimo faktinės aplinkybės ir tikslas bei Gairių turinys, todėl padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, esą pasirašydamas ir išsiųsdamas šį Raštą, Tarnybos vadas pažeidė nurodytas teisės normas bei tarnybinio pavaldumo principą.

Išvadoje netinkamai taikytas VRM darbo reglamento 48 punktas bei VRM Įsakymas Nr. 1V-423. Minėtas VRM darbo reglamento punktas tarnybinio nusižengimo Epizodo 2 atvejui neaktualus, nes Gairės nėra teisės akto projektas ir Gairių rengimas nepateko į šio punkto reguliavimo sritį. Gairių turinį Tarnybai priskirtų uždavinių ir funkcijų kontekste sudaro esamos padėties apžvalga, kurioje išdėstyti Tarnybos veiklai aktualūs (probleminiai) klausimai (II skyrius), nurodyti veiklos tobulinimo tikslai (III skyrius), išdėstyta kokios priemonės galėtų būti reikalingos tarnybos veiklos tobulinimui, kiek papildomai valstybės biudžeto lėšų reikėtų Tarnybos veiklos tobulinimo priemonėms įgyvendinti (IV skyrius).

Gairių IV skyriaus 17 punkte yra pareikšta VST nuomonė dėl tikslingumo perduoti Tarnybai papildomą funkciją šiame kontekste pažymint, kad tam reikėtų pakeisti atitinkamas teisės aktų normas. Gairių turinys Tarnybinio patikrinimo išvadoje turėjo būti vertintas kompleksiškai, tačiau buvo išskirta Gairių dalis, kurią atsakovas priskyrė teisėkūros iniciatyvai, prieidamas prie nepagrįstų ir neteisingų išvadų dėl Gairių derinimo. Parengtas Gaires Tarnybos vadas 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr.47SD-237 išsiuntė NSGK ir VRM.

Abu dokumentų komplektai yra lygiaverčiai. Išvadoje neteisingai vertinta, esą VRM buvo pateikta šio rašto kopija. Tarnybos vadas privalėjo vykdyti NSGK 2021 m. spalio 6 d. sprendimo Nr.104-Spr-20 1 punkte išdėstytą pavedimą dėl Gairių parengimo (šį pavedimą iš esmės dubliavo VRM rezoliucija) Gaires parengė ir pateikė nepažeisdamas jokių teisės aktų, nuobauda pagal Epizodą 2 paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, kvalifikavimas pagal VRM darbo reglamento 48 punktą ir išvardytas bendro pobūdžio materialiosios teisės normas nepagrįstas ir neteisingas.

5.13. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo vertintas Tarnybos vado 2022 m. vasario 23 d. rašto Nr. 47SD-236 „Dėl vidaus reikalų sistemos pasirengimo veikti ekstremaliosios energetikos padėties atveju įgyvendinimo“ pateikimas ministrei, veiką nepagrįstai ir neteisingai kvalifikuojant kaip VSTĮ 4 straipsnio, VSTĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalių, Tarnybos nuostatų 14.1 ir 14.2 punktų bei Pareigybės aprašymo 6.1-6.4 punktų pažeidimą. Tarnybos vado 2022 m. vasario 23 d. rašto Nr.47SD-236 Ministrei turinys, įrodo, kad, siekdamas spręsti Plane Tarnybai suformuotas naujas užduotis, minėtame rašte kėlė probleminius klausimus, ieškodamas teisės aktais pagrįstų sprendimo būdų vykdyti Plano 14 punktą.

Tarnybos vadas 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr.47SD-236 informavo Ministrę, kad VRM(RN) „Dėl Vidaus reikalų sistemos pasirengimo veikti ekstremaliosios energetikos padėties atveju plano patvirtinimo“ patvirtinto Plano 14 punktas įpareigoja Tarnybą pasirengti užtikrinti 5 papildomų objektų (duomenys neskelbtini) fizinę apsaugą, tačiau Tarnybai nėra numatyta papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Tarnybos vadas minėtame rašte pažymėjo, kad siekdamas tinkamai įgyvendinti VRM m. vasario 14 d. įsakymu Nr.1-1RN-2(RN) patvirtinto Plano (Priedas 22) 14 punktą prašo priimti sprendimą bei informuoti kokių Vyriausybės 2015 m. spalio 19 d. nutarime Nr.1090 „ Dėl vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigų saugomų pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto bei kitų svarbių valstybės objektų, taip pat Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos saugomų svarbių valstybės objektų“ išvardytų objektų apsauga ir kieno įsakymu ar nutarimu laikinai gali būti nutraukta.

Tarnybos vadas rašte taip pat pažymėjo, kad Planas su Tarnyba nebuvo derintas. Vyriausybės nutarimu priskirtų Tarnybai objektų apsauga gali būti laikinai ar visiškai atšaukta tik kompetentingos valstybės institucijos teisės aktu. Taigi Tarnybos vado 2022 m. vasario 23 d. rašto Nr. 47SD-236 turinys, priešingai nei teigiama Tarnybinio patikrinimo išvadoje, įrodo, kad Tarnybos vadas siekė organizuoti Tarnybos darbą taip, kad užtikrintų Tarnybai iškeltų papildomų užduočių vykdymą. 2022 m. vasario 23 d. rašto Nr. 47SD-236, vertinant jį kaip vientisą dokumentą, turinys, priešingai nei nurodyta Tarnybinio patikrinimo išvadoje, liudija ne apie atsisakymą vykyti Planą, o apie pareiškėjo (Tarnybos vado) siekį ir tikslą kartu su Ministerijos vadovybe spręsti probleminį klausimą laikantis teisės aktų reikalavimų.

5.14. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertintas VRM Viešojo saugumo politikos grupės vadovo D. D. 2022 m. kovo 8 d. elektroninio laiško turinys ir ignoruota aplinkybė, kodėl šis el. laiškas buvo išsiųstas Tarnybos vado pavaduotojui V. K., o kopija Tarnybos vadui. Minėto el. laiško visų adresatų kontekste pažymėtina, kad VRM Viešojo saugumo politikos grupės vadovo D. D. 2022 m. kovo 8 d. elektroninis laiškas buvo adresuotas statutinių įstaigų (Tarnybai, policijos, sienos apsaugos tarnybos) ir VRM atsakingiems pareigūnams, o šio el. laiško kopija nurodytų statutinių įstaigų (tarp jų ir VST) vadovams.

Tarnybos vado 2019 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 47V-745 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos veiklos organizavimo“ 1 punktu yra įsakyta Tarnybos vado pavaduotojui, be kita ko, kuruoti Tarnybos Mokymo ir kovinio rengimo centro veiklą, koordinuoti optimalų Tarnybos teritorijų (poligonų), kuriuose įrengta stacionari kovinio mokymo ir pratybų infrastruktūra, vykdomas pareigūnų specialusis rengimas, veiklą. Tarnybos vado pavaduotojo (t. y. V. K.) pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.2 punktais šiam pareigūnui yra priskirtos funkcijos, kurios nurodytos Tarnybos vado 2019 m. birželio 6 d.

įsakymo Nr. 47V-745 1 punkte. Pareigybės aprašymu šiam pareigūnui, be kita ko, priskirtos funkcijos pagal kompetenciją atstovauti Tarnybai šalies ir tarptautiniuose pasitarimuose (6.11 p.); pagal kompetenciją dalyvauti VRM, Tarnybos komisijų, darbo grupių, tarpžinybinių komisijų ir darbo grupių veikloje (6.10 p.), pagal kompetenciją organizuoti ir koordinuoti Tarnybos bendradarbiavimą su kitomis vidaus reikalų įstaigomis (6.5 p.), pagal kompetenciją nagrinėti gaunamą korespondenciją, prašymus pasiūlymus, duoti rašytinius ar žodinius pavedimus (6.8 p.).

Iš išvardytų Tarnybos vado 2019 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 47V-745 ir Tarnybos vado pavaduotojo pareigybės aprašymo nuostatų akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) poligono, kuris buvo skirtas Tarnybos pareigūno kovinio pasirengimo pratyboms, klausimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) poligonu, kuravimas yra priskirtas Tarnybos vado pavaduotojo funkcijoms. VRM Viešojo saugumo politikos grupės vadovas 2022 m. kovo 8d. el. laišką Tarnybos vado pavaduotojui išsiuntė pagal šio pareigūno kompetencijai pavestas funkcijas. Tarnybinio patikrinimo metu šios aplinkybės nebuvo tiriamos.

Paaiškėjus, kad Tarnybos vado pavaduotojas V. K. pagal 2022 m. kovo 8 d. el. laišką savo pareigų galimai neatliko tinkamai, pareiškėjas, vykdydamas savo (Tarnybos vado) pareigas, pagal kompetenciją, vadovaudamasis Aprašo 7 punkto nuostatomis, pavedė atlikti informacijos patikslinimą. Tai nurodė savo paaiškinime, tačiau tarnybinio patikrinimo metu ši aplinkybė nebuvo tikrinama, nebuvo aiškintasi kurio būtent Tarnybos vadovo (vado ar jo pavaduotojo) kompetencijai yra priskirtas (duomenys neskelbtini) poligono kuravimas ir dalyvavimas pasitarimuose šio objekto klausimais.

Išvada, esą Tarnybos vadas pažeidė VSTĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalis, Tarnybos nuostatų 14.1 ir 14.2 punktų, Pareigybės aprašymo 6.1-6.4 punktą ir Statute įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, pagrįsta samprotavimais, esą klausimą dėl Tarnybos atstovo delegavimo į KAM inicijuojamą statutinių įstaigų pasitarimą dėl (duomenys neskelbtini) poligono, turėjo spręsti būtent Tarnybos vadas, nepagrįsti ir neteisingi. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjui būtų pagrindas sutikti, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą (tarnybinio patikrinimo metu teisėtai tirtas veikas pagal Epizodą 1 ir/ar Epizodą 2), ar net ir darant prielaidą, kad kitos dvi veikos (pagal Epizodas 3 ir Epizodą 4) taip pat buvo tirtos teisėtai, tiek kiekviena iš jų atskirai, tiek ir visos kartu turėtų būti laikomos atitinkančiomis Statuto 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus mažareikšmiškumo kriterijus, t. y. turėtų būti laikomos mažareikšmiais tarnybiniais nusižengimais ir Nutarimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikintas.

6. Atsakovas VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas grindė atsiliepimą šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Ginčas tarp šalių kilo dėl ypatingos situacijos, kai valstybėje buvo iškilusi grėsmė visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Dėl masinio užsieniečių antplūdžio, valstybėje buvo susidariusi kritinė situacija ir paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Nepaprastosios padėties valdymo metu Tarnyba yra atsakinga už labai svarbias užduotis ir atlieka itin svarbias funkcijas, todėl netinkamas įstaigos darbo organizavimas, pavedimų nevykdymas ir netinkamas jų vykdymas ar netinkama komunikacija, esant papildomoms išorinėms aplinkybėms, gali sąlygoti reikšmingas pasekmes visuomenės ir (ar) valstybės saugumui. Nepaprastosios padėties valdymo metu Tarnybos vadas privalo veikti labai atsakingai ir nepriekaištingai.

