5eb1798e-a0dd-490d-983c-e150cb47a18c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-2037-872/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00202-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, Beatos MartiÅ¡ienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

J. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. J. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ (toliau – Ministerija) vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1437-933/2019 pareiÅ¡kėjo nurodytu bÅ«du – t. y. žalos atlyginimÄ pervesti į advokato D. A. depozitinę sÄ skaitÄ .

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1437-933/2019 pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, buvo priteistas 5774,99 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. PareiÅ¡kėjÄ atstovaujantis advokatas D. A. 2019 m. lapkričio 29 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į MinisterijÄ , praÅ¡ydamas pareiÅ¡kėjui priteistÄ turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ per 7 darbo dienas pervesti į advokato D.

A. depozitinę sÄ skaitÄ . Prie Å¡io praÅ¡ymo buvo pridėtas pareiÅ¡kėjo su advokatu sudarytos teisinių paslaugų sutarties, kuria pareiÅ¡kėjas sutinka, kad iÅ¡ieÅ¡koma pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ arba geruoju atsakovo mokama suma bÅ«tų pervedama į advokato depozitinę sÄ skaitÄ , iÅ¡raÅ¡as. Tačiau Ministerija 2020 m. sausio 3 d. raÅ¡tu nurodė, kad negali įvykdyti pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymo, kadangi praÅ¡yme dėl piniginių lėšų pervedimo nurodyta trečiojo asmens sÄ skaita, o ne A.

J., kuriam priteista žala, sÄ skaita. PareiÅ¡kėjas mano, kad Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatyme (toliau – ir Ä®statymas) įtvirtinta nuostata nereiÅ¡kia, kad lėšos negali bÅ«ti pervedamos į absoliučiai jokiÄ kitÄ sÄ skaitÄ . Ä®statyme nėra (ir negali bÅ«ti) nustatyto jokio draudimo pervesti lėšas į pareiÅ¡kėjo nurodytÄ sÄ skaitÄ . Å iame, tik specialius teisinius santykius (susijusius su žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimu) reguliuojančiame teisės akte negali ir neprivalo bÅ«ti iÅ¡dėstytos bendrosios teisės normos, susijusios su piniginių lėšų apskaita, tvarkymu, mokėjimais ir pan., kadangi tokius santykius reglamentuoja kiti įstatymai, t. y.

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – CK), AdvokatÅ«ros įstatymas ir pan. Nurodo, jog pagal AdvokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnio 5 dalį, advokato depozitinė sÄ skaita yra speciali sÄ skaita, kurioje gali bÅ«ti laikinai saugomos klientui priklausančios lėšos, t. y. žalos atlyginimas, atlikus pavedimÄ Ä¯ depozitinę sÄ skaitÄ , taip pat bÅ«tų laikomas pervestu ne trečiajam asmeniui, o pačiam pareiÅ¡kėjui. IÅ¡ CK 6.39 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų matyti, jog nepaisant to, koks prievolės įvykdymas numatytas sutartyje ar įstatymuose, kreditorius gali pasirinkti ir kitokį prievolės įvykdymo bÅ«dÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad Ä®statyme nustatytas prievolės įvykdymo bÅ«das nereiÅ¡kia, kad jo negalima vykdyti ir kitokiu bÅ«du. Å iuo atveju pats kreditorius, kuris turi teisę nurodyti jam tinkamÄ prievolės įvykdymo bÅ«dÄ , praÅ¡o pervesti lėšas į advokato depozitinę sÄ skaitÄ , taigi klausimas apie galimai netinkamÄ prievolės įvykdymÄ kilti negali. PareiÅ¡kėjas mano, jog atsakovė akivaizdžiai nepagrįstai daro iÅ¡vadÄ dėl negalimumo pervesti lėšas į advokato depozitinę sÄ skaitÄ vien tuo pagrindu, kad tokia galimybė nėra atskirai paminėta Ä®statyme.

Pažymi, jog atsakovės atsisakymas vykdyti prievolę pareiÅ¡kėjo pasirinktu bÅ«du yra neteisėtas ir dėl to, kad reikalavimas nurodyti banko sÄ skaitÄ yra neįvykdomas tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjas tokios banko sÄ skaitos neturi. Taigi, jei pareiÅ¡kėjas neturi banko sÄ skaitos, jis netenka teisės gauti jam teisėtai priklausantį žalos atlyginimÄ , tokiu bÅ«du vėl pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, kurie buvo apginti teismo sprendimu. Atsakovė Ministerija atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovė nurodo, kad Ministerija jai Ä®statymu priskirtÄ veiksmÄ - valstybės biudžeto lėšų žalai atlyginti pervedimÄ nukentėjusiam asmeniui - privalo atlikti pagal Å¡io veiksmo atlikimo metu galiojančias Ä®statymo bei kitų teisės aktų nuostatas. Kadangi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo metu Ä®statymo 2 straipsnio 6 dalis nustatė, kad žalos atlyginimas pervedamas į žalÄ patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sÄ skaitÄ arba, tuo atveju, jeigu žalÄ patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali bÅ«ti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamÄ Å¡io asmens asmeninę sÄ skaitÄ , tai Ministerija, spręsdama žalos atlyginimo pervedimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ , neturėjo pagrindo nesivadovauti galiojančiomis Ä®statymo nuostatomis ir atlikti įstatyme nenumatytÄ veiksmÄ , t. y. pervesti žalos atlyginimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytÄ trečiojo asmens sÄ skaitÄ .

PaaiÅ¡kina, kad Ä®statymo 2 straipsnio 6 dalies redakcija įsigaliojo nuo 2015 m. liepos 1 d. Pakeitimų tikslas, kaip nurodyta Ä®statymo 2 straipsnio aiÅ¡kinamajame raÅ¡te, buvo užtikrinti kreditorių (tiek valstybės, tiek privačių fizinių ir juridinių asmenų) teisėtus interesus ir lÅ«kesčius. SiÅ«lomais pakeitimais, kurie buvo priimti įstatymų leidėjo, siekiama, kad antstoliai galėtų žymiai paprasčiau ir efektyviau vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ priteisto žalos atlyginimo, kadangi jis bus pervedamas tik į tÄ mokėjimo sÄ skaitÄ , kuriÄ antstolis gali lengvai identifikuoti ir areÅ¡tuoti joje esančias lėšas.

Be to, kadangi Ministerija neatlieka finansinių operacijų grynais pinigais, įstatymo projekte buvo siÅ«loma atsisakyti Å¡io žalos atlyginimo bÅ«do (minėtas pakeitimas taip pat priimtas). Todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl įstatymų leidėjo valios yra tik subjektyvi jo nuomonė, nepagrįsta tikrÄ ja įstatymų leidėjo valia. Å iuo Ä®statymo pakeitimu įstatymų leidėjas bÅ«tent ir griežtina priteistų piniginių lėšų pervedimÄ , nes siekia subalansuoti pusiausvyrÄ tarp skolininko ir kreditoriaus interesų, t. y., siekia panaikinti galimybę skolininkui nevykdyti jo turimų prievolių.

Galima sutikti su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad įstatymų leidėjas nesiekė nustatyti jokių apribojimų žalÄ patyrusiam asmeniui gauti jam priklausančias lėšas, tačiau pareiÅ¡kėjas suabsoliutina minėtÄ teisę, neatsižvelgdamas į kreditorių interesų patenkinimÄ - jų kreditorinių reikalavimų įvykdymÄ . Pažymi, kad Ministerija 2020 m. sausio 3 d. raÅ¡te iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui priteistų lėšų pervedimo tvarkÄ bei paprašė pateikti asmeninę sÄ skaitÄ , į kuriÄ bus pervestos piniginės lėšos.

Ä®statyme įtvirtinta nuostata, t. y. reikalavimas nurodyti asmeninę mokėjimo sÄ skaitÄ galioja visiems be iÅ¡imties asmenims ir nustatytas teisinis reguliavimas neužkerta kelio gavus lėšas į asmeninę ar laisvės atėmimo vietos administruojamÄ sÄ skaitÄ jomis toliau disponuoti savo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Ministerijos veiksmų, kuriais ji atsisakė iÅ¡mokėti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1437-933/2019 pareiÅ¡kėjui priteistÄ turtinę ir neturtinę žalÄ jo nurodytu bÅ«du – t. y.

