2021-11-17 Nr. AB-24437-3-61-3-03064-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-708-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03064-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Baltijos maisto organizacija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (toliau – ir Agentūra) 2021 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išlaidų pripažinimo netinkamomis ir lėšų susigrąžinimo iš VšĮ Baltijos maisto organizacijos“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad terminą skundui paduoti praleido, nes, vykdydamas teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir laikydamasis joje nustatyto termino, pareiškėjo atstovas parengė patikslintą skundą ir 2021 m. rugsėjo 9 d. jį per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) sistemą teismui. EPP sistema nesugeneravo jokio pranešimo, kad patikslinto skundo nepavyko išsiųsti ar pan. 2021 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjo atstovas gavo teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Iš nutarties turinio paaiškėjo, kad teismas negavo 2021 m. rugsėjo 9 d. teikto patikslinto skundo, todėl laikė, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nurodyti trūkumai yra nepašalinti per teismo nustatytą terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo pateikęs teismui skundą, prašydamas panaikinti skundžiamą Sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų, teismas pareiškėjui nustatė terminą trūkumams pašalinti. Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino, pratęsti termino neprašė, todėl teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2021 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo ir užstato nusavinimo“ (toliau – ir Raštas) dalį dėl reikalavimo pervesti 344 527,69 Eur sumą į NMA sąskaitą kaip nusavintą užstatą. Teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų. Teismas išaiškino, kad siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, pareiškėjas gali teismine tvarka skųsti jam teisines pasekmes sukeliantį Agentūros sprendimą, teikdamas teismui skundą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šią teisę realizavo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, atstovaujamas advokato, be šio skundo į teismą jau kreipėsi du kartus. Pareiškėjas, kaip ir šiuo atveju, ginčą kėlė dėl susidariusios skolos grąžinimo, t. y. visais atvejais dėl to paties klausimo. Pareiškėjo atstovui buvo išaiškinta, kokių veiksmų turi būti imamasi, kad pareiškėjo skundas būtų priimtas. Be to, pareiškėjui buvo žinoma kreipimosi į teismą galimybė ir terminai.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad EPP sistema nesugeneravo pranešimo, kad patikslinto skundo nepavyko išsiųsti, kadangi byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių EPP sistemos techninius sutrikimus, ar tai, kad nustačius, jog patikslinto skundo nėra galimybės pateikti per EPP, pareiškėjas ar jos atstovas kreipėsi į teismą dėl susiklosčiusios padėties.

Taigi, teismas vertino, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti. Pareiškėjas, turėdamas atstovą, šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, be to, terminas skundui paduoti buvo praleistas pakankamai ilgą laikotarpį. Teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, nes nevykdė teismo išaiškinimų, pats rinkosi kreipimosi į teismą modelį.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimant pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių EPP sistemos techninius sutrikimus. Pareiškėjas neturėjo informacijos, kad patikslintas skundas nebuvo priimtas EPP sistemoje. Tik gavus teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-4709-872/2021 pareiškėjo atstovui paaiškėjo, kad teismas negavo 2021 m. rugsėjo 9 d. teikto pareiškėjo patikslinto skundo. EPP sistema nebuvo sugeneravusi jokio pranešimo, kad patikslinto skundo nepavyko išsiųsti. Todėl pareiškėjo atstovas laikė, kad patikslintas skundas yra pateiktas. Atsižvelgiant į tai, jis nefiksavo ir neišsaugojo kokių nors įrodymų, patvirtinančių jo bandymą pateikti patikslintą skundą 2021 m. rugsėjo 9 d. ir EPP sistemos sutrikimus, o šiuo metu tokių įrodymų gauti iš EPP sistemos jis neturi techninių galimybių. Be to, trūkumai buvo šalinami ir patikslintas 2021 m. rugsėjo 9 d. skundas buvo teikiamas ne paskutinę trūkumų pašalinimo termino dieną (paskutinė diena buvo rugsėjo 10), todėl, jeigu pareiškėjo atstovas būtų buvęs informuotas apie patikslinto skundo negavimą (neišsiuntimą), jis būtų galėjęs tai atlikti iš naujo per EPP ar kitu būdu, nepraleidžiant teismo nustatyto termino. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad EPP gėdimai yra dažni, pareiškėjas su jais buvo susidūręs ir šioje byloje, ypač įkeliant pdf formato dokumentus.

Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad teigdamas naują 2021 m. rugsėjo 20 d. skundą jis elgėsi nesąžiningai, siekė piktnaudžiauti savo teisėmis ar pan. Pradinis skundas teismui 2021 m. rugpjūčio 25 d. buvo pateiktas laiku, nepraleidus nustatyto administracinių aktų apskundimo termino, ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nurodyti trūkumai yra formalūs, neesminiai. Todėl byloje susiklostė tokia situacija, kai pareiškėjas laiku kreipėsi į teismą su 2021 m. rugpjūčio 25 d. skundu, atitinkančiu įstatymo reikalavimus, tačiau teismui nevisiškai pagrįstai nurodžius skundo trūkumus ir pareiškėjui juos sąžiningai bandžius pašalinti per teismo nustatytą terminą, to nepavyko padaryti dėl techninių kliūčių. O kai tai išaiškėjo ir pareiškėjas pateikė naują 2021 m. rugsėjo 20 d. skundą teismui kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas atsisakė tokį prašymą patenkinti. Todėl nepagrįsti ir teismo argumentai, kad terminas skundui paduoti buvo žymiai praleistas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti skundą laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų.

Pareiškėjo skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjas atstovas praleido skundo dėl Sprendimo panaikinimo padavimo terminą, o prašyme šį terminą atnaujinti nenurodė priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis ir sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012; kt.). Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Sprendimas buvo priimtas 2021 m. liepos 22 d. ir galėjo būti apskųstas per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Agentūros Sprendimą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (administracinė byla Nr. eI3-4709-872/2021). Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – aiškiai ir konkrečiai suformuluoti savo skundo reikalavimus (kadangi nenurodė, kas priėmė Sprendimą, Sprendimo priėmimo datos, koks tai skundžiamas aktas, nenurodė Sprendimo numerio) bei pateikti skundo priedus, išverstus į lietuvių kalbą. Kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumų nepašalino ir termino pratęsti neprašė, pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 23 d. Pažymėtina, jog aptariamoje byloje Nr. eI3-4709-872/2021 pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 24 d. pateikė patikslintą skundą ir prašymą dėl termino trūkumams pašalinti atnaujinimo. Pareiškėjas nurodė, kad vykdydamas teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir laikydamasis joje nustatyto termino, pareiškėjo atstovas parengė patikslintą skundą ir 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė jį per EPP sistemą teismui. EPP sistema nesugeneravo jokio pranešimo, kad patikslinto skundo nepavyko išsiųsti ar pan. Todėl pareiškėjo atstovas buvo įsitikinęs, kad skundo trūkumai yra pašalinti laiku. Apie tai, kad patikslintas skundas nebuvo įkeltas, pareiškėjas sužinojo iš 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties (kurią gavo 2021 m. rugsėjo 15 d.), kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti terminą patikslintam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti Sprendimą, taip pat prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Sprendimo panaikinimo, kadangi, pareiškėjo teigimu, terminas buvo praleistas dėl EPP trikdžių (kadangi nepavyko įkelti patikslinto skundo administracinėje byloje Nr. eI3-4709-872/2021).

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad termino patikslintam skundui (siekiant pašalinti teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatytus trūkumus) paduoti praleidimą (administracinėje byloje Nr. eI3-4709-872/2021) pareiškėjas motyvavo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sutrikimais, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie aktualiu laikotarpiu fiksuotus minėto portalo sutrikimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pats nurodo, kad sistemoje pasitaiko klaidų, taigi tam tikrų abejonių dėl galimybės tinkamai ir laiku pateikti patikslintą skundą jam ir (ar) jo atstovui turėjo kilti, tačiau jokių priemonių šioms abejonėms pašalinti ir įsitikinti, jog skundą iš tikrųjų pavyko pasirašyti ir pateikti teismui, jis nesiėmė, o apie šias aplinkybes sužinojo, kaip pats tvirtina, tik gavęs nutartį, kuria jo skundas buvo laikomas nepaduotu. Atkreiptinas dėmesys, kad advokatas yra profesionalus teisininkas, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nors formaliai nėra reikalaujama, jog viena iš ginčo šalių, teikdama teismui tam tikrus dokumentus, turi saugoti šių dokumentų pateikimą įrodančias vaizdines ekrano iškarpos kopijas, tačiau tai jos savaime neatleidžia nuo pareigos, kilus abejonėms, pagrįsti, jog patikslinto skundo per nustatytą terminą nepavyko pateikti būtent dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sutrikimų; tokių aplinkybių teismas patikrinti negali. Taigi, konstatuotina, kad objektyvių duomenų, kad būtent elektroninės sistemos sutrikimai lėmė termino praleidimą, pareiškėjas nepateikė, o hipotetinio pobūdžio ir įrodymais nepagrįsti teiginiai negali paneigti nurodytos išvados. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo (jo atstovo) nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Išvadą, kad termino praleidimą lėmė subjektyvios priežastys patvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eI3-4709-872/2021 neskundė 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria jo skundas buvo laikomas nepaduotu nepašalinus trūkumų. Nors pareiškėjas atskirajame skunde dėsto argumentus dėl minėta nutartimi nustatytų trūkumų nepagrįstumo, tačiau teismo nutartis dėl termino trūkumams pašalinti nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl jos teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų. Šiuo gi atveju, pareiškėjas aptariamos nutarties neskundė, o pasirinko teikti naują skundą teismui, todėl teismas detaliau nepasisako dėl įsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų. Be to, po minėtos 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties įsiteisėjimo (2021 m. rugsėjo 23 d.) pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 24 d. pateikė patikslintą skundą ir prašymą atnaujinti terminą trūkumams pašalinti, t. y., iš esmės bandė šalinti 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatytus trūkumus. Ši aplinkybė sustiprina abejonę dėl to, kad pareiškėjas bandė įkelti patikslintą skundą 2021 m. rugsėjo 9 d., kadangi apie 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kuria jo skundas buvo paliktas nenagrinėtas nepašalinus trūkumų, kaip pats teigia, sužinojo 2021 m. rugsėjo 15 d., tačiau konkrečių veiksmų ėmėsi tik 2021 m. rugsėjo 24 d. Pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo pasirūpinti operatyvesniu savo teisių realizavimu. Taip pat paminėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą pareiškėjo skundą, pareiškėjas taip pat neskundė.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nebuvo nustatytos jokios objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku paduoti skundą teismui, o terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl pareiškėjo (jo atstovo) nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Įvertinus pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių jis praleido įstatyme nustatytą terminą paduoti skundą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kas galėjo objektyviai daryti įtaką pareiškėjo veiksmams, dėl kurių jis laiku nesikreipė į teismą. Atitinkamai pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė