5eb4b842-e7a1-4f85-ae9b-6bc44202d1b1 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-675-524/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01886-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 2.6.1.4; 3.3.1.18.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 22 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J.

G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. G. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerijos servisas“ dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1 700,00 Eur sumÄ už patirtas krano pirkimo iÅ¡laidas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad jis asmeninėmis lėšomis atsiskaitė už atsakovei pirktÄ tiltinį kranÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo J. G. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerijos servisas“ 1 629,96 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, ieÅ¡kovo teigimu, jis iÅ¡ savo asmeninių lėšų (pasiskolintų iÅ¡ kito asmens) įmonės reikmėms nupirko tiltinį kranÄ už 1 700,00 Eur, tačiau per jo neapdairumÄ pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo įformintas, įsigytas turtas nebuvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitÄ , todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti tiltinio krano įsigijimo iÅ¡laidas. Nagrinėjamu atveju bylos ginčo dalykÄ sudaro 1 700,00 Eur suma, už kuriÄ , ieÅ¡kovo teigimu, įmonės reikmėms buvo įsigytas tiltinis kranas ir kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovas praÅ¡omos priteisti skolos sumos dydį, tai yra 1 700,00 Eur, grindžia savo paaiÅ¡kinimais, tvirtindamas, kad bÅ«tent tokiÄ sumÄ jis sumokėjo fiziniam asmeniui už tiltinį kranÄ , G.

P. pakvitavimu dėl ieÅ¡kovui suteiktos 1 700,00 Eur sumos, specialisto A. M. pažyma, raÅ¡ytiniais įrodymais iÅ¡ www.skelbiu.lt interneto puslapio dėl panaÅ¡ių matmenų ir keliamosios galios tiltinio krano vidutinės rinkos vertės. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto ieÅ¡kinio ir jame nurodytų aplinkybių laikytina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo siekia prisiteisti ieÅ¡kovo atsakovei paskolintÄ 1 700,00 Eur sumÄ . Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nebuvo sudaryta paskolos sutartis.

Byloje nėra ginčo, kad Å¡iuo metu tiltinis kranas stovi atsakovei priklausančioje teritorijoje. Atsakovės atstovo R. R. teigimu, ieÅ¡kovas nėra perdavęs įmonės buhalterinių dokumentų, todėl nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kieno lėšų buvo pirktas tiltinis kranas, jis nėra įtrauktas į apskaitÄ kaip įmonės turtas, be to, įmonė tuo metu buvo pajėgi sumokėti už tiltinį kranÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų nepakanka ieÅ¡kovo reikalavimui pagrįsti. IeÅ¡kovas, kuris tuo metu buvo ir UAB „Inžinerijos servisas“ direktorius, žinojo / privalėjo žinoti tiek įstatymų reikalavimus, tiek vadovaujamos įmonės vardu atliekamų veiksmų esmę, teisines pasekmes ir, akivaizdu, grėsmes (rizikÄ ), kurių nesilaikant Å¡ių reikalavimų gali atsirasti kilus ginčams dėl piniginių lėšų faktinio perdavimo, reikalavimo pagrįstumo ir pan., be to, bÅ«tų buvęs pats suinteresuotas į apskaitÄ Ä¯raukti savo paties reikalavimo teisę skolininko (įmonės) finansinėje atskaitomybėje, atkurti Å¡iÄ skolÄ patvirtinančius dokumentus, tačiau nuo tiltinio krano įsigijimo momento iki vadovavimo įmonei pabaigos, t. y. 2 metų ir 4 mėnesių laikotarpį, netgi turėdamas visas galimybes atkurti įmonės buhalterinėje apskaitoje savo paties reikalavimo teisę J.

G. to nepadarė, todėl konstatuotina, kad atsakovė neturi pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 1 700,00 Eur už ieÅ¡kovo asmeninėmis lėšomis įsigytÄ turtÄ , kuris atsakovei nepriklauso, todėl ieÅ¡kinys atmestinas neįrodžius esminių paskolos sutarties sÄ lygų egzistavimo ir neįrodžius, kad atsakovė yra skolinga ieÅ¡kovui praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , kaip visiÅ¡kai nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.870 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovės atstovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad už tiltinį kranÄ yra sumokėta iÅ¡ atsakovės lėšų 883,00 Eur UAB „Strelė logistics“, atmestinos kaip nepagrįstos, nes iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad tai buvo sumokėta už UAB „Strėlė logictics“ suteiktas krano paslaugas, o ne už kranÄ kaip prekę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 4. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog ieÅ¡kovas asmeninėmis lėšomis atsiskaitė už atsakovei pirktÄ tiltinį kranÄ , tačiau netinkamai kvalifikavo nagrinėjamus teisinius santykius, tai yra nepagrįstai taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo (ieÅ¡kovas) sumokėjo už skolininkÄ (atsakovę) už tiltinį kranÄ , todėl trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Todėl Å¡ie santykiai spręstini vadovaujantis ne paskolinius santykius reguliuojamomis teisės normomis, o CK 6.50 straipsnio pagrindu. 4.2. Ginčo atveju atsakovės atstovė pripažino, jog tiltinis kranas yra įmonės, tačiau teismo argumentas „nelaikytinas atsakovės turtu“ paneigia civilinio proceso normomis nustatytÄ Å¡alims teisę, t. y. atleidimÄ nuo įrodinėjimo pareigos, kai Å¡alis pripažįsta faktÄ .

Nagrinėjamu atveju abi Å¡alys pripažįsta, kad tiltinis kranas yra pirktas įmonei ir yra įmonės teritorijoje, ginčo tarp Å¡alių dėl kainos nėra, tačiau atsakovė nesutinka mokėti vien dėl to, kad jai nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kieno lėšų buvo pirktas tiltinis kranas, ir jis nėra įtrauktas į apskaitÄ kaip įmonės turtas. IÅ¡ 2019 kovo mėn. ilgalaikio turto sÄ raÅ¡o, į kurį yra įtraukti 1 700 Eur grynieji pinigai už kranÄ ir kuris buvo pateiktas atsakovės direktoriui R.

R., matyti, jog piniginės lėšos yra įtrauktos. Taigi, teismas, nustatydamas, jog tiltinis kranas nelaikytinas atsakovės turtu, prieÅ¡tarauja Å¡alių neginčijamiems, pripažįstamiems faktams. 4.3. IeÅ¡kovas niekada neteigė, jog atsakovei paskolino 1 700,00 Eur tiltiniam kranui pirkti ir pinigus perdavė atsakovei. IeÅ¡kovas nurodė, kad tiltinis kranas buvo įsigytas 2015 m. lapkričio mėn. už 1 700,00 Eur planuotoms įmonės reikmėms ir ieÅ¡kovas sumokėjo už atsakovę už tiltinį kranÄ , buhalterinėje pažymoje nurodytos 2016 m., 2017 m., 2018 m. paskolos sutartys nesudaro pagrindo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kaip paskolinius.

5. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodyti Å¡ie motyvai: 5.1. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė ir 2020-02-14 sprendime nenurodė, kad ieÅ¡kovas asmeninėmis lėšomis atsiskaitė už atsakovei pirktÄ tiltinį kranÄ , kaip teigiama skunde. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „vien tai, kad atsakovės lėšomis buvo apmokėta už tiltinio krano pakrovimÄ , jo gabenimÄ ar papildomų įrenginių pirkimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė turi pareigÄ ieÅ¡kovui sumokėti jo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimo neįrodė.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų nepakanka ieÅ¡kovo reikalavimui pagrįsti“. 5.2. Vadovo pareigas ėjęs ieÅ¡kovas, asmeninėmis lėšomis pirkdamas tiltinį kranÄ atsakovės įmonės reikmėms, privalėjo iÅ¡ tiltinio krano pardavėjo pareikalauti bent jau pakvitavimo arba pinigų pervedimo dokumente nurodyti mokėjimo paskirtį „už tiltinį kranÄ â€œ ir tokį pirkimÄ Ä¯traukti į atsakovės įmonės apskaitÄ ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Taip nustatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 dalyje, pagal kuriÄ apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

