2021-08-11 Nr. AB-15797-3-61-3-02747-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2223-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02747-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybiniam studijų fondui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinio studijų fondo (toliau – ir Fondas) 2020 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. ES4-35 „Dėl A. V. skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Fondą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2020 m. birželio 26 d. skundo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gegužės 14 d. ir 2020 m. birželio 4 d. Fondui pateikė prašymus dėl tikslinių išmokų skyrimo pagal Šiaulių universitete studijuojamą Ekonomikos programą (valstybės nefinansuojama vieta) 2020 m. gegužės bei birželio mėnesiams, tačiau Sprendimu pareiškėjo prašymai nebuvo patenkinti. Pareiškėjas nesutiko su Fondo argumentais, kad tikslinė išmoka nėra skiriama už konkrečias studijų programos dalis, o už studijų laikotarpį. Pareiškėjui studijuojant Ekonomikos studijų programos 6 kurse Fondas neišmokėjo tikslinių išmokų už du 2018 m. rudens semestro mėnesius. Pareiškėjas nurodė, kad dėl prastos sveikatos būklės nuo 2018 m. gruodžio 7 d. buvo sustabdęs studijas, o nuo 2019 m. balandžio 25 d. išėjo akademinių atostogų. Tuo metu pareiškėjas studijavo 11 semestre, kurio metu studijuojami moduliai: praktika ir bakalauro baigiamasis darbas. Pareiškėjas nuo 2020 m. vasario 1 d. tęsė studijas 5 kurso 10 semestre, kurio metu studijuojami moduliai: praktika ir bakalauro baigiamasis darbas ir tai yra studijų programos dalis, už kurią tikslinė išmoka nebuvo išmokėta.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas privalėjo taikyti Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – ir Finansinės pagalbos priemonių aprašas), 14.4 papunktį, kuriame numatyta, kad jeigu neįgalus studentas atitinka šio aprašo 6 punkte nurodytas sąlygas, finansinės pagalbos priemonės jam teikiamos visus kalendorinius metus iki studijų pabaigos, išskyrus šiuos atvejus, jei neįgalus studentas laikinai sustabdė studijas arba jam aukštosios mokyklos nustatyta tvarka buvo suteiktos akademinės atostogos; šiuo atveju finansinės pagalbos priemonių teikimas nutraukiamas nuo sprendimo sustabdyti studijas priėmimo arba akademinių atostogų suteikimo dienos; finansinės pagalbos priemonės neteikiamos neįgaliam studentui, atnaujinusiam studijas ir kartojančiam studijų programos dalį, už kurią buvo mokėtos tikslinės išmokos iki jam sustabdant studijas arba išeinant akademinių atostogų. Pareiškėjo nuomone, Finansinės pagalbos priemonių aprašo 14.4 papunktyje aiškiai nurodyta, kad išmokos mokėjimas siejamas su studijų programos dalimi (t. y. studijuojamais dalykais), tuo tarpu atsakovas nepagrįstai išmokos mokėjimą sieja su studijų trukme, o ne su studijų programa.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad remiantis Finansinės pagalbos priemonių aprašo 14.4 papunkčiu atsakovas privalėjo atsižvelgti, jog laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. sausio 31 d. pareiškėjas buvo sustabdęs studijas, nuo 2019 m. vasario 1 d. vėl studijavo, 2019 m. balandžio 25 d. išėjo akademinių atostogų, o iš jų grįžęs nuo 2020 m. vasario 1 d. tęsė studijas. Atsakovas negali turėti pagrindo išvadai, kad pareiškėjas kartoja studijų programos kursą ir todėl išmoka negali būti skiriama Finansinės pagalbos priemonių aprašo 14.3. papunkčio pagrindu, kuriame numatyta, jog jeigu neįgalus studentas atitinka aprašo 6 punkte nurodytas sąlygas, finansinės pagalbos priemonės jam teikiamos visus kalendorinius metus iki studijų pabaigos, išskyrus atvejį kai neįgalus studentas, prieš tai nutraukęs studijas arba pašalintas iš aukštosios mokyklos vėl pradeda studijuoti; šiuo atveju finansinės pagalbos priemonės teikiamos nuo šių studijų pradžios dienos, nemokant už tą studijų laikotarpį, už kurį buvo mokėtos tikslinės išmokos iki jam nutraukiant studijas ar iki jo pašalinimo iš aukštosios mokyklos.