7.2. Pareiškėjas skunde pateikė klaidingą informaciją. Epizoduose 3 ir 4 nurodyti galimi pareiškėjo pažeidimai buvo nurodyti tame pačiame Tarnybiniame pranešime, kuriuo jis kreipėsi į vidaus reikalų ministrę ir informavo, jog pareiškėjas galimai padarė tarnybinį (-ius) nusižengimą (-us). Šio Tarnybinio pranešimo pagrindu vidaus reikalų ministrės 2022 m. kovo 24 d. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo. Šie epizodai buvo tirti vykdant pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą, o ne, kaip teigia pareiškėjas, jau atliekamo tarnybinio patikrinimo metu. Atsižvelgiant į tai, jog visi minėti epizodai Tarnybiniame pranešime buvo nurodyti, kaip galimi tarnybiniai nusižengimai, ir dėl jų visų buvo vienas ministrės pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą, teikti papildomą tarnybinį pranešimą apie naujai nustatytus tarnybinius nusižengimus nebuvo jokio pagrindo. Pareiškėjui buvo pateiktas vienas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, kuriame buvo nurodyti visi pareiškėjo skunde minimi epizodai. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad Išvadoje apskritai nėra duomenų, kokiu būdu ir iš kokio informacijos šaltinio tikrintojas gavo informaciją ir/ar medžiagą apie nurodytuose epizoduose aprašytas veikas yra nepagrįsti ir neatitinka Tarnybinio patikrinimo išvados.

7.3. Tarnybinio patikrinimo išvados siūlymuose nurodytos veikos, kurios tarnybinio patikrinimo metu pripažintos kaip padarytas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjo nurodytas Aprašas reglamentuoja, kas turi būti tarnybinio patikrinimo išvadoje bei tai, kad turi būti pateikti siūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, tačiau šiame Apraše nereglamentuojama, kad nustačius, jog ne visos veikos, dėl kurių buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, pripažintos padarytu tarnybiniu nusižengimu, turi būti atskirai nutrauktos ir apie tai pasisakoma konstatuojamojoje dalyje. Aprašas nenustato, kokios turi būti tarnybinio patikrinimo išvados dalys ir kurioje dalyje, kas turi būti nagrinėjama. Tokia dokumento forma kaip apibendrinimas, konstatavimas ir siūlymai yra pasirinkti tarnybinį patikrinimą atliekančio tyrėjo, kad būtų aiškiai ir išsamiai išdėstomi tarnybinio patikrinimo išvadai keliami reikalavimai. Tarnybinio patikrinimo išvada yra vientisas dokumentas ir pakankama, kad dėl kelių veikų, kurios buvo minimos pranešime apie galimą nusižengimą, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, apie tai būtų pasisakyta išvados dėstyme, o ne konstatuojamojoje dalyje.

7.4. Pareiškėjas skunde pasisakė dėl šališkumo, tačiau nepateikė jokių atsakovo šališkumą patvirtinančių įrodymų.

7.5. Tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinama pareiškėjo veika ne už tai, kad tam tikrą pavedimą jis paskyrė pavaduotojui, atsakingam už šią sritį, atlikti, o už tai, kad būdamas statutinės tarnybos vadovu netinkamai užtikrino pavaldžių pareigūnų darbo kontrolę. Pareiškėjas neginčija, kad gavo el. laišką, o tai, kad laiškas buvo adresuotas ne pareiškėjui, jo atsakomybės nesumažina. Pareiškėjas, vykdydamas Tarnybos vado pareigas, privalėjo imtis priemonių užtikrinti, kad el. laišku gautas pavedimas būtų įgyvendintas. Nei vienas Tarnybos darbuotojas, be Tarnybos vado nurodymo, negali priimti sprendimų ir deleguoti save į pasitarimą, todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo pagrindo nagrinėti, už kokias sritis yra atsakingas Tarnybos vado pavaduotojas, nes tai nesusiję su pareišėkjo veiksmų vertinimu.

7.6. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Tarnybinio pranešimo pagrindu, kurį pateikė V. D. Pranešime viceministras aiškiai ir išsamiai išdėstė visas aplinkybes, todėl nebuvo pagrindo papildomai jį apklausti tarnybinio patikrinimo metu. Siekiant tarnybinio patikrinimo išsamumo, tam tikros detalės buvo patikslintos bendraujant žodžiu, kadangi Aprašas nenustato tarnybinio patikrinimo metu privalomumo, kad gaunamas paaiškinamas turi būti įforminamas tik raštu.

7.7. Pareiškėjo teiginys, kad Tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama prielaidomis, prieštaringais argumentais, nepagrįstas. Tarnybinio tyrimo metu buvo nuosekliai įvertintas pareiškėjo paaiškinimas ir apie tai detaliai ir išsamiai nurodant Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pareiškėjo veika nebuvo vertinama kaip mažareikšmis tarnybinis nusižengimas, todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje tokia veika neaprašoma. Tarnybinių patikrinimų atlikimą tvarką reglamentuojantis Aprašas nenustato reikalavimo Tarnybinio patikrinimo išvadoje pasisakyti dėl veikos mažareikšmiškumo vertinimo (ypač tais atvejais, kai veika nėra vertinama kaip mažareikšmė).

7.8. Pareiškėjui inkriminuoti pažeidimai (nedalyvavimas darbiniuose posėdžiuose, tinkamos vidaus kontrolės neužtikrinimas, viršijimas vadovaujamai įstaigai nustatytos kompetencijos) negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, kadangi pažeidimai nebuvo formalaus pobūdžio, jie sukėlė neigiamus padarinius atsakovams, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) proporcinga tarnybinio pažeidimo sunkumui ir atitinka teisinės atsakomybės neišvengiamumo principą. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta laikantis visų Aprašo 24 punkte nustatytų reikalavimų išvados turiniui. Išvadoje nurodyti konkretūs pareiškėjo pažeidimai bei suformuluotas aiškus siūlymas: „apie patikrinimo rezultatus teikimu informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę“. Atkreipia dėmesį, kad pateiktas būtent toks siūlymas, nes, kaip ir pats pareiškėjas nurodo skunde, sprendimas dėl nuobaudos skyrimo (neskyrimo) pareiškėjui pagal teisės aktų nuostatas nagrinėjamu atveju buvo Vyriausybės kompetencija. Kaip jau buvo ankščiau minėta, Aprašo 24 punktas nustato reikalavimus pačiai išvadai, tačiau neišskiria išvados dalių, kurioje dalyje, kas turi būti dėstoma, Aprašas detalizuoja visos tarnybinio patikrinimo išvados turinio reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadą parengęs subjektas neturėjo pareigos siūlyti tarnybinės nuobaudos.

7.9. Pareigybės aprašymo 6.4. papunktis nustato pareiškėjo pareigą tarnybos veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus teikti vidaus reikalų ministrui. Pareiškėjas 2022 m. vasario 23 d. rašte Nr. 47SD-237 minimą informaciją privalėjo pateikti VRM, kaip politiką formuojančiai institucijai, bet ne tiesiogiai NSGK. Pareiškėjo pateikti teisėkūriniai siūlymai buvo ne redakcinio pobūdžio, o esminiai ir susiję su politikos formavimu (t. y. siūlant konkrečias įstatymo formuluotes, keisti įstaigos darbo organizavimo principus, Tarnybos pavaldumą, kas sąlygotų daugelių procesų ir procedūrų peržiūrą, kitokią valdymo schemą). Be to, pateikti siūlymai buvo susiję su finansinių išteklių poreikiais, o šiuo atveju asignavimų valdytojas yra VRM. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo jokių teisės normų išplėstinio aiškinimo, buvo nagrinėjamos (taikomos) pareiškėjo veiklą reglamentuojančios teisės normos ir pareiškėjo veiksmai netinkamai jas vykdant. Tarnybinio patikrinimo išvadoje kiekviename epizode nurodoma, kokie pareiškėjo veiksmai vertinami kaip neveikimas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2022 m. birželio 22 d., t. y. nepraleidus Statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino.

7.10. Ministrė nenurodė prašymo įtraukti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui svarstymo į darbotvarkę motyvų Ministrei Pirmininkei, kadangi pastaroji buvo informuota apie VRM pateiktąjį Vyriausybei nutarimo projektą. Ministrės prašymas buvo viešai pateiktas Vyriausybės posėdyje, nei Ministrė Pirmininkė, nei kiti ministrai neprieštaravo dėl nutarimo projekto įtraukimo ir svarstymo papildomu klausimu. Nutarimo projektą ir su juo susijusias faktines aplinkybes, dėl kurių buvo siūloma skirti nuobaudą pareiškėjui, Ministrė pristatė Vyriausybės nariams neviešame Vyriausybės pasitarime ir tokia procedūra atitinka Vyriausybės įstatymo ir Reglamento nuostatas. Platesnis pristatymas negalėjo būti atliktas viešame Vyriausybės posėdyje dėl su projektu susijusių asmens duomenų, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl neišsamaus klausimo pristatymo Vyriausybės posėdyje buvo pažeisti minėti teisės aktų reikalavimai.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 31 d. sprendimu patenkino R. P. skundą ir panaikino Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 647 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovų lygiomis dalimis 3 753,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. papildomu sprendimu patenkino iš dalies pareiškėjo R. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

9. Teismas nustatė, kad:

9.1. Pareiškėjas skundo padavimo teismui metu ėjo Viešojo saugumo tarnybos prie VRM vado, vidaus tarnybos generolo pareigas.

9.2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas Ministrei gavus Viceministro 2022 m. kovo 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. 1T-25, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas: 1) 2022 m. kovo 21 d. nedalyvavo Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komiteto posėdyje, nedalyvavimo nederino su Ministre ar Tarnybos veiklos sritį kuruojančiu viceministru, neskyrė vietoj savęs pavaduojančio asmens; 2) 2022 m. kovo 21 d. 14 val. nedalyvavo Ministrės organizuotame statutinių įstaigų vadovų savaitiniame pasitarime bei neinformavo apie nedalyvavimą ir priežastis; 3) 2022 m. kovo 21 d. galimai nebuvo tarnybos vietoje be pateisinamų priežasčių; 4) 2022 m. vasario 21 d. išsiuntė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui raštą Nr. 47SD-23 ilgalaikes viešojo saugumo veiklos tobulinimo gaires, kuriose pateikė situacijos analizę ir pasiūlymus atlikti sisteminius VST pokyčius (nurodydamas kokių konkrečių įstatymų kokie straipsniai ir kaip turėtų būti keičiami). Ministerija nebuvo pavedusi Tarnybai pateikti Gaires NSGK. Tarnybos vado siūlymai, pateikti NSGK, nebuvo suderinti su VRM.

9.3. Ministrė 2022 m. kovo 24 d. pavedė VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Tarnybos vado galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. VRM tyrimų skyrius 2022 m. kovo 31 d. el. laišku informavo pareiškėją apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą ir paprašė iki 2022 m. balandžio 6 d. pateikti papildomą informaciją, kuri reikalinga pranešimui apie galimą tarnybinį nusižengimą parengti. Tarnybos vadas 2022 m. kovo 31 d. el. laišku paprašė VRM tyrimų skyriaus pateikti dokumento, kurio pagrindu jo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas kopiją. VRM tyrimų skyrius 2022 m. kovo 31 d. el. laišku išsiuntė pareiškėjui Viceministro 2022 m. kovo 24 d. tarnybinio pranešimo Nr. 1T-25 kopiją.

9.4. VRM tyrimų skyrius 2022 m. balandžio 7 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 1AR-254 informavo pareiškėją apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo buvo nurodytos ir dar dvi veikos, kurios nebuvo minimos Tarnybiniame pranešime, t. y.: 1) Tarnybos vadas 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. 47SD-236 informavo VRM, kad negali vykdyti VRM įsakymu patvirtinto Vidaus reikalų sistemos pasirengimo veikti ekstremaliosios energetikos padėties atveju plano, nes neturi tam resursų, be to, šis Planas nebuvo suderintas su Tarnyba; 2) VRM 2022 m. kovo 8 d. el. paštu kreipėsi į Tarnybą ir kitas tarnybas, prašydama deleguoti asmenis į pasitarimą dėl (duomenys neskelbtini) poligono klausimo. Tarnyba šį el. laišką ignoravo, darbuotojo nedelegavo. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą iki 2022 m. balandžio 14 d. Pareiškėjas su šiuo dokumentu susipažino 2022 m. balandžio 11 d. Paaiškinimą su priedais (įrodymais) pateikė 2022 m. balandžio 14 d. Paaiškinime dėl kiekvienos veikos paaiškino, kad nepadarė tarnybinio nusižengimo.

9.5. Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertinta, kad dviem Tarnybiniame pranešime nurodytais atvejais Tarnybos vado tarnybinės atsakomybės klausimas nespręstinas (2022 m. kovo 21 d. 10.30 val. pasitarimas buvo atšauktas; apie naują pasitarimo laiką (11.00 val.) el. laiškas R. P. išsiųstas likus 9 min. iki pakeisto pasitarimo laiko; įtarimas, kad Tarnybos vadas 2022 m. kovo 21 d. galimai nebuvo tarnybos vietoje be pateisinamų priežasčių, nepasitvirtino). Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas R. P. padarė keturis tarnybinius nusižengimus: 1) „R.

P. iš anksto neinformavo VRM vadovybės, tarnybos reikalais išvykdamas į (duomenys neskelbtini) ir nedalyvaudamas 2022 m. kovo 21 d. VRM 14.00 val. vykusiame statutinių tarnybų vadovų pasitarime, bei neduodamas nurodymo vietoje jo pasitarime dalyvauti VST atstovui, pažeidė Pareigybės aprašymo 6.1 p.-6.3 p., VST įstatymo 9 str. 1-2 d., Tarnybos nuostatų 10 p., 14.1 p.- ir 14.2 p., Vidaus tarnybos statute įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą“; 2) „R. P. 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. 47SD-23, nesuderinęs su VRM, išsiųsdamas NSGK ilgalaikes viešojo saugumo tarnybos veiklos tobulinimo gaires (VRM raštas pateiktas kaip kopija), kuriose pateikta esamos situacijos analizė, siūlymai atlikti sisteminius VST pokyčius, nurodomi ir konkretūs teisėkūros pasiūlymai, tiksliai įvardijant, kurio įstatymo ir kurie straipsniai kaip turėtų būti keičiami, pažeidė VRM darbo reglamento 48 p., VST įstatymo 9 str. 1-2 d., Tarnybos nuostatų 8.4 p., 10 p.,14.1 p., ir 14.2 p., Pareigybės aprašymo 6.1 p. 6.4 p. reikalavimus, Vidaus tarnybos statute įtvirtintą tarnybinio pavaldumo principą“; 3) „2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. 47SD-236 R.

P., informuodamas VRM dėl Vidaus reikalų sistemos pasirengimo veikti ekstremaliosios energetikos padėties atveju plano įgyvendinimo ir nurodydamas, kad vykdyti įsakymu patvirtinto Plano negali, nes neturi tam resursų (nurodant, kad planas su Tarnyba nebuvo derintas), pažeidė VST įstatymo 4 str., 9 str. 1-2 d., Tarnybos nuostatų 14.1.p. ir 14.2. p., Pareigybės aprašymo 6.1 p.-6.4 p. reikalavimus“; 4) „R. P., neatsakydamas į VRM 2022 m. kovo 8 d. elektroninį laišką, kuriuo prašoma deleguoti atstovą į pasitarimą, kuriame bus sprendžiamas (duomenys neskelbtini) poligono klausimas, ir nedeleguodamas VST atstovo, pažeidė VST įstatymo 9 str.1-2 d., Tarnybos nuostatų 14.1. p. ir 14.2. p., Pareigybės aprašymo 6. p.-6.4. p. reikalavimus, Vidaus tarnybos statute įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą“.

Išvadoje pateiktas vertinimas, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, tarnybinio nusižengimo sudėtis - formalioji, kaltės forma - neatsargumas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodoma, kad R. P. Tarnybos vado pareigas vykdo nuo 2015 m. birželio 15 d. Tarnybinių nuobaudų neturėjo, buvo ne kartą skatintas, jo tarnybinė veikla buvo vertinama gerai arba labai gerai (už 2021 metus - gerai). Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos vadą į pareigas skiria Vyriausybė, atitinkamai ir tarnybinę nuobauda šiam pareigūnui gali skirti Vyriausybė (VSTĮ 9 str.2 d., Vyriausybės įstatymo 22 str. 14 p.), Išvadoje pasiūlyta apie tarnybinio patikrinimo rezultatus teikimu informuoti Vyriausybę.

Ministrė 2022 m. gegužės 17 d. pasirašė rezoliuciją „Pritariu. Siūlau skirti papeikimą. Prašau parengti teikimą Vyriausybei ir nutarimo projektą“.

10. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nurodė, jog, pagal Aprašo 16 punktą tarnybinio patikrinimo metu, nustačius kitus pareigūno galimai padarytus tarnybinius nusižengimus, nenurodytus gautoje informacijoje apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, apie tai tarnybiniu pranešimu informuojamas vadovas ir dėl šių kitų pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų pradedamas naujas tarnybinis patikrinimas, laikantis Aprašo reikalavimų, kuris gali būti sujungiamas su jau atliekamu tarnybiniu patikrinimu vadovo sprendimu (rašytine rezoliucija). Teismas nustatęs, kad Tarnybiniu pranešimu Viceministras pasiūlė Ministrei pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Tarnybos vado galimai padaryto tarnybinio nusižengimo dėl 4 veikų (epizodų), tačiau Tarnybiniame pranešime buvo nenurodytos 2 veikos, sprendė, kad VRM skyriaus specialistai, kuriems buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Tarnybiniame pranešime nurodytų 4 veikų, nesilaikė Aprašo 16 punkto reikalavimų, t. y. nustatyta tvarka raštu nesikreipė į Ministrę ir negavo jos pavedimo tirti dar 2 galimus tarnybinio nusižengimo epizodus. Teismas sutiko su pareiškėju, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, patvirtinančių, kokiu būdu ir iš kokio informacijos šaltinio tarnybinio patikrinimo metu buvo gauti duomenys apie minėtuose epizoduose nurodytas veikas, į bylą nepateikti įrodymai, jog toks duomenų gavimas buvo teisėtas ir atitiko Apraše nustatytą procedūrą, todėl atsakovas VRM, atlikdamas tarnybinį tyrimą dėl ginčo veikų, padarė procedūrinį pažeidimą, nesilaikydamas Aprašo 16 punkto reikalavimų.

11. Teismas pažymėjo, jog Aprašo 24 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas užbaigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodytos visos aplinkybės, susijusios su padarytu pažeidimu. Teismas nustatęs, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia veikos, už kurias jis yra patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, o už veikas „Dėl nedalyvavimo 2022 m. kovo 21 d. 10.30 val. pasitarime“ bei „Dėl nebuvimo 2022 m. kovo 21 darbe“ pareiškėjas nebuvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, sprendė, jog tokios veikos nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir dėl jų teismas plačiau nepasisakė.

12. Teismas, aptaręs Aprašo 24 ir 25 punktų nuostatas, nurodė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kita ko, turi būti nurodytas pasiūlymas dėl tikrinamo pareigūno (ne) patraukimo tarnybinėn atsakomybė. Nagrinėjamu atveju VRM pareigūnas, atlikęs tarnybinį patikrinimą Tarnybinio patikrinimo išvadoje suformulavo pasiūlymus užbaigti tarnybinį patikrinimą, apie patikrinimo rezultatus informuoti Vyriausybę ir su tarnybinio patikrinimo išvada supažindinti Tarnybos vadą. Teismas vertino, jog esant pagrindui siūlyti skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, tarnybinį tyrimą atliekantis subjektas privalo motyvuotai pasiūlyti vieną iš Statuto 39 straipsnio 2 dalyje numatytų tarnybinių nuobaudų. Teismas nustatė, jog šiuo atveju nebuvo suformuluotas konkretus pasiūlymas dėl pareiškėjui skirtinos tarnybinės nuobaudos. Ministrės rezoliucija, patvirtinusi Tarnybinio patikrinimo išvadą, neatitinka Aprašo reikalavimų, kadangi nėra aišku, t. y. nemotyvuojama, kodėl yra siūloma būtent tokio griežtumo tarnybinė nuobauda.

13. Teismas nurodė, jog VRM dokumentus, susijusius su tarnybine nuobauda, pateikė Vyriausybės kanceliarijai 2022 m. birželio 22 d., t. y. tą pačią dieną, kai įvyko Vyriausybės posėdis ir tai neatitinka Reglamento 72 punkte įtvirtinto termino reikalavimo. Klausimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas papildomai. Ministrė, prašydama įtraukti į darbotvarkę minėtą klausimą, nenurodė jokių motyvų dėl kokių priežasčių šis klausimas turėtų būti sprendžiamas kaip papildomas ir skubos tvarka, todėl buvo pažeistas Reglamento 72 punkto reikalavimas dėl skubos būtinumo ir motyvavimo. Teikiant minėtą prašymą nebuvo pateikta informacija apie tai, kam ketinama skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, teismas vertino, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas nagrinėjamu atveju neatitinka skubos kriterijaus, to nepatvirtino ir atsakovai.

14. Teismas nustatęs, kad atsakovai, atlikdami tarnybinį patikrinimą ir skirdami pareiškėjui tarnybinę nuobaudą padarė procedūrinius pažeidimus, vertino, kad šie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, jie užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui. Todėl atsižvelgęs į tai, teismas patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino skundžiamą Vyriausybės Nutarimą.

III. 15. Atsakovas Vidaus reikalų ministerija apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą, taip pat, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 28 d. prašymą.

16. Atsakovas grindžia apeliacinius skundus šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad detali informacija apie epizode 3 nurodytų duomenų gavimą paaiškinta Tarnybinio patikrinimo išvados 2 puslapio 7 pastraipoje, 10 puslapyje, 11 puslapio 6 pastraipoje. Duomenų gavimo būdą ir šaltinį patvirtina tai, kad minėtas raštas adresuotas Ministrei. Raštas pateiktas dokumentų valdymo informacinės sistemos priemonėmis ir įrašytas į apskaitą, todėl nepagrįstai konstatuota, kad duomenų gavimas neatitiko Apraše nustatytos procedūros. Teismas, be kita ko, neįvertino, jog informacija apie epizode 4 nurodytų duomenų gavimą paaiškinta Tarnybinio patikrinimo išvados 2 puslapio 8 pastraipoje, 11 puslapio 1-3 pastraipuose, 12 straipsnio 2 pastraipoje. Pareiškėjas neatsakė į jam adresuotą VRM 2022 m. kovo 8 d. el. laišką, todėl pareiškėjui buvo žinomas tiek šių duomenų gavimo būdas, tiek ir gautos informacijos šaltinis.

16.2. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagą ir nepatikrino faktinių aplinkybių. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Ministrė, tvirtindama Tarnybinio patikrinimo išvadą parašė rezoliuciją. Ministrė turėjo tik du pasirinkimus grąžinti Tarnybinio patikrinimo išvadą papildomam tyrimui arba ją patvirtinti.

16.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarnybinį tyrimą atliekantis subjektas privalo motyvuoti tarnybinės nuobaudos formos pasirinkimą, nepagrįsta teisės aktų reikalavimais. Tvarkos apraše nenustatyta išvadą rengiančiam subjektui pareiga siūlyti nuobaudos rūšį arba ją motyvuoti.

16.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dokumentai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Vyriausybei buvo pateikti pažeidus Vyriausybės darbo reglamento 72 punkte nustatytą tvarką ir terminus. Be to, visi buvo supažindinti su medžiaga dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo dar iki Vyriausybės posėdžio.

16.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Teismas, sprendimu panaikindamas Vyriausybės Nutarimą, viršijo jam įstatymuose nustatytas kompetencijos ribas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Teismas iš esmės sprendžia tik klausimus, susijusius su Vyriausybės aktų atitikimu Konstitucijai ir įstatymams, o kompetencija pripažinti, jog Vyriausybės nutarimas yra neteisėtas yra suteikta išimtinai Konstituciniam Teismui. Teismas sprendime nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2810-556/2021, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4548-502/2018 ir kt.) ir sudarė prielaidas formuotis skirtingam ir dviprasmiškam teisės normų aiškinimui.

16.6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad procedūrinis pažeidimas gali būti traktuojamas kaip esminis tik tada, kai dėl jo padarymo neužtikrintas objektyvių visų aplinkybių įvertinimas bei sprendimo pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytos apeliacinės instancijos teismo praktikos, kadangi teismo konstatuoti pažeidimai neturėjo įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir sprendimo pagrįstumui, todėl negalėjo būti pripažinti esminiais pažeidimais. Tarnybinio pažeidimo faktinės aplinkybės buvo įvertintos objektyviai, nebuvo pažeistos tarnybinės atsakomybės skyrimo procedūros, sprendimas pagrįstas ir teisėtas, įvertinus visus nagrinėjamam atvejui reikšmingus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą Nutarimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo dėl procedūrinių pažeidimų, nevertino pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų turinil, esmės ir pagrįstumo bei teisėtumo.

16.7. Vyriausybės Nutarimas galėtų turėti įtakos pareiškėjui tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas vykdytų pareigūno pareigas, tačiau pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 20 d. išėjo iš Viešojo saugumo tarnybos prie VRM vado pareigų pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 18 punktą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendimas, kuriuo tik konstatuojami tam tikri pažeidimai, negali sukelti asmeniui materialines teisines pasekmes, todėl tokie skundai ir pareiškimai, kuriais nėra siekiama apginti konkrečias asmens pažeistas teises, nėra bylos nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikinamas dėl to, kad tokiu sprendimu, kai nėra reikalavimo tęsti tarnybą, nėra apginamos pareiškėjo teisės ir toks sprendimas yra betikslis.

16.8. Sprendimas, dėl kurio buvo priimtas papildomas sprendimas, paskelbtas 2023 m. liepos 31 d., o klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo iškeltas 2023 m. rugpjūčio 28 d. Klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo iškeltas po 28 kalendorinių dienų priėmus teismo sprendimą, t. y. praleidus terminą tokiam prašymui pateikti, todėl tokio pobūdžio prašymas negalėjo būti nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Be to, pirmosios instancijos teismas papildomo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė neteisingą jo apskundimo tvarką.

16.9. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl klaidos ištaisymo ABTĮ 96 straipsnio nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas išreiškė konkretų, aiškų reikalavimą ir prašymu siekė ištaisyti klaidas priimtame sprendime, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas prašymo priėmimo klausimą, skyrė teismo posėdį papildomam sprendimui priimti ir jį priėmė ir tokiais savo veiksmais, be teisėto pagrindo pakeitė pareiškėjo prašymo reikalavimą dėl klaidų ištaisymo į papildomo sprendimo priėmimą. Teismas peržengė pareiškėjo prašymo reikalavimo ribas ir pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proceso teisės normas.

16.10. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovo VRM atsiliepime pateiktų argumentų, kad prašymo reikalavimas įtraukti papildomą 1 257,80 Eur sumą prieštarauja ABTĮ 96 straipsnio 2 daliai, kadangi prašymo reikalavimas nėra susijęs su aritmetinės klaidos ištaisymu, o su papildomo sprendimo priėmimu. Pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitinka byloje pateiktus dokumentus, todėl negali būti traktuojama kaip aritmetinė klaida. Pareiškėjas prašymu siekia iš esmės suklaidinti teismą ir, kad šis patenkintų antrąjį teikiamą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nagrinėjamu atveju negali būti atliekami įvairūs rezoliucinės sprendimo dalies papildymai ar pakeitimai, kurie pakeistų priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį.

17. Pareiškėjas R. P. atsiliepime į atsakovo Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo atlikto bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo iš esmės yra atsakovo nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir subjektyvi nuomonė dėl atskirų įrodymų vertinimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes.

18.2. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos yra nepagrįsti. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi nagrinėjamai bylai neaktualiais teismų precedentais.

18.3. Atsakovas, vadovaudamasis nagrinėjamai bylai neaktualiais teismų precedentais savo apeliaciniame skunde nepagrįstai iškėlė klausimą, esą Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, jam galėjo turėti įtakos tik vykdant tarnybos pareigos, tačiau pareiškėjas išėjo iš Tarnybos vado pareigų šalių susitarimu. Nei ABTĮ, nei kiti teisės aktai nenustato, kad ta faktinė aplinkybė, jog po skundo teismui pateikimo dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, pasikeičia tokio pareiškėjo statusas ta prasme, kad jis išeina iš tarnybos, kurioje vykdant jam tarnybines pareigas buvo paskirta tarnybinė nuobauda, gali turėti įtakos nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą. Pareiškėjui yra užtikrinama jo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad po skundo padavimo pareiškėjas paliko tarnybą, nereiškia, kad paskirta nuobauda nesukelia pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių. Tarnybinės nuobaudos paskyrimas pareiškėjui sukelia materialines teisines pasekmes reputacijos prasme.