Tačiau ieÅ¡kovas nei per 4 mėnesius, nei vėliau neįtraukė tiltinio krano pirkimo į atsakovės įmonės buhalterinę apskaitÄ ir į bylÄ nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ ir jokio kito leistino apskaitos dokumento, susijusio su mokėjimu už tiltinį kranÄ ieÅ¡kovo asmeninėmis lėšomis. 5.3. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas per visÄ likusį 2,5 metų vadovavimo atsakovės įmonei laikÄ neįtraukė tiltinio krano į atsakovės buhalterinę apskaitÄ , patvirtina ir byloje esantis atsakovės 2015–2018 m. ilgalaikio-trumpalaikio turto sÄ raÅ¡as, kuriame nėra nurodytas tiltinis kranas ir ieÅ¡kovo nurodyta kaip iÅ¡leista 1 700,00 Eur dydžio suma kranui pirkti.

Nesant į įmonės apskaitÄ Ä¯traukto turto, iÅ¡laidos tokio turto įgijimui nepripažintinos leidžiamais atskaitymais. 5.4. Apeliacinio skundo motyvas, kad „iÅ¡ 2019 m. kovo mėn. ilgalaikio turto sÄ raÅ¡o, į kurį yra įtraukti 1 700,00 Eur gryni pinigai už kranÄ , ir kuris buvo pateiktas atsakovės direktoriui R. R., matyti, jog piniginės lėšos yra įtrauktos“, turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas jokiais įrodymais. 5.5. Apeliantas, teigdamas, kad jis grynaisiais pinigais sumokėjo 1 700,00 Eur už tiltinį kranÄ , turėjo pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius minėtas aplinkybes, tačiau tokių įrodymų jis nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. 5.6.

IeÅ¡kovui, jo teigimu, sumokėjus už tiltinį kranÄ nemaÅ¾Ä sumÄ grynaisiais pinigais (1 700,00 Eur), jam, kaip tuo metu buvusiam atsakovės įmonės vadovui, kuriam keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, neabejotinai turėjo bÅ«ti žinoma, kad, įmonėje atliekant operacijas grynaisiais pinigais, turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omas kasos pajamų / iÅ¡laidų orderis, pakvitavimas ar kitas apskaitos dokumentas, juolab kad visos finansinės operacijos turi bÅ«ti atspindėtos įmonės apskaitoje.

Todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė: „Kadangi pardavėjas buvo fizinis asmuo ir prašė sumokėti už tiltinį kranÄ grynais, tokiu atveju ieÅ¡kovas iÅ¡ savo asmeninių lėšų sumokėjo 1 700 Eur už atsakovę UAB „Inžinerijos servisas“. Pardavėjas pakvitavimo ar kita forma raÅ¡telio neiÅ¡rašė“, neatleidžia tuo metu įmonės vadovo pareigas ėjusio ieÅ¡kovo nuo atsakomybės už tokio pakvitavimo nepareikalavimÄ . 5.7. Atsakovės įmonės vadovo pareigas ėjęs ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų apie tai, kad suÅ¡aukė visuotinį akcininkų susirinkimÄ dėl tiltinio krano įgijimo už 1 700 Eur ir dėl jo akcininkai priėmė sprendimÄ .

Byloje nėra įrodymų ir apie tai, kad ieÅ¡kovas informavo kitÄ atsakovės akcininkÄ R. R., turintį 51 proc. akcijų, ir gavo jo pritarimÄ asmeninėmis lėšomis nupirkti tiltinį kranÄ atsakovės įmonės reikmėms, nors visai netrukus 2015-12-30 atsakovės įmonėje buvo suÅ¡auktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, tai patvirtina pridedamas susirinkimo protokolas Nr.

4. InformacijÄ apie 1 700 Eur sumokėjimÄ už tiltinį kranÄ ieÅ¡kovas pateikė atsakovei tik 2019 metais, t. y. po to, kai nustojo eiti įmonės vadovo pareigas ir tarp Å¡alių prasidėjo konfliktai. 5.8. Taigi, atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2015-11-10 savo banko sÄ skaitoje turėjo daugiau nei pakankamai nuosavų piniginių lėšų atsiskaityti už tiltinį kranÄ , kuris, ieÅ¡kovo teigimu, kainavo 1 700 Eur. Tai paneigia ieÅ¡kovo argumentus, pateiktus tiek 2019-10-30 patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek pirmosios instancijos teismui, apie tai, kad atsakovė neva neturėjo lėšų tiltiniam kranui pirkti. 5.9.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisinių santykių kvalifikavimÄ taikė netinkamai įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinę reikÅ¡mę tarp Å¡alių susiklosčiusiems teisiniams santykiams identifikuoti, dėl to nepagrįstai taikė paskolÄ reglamentuojančias teisės normas. IeÅ¡kovo teigimu, ginčo teisiniams santykiams turėjo bÅ«ti taikomos LR CK 6.50 str. nuostatos. Kaip nurodyta 2020-02-14 sprendime, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų nepakanka ieÅ¡kovo reikalavimui pagrįsti.

Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepagrindė įrodinėjamo fakto, jog asmeninėmis lėšomis įvykdė atsakovės piniginę prievolę už tiltinio krano įsigijimÄ , todėl ieÅ¡kovui regreso tvarka negali pereiti ir pradinio kreditoriaus teisės, susijusios su atsakove. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu.

Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

9. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė papildomÄ Ä¯rodymÄ , kurį praÅ¡o pridėti prie bylos, – UAB „Inžinerijos servisas“ 2015-12-30 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. 4, kuriuo papildomai įrodinėja atsiliepime nurodytus nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus ir įrodinėja ieÅ¡kovo darbo užmokesčio dydį, kuris nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra susijęs su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, todėl šį įrodymÄ atsisakytina priimti.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 10. Byloje ginčas kyla dėl to, kas yra atsakovei perduoto tiltinio krano savininkas ir kieno lėšomis buvo sumokėta už atsakovės tiltinio krano įsigyjimÄ iÅ¡ byloje nenustatyto fizinio asmens. IeÅ¡kovas savo paaiÅ¡kinimu įrodinėja, kad tiltinį kranÄ jis nupirko atsakovei už 1700 EUR savo lėšomis iÅ¡ fizinio asmens, kuris jokio raÅ¡ytinio dokumento neiÅ¡davė. Be to, nurodo, kad jo nurodomÄ aplinkybę įrodo G. P. patvirtinimas, kad jis skolino ieÅ¡kovui 1700 EUR naudotam tiltiniam kranui pirkti.

SusiraÅ¡inėjimas įrodo, kad Å¡io krano paieÅ¡kÄ vykdė ieÅ¡kovas, rÅ«pinosi jo transportavimu, praneÅ¡damas informacijÄ atsakovės atstovui (t. 1, b. l. 11–13).

11. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, jog Å¡is kranas yra pas atsakovę, jis įtrauktas į atsakovės buhalterinę apskaitÄ .

12. Byloje įrodyta, kad atsakovė 1 137 Eur sumokėjo už Å¡io krano transportavimÄ pagal 2015 m. lapkričio 10 d. tarp atsakovės ir UAB „Jotvanis“ sudarytÄ transporto sutartį-užsakymÄ Nr. V-4304 dėl krano sijos pervežimo (t. 1, b. l. 11–13). IÅ¡ 2015 m. spalio 15 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. MNO-1059953 nustatyta, kad atsakovė iÅ¡ AB „ORLEN Lietuva“ įsigijo pakėlimo mechanizmus už 363,00 Eur sumÄ , kurie, ieÅ¡kovo teigimu, buvo reikalingi įsigytam tiltiniam kranui (t. 1, b. l. 10). IÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 2015 m. spalio 15 d. buvo atliktas 363,00 Eur pavedimas AB „ORLEN Lietuva“, 2015 m. lapkričio 10 d. buvo atliktas 774,40 Eur pavedimas UAB „Jotvanis“, o 2015 m. lapkričio 11 d. – 883,00 Eur už krano paslaugas (t. 1, b. l. 44–45).

13. Šie įrodymai byloje įrodo, jog atsakovė turėjo išlaidų dėl krano sijos pervežimo, tačiau kas yra šio krano savininkas, už kieno lėšas buvo pirktas pats kranas, kurio nuotraukos yra (t. 1, b. l. 5–7), byloje nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose bei bylos esmės atskleidimo. Dėl bylos esmės atskleidimo 14. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2018 m. kovo 27 d. buvo UAB „Inžinerijos servisas“ (tuo metu buvęs pavadinimas UAB „Patvari statyba“) direktoriumi.

Be to, jis buvo ir Å¡iuo metu yra įmonės akcininkas. IÅ¡ 2018 m. lapkričio 19 d. buhalterinės pažymos Nr. 3 nustatyta, kad, 2018 m. spalio 31 d. buhalteriniais duomenimis, UAB „Inžinerijos servisas“ J. G. skolinga 8 300,00 Eur negrÄ Å¾intų paskolintų lėšų, panaudotų bendrovės veikloje (2016 m. sausio 7 d. paskolos sutartis dėl 1 800,00 Eur, 2017 m. rugpjūčio 8 d. paskolos sutartis dėl 2 000,00 Eur, 2017 m. spalio 20 d. paskolos sutartis dėl 1 950,00 Eur, 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartis dėl 2 550,00 Eur sumos) (t. 1, b. l. 163).

Ginčo suma šioje pažymoje nenurodyta ir šalys kitos paskolos sutarties dėl ginčo sumos nepateikė, todėl dėl šios aplinkybės darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių.

15. Esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad tiltinis kranas 2015 m. lapkričio 12 d. buvo iÅ¡krautas atsakovei priklausančioje teritorijoje Pempių kaime, Klaipėdos rajone, už Å¡io krano transportavimÄ , jo pakrovimÄ sumokėjo atsakovė, tačiau atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ neigia, jog Å¡is kranas yra įtrauktas į jos buhalterinę apskaitÄ , nors byloje atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytas ilgalaikio turto – krano –pirkimas už 1700 (t. 1, b. l. 166), todėl Å¡is prieÅ¡taravimas byloje turi bÅ«ti paÅ¡alintas siÅ«lant Å¡alims teikti įrodymus dėl to, už kokio krano transportavimÄ , jo pakėlimÄ sumokėjo atsakovė paminėtais pavedimais 2015 m. lapkričio 10 d., 2015 m. lapkričio 11 d., t. y. Å¡io ginčo esmė – kÄ ir kokiu pagrindu atsakovė parvežė į savo teritorijÄ ir valdo iki Å¡iol, t. y. kas buvo Å¡io tiltinio krano pirkėjas.

16. IÅ¡ atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad jis tik surado skelbimÄ apie parduodamÄ kranÄ ir apie tai informavo ieÅ¡kovÄ , o toliau viskÄ tvarkė pats ieÅ¡kovas. Nežino, iÅ¡ kieno lėšų buvo pirktas Å¡itas kranas, nes duomenų įmonės buhalterijoje nėra. Kranas yra įmonės teritorijoje, tačiau į balansÄ jis nėra įtrauktas. Todėl pirmosios instancijos teismas turi pasiÅ«lyti atsakovei pateikti ilgalaikio bei trumpalaikio įmonės turto sÄ raÅ¡Ä .

17. IÅ¡ atsakovės procesinių dokumentų nustatyta, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės atstovo yra konfliktas dėl įmonės apskaitos dokumentų priėmimo–perdavimo, tačiau Å¡ioje byloje yra pateikti 2015–2018 metų įmonės apskaitos dokumentai, kuriuose nurodytas kranas nurodant ir ginčo sumÄ , todėl atsakovei siÅ«lytina pateikti kitus sudarytus finansinės atskaitomybės dokumentus jos paminėtam paaiÅ¡kinimui pagrįsti. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ir įmonės 2019 m. finansinėje atskaitomybėje Å¡is kranas yra įtrauktas.

Atsakovė atsiliepime Å¡iÄ aplinkybę neigia remdamasi tik kaip naujai apeliacinės instancijos teisme iÅ¡kelta aplinkybe, tačiau atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys, kuriuose yra nurodytas trumpalaikis ir ilgalaikis turtas, jo vertė yra svarbÅ«s teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo Å¡ios kategorijos bylose 18. Å ioje byloje bÅ«tina nustatyti, kokiu pagrindu atsakovė šį kranÄ laiko savo teritorijoje, mokėjo už jo pervežimÄ , kas buvo Å¡io krano pirkėjas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp Å¡alių nebuvo sudaryta paskolos sutartis, ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ kaip neįrodytÄ atmetė remdamasis paskolos teisiniais santykiais, tačiau, konstatavęs Å¡alių sutartinių santykių nebuvimÄ , neanalizavo nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytÄ turtÄ , teismas visų pirma turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kyla (jei kyla) prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, atitinkamai – koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas.

19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad Å¡ios kategorijos bylose ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtÄ nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių.

Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtÄ be teisinio pagrindo, reikÅ¡tų reikalavimÄ Ä¯rodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtÄ gali bÅ«ti labai įvairus, taigi tai reikÅ¡tų reikalavimÄ ieÅ¡kovui paneigti bet kokį įmanomÄ atsakovo turto gavimo pagrindÄ , t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. PrieÅ¡ingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtÄ esant teisiniam pagrindui, jis turi bÅ«ti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktÄ ).

20. Taigi, ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtÄ Ä¯gyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieÅ¡kovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, prieÅ¡ingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).

21. Tuo atveju, kai Å¡alis, kurių viena reikalauja grÄ Å¾inti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo, todėl Å¡ioje byloje bÅ«tina atsakovei siÅ«lyti teikti įrodymus, kokiu pagrindu ji valdo ieÅ¡kovo nurodytÄ kranÄ , o ieÅ¡kovui siÅ«lyti kviesti kaip liudytojus apklausti asmenis, dalyvavusius krano pirkime. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikÅ¡mės, nes tai leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo rizikÄ ir riboja nesÄ Å¾iningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktÄ galintis patvirtinti raÅ¡ytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktÄ , skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Vadinasi, pakvitavimas nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, galinti patvirtinti tinkamÄ Ä¯sipareigojimų pagal pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymÄ .

Todėl Å¡ios bylos ginčo dalykÄ apima ir ieÅ¡kovo nurodomi krano pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nes paminėtas susiraÅ¡inėjimas dėl ikisutartinių santykių dėl krano pirkimo įrodo, jog juose dalyvavo ir atsakovės atstovas.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas.

Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

23. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Ä®rodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Å i iÅ¡vada ne kartÄ pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

24. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo. Ä®rodinėjimo pareigos turinys yra aiÅ¡kiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti Å¡alių naÅ¡tÄ Ä¯rodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai iÅ¡spręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos Å¡alimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis bÅ«tent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo iÅ¡raiÅ¡ka, orientuota į bylos teisingÄ iÅ¡sprendimÄ ir teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimÄ (CPK 2 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada 25. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Atskleisti bylos esmę ir priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

26. Ä®vertinusi visumÄ bylos duomenų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino ieÅ¡kovo nurodytų faktinių aplinkybių, dėl to neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių dėl ieÅ¡kovo nurodomo ieÅ¡kinio pagrindo. Atsižvelgiant į iÅ¡ naujo vertintinų įrodymų apimtį bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti, nes neatsakyta byloje, kokiu pagrindu atsakovė valdo ieÅ¡kovo nurodomÄ kranÄ , kieno lėšomis Å¡is kranas buvo įgytas, kas buvo krano pirkėjas, todėl yra naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo, nes byloje siÅ«lytina Å¡alims teikti paminėtus įrodymus dėl atsakovės buhalterinės apskaitos, liudytojų apklausos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. GrÄ Å¾inti UAB ,,Inžinerijos servisas“ su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ . Teisėjai Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė