5eb36fc4-40ce-43a2-9e1a-5add2e2c13d1 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3477-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02433-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 18 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas E. K. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., 2-4 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Å iaulių TI), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2015-04-22, pažeidžiant kalinimo sÄ lygas: kameros perpildytos, iÅ¡duodama patalynė baisi, suplyÅ¡usi, sutepta, gumbuota, kamerose sienos suskilinėjusios, dažai atsilupę, nuo sienų byrėjo tinkas, matėsi pelėsis, tualetų bÅ«klė tragiÅ¡ka, kamerose netinkamas apÅ¡vietimas, buvo parazitų, laikino sulaikymo kamerose nėra nei dieninio apÅ¡vietimo, nei stalo, langas neatsidaro, tualetas neatitvertas.

Dėl tokių laikymo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ , pablogėjo sveikata, nes serga bronchine astma, hepatitu C, ŽIV, skrandžio opalige, lėtiniu sinusitu, tačiau negavo tinkamo gydymo, buvo priverstas kai kurių vaistų praÅ¡yti iÅ¡ artimųjų, užėjus astmos priepuoliui negaudavo bÅ«tinosios pagalbos. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai – teismo Å¡aukimu (195 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (180-188 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje periodiÅ¡kai nuo 2010-11-15 iki 2015-04-21, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o teismo nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos.

Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2015-09-03 pažymos „Dėl E. K.“, pareiÅ¡kėjas laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, Å iaulių TI buvo laikomas skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,77 iki 19,6 kv. m. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojamas į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI metu 2012-12-12 Å iaulių visuomenės sveikatos centras tikrino kamerÄ Nr. 87, nustatyta, kad santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, kameroje reikalingas remontas. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsako patys nuteistieji.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kameroje. Visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, jis nuo bendros erdvės atskirtas mÅ«rine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas (4.20).

Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. IR-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo", kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Įstaigoje išduodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. Pareiškėjo teiginiai dėl pasibaisėtinos patalynės būklės yra abstraktūs ir neįrodyti, todėl nageli būti laikomi pagrįstais. Atsakovas pabrėžia, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai.

To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintus valgiaraščius.

Atsakovas pabrėžia, kad maitinimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atitinka minėtus teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjo reiÅ¡kiamoms pretenzijoms dėl netinkamo maitinimo nėra jokio teisinio pagrindo ir jos laikytinos nepagrįstos. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas E. K. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

LR ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2015-04-22.

Neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų, kamerose buvo laikoma daugiau asmenų, nei yra galima pagal galiojančius teisės aktus, Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis, dėl ko labai pablogėjo jo sveikata.Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi bÅ«ti atsižvelgta į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo ir konvojavimo sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2010-11-15 iki 2015-04-21 (12-25 b. l.), į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. rugpjūčio 25 d. (pagal spaudÄ ant voko – 5 b. l.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.), o pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti objektyvias aplinkybes, pateisinančias 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymÄ , dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismÄ (LVAT 2014-10-30 nutartis byloje Nr. A-575-1559/2014).

PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, pateisinančių tokį ilgÄ delsimÄ , teismas vadovaujasi nacionaline teisės norma – Civiliniu kodeksu, nustatančiu sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012-08-24 turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, o pareiÅ¡kėjo teisė į žalos atlyginimÄ teismo ginama nuo 2012-08-25 iki 2015-04-21.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2015-09-03 pažymos Nr. 60/09-29153 (12-25 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas E. K., laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2012-08-25 iki 2015-04-21, viso 414 dienų.

Pareiškėjas kameroje Nr. 87 buvo laikomas nuo 2012-08-25 iki 2012-09-26, nuo 2012-11-26 iki 2012-12-11, ir nuo 2014-07-30 iki 2014-09-05 vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,26 iki 19,6 kv. m., kameroje Nr. 13 – nuo 2012-10-10 iki 2012-11-22 ir nuo 2013-06-26 iki 2013-07-09 su dar 1-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,26 iki 7,94 kv. m., kameroje Nr. 58 – nuo 2013-01-29 iki 2013-02-13, nuo 2013-03-07 iki 2013-03-08, nuo 2013-05-15 iki 2013-05-17 ir nuo 2013-05-24 iki 2013-05-27 vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,54 iki 15,26 kv. m., kameroje Nr. 14 – nuo 2013-02-13 iki 2013-03-04 ir nuo 2013-03-08 iki 2013-04-22 vienas arba su dar 1-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,17 iki 19,56 kv. m., kameroje Nr. 51 – nuo 2013-04-25 iki 2013-04-29 su dar 3-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,77 iki 4,71 kv. m., kameroje Nr. 78 – nuo 2013-05-06 iki 2013-05-08 su dar 2 asmenimis ir vienam asmeniui teko 2,15 kv. m., kameroje Nr. 34 – nuo 2013-05-22 iki 2013-05-24 vienas arba su dar 1 asmeniu ir jam teko nuo 3,95 iki 7,9 kv. m., kameroje Nr. 27 – nuo 2013-05-30 iki 2013-06-11 vienas arba su dar 1-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,77 iki 15,93 kv. m., kameroje Nr. 2 – 2013-06-26 vienas ir jam teko 6,45 kv. m., kameroje Nr. 47 – nuo 2013-09-11 iki 2013-09-19 su dar 3-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,34 iki 4,68 kv. m., kameroje Nr. 45 – nuo 2013-09-24 iki 2013-12-02 vienas arba su dar 1-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,63 iki 18,47 kv. m., kameroje Nr. 33 – nuo 2013-12-06 iki 2013-12-10 su dar vienu asmeniu ir jam teko 6,21 kv. m., kameroje Nr. 98 – nuo 2014-01-21 iki 2014-01-23 su dar vienu asmeniu ir jam teko 9,93 kv. m., kameroje Nr. 23 – nuo 2014-02-18 iki 2014-02-20 su dar 2-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,70 iki 4,55 kv. m., kameroje Nr. 77 – nuo 2014-04-29 iki 2014-05-08 vienas arba su dar 1-2 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,18 iki 6,56 kv. m., kameroje Nr. 51 – nuo 2014-05-14 iki 2014-05-15 su dar vienu asmeniu ir jam teko 9,43 kv. m., kameroje Nr. 86 – nuo 2014-09-18 iki 2015-04-02 vienas arba su dar 1-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,54 iki 17,78 kv. m., ir kameroje Nr. 9 – nuo 2015-04-02 iki 2015-04-21 su dar 1-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,06 iki 8,13 kv. m.

Taigi iÅ¡ pažymos matosi, jog pareiÅ¡kėjas 248 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis minimalus plotas pastoviai atitiko reikalavimus, 124 dienas jis buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo pastoviai mažesnis, nei nustatyta 3,6 kv. m. norma, o 42 dienas pareiÅ¡kėjui tenkantis kamerų plotas tik iÅ¡ dalies atitiko reikalavimus, tačiau iÅ¡ pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiÅ¡kėjas tas dienas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, atsakovas pateikė tik duomenis apie kameroje laikytų asmenų skaičių 7.30 val. ryte ir 19.30 val. vakare, todėl 2015-09-03 pažymos turinys vertintinas pareiÅ¡kėjo naudai (LVAT 2014-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1469/2014) ir konstatuotina, jog laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kėjas 166 dienas (124 + 42) buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui.

Ä®vertinęs tai, kad kamerų plotas buvo užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis (28-31 b. l.), teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas tam tikrais laikotarpiais buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo ženkliai pažeista. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, o Å iaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Byloje nustatyta, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2012 m. gruodžio 12 d. atliko patikrinimÄ kameroje Nr. 13, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2012-10-10 iki 2012-11-22 ir nuo 2013-06-26 iki 2013-07-09, kameroje Nr. 34, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2013-05-22 iki 2013-05-24, kameroje Nr. 58, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2013-01-29 iki 2013-02-13, nuo 2013-03-07 iki 2013-03-08, nuo 2013-05-15 iki 2013-05-17 ir nuo 2013-05-24 iki 2013-05-27, ir kameroje Nr. 87, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2012-08-25 iki 2012-09-26, nuo 2012-11-26 iki 2012-12-11, ir nuo 2014-07-30 iki 2014-09-05, ir surašė 2012-12-14 patikrinimo aktÄ Nr. EP-539 (73-76 b. l.).

Patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Patikrinimo metu nustatyta, kad visose tikrintose kamerose reikalingas remontas (HN 76:2010 X sk. 62 p. pažeidimas), kamerose Nr. 34 ir 87 ant sienų ir lubų yra pelėsis (HN 76:2010 X sk. 56 p. pažeidimas), tikrintose kamerose santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, sanitarinis mazgas atitvertas, praustuvė, tualeto reikmenų lentynėlė yra.

Iš byloje esančios 2015-09-11 pažymos Nr. 69/06-4892 (26-27 b. l.) matosi, kad pareiškėjas buvo laikomas ir paskirstymo kamerose Nr. PK-4 ir PK-6. Visuomenės sveikatos centras 2015-03-04 operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės atlikimo metu patikrinęs kameras Nr. PK-4 ir PK-6 nustatė, kad šiose kamerose oro temperatūra siekia tik 12,2-12,8 ° C (pažeidžiamas higienos normos HN 76:2010 VI sk. 26 p.), dirbtinė apšvieta tik 4-5 lx (pažeidžiamas higienos normos HN 76:2010 VI sk. 22 p.), kamerose pelėsio nėra, nuo lubų nesilupa, nebyra, tualetai neatitverti nuo likusios kameros dalies (116-120 b. l.).

IÅ¡ byloje esančių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, patikrinimų nebuvo atlikta, taigi byloje nėra duomenų, kad sÄ lygos kitose kamerose neatitiktų higienos normų reikalavimų. Ä®vertinęs Å¡iuos įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad valstybės valdžios institucijos (Å iaulių tardymo izoliatoriaus) pareigÅ«nai nuo laikė pareiÅ¡kėjÄ kamerose Nr. 13, 34, 58 ir 87 bei paskirstymo kamerose Nr. 4 ir Nr. 6, neatitinkančiose Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl tualeto įrengimo, parazitų kamerose buvimo, patalynės bÅ«klės, maitinimo.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . 2009 m. liepos 10 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5 punktas numato, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. pažymoje Nr. 62/08-893 nurodoma, jog sanitarinio mazgo patalpa Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga.

Sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, šilto vandens tiekimo sistemos įrengimo jokie teisė aktai nenumato (28-31 b. l.). Taigi atsakovo pateikti duomenys paneigia, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusio kameros ploto, be to, iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad tikrintose kamerose Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto pažeidimai patikrinimų metu nebuvo konstatuoti, 2012-12-14 patikrinimo akte Nr. EP-539 (73-76 b. l.) nurodyta, jog sanitarinis mazgas tikrintose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitvertas, praustuvė, tualeto reikmenų lentynėlė yra, taigi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs laikomas kamerose, kuriose sanitariniai mazgai būtų įrengti netinkamai, pažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 21 punkte numatytus reikalavimus.Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose buvo parazitų.

IÅ¡ Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-893 matosi, kad kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų praÅ¡ymus, deratizacija papildomai atliekama cheminiu bÅ«du, teritorijoje deratizacija vykdoma su „Broditop“ pasta (28-31 b. l.). Ä® bylÄ pateikti ir Å iaulių TI patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafikai, iÅ¡ kurių matosi, kad rėžiminio korpuso gyvenamosiose patalpose, tualetuose, kamerose dezinsekcija ir deratizacija atliekama kiekvienÄ darbo dienÄ esant reikalui (53-72 b. l.).

IÅ¡ byloje esančių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų tai pat matosi, kad įstaigoje atliekamas profilaktinis aplinkos nukenksminimas, vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos žurnalas yra, kamerose deratizacija atliekama mechaniniu bÅ«du; profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas atliekamas reguliariai, bendrosios paskirties patalpose, rėžiminio korpuso aukÅ¡to koridoriuose graužikai naikinami „Bromad G“ grÅ«dais, apgyvendinimo kamerose kenkėjų naikinimui naudojamos mechaninės priemonės (klijų lentelės), kamerose deratizacija ir dezinsekcija cheminiu bÅ«du atliekama pagal suimtųjų praÅ¡ymus (157-161 b. l.), taigi visuomenės sveikatos centras pažeidimų dėl netinkamos kamerų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos nenustatė, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos nepagrįstos.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad Å iaulių TI iÅ¡duodama patalynė labai blogos bÅ«klės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. IR-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Normos 4 pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei. Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprÅ«pinami patalyne pagal jų poreikius. IÅ¡ byloje esačių pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninių sÄ skaitų matosi, kad pareiÅ¡kėjas patalyne buvo aprÅ«pintas (40-49 b. l.).

Visuomenės sveikatos centras, atlikęs Å iaulių TI patikrinimus, nustatė, kad suimtieji asmenys patalyne ir asmens higienos priemonėmis aprÅ«pinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintomis aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, asmenys, atsisakantys patalynės ar jos dalies, papildomai pasiraÅ¡o AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos kortelėje, 2014-09-25 tikrinimo metu daiktų sandėlyje laikomas minkÅ¡tas inventorius Å¡varus, nesuplyšęs, kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkÅ¡to inventoriaus bÅ«klė, netinkamas naudoti inventorius nuraÅ¡omas (93-100, 111-114 b. l.).

Byloje nėra duomenų, jog dėl per mažo, netinkamo patalynės kiekio, komplektacijos ar bÅ«klės pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių TI administracijÄ , skundęsis dėl to, ar kad bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ naudotis savo patalyne, todėl Å¡i skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad jam turėjo bÅ«ti skiriama dirbančio vyro norma, bet jis tinkamo maitinimo negavo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ .

Patiekalai Å iaulių TI turi bÅ«ti gaminami pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr.4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti tiekiamas dirbantiems vyrams skirtas maitinimas, Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2014-2015 metais atlikęs patikrinimus Å iaulių TI, patikrinimo aktuose konstatavo, kad maitinimas organizuojamas 3 kartus per dienÄ pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius, maistÄ tiekia UAB „Pontem“, paros racionas, skirtas laisvės atėmimo vietose laikomiems nedirbantiems vyrams atitinka nustatytÄ dienos racionÄ , nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyriuje atlikus cheminius tyrimus, nustatyta bendra paros davinio energetinė vertė 2312 kcal, kai reglamentuojamos fiziologinės normos (kiekis vienam asmeniui per parÄ ) energetinė vertė 2298 kcal (111-114, 121-124, 157-161 b. l.).

Taigi byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo dienos maisto davinio energetinė vertė jo laikymo laikotarpiu neatitiko reikalavimų.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose buvusių laikymo sÄ lygų pablogėjo jo sveikata. IÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo E. K. asmens sveikatos istorijos matyti, jog pareiÅ¡kėjas visÄ buvimo Å iaulių TI laikotarpį nuolat skundėsi sveikatos pablogėjimu, įvairiais negalavimais, jam diagnozuota astma ir kiti susirgimai, buvo gydomas vaistais, siunčiamas gydymui į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Byloje nėra duomenų, kad jam diagnozuotomis ligomis pareiÅ¡kėjas susirgo tik patekęs į Å iaulių TI, tačiau ta aplinkybė, kad jis visÄ buvimo izoliatoriuje laikotarpį pastoviai turėjo sveikatos problemų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent netinkamos laikymo sÄ lygos galėjo lemti pareiÅ¡kėjo sveikatos pablogėjimÄ ir jam objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sÄ lygų nei sveikiems asmenims, konkrečiai – teisės aktų reikalavimus atitinkančio bent minimalaus kameros ploto (jeigu administracija pagal galimybes negalėjo užtikrinti pareiÅ¡kėjui didesnio ploto, nei nustatyta minimali norma).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bÅ«damas Å iaulių TI jis negavo tinkamo gydymo, buvo priverstas praÅ¡yti artimųjų, kad jam bÅ«tų atvežti reikalingi vaistai.

Teismas pažymi, kad dėl turtinės ar neturtinės žalos, kuriÄ patyrė dėl netinkamo ir nekokybiÅ¡ko gydymo, pareiÅ¡kėjas turi teisę pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284; 2009, Nr. 145-6425) 24 straipsnio nuostatas, su pareiÅ¡kimu kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

PareiÅ¡kėjas ikiteismine tvarka į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ nesikreipė, todėl teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo Å¡ių aplinkybių nevertina. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad užėjus astmos priepuoliui jis negaudavo medicininės pagalbos yra deklaratyvus, pareiÅ¡kėjas nenurodo, kada jam tokia pagalba nebuvo suteikta, kas jis dėl to skundėsi Å iaulių TI administracijai, o iÅ¡ įrašų Asmens sveikatos istorijoje matosi, kad jis nuolat bÅ«davo pristatomas į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , konsultuojamas gydytojų, esant gydytojų rekomendacijoms, iÅ¡vežamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (166 dienos), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

Tam tikru laikotarpiu pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma, pareiÅ¡kėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų sukėlė pareiÅ¡kėjui diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ . Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ , kas sudarytų po 180,72 Eur už kiekvienÄ kalinimo, pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros plotÄ , dienÄ . Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pabÅ«ti gryname ore.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis.

Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kad Å iaulių TI kalinamiems asmenims už vienÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ yra priteisiamas vidutiniÅ¡kai nuo 6 iki 9 Eur neturtinės žalos atlyginimas (LVAT 2015-02-11 nutartis byloje Nr. A-550-575/2015, LVAT 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015, LVAT 2015-06-12 nutartis byloje Nr. A-2045-520/2015 ir kt.) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1200 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. K. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1200,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                              Jarūnė Sedalienė