18.4. Pareiškėjo inicijuotas ginčas yra tarnybinis ginčas. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą teisme, o tai reiškia, kad jis pripažino, jog yra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo skundą. Todėl pirmosios instancijos teismas šį ginčą išnagrinėjo pagal jam suteiktą kompetenciją. Tai, kad administraciniai teismai nagrinėja tokio pobūdžio administracinius ginčus, kai pareiškėjai skundžia Vyriausybės nutarimus skirti tarnybinę nuobaudą, atleisti iš pareigų ar atsisakyti teikti į atitinkamas pareigas, patvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-776/2011, 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1639/2012).

18.5. Atsakovas nepagrindė savo nuomonės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui iš atsakovų konkrečiomis Rekomendacijose įtvirtintomis normomis, o tik deklaratyviai pareiškė nesutinkantis su priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Pareiškėjo vertinimu, teismas pagrįstai nustatė, kad priteista suma advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Ginčas byloje kilo dėl Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 31 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Vyriausybės Nutarimą, motyvuodamas tuo, kad priimant Nutarimą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kurie nulėmė nepagrįsto ir neteisėto Nutarimo priėmimą. 2023 m. rugsėjo 28 d. papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovės VRM 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

21. Atsakovas VRM, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir papildomu sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotais procedūriniais pažeidimais, tvirtindamas, kad teismas išvadas padarė neįsigilinęs į ginčo situaciją. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą (panaikinti Vyriausybės Nutarimą), viršijo savo kompetencijas ribas.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo VRM apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. ABTĮ nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.).

24. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad inter alia (be kita ko) Vyriausybės aktas, kuris turi būti taikomas konkrečioje administracinėje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus; gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad administraciniams teismams nėra suteikti įgaliojimai pripažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktus neteisėtais – vadovaujantis Konstitucijos 102 straipsniu tokius įgaliojimus turi Konstitucinis Teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-757-556/2021). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 647 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ panaikintas, neįvardintos abejonės dėl skundžiamo Nutarimo atitikimo Konstitucijai ar įstatymams, nesikreipta į Konstitucinį Teismą, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tai yra pakankamas pagrindas atsakovo VRM apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės (ABTĮ 80 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismas turėtų, laikydamasis formuojamos konstitucinės jurisprudencijos, išspręsti fakto klausimus ir, abejodamas dėl Nutarimo nesuderinamumo / prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, aukštesnės galios teisės aktams, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Nutarimas atitinka Konstituciją ir įstatymus. Tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), įvertinusiam byloje esančius įrodymus bei kitą bylos medžiagą ir nustačiusiam reikšmingas aplinkybes, nekyla abejonių dėl valstybės valdžios priimto akto, jis turi konstitucinius įgaliojimus išnagrinėti bylą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-370-624/2023, 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2556-492/2021, 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-492/2022).

27. Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas 2018 m. kovo 2 d. nutarime Nr. KT3-N2/2018 priminė, jog visa tai, ką Vyriausybė daro įgyvendindama Konstitucijoje ir įstatymuose jai nustatytą kompetenciją, yra valstybės valdymo reikalų sprendimas (žr., inter alia (be kita ko) 2001 m. lapkričio 29 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2015 m. balandžio 3 d. nutarimus). Vykdydama Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, Vyriausybė leidžia norminius ir individualius teisės aktus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktų nuostatas, ne kartą yra pažymėjęs, kad Vyriausybės priimami teisės aktai yra poįstatyminiai aktai; jie yra įstatymų taikymo aktai, jais detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams (žr., pvz., Konstitucinio teismo 2000 m. kovo 15 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimus).

28. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalį yra konstatavęs, kad Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, visada turi priimti nutarimus, ir jie turi būti oficialiai paskelbti nepaisant to, ar Vyriausybės priimami teisės aktai yra norminiai, ar individualūs, taip pat nepaisant to, kokiam subjektui ar subjektų ratui jie skirti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimus); valstybės valdymo reikalai, Konstitucijoje ir įstatymuose priskirti Vyriausybės kompetencijai, negali būti sprendžiami Vyriausybei priimant kitos rūšies aktą (žr., pvz., inter alia (be kita ko) 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimus).

29. Pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 2 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas sprendžia, ar Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai išskiria du galimus teisės aktų tyrimo būdus, t. y. ginčijamų teisės aktų atitiktis Konstitucijai ar įstatymams gali būti tiriama pagal priėmimo tvarką arba pagal turinį.

30. Vadinasi, Vilniaus apygardos administracinis teismas, identifikavęs Nutarimo neatitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, aukštesnės galios teisės aktams, turėjo teisinę pareigą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekdamas, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.). Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2810-556/2021, 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-757-556/2021).

31. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panaikinus apskųstą sprendimą, netenka galios ir jame sudėlioti argumentai, kurių pagrindu pastarasis buvo priimtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2810-556/2021). Todėl teisėjų kolegija plačiau dėl pirmosios instancijos teismo motyvų nepasisako.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas naikinami, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas naikinami, konstatavus esminius proceso teisės normų pažeidimus (pažeisti ABTĮ 4 str., 2 d., 18 str., 80 str. ir kt.), kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės apeliacine tvarka nevertinamos.

33. Kadangi byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui (iki 2023 m. gruodžio 31 d. teismo pavadinimas buvo Vilniaus apygardos administracinis teismas) nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis