Legislator Case Law & Legislation
5eb6bdb0-e8ce-447b-b0a4-bc9388e62e12 AI generated

5eb6bdb0-e8ce-447b-b0a4-bc9388e62e12 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5eb6bdb0-e8ce-447b-b0a4-bc9388e62e12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas P.JaržemskisProcesinio sprendimo kategorijos: 38.; 44.5.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Aldonos Tilindienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės B.

Legislator headnote

AI generated

5eb6bdb0-e8ce-447b-b0a4-bc9388e62e12 · Vilniaus apygardos teismas: Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio, pobÅ«dis, lemia jos privalomÄ jį draudimÄ ir atitinkamus eksploatavimo reikalavimus. Atsakovė B. G., bÅ«dama automobilio savininkė, turėjo apdrausti automobilį privalomuoju draudimu, o jam esant nevairuojamam – pasirÅ«pinti, kad kitas asmuo negalėtų tokia transporto priemone naudotis, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu transporto priemonės neapdraudimas nepaisant pareigos jÄ apdrausti ir tokios transporto priemonės naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas P.JaržemskisProcesinio sprendimo kategorijos: 38.; 44.5.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Aldonos Tilindienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės B.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-20212-727/2010 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams B. G., V. J. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 1350,48 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2007-08-27 dėl atsakovo V. J., vairavusio atsakovei B. G. priklausančiÄ transporto priemonę Opel Calibra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta G. V. priklausanti transporto priemonė Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®vykio kaltininko civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl nukentėjusysis kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo.

UAB ,,IF DRAUDIMAS“, vykdydamas 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 5 nuostatas (1.1 p.) bei veikdamas ieÅ¡kovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino jÄ nukentėjusiajam asmeniui. IeÅ¡kovas, vykdydamas minėtos Paslaugų teikimo sutarties nuostatas (2.1.3 p.), kompensavo UAB ,,IF DRAUDIMAS“ iÅ¡mokėtÄ 1350,48 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Pagal LR CK 6.280 str. bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. nuostatas ieÅ¡kovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus, kurie į ieÅ¡kovo pretenzijas nereagavo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., 6.998 str. 3 d.).Atsakovė B.

G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama jį jos atžvilgiu atmesti, o V. J. atžvilgiu ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad transporto priemonę Opel Calibra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo palikusi savo motinos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Minėta transporto priemone atsakovė nesinaudojo, todėl ji nebuvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pas motinÄ gyveno atsakovės brolis V. J.. Atsakovei nežinant ir be jos leidimo, V.

J., neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, savavaliÅ¡kai pasinaudojo automobiliu bei bÅ«damas neblaivus, padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitÄ transporto priemonę. Atsakovas V. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jo atžvilgiu ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, bendaatsakovės B. G. atžvilgiu ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. Atsakovas savavaliÅ¡kai pasinaudojo sesers automobiliu, bÅ«damas neblaivus, atvyko į Vilnių, neturėdamas teisės vairuoti autotransporto priemonę, padarė avarijÄ .

Atsakovas teigia, jog atsakovės B. G. kaltės nagrinėjamu atveju nėra, visa atsakomybė tenka atsakovui V. J.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-30 priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V. J. ir B. G. 1350,48 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010-09-14 iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 66 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai; priteisti iÅ¡ atsakovų V.

J. ir B. G. po 7,60 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Teismas nustatė, jog 2007-08-27 dėl atsakovo V. J., vairavusio atsakovei B. G. priklausančiÄ transporto priemonę Opel Calibra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta G. V. priklausanti transporto priemonė Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-4). Ä®vykio kaltininko civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl nukentėjusysis kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo (b.l. 5).

UAB ,,IF DRAUDIMAS“, vykdydamas 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 5 nuostatas (1.1 p.) bei veikdamas ieÅ¡kovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino jÄ nukentėjusiajam asmeniui (b.l. 6-8, 9-19, 20). IeÅ¡kovas, vykdydamas minėtos Paslaugų teikimo sutarties nuostatas (2.1.3 p.), kompensavo UAB ,,IF DRAUDIMAS“ iÅ¡mokėtÄ 1350,48 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (b.l. 21, 22, 23). Atsakovai į ieÅ¡kovo pretenzijas nereagavo (b.l. 24-28). Pagal LR CK 6.280 str. bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. nuostatas ieÅ¡kovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus ir pagrįstai reikalauja solidarios prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).

Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio, pobÅ«dis, lemia jos privalomÄ jį draudimÄ ir atitinkamus eksploatavimo reikalavimus. Atsakovė B. G., bÅ«dama automobilio savininkė, turėjo apdrausti automobilį privalomuoju draudimu, o jam esant nevairuojamam – pasirÅ«pinti, kad kitas asmuo negalėtų tokia transporto priemone naudotis, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu transporto priemonės neapdraudimas nepaisant pareigos jÄ apdrausti ir tokios transporto priemonės naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.

Teismas konstatavo, jog Å¡iuo atveju automobilio savininkės atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad ji neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamÄ jÄ Ä¯statymo normÄ . Atsakovas V. J. padarė žalÄ tyčiniais kaltais veiksmais. Atsakovų solidarioji atsakomybė Å¡iuo atveju atsiranda iÅ¡ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, todėl Å¡iuo pagrindu pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys pilnai tenkintinas. Tam įtakos neturi atsakovo V.

J. kaltės ir ieÅ¡kinio pripažinimas. Abiejų atsakovų pateikta argumentacija neatleidžia atsakovės B. G. nuo solidarios atsakomybės taikymo. Dėl kitų atsakovų iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisakė, nes nagrinėjamam ginčui jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Teismas pažymėjo, kad praÅ¡oma priteisti suma ieÅ¡kovui neatlyginta, atsakovai neginčijo ir nesirėmė žalos paskaičiavimo nepagrįstumu (LR CK 6.37 str., 6.10 str., 6.280 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė B.

G. pateikė apeliacinį skindÄ , praÅ¡ydama pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-30 sprendimÄ dalyje dėl solidarios atsakomybės apeliantės atžvilgiu taikymo, atmetant ieÅ¡kinį apeliantės atžvilgiu, tenkinant ieÅ¡kinį pilnai atsakovo V. J. atžvilgiu. Nurodė, jog atsakovas V. J. be atsakovės B. G. leidimo, bÅ«damas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti, savavaliÅ¡kai pasinaudojo apeliantei priklausančiu automobiliu, atvyko į Vilnių bei sukėlė eismo įvykį.

Atsakyti už sukeltas pasekmes privalo atsakovas V. J.. Teismas savo iÅ¡vados, jog atsakovė B. G. pati perdavė atsakovui V. J. automobilį, nepagrindžia jokiais įrodymais. PrieÅ¡ingai, atsakovas V. J. nurodė, kad transporto priemonę jis paėmė pats savavaliÅ¡kai, nežinant atsakovei B. G.. Atsakovė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje atsakomybė atsirado ne dėl žalos padarymo, o dėl imperatyviųjų normų nevykdymo. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ sÄ lygų: kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu; kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos; kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos ir neįmanoma nustatyti kiek vienas ar kitas prisidėjo prie žalos atsiradimo; kai pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu; kai žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus.

Minėtos sÄ lygos nenustatytos, todėl atsakovės B. G. atžvilgiu ieÅ¡kinys netenkintinas. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-30 sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodė, kad VÄ® “Regitra“ iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog 2007-08-27 įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonės Opel Calibra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė buvo B. G.. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d.

įtvirtinta biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo bei asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, t.y. transporto priemonės savininkas grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Minėto įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. įpareigoja biurÄ mokėti iÅ¡mokas nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, jeigu žala padaroma naudojant neapdraustÄ nustatytÄ transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, t.y. pareiga atlyginti žalÄ biurui kyla dėl 2 priežasčių:

žala padaroma vairuojant transporto priemonę, kuri yra neapdrausta. Biuras, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , įgijo teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, bei asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad transporto priemonę Opel Calibra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-08-27 buvo užvaldyta savavaliÅ¡kai (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.1 d., 6.263 str. 2 d. 3 d., 6.270 str., 6.280 str.).

Atsakovas V. J. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skindÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Lietuvos Respublikos CK 6.988 str. 3 d. numatė, kad privalomojo draudimo rūšis ir sÄ lygas reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas yra specialusis ir taikytinas nagrinėjamoje byloje, susijusioje su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nes CK 1.3 str. 2 d. numatė iÅ¡imtinį specialių įstatymų taikymÄ , kai pats kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

Ä®statymų leidėjas draudžia transporto priemonės savininkui, atsakingam už privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ , naudotis patiems ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustÄ transporto priemonę. Atsižvelgiant į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str., atsakovės B. G. veiksmų ar neveikimo, susijusių su jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teisėtumo klausimai spręstini pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ .

Å io įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ atsakingas yra transporto priemonės savininkas. Pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias solidariÄ jÄ atsakomybę, ir padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad automobilio savininkės B. G. atsakomybė ieÅ¡kovui atsirado ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad ji neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamÄ jÄ Ä¯statymo normÄ .

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bendraatsakovų B. G. ir V. J. solidarioji atsakomybė atsirado įstatymo pagrindu.Bylos duomenimis nustatyta, jog B. G., bÅ«dama įregistruota vieÅ¡ame registre transporto priemonės Opel Calibra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke (b.l. 4), Å¡io automobilio nebuvo apdraudusi privalomuoju draudimu, todėl Å¡iais veiksmais (neveikimu) pažeidė įstatymo reikalavimus, tuo sukurdama teisines pasekmes ir teisinį pagrindÄ taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė B.

G. pažeidė imperatyvias įstatymo normas, nustatančias įpareigojimÄ sudaryti draudimo sutartį bei draudimÄ neleisti naudotis neapdrausta transporto priemone kitam asmeniui. Ä®statymų leidėjas nustatė, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Atsakovės B. G. veiksmai ir neveikimas yra neteisėti, pažeidžiantys įstatymo reikalavimus, ir tai sudaro pagrindÄ civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra priežastinis ryšys tarp B. G. neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtos žalos, nes ta aplinkybė, kad atsakovas V. J. paėmė transporto priemonę be jos savininkės žinios, neatleidžia apeliantės, kaip transporto priemonės savininkės, nuo solidarios atsakomybės. Įstatymų leidėjas įvardino asmenis, į kuriuos ieškovas įgyja reikalavimo teisę dėl padarytos žalos išmokėtų sumų. Nagrinėjamu atveju buvo išmokėtos išmokos, kai kaltininkas V.

J. padarė žalÄ , naudodamas neapdraustÄ transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, ir ieÅ¡kovas reikalavimo teisę įgijo tiek į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį, tiek į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d.). Bendraatsakovų B. G. ir V. J. solidarioji atsakomybė kilo dėl to, kad prievolė atlyginti žalÄ kiekvienam iÅ¡ Å¡ių asmenų atsirado visa apimtimi, ir yra visos sÄ lygos taikyti solidariÄ jÄ skolininkų prievolę.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovas V. J. kaltais savavaliÅ¡kais veiksmais padarė žalÄ , vienok, atsakovė, bÅ«dama rÅ«pestinga ir atidi teisinių santykių dalyvė, kaip transporto priemonės savininkė, nesiėmė priemonių užtikrinti, kad neapdraustÄ transporto priemonę negalėtų vairuoti kitas asmuo, bÅ«damas girtas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Toks atsakovės neveikimas nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , ar atleisti atsakovę B.

G. nuo solidariosios atsakomybės (LR CK 1.80 str. 1 d., 1.96 str., 6.157 str. 1 d.).             Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai, teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.

             Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iÅ¡spręsta teisingai (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.136 str. - 1.138 str., 6.245 str., CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str., 6.281 str. 1 d., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atmetus apeliacinį skundÄ , nėra teisinio pagrindo priteisti apeliantei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje, todėl apeliantė neturi pareigos atlyginti ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidų (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

             Kolegijos pirmininkė                      Neringa Švedienė Teisėjos                                                                                                                   Alma Urbanavičienė   Aldona Tilindienė