žalos atlyginimÄ pervesti į advokato D. A. depozitinę sÄ skaitÄ , teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1437-933/2019 pareiÅ¡kėjui A. J. iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Ministerijos, priteisė 5774,99 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas D.

A. 2019 m. lapkričio 29 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į MinisterijÄ , praÅ¡ydamas pareiÅ¡kėjui priteistÄ turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ per 7 darbo dienas pervesti į advokato D. A. depozitinę sÄ skaitÄ . Prie Å¡io praÅ¡ymo pridėjo pareiÅ¡kėjo su advokatu sudarytos 2018 m. kovo 12 d. teisinių paslaugų sutarties, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas sutinka, kad iÅ¡ieÅ¡koma pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ arba geruoju atsakovo mokama suma bÅ«tų pervedama į advokato depozitinę sÄ skaitÄ , 2019 m. lapkričio 29 d. iÅ¡raÅ¡Ä .

Ministerija iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymÄ , 2020 m. sausio 3 d. raÅ¡tu Nr. (1.34) 7R-23 informavo pareiÅ¡kėjo atstovÄ , kad vadovaudamasi Ä®statymo 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis negali įvykdyti pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymo, kadangi praÅ¡yme dėl piniginių lėšų pervedimo nurodyta trečiojo asmens sÄ skaita, o ne A. J., kuriam priteista žala, sÄ skaita. Å iuo raÅ¡tu atsakovė taip pat prašė pateikti A. J. asmeninę sÄ skaitÄ Ä¯ kuriÄ turi bÅ«ti pervestos priteistos piniginės lėšos bei dokumentÄ , kuris patvirtintų, kad sÄ skaita priklauso pareiÅ¡kėjui.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – kaip minėta, Ä®statymas, redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 17 d.) 1 straipsnyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimÄ , žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to paskyrimo, atlyginimÄ ne teismo tvarka, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto bei kitų tarptautinių institucijų, kurių jurisdikcijÄ ar kompetencijÄ spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, sprendimų vykdymÄ , taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalÄ padariusį asmenį įgyvendinimo tvarkÄ ir atstovavimÄ valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Įstatymo 2 straipsnyje yra nustatyta speciali teismo sprendimų dėl žalos atlyginimo vykdymo tvarka. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis) atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus.

Šių asignavimų valdytojas yra Ministerija. Iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, Ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus Ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, o šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus dokumentus – per 3 mėnesius nuo jų pasirašymo (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Vykdant Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iÅ¡ Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalÄ patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sÄ skaitÄ . Jeigu žalÄ patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali bÅ«ti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamÄ Å¡io asmens asmeninę sÄ skaitÄ . Dėl Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Ministerija pagal asmens praÅ¡ymÄ lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sÄ skaitÄ arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamÄ jo asmeninę sÄ skaitÄ Å¡ių dokumentų neįvykdė per Å¡io straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus (Ä®statymo 2 straipsnio 6 dalis).

IÅ¡ apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, kad Ä®statyme yra nustatytos dvi galimos stadijos įvykdyti teismo sprendimÄ dėl priteisto žalos atlyginimo asmeniui:

1) Ministerija per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo gavimo įvykdo teismo sprendimÄ (perveda į asmens sÄ skaitÄ priteistÄ sumÄ );

2) Ministerijai neįvykdžius teismo sprendimo per minėtÄ 3 mėnesių terminÄ , asmuo gali kreiptis dėl teismo sprendimo priverstinio įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1704-415/2018). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų iÅ¡ieÅ¡kojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas bylų dėl teismo sprendimų vykdymo nagrinėjimas (ABTÄ® 18 straipsnio 1 dalis), teismas Å¡iuo atveju pasisakys tik dėl administracinių procedÅ«rų pagal pareiÅ¡kėjo atstovo 2019 m. lapkričio 29 d. praÅ¡ymÄ Ministerijai įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1437-933/2019 ir pervesti žalos atlyginimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ nustatytų aplinkybių visų pirma matyti, jog pareiÅ¡kėjo atstovas praÅ¡ymÄ minėta teismo nutartimi priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ pervesti į jo depozitinę sÄ skaitÄ , Ministerijai pateikė 2019 m. lapkričio 29 d., t. y. tÄ dienÄ , kai buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1437-933/2019, kuria teismas pareiÅ¡kėjui A.

J. iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Ministerijos, priteisė 5774,99 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo atstovas Ministerijos, be kita ko, prašė minėtÄ sumÄ pervesti per 7 darbo dienas. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, teismo sprendimu / nutartimi priteistos žalos iÅ¡mokėjimo termino eigos pradžia siejama su teismo sprendimo / nutarties pateikimu Ministerijai. Taigi, pagal Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalį, vėliausias Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties įvykdymo terminas bÅ«tų 2020 m. vasario 29 d., t. y. ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties ir praÅ¡ymo gavimo dienos Ministerija turėtų įvykdyti minėtÄ teismo nutartį, tačiau ne per 7 darbo dienas nuo minėtų dokumentų gavimo, nes tokio įpareigojo Ministerijai Ä®statymas nenustato.

Pažymėtina, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymo Ministerijai matyti, kad atstovas kartu su praÅ¡ymu net nepateikė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1437-933/2019. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo atstovas 2019 m. lapkričio 29 d. praÅ¡yme Ministerijai nepagrįstai atsakovės prašė minėtoje civilinėje byloje priteistas žalos atlyginimo sumas pervesti per 7 darbo dienas. Dėl pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymo minėta bendrosios kompetencijos teismo nutartimi priteistÄ pareiÅ¡kėjui žalos atlyginimo sumÄ pervesti į atstovo depozitinę sÄ skaitÄ pažymėtina, jog iÅ¡ aukščiau apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, kad Å¡iuo metu pagal ginčui aktualaus specialaus teisinio reglamentavimo nuostatas, teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimas gali bÅ«ti pervedamas į žalÄ patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sÄ skaitÄ , arba į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamÄ Å¡io asmens asmeninę sÄ skaitÄ , jeigu žalÄ patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Kitokių sÄ skaitų, į kurias gali bÅ«ti pervedamas minėtas žalos atlyginimas, Ä®statymas nenustato, todėl darytina iÅ¡vada, kad Ministerija neturi teisės pervesti lėšų, kurios priteistos kaip žalos atlyginimas, į jokio kito, iÅ¡skyrus asmens, kuriam teismo sprendimu priteista žala, asmeninę sÄ skaitÄ . CPK 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.

PrieÅ¡inga taisyklė taikoma materialiosios teisės normoms – teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo jų atsiradimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, LVAT 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-730-556/2017). Kaip minėta, pareiÅ¡kėjo atstovas Ministerijai praÅ¡ymÄ pateikė 2019 m. lapkričio 29 d. Teismo nuomone, Ministerija pagrįstai vadovavosi procesinių veiksmų atlikimo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, o konkrečiai Ä®statymo redakcija, galiojančia nuo 2018 m. liepos 17 d.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Ministerija, spręsdama žalos atlyginimo pervedimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ , neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti galiojančiomis Ä®statymo nuostatomis ir atlikti Ä®statyme nenustatytÄ veiksmÄ , t. y. pervesti žalos atlyginimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytÄ jo atstovo, t. y. trečiojo asmens sÄ skaitÄ , todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo atstovo 2019 m. lapkričio 29 d. praÅ¡ymÄ Nr. 6R-14316.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nurodo LVAT praktikÄ , pagal kuriÄ , jo nuomone, turi bÅ«ti patenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas. Tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nurodytų administracinių bylų matyti, jog jose, be kita ko, buvo sprendžiami klausimai, susiję su teismų sprendimų vykdymu, Ministerijai pervedant pinigines lėšas į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ . Nagrinėjamu atveju nėra vykdomas priverstinis lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, Å¡i byla nėra analogiÅ¡ka pareiÅ¡kėjo nurodytoms byloms, todėl jo nurodyta LVAT praktika negali bÅ«ti remiamasi nagrinėjant šį skundÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, Ministerija turėjo patenkinti jo atstovo praÅ¡ymÄ , atsižvelgdama į skunde cituojamas CK ir AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatas. Teismas su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo skundo argumentu nesutinka, kadangi bendroji teisės norma formuluoja bendrÄ jÄ elgesio taisyklę, yra taikoma neribotam subjektų ratui ir nustato specialiųjų normų reguliavimo kryptį ir metodÄ . Plėtojant jos turinį gali bÅ«ti kuriamos specialios teisės normos. Pastarosios priimamos remiantis bendrÄ ja norma, jai neprieÅ¡taraujant ir skirta konkretinti, plėtoti bendrosios normos imperatyvus atsižvelgiant į reguliuojamų visuomeninių santykių specifikÄ .

Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialus įstatymas – Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas, todėl bÅ«tent jo normomis visų pirma ir turi bÅ«ti vadovaujamasi nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , o ne pareiÅ¡kėjo nurodytomis CK nuostatomis. Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad advokatas kliento vardu ir iÅ¡ kliento lėšų turi teisę mokėti žyminį mokestį, valstybės rinkliavas ar kitas įmokas, susijusias su teisinių paslaugų suteikimu.

Laikinai advokatų saugomos, bet kitiems asmenims priklausančios lėšos, apskaitomos atskirai ir laikomos advokatų depozitinėse sÄ skaitose. Taigi į advokato depozitinę sÄ skaitÄ pervestos piniginės lėšos skiriamos apmokėjimui už teisines paslaugas. Kaip matyti iÅ¡ apžvelgto teisinio reglamentavimo, jis nustato advokato teisę gauti įmokas, kurios skiriamos teisnių paslaugų teikimui, o Ä®statymas nustato priteistų piniginių lėšų pervedimo tvarkÄ . Be to, nagrinėjamu atveju ne AdvokatÅ«ros įstatymas nustato teismų sprendimų vykdymo tvarkÄ , bet Ä®statymas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovės atsisakymas vykdyti prievolę pareiÅ¡kėjo pasirinktu bÅ«du yra neteisėtas ir dėl to, kad reikalavimas nurodyti banko sÄ skaitÄ yra neįvykdomas tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjas tokios banko sÄ skaitos neturi. Taigi, jei pareiÅ¡kėjas neturi banko sÄ skaitos, jis netenka teisės gauti jam teisėtai priklausantį žalos atlyginimÄ , tokiu bÅ«du vėl pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, kurie buvo apginti teismo sprendimu. Teismas su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo skundo argumentu nesutinka, kadangi jis visų pirma tiesiogiai nenurodo, kad neturi asmeninės banko sÄ skaitos, į kuriÄ atsakovė galėtų pervesti pinigines lėšas.

PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju remiasi samprotavimais. Be to, iÅ¡ aukščiau apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, jog kiekvienas asmuo, praÅ¡ydamas pervesti teismo sprendimu priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ , turi nurodyti asmeninę mokėjimo sÄ skaitÄ arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamÄ jo asmeninę sÄ skaitÄ . Nustatytas teisinis reguliavimas neužkerta kelio gavus lėšas į asmeninę ar laisvės atėmimo vietos administruojamÄ sÄ skaitÄ jomis toliau disponuoti savo nuožiÅ«ra.

Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo įpareigoti MinisterijÄ vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1437-933/2019 pareiÅ¡kėjo nurodytu bÅ«du – t. y. žalos atlyginimÄ pervesti į advokato D. A. depozitinę sÄ skaitÄ . Taigi pareiÅ¡kėjo skundas dėl įpareigojimo MinisterijÄ atlikti minėtus veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas teismo taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. PareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas atmestas, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas taip pat netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Asta Adamonytė-Å ipkauskienė Beata MartiÅ¡ienė Fausta Vitkienė