5. Atsakovas Valstybinis studijų fondas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad tikslinės išmokos skiriamos ir administruojamos vadovaujantis Tikslinių išmokų neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V1666 „Dėl Tikslinių išmokų neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Skyrimo tvarkos aprašas) ir Tikslinių išmokų neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, administravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinio studijų fondo direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V129 „Dėl Tikslinių išmokų neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo aprašas). Tuo tarpu Finansinės pagalbos priemonių aprašas nustato tik sąlygas tikslinei išmokai gauti.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Finansinės pagalbos priemonių aprašas skiriant ir administruojant tikslines išmokas taikomas tik tiek, kiek nuorodas į jį pateikia Skyrimo tvarkos aprašas ir Administravimo tvarkos aprašas. Finansinės pagalbos priemonių aprašas reglamentuoja šio aprašo 4 punkte nurodytų finansinės pagalbos priemonių skyrimo sąlygas, jų teikimo ir nutraukimo tvarką. Tikslinės išmokos, skiriamos vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Studijų prieinamumo didinimas“ (projekto kodas 09.3.1ESFAV-708010001), tačiau dėl jų nėra nurodyta Finansinės pagalbos priemonių aprašo 4 punkte, todėl jų skyrimo ir administravimo tvarką išimtinai reglamentuoja Skyrimo tvarkos aprašas ir Administravimo aprašas.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 10 d. pateikė prašymą skirti tikslinę išmoką 2018 m. pavasario semestrui. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad studijuoja Šiaulių universitete. Prašymo pateikimo metu pareiškėjas studijavo Ekonomikos studijų programos 5 kurse. Pareiškėjo prašymas skirti tikslinė išmoką buvo patenkintas, išmoka jam buvo paskirta ir išmokėta už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą skirti tikslinę išmoką 2018 m. rudens semestrui. Prašymo pateikimo metu pareiškėjas studijavo Šiaulių universitete Ekonomikos studijų programos 6 kurse. 2018 m. rudens semestrui pareiškėjui buvo paskirta tikslinė išmoka ir išmokėta už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 31 d. Tikslinės išmokos mokėjimas buvo nutrauktas nuo 2018 m. gruodžio 7 d. pareiškėjui išėjus akademinių atostogų. Pareiškėjas 2019 m. vasario 7 d. pateikė prašymą skirti tikslinę išmoką 2019 m. pavasario semestrui. Šiaulių universitetas patvirtino, kad pareiškėjas studijuoja Ekonomikos studijų programos 5 kurse. Pažymėjo, kad Skyrimo tvarkos aprašo 13 punktas nustato, jog studentui pakartotinai studijuojant pagal tos pačios pakopos studijų programą už tą patį semestrą, už kurį studentas jau yra gavęs tikslinę išmoką ankstesnių ar tų pačių studijų metu, tikslinė išmoka neskiriama. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 5 kurse studijavo 2018 m. pavasario semestre ir šiuo laikotarpiu jam jau buvo paskirta tikslinė išmoka pagal 2018 m. vasario 10 d. prašymą, todėl tikslinė išmoka pagal 2019 m. vasario 7 d. prašymą jam nebuvo paskirta. Tuo pačiu pagrindu nebuvo tenkinti ir 2019 m. spalio 2 d. prašymas skirti tikslinę išmoką 2019 m. rudens semestrui (nes pareiškėjui studijuojant 5 kurse, tikslinę išmoką jis gavo 2018 m. rudens semestre) bei 2020 m. gegužės 14 d. ir 2020 m. birželio 4 d. pateikti prašymai skirti tikslinę išmoką 2020 m. pavasario semestro laikotarpiui (pareiškėjas studijuodamas 5 kurse už pavasario semestrą tikslinę išmoką gavo 2018 m.).

9. Atsakovas teigė, kad siekiant įsitikinti sprendimo neskirti pareiškėjui tikslinės išmokos 2020 m. pavasario semestro laikotarpiui teisėtumu, kreipėsi į Šiaulių universitetą, prašydamas patikslinti pareiškėjo studijų duomenis. Šiaulių universitetas 2020 m. gegužės 27 d. rašte Nr. S241(1.23) „Dėl A. V. studijų duomenų“ nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. sausio 31 d. buvo sustabdęs studijas, o nuo 2019 m. vasario 1 d. studijas tęsė, tačiau jo studijuojama Ekonomikos studijų programa buvo sutrumpinta iš 5,5 metų (240 kreditų) į 5 metus (210 kreditų), todėl 2019 m. vasario 1 d. pareiškėjas grįžo į 5 kursą.

10. Dėl pareiškėjo argumentų, kad turėtų būti taikomas Finansinės pagalbos priemonių aprašo 14.4 papunktis, atsakovas nurodė, kad Skyrimo tvarkos aprašo 14 punktas nustato, jog tikslinės išmokos skiriamos vienam studijų semestrui, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Finansinės pagalbos priemonių aprašo 14.1-14.2 papunkčiai numato išimtis, kada tikslinės išmokos gali būti skiriamos už dalį semestro, tačiau ir tokiu atveju išmokų mokėjimas yra siejamas su semestro mėnesiais, o ne su konkrečiomis studijų programos dalimis, kurias studijuoja studentas. Pažymėjo, kad nei Skyrimo tvarkos aprašas, nei Administravimo tvarkos aprašas nenustato Fondui pareigos, skiriant tikslines išmokas, vertinti studento studijuojamą studijų programos dalį. Finansinės pagalbos priemonių aprašo 14.4 papunktis, skiriant ir administruojant tikslines išmokas, taikomas tik ta apimtimi, kuri nustato sąlygas (kriterijus) tikslinei išmokai gauti. Todėl, Fondo nuomone, nėra teisinio pagrindo ginčo dalykui taikyti Finansinės pagalbos priemonių aprašo 14.4 papunktį. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pagal Skyrimo tvarkos aprašo 13 punktą Fondas neturi pagrindo skirti ir išmokėti pareiškėjui tikslinę išmoką už 2020 m. pavasario semestrą, nes pareiškėjas studijuoja 5 kurse, už kurį išmoką jau yra gavęs.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Fondą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2020 m. birželio 26 d. skundo.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo teisę į tikslinių išmokų už 2020 m. pavasario semestrą gavimą grindžia Finansinės pagalbos priemonių aprašo 14.4 papunkčiu. Finansinės pagalbos priemonių aprašo 14.4 papunktyje, kuriuo, pareiškėjo teigimu, turėtų vadovautis Fondas, spręsdamas pareiškėjo prašymus, nurodytas vienas iš kriterijų, kuris taikomas šio aprašo 6 punkte nurodytas sąlygas atitinkančiam neįgaliam studentui, t. y. neįgalus studentas, atitinkantis Finansinės pagalbos priemonių aprašo 6 punkte nurodytas sąlygas, turi teisę į finansinės pagalbos priemones, teikiamas visus kalendorinius metus iki studijų pabaigos, jei studentas laikinai sustabdė studijas arba jam aukštosios mokyklos nustatyta tvarka buvo suteiktos akademinės atostogos. Šiuo aspektu teismas pirmiausia pažymėjo, kad Finansinės pagalbos priemonių aprašas reglamentuoja šio aprašo 4 punkte nurodytų finansinės pagalbos priemonių skyrimo sąlygas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas keliamas dėl tikslinių išmokų vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Studijų prieinamumo didinimas“ neskyrimo. Tokios tikslinės išmokos, kaip viena iš finansinės pagalbos priemonių, nėra numatytos Finansinės pagalbos priemonių aprašo 4 punkte, taigi, teismas nurodė, kad tokių tikslinių išmokų, dėl kurių keliamas ginčas, skyrimo tvarkos pareiškėjo nurodytas aprašas nereglamentuoja. Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų asignavimų lėšų, skirtų tikslinėms išmokoms teikti, skyrimo tvarką reglamentuoja Skyrimo tvarkos aprašo nuostatos (7 p.). Nagrinėjamo ginčo esmė, kaip nurodė teismas – tikslinių išmokų pagal Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą neskyrimas, todėl, nagrinėjamu atveju, aktualios ir taikytinos būtent Skyrimo tvarkos aprašo nuostatos. Pareiškėjo argumentus, kad Fondas be pagrindo nesivadovavo Finansinės pagalbos priemonių aprašo 14.4 papunkčiu, teismas įvertino kaip nepagrįstus. Teismas akcentavo, kad Finansinės pagalbos priemonių aprašas reglamentuoja tik finansinių priemonių, nurodytų šio aprašo 4 punkte, skyrimą.

14. Teismas nurodė, kad Skyrimo tvarkos aprašas reglamentuoja neįgaliesiems studentams, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, studijų prieinamumui didinti skiriamų tikslinių išmokų dydį, tikslinių išmokų skyrimo ir administravimo procedūrą, tikslinių išmokų išmokėjimo, mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo tvarką. Šio aprašo 14 punkte nustatyta, kad tikslinės išmokos skiriamos vienam studijų semestrui, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Studentui tikslinė išmoka gali būti skiriama ir mokama už dalį semestro, jei studentas pakartotinai studijuoja tos pačios studijų pakopos semestrą, už kurį jau yra gavęs tikslinę išmoką anksčiau. Tokiu atveju tikslinė išmoka skiriama už tuos mėnesius, už kuriuos studentas tikslinės išmokos nėra gavęs anksčiau (Skyrimo tvarkos aprašo 14.1 p.); studentas prašymą tikslinei išmokai gauti pateikia šio aprašo 15.2 punkte nustatyta tvarka. Tokiu atveju studentui tikslinė išmoka skiriama nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, iki semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau nei iki studijų pabaigos (Skyrimo tvarkos aprašo 14.2 p.). Studentui pakartotinai studijuojant pagal tos pačios pakopos studijų programą už tą patį semestrą, už kurį studentas jau yra gavęs tikslinę išmoką ankstesnių ar tų pačių studijų metu, tikslinė išmoka neskiriama (Skyrimo tvarkos aprašo 13 p.). Taigi, teismas padarė išvadą, kad tikslinių išmokų mokėjimas yra siejamas su semestro mėnesiais, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį.

15. Iš į bylą pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjui, studijuojančiam Šiaulių universitete Ekonomikos studijų programos 5 kurse, pagal jo 2018 m. vasario 10 d. prašymą buvo skirta tikslinė išmoka 2018 m. pavasario semestrui už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjui studijuojant Ekonomikos studijų programos 6 kurse, pagal jo 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymą, jam buvo skirta tikslinė išmoka 2018 m. rudens semestrui, už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 31 d. Pareiškėjas Fondui pateikė 2019 m. vasario 7 d. prašymą dėl tikslinės išmokos skyrimo 2019 m. pavasario semestrui. Šiaulių universiteto duomenimis, pareiškėjas, teikdamas 2019 m. vasario 7 d. prašymą, studijavo Ekonomikos studijų programos 5 kurse, todėl Fondas, vadovaudamasis Skyrimo tvarkos aprašo 13 punktu, pareiškėjo 2019 m. vasario 7 d. prašymo netenkino, nes pareiškėjas, šio prašymo pateikimo metu, studijavo Ekonomikos studijų programos 5 kurse, už kurio semestrus tikslinės išmokos pareiškėjui jau buvo skirtos. Atitinkamai tuo pačiu teisiniu pagrindu buvo netenkintas pareiškėjo 2019 m. spalio 2 d. prašymas skirti tikslinę išmoką 2019 m. rudens semestrui (pareiškėjas prašymo pateikimo metu studijavo 5 kurse ir tikslinė išmoka 2018 m. rudens semestrui jam jau buvo paskirta) bei 2020 m. gegužės 14 d. ir 2020 m. birželio 4 d. prašymai skirti tikslinę išmoką 2020 m. pavasario semestrui (pareiškėjas prašymo pateikimo metu studijavo 5 kurse ir tikslinė išmoka 2018 m. pavasario semestrui jam jau buvo paskirta).

16. Teismas vadovavosi Skyrimo tvarkos aprašo 13 punktu ir nurodė, kad tikslinė išmoka studentui neskiriama už pakartotinį tos pačios pakopos studijų programos už tą patį semestrą studijavimą, jei tikslinę išmoką už tą patį laikotarpį studentas jau yra gavęs. Taigi, teismas padarė išvadą, kad įstatymų leidėjas tikslinės išmokos mokėjimą / nemokėjimą aiškiai sieja su studijų trukme, konkrečiai skaičiuojant semestrais, o ne studijų programos dalimis, kaip skunde teigia pareiškėjas.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, teikdamas tiek 2019 m. vasario 7 d. prašymą skirti tikslinę išmoką 2019 m. pavasario semestrui, tiek 2019 m. spalio 2 d. prašymą skirti tikslinę išmoką 2019 m. rudens semestrui, ir 2020 m. gegužės 14 d. bei 2020 m. birželio 4 d. prašymus skirti tikslinę išmoką 2020 m. pavasario semestrui, tuo metu studijavo Ekonomikos studijų programos 5 kurse (pareiškėjas po studijų sustabdymo į Ekonomikos studijų programos 5 kursą grįžo 2019 m. vasario 1 d.). Pareiškėjui Ekonomikos studijų programos 5 kurso studijoms, pagal jo 2018 m. vasario 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymus, tikslinės išmokos tiek 2018 m. pavasario semestrui, tiek 2018 m. rudens semestrui jau buvo paskirtos. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog studentui pakartotinai studijuojant pagal tos pačios pakopos studijų programą už tą patį semestrą, už kurį studentas jau yra gavęs tikslinę išmoką ankstesnių ar tų pačių studijų metu, tikslinė išmoka neskiriama, todėl, kaip nurodė teismas, Fondas, vadovaujantis Skyrimo tvarkos aprašo 13 punktu, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. birželio 26 d. skundą dėl tikslinių išmokų neskyrimo už 2020 m. pavasario semestrą, kadangi pareiškėjui Ekonomikos studijų programos 5 kurso studijoms už abu semestrus tikslinės išmokos jau buvo skirtos vadovaujantis pareiškėjo 2018 m. vasario 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymais (pareiškėjas teikdamas prašymus, kurių Fondas netenkino, studijavo tame pačiame Ekonomikos studijų programos 5 kurse).

18. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat nurodė, kad netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo Fondą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2020 m. birželio 26 d. skundo.

III. 19. Pareiškėjas A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 2) panaikinti Sprendimą; 3) įpareigoti Fondą priimti naują sprendimą dėl A. V. 2020 m. birželio 26 d. skundo dėl neskirtų tikslinių išmokų; 4) priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias pareiškėjo išlaidas.

20. Pareiškėjas teigia, kad teismas, spręsdamas, jog Finansinės pagalbos priemonių aprašas reglamentuoja tik finansinių priemonių nurodytų šio aprašo 4 punkte skyrimą, neatsižvelgė į 5 punkte nurodytai finansinei priemonei (tikslinei išmokai) šio aprašo IV skyriaus „Finansinės pagalbos priemonių teikimas ir teikimo nutraukimas“ 14.1 ir 14.2 punktuose taikomas išimtis, o 14.4 punkte šiai priemonei (tikslinei išmokai) išimčių nėra numatyta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, Finansinės pagalbos priemonių aprašo 14.4 punkto nuostatos turi būti taikomos ir šio aprašo 5 punkte nurodytai išmokai.

21. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Finansinės pagalbos priemonių aprašo 5 punkte nurodytai išmokai išimtys numatomos ir šio aprašo V skyriaus „Finansinės pagalbos priemonių finansavimas ir atsiskaitymas už gautų lėšų naudojimą“ 17 ir 18 punktuose.

22. Pareiškėjas paaiškina, kad studijuojant Šiaulių universiteto Ekonomikos studijų programos 6 kurse Fondas neišmokėjo išmokų už du 2018 m. rudens semestro mėnesius (2018 m. gruodis, 2019 m. sausis), kadangi dėl prastos sveikatos būklės nuo 2018 m. gruodžio 7 d. buvo sustabdęs studijas, o nuo 2019 m. balandžio 25 d. išėjo akademinių atostogų. Pažymi, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Finansinės pagalbos priemonių aprašo 5 punkte nurodyta tikslinė išmoka daugiau pareiškėjui nebuvo mokama. Tuo metu pareiškėjas studijavo 11 semestre, kurio metu studijuojami moduliai: praktika ir bakalauro baigiamasis darbas. Nuo 2020 m. vasario 1 d. pareiškėjas tęsė studijas 5 kurse 10 semestre, kurio metu studijuojami moduliai: praktika ir bakalauro baigiamasis darbas – tai yra studijų programos dalis, už kurią tikslinė išmoka nebuvo išmokėta. Remiantis minėto Finansinės pagalbos priemonių aprašo 14.4 punktu, atsakovas privalėjo atsižvelgti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. sausio 31 d. pareiškėjas buvo sustabdęs studijas, o nuo 2019 m. vasario 1 d. vėl buvo priverstas formaliai studijuoti 5 kurse, nes studijuojamos Ekonomikos studijų programos (5,5 metų ir 240 kreditų) 11 semestro moduliai ir sutrumpintos Ekonomikos studijų programos (5 metai ir 210 kreditų) 10 semestro programos moduliai sutapo (žr. studijų planus). Pareiškėjas teigia, kad faktiškai studijavo 6 kurse ir tik formaliai 5 kurse, nes Šiaulių universitete neliko Ekonomikos programos 6 kurso grupės ir po studijų atnaujinimo, kurias buvo sustabdęs dėl ligos, buvo prijungtas prie 5 kurso grupės studentų.

23. Pareiškėjo vertinimu, teismas, aiškindamas teisės aktų nuostatas, turėjo vadovautis ir konstituciniais teisinės valstybės, asmenų lygybės prieš įstatymą principais. Pareiškėjas pažymi, kad Finansinės pagalbos priemonių aprašu įgyvendinama neįgaliųjų socialinė integracija, kuri traktuojama kaip viešasis interesas. Minėti principai buvo pažeisti, nes dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, skirtingai nuo kitų asmenų, kuriems skiriama tikslinė išmoka, už savo lėšomis apmokėtas ir faktiškai įvykdytas 5,5 metų 240 kreditų apimties studijas (žr. diplomo priedėlio 2 p. 4.2 p., 6-7 p. 4.3 p.) pareiškėjui buvo suteikta mažesnė finansinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas atsidūrė blogesnėje padėtyje už kitus asmenis, kuriems skiriamos tikslinės išmokos.

24. Pareiškėjo vertinimu, aiškindamas teisės aktų nuostatas, teismas privalėjo taikyti ir Neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnio 1 ir 4 dalis.

25. Atsakovas Fondas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

26. Fondas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kad išimtys, kuomet Finansinės pagalbos priemonių aprašas yra netaikomas tikslinėms išmokoms, yra numatytos tik Finansinės pagalbos priemonių 14.1 ir 14.2 papunkčiuose bei 17 ir 18 punktuose. Paaiškina, kad pateikiamas Finansinės pagalbos priemonių aprašo aiškinimas prieštarauja Finansinės pagalbos priemonių aprašo 5 punktui, kuris nustato, jog Finansinės pagalbos priemonių aprašo 6 punkte nurodytiems neįgaliems studentams švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų asignavimų kartą per mėnesį skiriama 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų bazinių socialinių išmokų dydžio tikslinė išmoka studijų prieinamumui didinti, neatsižvelgiant į tai, ar neįgaliam studentui teikiamos aprašo 4 punkte nurodytos finansinės pagalbos priemonės. Minėtas 5 punktas yra įgyvendinamas Skyrimo tvarkos aprašo, kurio preambulėje pateikiama nuoroda į Finansinės pagalbos priemonių aprašo 51 punktą. Finansinės pagalbos priemonių aprašas 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, dėl to keitėsi punktų numeracija. Iki naujos redakcijos įsigaliojimo Finansinės pagalbos priemonių aprašo 51 punkto formuluotė buvo analogiška šiuo metu galiojančios redakcijos 5 punkto formuluotei: šio aprašo 5 punkte nurodytiems asmenims švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų asignavimų kartą per mėnesį gali būti skiriama 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų bazinių socialinių išmokų dydžio tikslinė išmoka studijų prieinamumui didinti.

27. Teigia, kad 2019 m. vasario 7 d. A. V. pateikė prašymą skirti tikslinę išmoką 2019 m. pavasario semestrui. Šiaulių universitetas patvirtino, kad pareiškėjas studijavo Ekonomikos studijų programos 5 kurse. Skyrimo aprašo 13 punktas nustato, kad studentui pakartotinai studijuojant pagal tos pačios pakopos studijų programą už tą patį semestrą, už kurį studentas jau yra gavęs tikslinę išmoką ankstesnių ar tų pačių studijų metu, tikslinė išmoka neskiriama. Atsižvelgiant į tai, kad 5 kurse A. V. studijavo ir 2018 m. pavasario semestre ir šiuo laikotarpiu jam buvo paskirta tikslinė išmoka pagal 2018 m. vasario 10 d. prašymą, tikslinė išmoka jam nebuvo paskirta. Tuo pačiu pagrindu buvo netenkintas ir 2019 m. spalio 2 d. prašymas skirti tikslinę išmoką 2019 m. rudens semestrui (nes A. V. studijuojant 5 kurse, tikslinę išmoką jis gavo 2018 m. rudens semestre), 2020 m. gegužės 14 d. bei 2020 m. birželio 4 d. pateikti prašymai skirti tikslinę išmoką 2020 m. pavasario semestro laikotarpiui (atitinkamai studijuodamas 5 kurse A. V. už pavasario semestrą tikslinę išmoką gavo 2018 m.). Fondas, siekdamas įsitikinti sprendimo neskirti pareiškėjui tikslinės išmokos 2020 m. pavasario semestro laikotarpiui teisėtumu, kreipėsi į Šiaulių universitetą ir prašė patikslinti A. V. studijų duomenis. Vadovaujantis Šiaulių universiteto 2020 m. gegužės 27 d. rašte Nr. S-241-(1.23) „Dėl A. V. studijų duomenų“ (pridedama) pateikta informacija, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. sausio 31 d. buvo sustabdęs studijas, o nuo 2019 m. vasario 1 d. tęsė, tačiau jo studijuojama Ekonomikos studijų programa buvo sutrumpinta iš 5,5 metų (240 kreditų) į 5 metus (210 kreditų), todėl 2019 m. vasario 1 d. pareiškėjas grįžo į 5 kursą.

28. Atsakovas nurodo, kad Skyrimo tvarkos aprašo 14 punktas nustato, jog tikslinės išmokos skiriamos vienam studijų semestrui, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Atitinkamai 14.1-14.2 punktai numato išimtis, kada tikslinės išmokos gali būti skiriamos už dalį semestro, tačiau ir tokiu atveju išmokų mokėjimas yra siejamas su semestro mėnesiais, ne su konkrečiomis studijų programos dalimis, kurias studijuoja studentas. Nei Skyrimo tvarkos aprašas, nei Administravimo tvarkos aprašas nenustato Fondo pareigos, skiriant tikslines išmokas, vertinti studento studijuojamą studijų programos dalį.

29. Atsakovo nuomone, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, teisinės valstybės principas reiškia institucijų pareigą priimant sprendimus remtis teise ir paklusti teisei, konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, be kita ko, yra teisinis tikrumas, teisinis saugumas ir aiškumas. Būtent teisinis aiškumas reikalauja, kad teisinis reguliavimas būtų aiškus ir darnus. Šiuo principu, Fondo nuomone, ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas aiškindamas tikslinių išmokų skyrimą ir administravimą reglamentuojančius teisės aktus bei priimdamas skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas, Fondo manymu, tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde ignoruoja aiškias ir nedviprasmiškas Finansinės pagalbos priemonių aprašo nuostatas, įgaliojančias Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrą nustatyti konkrečios, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondo skiriamos tikslinės paramos skyrimo ir administravimo tvarką, o Finansinės pagalbos priemonių aprašo nuostatas aiškina jam asmeniškai palankiu būdu, nepaisydamas teisės akto sistemos ir tarpusavio ryšių. Fondo nuomone, toks aiškinimas iš esmės iškreipia teisinės valstybės ir asmenų lygybės prieš įstatymą (bei kitus norminius teisės aktus) principą.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Neįgaliųjų teisių konvencija, numatančia asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nediskriminavimo principą, tačiau skunde nedetalizuoja, kaip yra diskriminuojamas, tik nurodo, kad atsidūrė blogesnėje padėtyje, nei kiti tikslines išmokas gaunantys asmenys.

31. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui yra paskirta ir išmokėta tikslinių išmokų už 5,5 metų, t. y. tiek, kokia yra pareiškėjo studijų trukmė. Atsižvelgiant į tai, Fondas nesutinka, kad sprendimas neskirti pareiškėjui tikslinės išmokos už laikotarpį, viršijantį jo studijų trukmę, yra diskriminuojantis ar dėl tokio sprendimo pareiškėjas atsiduria blogesnėje situacijoje, nei kiti tikslinių išmokų gavėjai. Atsakovas pažymi, kad tikslinių išmokų skyrimo ir administravimo tvarka sudaro pagrindą studentams, turintiems negalią, gauti tikslinę išmoką vieną kartą vienų studijų laikotarpiu. Pareiškėjui tikslinės išmokos buvo paskirtos ir išmokėtos laikantis šio principo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Fondą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2020 m. birželio 26 d. skundo.

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Finansinės pagalbos priemonių aprašo 5 punkte nurodyta, kad aprašo 6 punkte nurodytiems neįgaliems studentams švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų asignavimų kartą per mėnesį skiriama 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų bazinių socialinių išmokų dydžio tikslinė išmoka studijų prieinamumui didinti, neatsižvelgiant į tai, ar neįgaliam studentui teikiamos aprašo 4 punkte nurodytos finansinės pagalbos priemonės.

35. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam tikslinė išmoka už 2020 m. pavasario semestrą turėtų būti skiriama atsižvelgiant į Finansinės pagalbos priemonių aprašo 14.1, 14.2, 14.4, 17 ir 18 punktus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Finansinės pagalbos priemonių aprašas reglamentuoja tik finansinių priemonių, nurodytų šio aprašo 4 punkte, skyrimą, o nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl tikslinių išmokų pagal Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą neskyrimo, todėl aktualios ir taikytinos Skyrimo tvarkos aprašo nuostatos.

36. Skyrimo tvarkos aprašo 13 punkte numatyta, kad studentui pakartotinai studijuojant pagal tos pačios pakopos studijų programą už tą patį semestrą, už kurį studentas jau yra gavęs tikslinę išmoką ankstesnių ar tų pačių studijų metu, tikslinė išmoka neskiriama.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Šiaulių universiteto 2020 m. gegužės 27 d. rašto Nr. S-241-)123) „Dėl A. V. studijų duomenų“ matyti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. sausio 31 d. laikinai sustabdė studijas (pareiškėjas studijavo 6 kurse, 11 semestre); laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. tęsė mokslą 5 kurse, 10 semestre, nes nuo 2014 m. stojimo Ekonomikos ištęstinių studijų programos trukmė sutrumpinta (iš 5,5 metų ir 240 kreditų į 5 metus ir 210 kreditų); laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. sausio 31 d. pareiškėjui suteiktos akademinės atostogos (5 kursas, 10 semestras); nuo 2020 m. vasario 1 d. tęsia mokslą (5 kursas, 10 semestras).

38. Pareiškėjas, studijuodamas Ekonomikos studijų programos 5 kurse, 2018 m. vasario 10 d. pateikė prašymą skirti tikslinę išmoką 2018 m. pavasario semestre ir jo prašymas buvo patenkintas (pareiškėjui paskirta tikslinė išmoka už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.) Po to seka, kad pareiškėjas, studijuodamas 6 kurse, pateikė prašymą gauti tikslinę išmoką 2018 m. rudens semestrui, tikslinė išmoka išmokėta už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 31 d., tikslinės išmokos mokėjimas nutrauktas nuo 2019 m. gruodžio 7 d., nes laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. sausio 31 d. sustabdė studijas. Pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 1 d. mokslus tęsė, tačiau vietoj 6 kurso turėjo grįžti į 5 kurso 10 semestrą, nes nuo 2014 m. stojimo Ekonomikos ištęstinių studijų programos trukmė sutrumpinta (iš 5,5 metų ir 240 kreditų į 5 metus ir 210 kreditų). Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. sausio 31 d. pareiškėjui suteiktos akademinės atostogos (5 kursas, 10 semestras), o nuo 2020 m. vasario 1 d. mokslus toliau tęsė 5 kurse 10 semestre. Pareiškėjas, studijuodamas Ekonomikos studijų programos 5 kurse 10 semestre, 2020 m. birželio 4 d. ir 2020 m. gegužės 14 d. pateikė prašymus skirti tikslinę išmoką 2020 m. pavasario semestrui. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui, studijuojant 5 kurse 10 semestre, 2018 m. tikslinė išmoka už pavasario semestrą jau buvo išmokėta.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Skyrimo tvarkos aprašo 13 punktu, vėlesni pareiškėjo prašymai (tęsiant mokslus 5 kurse) skirti tikslinę išmoką netenkinti pagrįstai. Fondas Sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad už tą patį laikotarpį, t. y. konkretaus kurso rudens ir / ar pavasario semestrą tikslinė išmoka gali būti skiriama tik vieną kartą.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo atžvilgiu buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės ir asmenų lygybės prieš įstatymą principai, nes nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, skirtingai nuo kitų asmenų, kuriems skiriama tikslinė išmoka, už savo lėšomis apmokėtas ir faktiškai įvykdytas 5,5 metų 240 kreditų apimties studijas buvo suteikta mažesnė finansinė pagalba. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas privalėjo taikyti Neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnio 1 ir 4 dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių argumentų pareiškėjas nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės, kurių jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

42. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė