5eb10ba1-af06-48ca-854c-e98a8742ddec · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                                        Civilinė byla Nr. 2A-337-252-2018                                             Daina Lisaitė                                                            Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02654-2015-3                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1; 3.3.1.18.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 11 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. J. ir V. G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-812-2017 pagal pareiÅ¡kėjų A. J. ir V. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos,              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:I.

Ginčo esmėA. J. ir V. G. pateiktu pareiÅ¡kimu apylinkės teismui prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu, t.y., kad pareiÅ¡kėjų tėvas A. G. nuosavybės teise valdė brolio J. G. dovanotus 9,94 ha (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4,50 ha (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės plotus, buvusius (duomenys neskelbtini) kaime; pareiÅ¡kėjų tėvas A. G. priėmė palikimÄ po brolio K. G. mirties - K.

G. nuosavybės teise valdytÄ 7,77 ha ploto žemės sklypÄ (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), buvusį (duomenys neskelbtini) kaime, pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paliktÄ turtÄ .Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos Panevėžio skyrių (toliau – NŽT) su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises į jų tėvo A. G. brolių J. ir K. G. nuosavybės teisėmis turėtÄ Å¾emę. Priežastis dar kartÄ kreiptis į žemėtvarkos skyrių buvo tai, kad tvarkant paveldėtÄ negyvenamÄ sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje buvo surastas J.

G. iÅ¡duotas Žemės Å«kio ministerijos Žemės tvarkymo departamento 1936 m. liepos 1 d. žemės nuosavybės dokumentas, kuriame nurodyta, kad J. G. nuosavybės teisėmis valdė 9,94 ha žemės plotÄ (duomenys neskelbtini) kaime. 2015 m. sausio 9 d. NŽT atsakydama į pareiÅ¡kėjų užklausÄ patvirtino, kad J. G. valdė 9,94 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4,50 ha sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o K. G. 7,77 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei patarė kreiptis dėl praleistų terminų atnaujinimo.2015 m. vasario 6 d. jie kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ dėl terminų atnaujinimo atkurti nuosavybės teises į žemę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo bei juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 18 d. priėmė jų praÅ¡ymÄ , tačiau dalį jo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti motyvuojant tuo, kad Å¡io klausimo sprendimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams. Pažymėjo, kad 1996 m. dar bÅ«nant gyvai pareiÅ¡kėjų motinai A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo A. valdytÄ Å¾emę. PareiÅ¡kėjams buvo paaiÅ¡kinta, kad atkurti nuosavybės teises į jų dėdžių – (duomenys neskelbtini) žemės sklypus nėra galimybių.

Nurodė, kad jų dėdės – tėvo A. G. broliai (duomenys neskelbtini) buvo nevedę, Å¡eimos nesukÅ«rę ir įpėdinių neturėjo. Neįgalų K. prižiÅ«rėjo pareiÅ¡kėjų tėvas. K. nesudaręs testamento mirė, jo asmeninius daiktus ir žemės sklypÄ toliau prižiÅ«rėjo pareiÅ¡kėjų tėvas. Kitas brolis – J. prasidėjus karui nesilaikydamas įstatymo nustatytos formos surašė žemės dovanojimo sutartį pareiÅ¡kėjų tėvui A. ir emigravo iÅ¡ Lietuvos.

J. G. (duomenys neskelbtini) m. mirė (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartis neiÅ¡liko. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad dėl paminėtų priežasčių jie kreipiasi į teismÄ , siekdami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kadangi nuo jų priklauso pareiÅ¡kėjų turtinių teisių atsiradimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėPanevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu bylÄ dalyje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad pareiÅ¡kėjų tėvas A.

G. priėmė palikimÄ po brolio K. G. mirties pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paliktÄ turtÄ nutraukė. Likusioje dalyje pareiÅ¡kimÄ atmetė. Priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjų lygiomis dalimis 9,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų į valstybės biudžeto pajamas.Teismas pasisakė, kad nėra reikÅ¡minga, kokie faktai įvyko ir kokie sandoriai buvo sudaryti dėl žemės nuosavybės teisių perleidimo po visuotinio žemės nacionalizavimo. Teismas konstatavo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nuo 1940 m. liepos 22 d., kai Liaudies Seimas priėmė deklaracijÄ , kuria visa Lietuvos žemė buvo paskelbta tautos, asmenys neteko nuosavybės teisės į žemę, nors po Å¡ios datos kurį laikÄ galėjo faktiÅ¡kai jÄ dirbti, galimai mokėjo rinkliavas valstybei iki žemė fiziÅ¡kai buvo paimta iÅ¡ savininkų ir perduota kolÅ«kiams, kitiems subjektams.Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai yra A.

G., gimusio (duomenys neskelbtini) d., mirusio (duomenys neskelbtini) d., vaikai. A. G. turėjo brolius J. G., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini) r. J. G. nuosavybės teisėmis valdė du žemės sklypus – 9,94 ha (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 4,50 ha (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), o K. G. - 7,77 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) valsčiuje.

Teismas pasisakė, kad pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog K. G. nuosavybės teise žemės sklypÄ valdė iki žemės nacionalizavimo 1940 m. liepos 22 d. Apylinkės teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjai neįrodė, kad K. G. buvo sudaręs žemės perleidimo sandorį A. G. iki visuotinio žemės nacionalizavimo. Aplinkybę, kad K. G. galimai dėl savo negalios žemės pats nedirbo ir nemokėjo mokesčių, o už jį tai darė brolis, teismas vertino kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingÄ , nes faktinis žemės naudojimas nelemia nuosavybės teisės atsiradimo.

Teismas sprendė, kad fakto, jog A. G. priėmė palikimÄ po brolio K. G. mirties (duomenys neskelbtini), t.y. po to, kai jis jau nebeturėjo nuosavybės teisės į žemę, nustatymas nesukels pareiÅ¡kėjams teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas, bylÄ dalyje dėl palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nutraukė, nes sprendė, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti faktas neturi juridinės reikÅ¡mės. Teismas pasisakė, kad tiek pareiÅ¡kėjai, tiek jų pakviesti liudytojai patvirtino aplinkybę, kad J.

G. žemės dovanojimo sandorį sudarė tik baigiantis karui, t.y. (duomenys neskelbtini) m. rudenį, po to, kai skubiai apsisprendė pasitraukti iÅ¡ Lietuvos. Aplinkybę, kad iki žemės nacionalizavimo nebuvo sudarytas joks žemės perleidimo A. G. sandoris, kurio pagrindu A. G. bÅ«tų tapęs brolio J. G. žemės sklypų savininku, patvirtina ir byloje esančiame raÅ¡ytiniame įrodyme – (duomenys neskelbtini) kaimo mokestiniais apdėjimo reikalu rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡e 1943 m. vasario 27 d. užfiksuoti duomenys, kuriuose J.

G. įraÅ¡ytas kaip sklypo savininkas. RaÅ¡ytinių, daiktinių įrodymų apie faktinį J. G. pasitraukimÄ iÅ¡ Lietuvos nebuvo pateikta, todėl nėra galimybės byloje objektyviai nustatyti, kokiais metais J. G. iÅ¡vyko. Tai, kad A. G. dirbo Å¡iÄ Å¾emę teismo vertinimu nesukÅ«rė jam nuosavybės teisės, o aplinkybė, kad už J. G. mokėjo mokesčius - neįrodyta. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad tiek pareiÅ¡kėjai, tiek liudytojai teigė, kad nors ir buvo sudarytas dovanojimo sandoris, J.

G. tikėjosi grįžti ir toliau dirbti žemę, t.y. įgyvendinti savo kaip savininko teises, kas leidžia abejoti įvykusio fakto tikrumu. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė, jog J. G. iki visuotinio žemės nacionalizavimo 1940 m. liepos 22 d. dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teisę į turėtus 9,94 ha ir 4,50 ha ploto žemės sklypus A. G., kuris minėtus sklypus nuosavybės teise valdė iki žemės nacionalizavimo, todėl pareiÅ¡kimÄ Å¡ioje dalyje atmetė.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjai A.

J. ir V. G. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkė teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti jų pareiÅ¡kimÄ arba panaikinti apylinkės teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Skirtingai nei vertino apylinkės teismas, pareiÅ¡kėjų praÅ¡omi nustatyti faktai turi juridinę reikÅ¡mę.

Teigia, kad buvo surašyta žemės dovanojimo sutartis, tačiau ji nėra išlikusi, mirus įpėdiniui jo turtas buvo priimtas. Pareiškėjai tai patvirtinančių dokumentų neturi ir gauti ne teismo tvarka negali. Mano, kad apylinkės teismas padarė klaidingas išvadas ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimo išvadomis, kurios reikšmingos nagrinėjamam klausimui. Nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, kokie faktai įvyko ir kokie sandoriai buvo sudaryti dėl žemės nuosavybės teisių perleidimo po visuotinio žemės nacionalizavimo.

Pabrėžia, kad pagal minimÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ okupacinės valdžios savivalės aktų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėta valstybinė nuosavybė, įskaitant ir pagal Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 22 d. deklaracijÄ .Apeliantų vertinimu, Å¡i deklaracija nėra įstatymas, o tik iÅ¡kilmingas valstybės, partijos pareiÅ¡kimas, paaiÅ¡kinimas svarbiausiais programiniais klausimais, todėl teisėtas žemės savininkas galėjo savo žeme disponuoti kaip tinkamas: parduoti, dovanoti ir pan.

Mano, kad teismas klaidingai konstatavo, jog Lietuvoje visa žemė buvo nacionalizuota 1940 m. liepos 22 d. Pažymi, kad tų pačių metų birželį okupavus LietuvÄ buvo pradėta nekilnojamojo turto nacionalizacija. Apeliaciniame skunde dėstoma apeliantų nuomonė dėl žemės nacionalizavimo eigos ir privačios žemės nuosavybės panaikinimo aptariamu laikotarpiu. Apeliantai iÅ¡ esmės atkartoja pareiÅ¡kime dėstomas aplinkybes, susijusias su jų tėvo brolių žemės sklypu naudojimu, valdymu bei J.

G. ir A. G. žemės dovanojimo sandoriu bei pažymi, kad pareiÅ¡kėjų tėvas brolių turėtus žemės sklypus kaip savo dirbo iki 1948 metų. Nurodo, kad tiesioginiai žemės dovanojimo sandorio sudarymo liudytojai yra iÅ¡mirę, tačiau tokio sandorio sudarymo aplinkybę patvirtino liudytojai A. K., A. P., V. P. ir O. B., kurių parodymus apylinkės teismas be jokio pagrindo vertino kritiÅ¡kai. Pažymi, kad apylinkės teismas neįvertino tai, kad NŽT neginčija duomenų apie buvusių žemės sklypų savininkų turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir tai, kad nėra kitų pretendentų į Å¡iuos sklypus.

Be to, Å¡ie sklypai (duomenys neskelbtini) kaime yra laisvi. Atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1818-422/2017 jų pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto įstatymo termino atnaujinimo patenkino, todėl teismas vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais turėjo tenkinti ir pareiÅ¡kimÄ dėl juridinių faktų nustatymo. Juo labiau, kad pareiÅ¡kėjai pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ palikėjų J. ir K. G. įpėdiniai pagal įstatymÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ NŽT praÅ¡o pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ atmesti ir teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nurodo, kad apylinkės teismas teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas nesukels teisinių pasekmių. Pagal kasacinio teismo praktikÄ nustatant juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus dėl žemės valdymo nuosavybės teise, turi bÅ«ti nustatoma kas buvo nusavintos žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d. Byloje nenustatyta, kad J. ir K. G. bÅ«tų perleidę žemės sklypus iki nacionalizacijos savo broliui A. Pagal bylos duomenys jie buvo žemės savininkais iki nacionalizacijos. Be to, neiÅ¡likusios raÅ¡ytinės nekilnojamojo turto perleidimo sutarties buvimo faktas ir jame iÅ¡reikÅ¡ta tikroji Å¡alių valia pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ negalėjo bÅ«ti nustatyta remiantis liudytojų parodymais.

Mano, kad pareiÅ¡kėjai nenurodė pagrindo ir argumentų, dėl ko byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).PareiÅ¡kėjai apeliaciniu skundu be kita ko praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Taigi iÅ¡ minėtų normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija (LAT 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

Å alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Å iuo gi atveju, iÅ¡reiÅ¡kę tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjai jokių argumentų, kurie sÄ lygotų bÅ«tinybę skirti Å¡iÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė. Kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės gali bÅ«ti iÅ¡tirtos raÅ¡ytinio proceso tvarka. Poreikio skirti bylos žodinį nagrinėjimÄ dėl keliamų teisinių klausimų kolegija taip pat nenustatė, todėl praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintas.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo byla dalyje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad pareiÅ¡kėjų tėvas A. G. priėmė po brolio K. G. mirties pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paliktÄ turtÄ , nutraukta, o likusioje dalyje pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad pareiÅ¡kėjų tėvas A. G. nuosavybės teise valdė brolio J. G. dovanotus 9,94 ha (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 4,50 ha (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės plotus, buvusius (duomenys neskelbtini) kaime, atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje esamus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pareiÅ¡kėjų pozicija nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalį). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir iÅ¡vadomis, visų jų iÅ¡samiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.PareiÅ¡kėjai prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tuo tikslu, kad jie galėtų pretenduoti atkuriant nuosavybės teises pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ .

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius faktus, o tik turinčius juridinę reikšmę, t. y. tokius, nuo kurių priklauso suinteresuotų asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgis tam tikrÄ subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeis jo teisinis statusas. Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga tai, kad teismine tvarka negali bÅ«ti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikÅ¡mės. Faktui juridinę reikÅ¡mę suteikia teisės aktas, todėl teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia materialioji teisės norma suteikia praÅ¡omam nustatyti faktui juridinę reikÅ¡mę ir kokios teisės (asmeninės ar turtinės) gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti praÅ¡omo nustatyti fakto pagrindu.

PareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡oma nustatyti faktÄ , kuris nėra juridinis, teismas turi atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jau iÅ¡keltÄ bylÄ privalo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų dėdės (tėvo A. G.) broliai - J. G. (miręs (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise turėjo 9 ha 94 arus ir 4,5 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) valsčiuje, o K. G. (miręs (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisėmis valdė tame pačiame kaime 7,7 ha ploto žemės sklypÄ .

Kauno apygardos administracinio teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje I-1818-422/2017 pareiÅ¡kėjams A. J. ir V. G. atnaujino terminÄ paduoti praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų, jų tėvo A. G. brolių J. G. nuosavybės teise valdytÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 9,94 ha ir 4,50 ha žemės sklypus ir K. G. nuosavybės teise valdytÄ iÅ¡likus nekilnojamÄ jį turtÄ -7,77 ha žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) valsčiuje.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylose turi ypatumų, kurie sÄ lygoja ir įrodinėjimo priemonių leistinumo ypatumus.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo prasme teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas. Å is faktas gali bÅ«ti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ , tiek ir patį valdymo nuosavybės teise faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2002 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-783/2002; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2007; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009).Skirtingai nei vertina apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žemė Lietuvoje buvo nacionalizuota, Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaracijÄ , pagal kuriÄ visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, t.y. valstybės, nuosavybe, ir atskiri nacionalizavimo aktai dėl žemės nusavinimo raÅ¡omi nebuvo.

LAT yra pasisakęs, kad Liaudies Seimas 1940 m. liepos 22 d. deklaracija nacionalizavo visÄ Å¾emę nepaisant turimo žemės sklypo dydžio, t.y. įvyko visuotinė nacionalizacija, kurios metu buvo likviduota privatinė nuosavybė. Tai, kad 1940 m. liepos 22 d. įvyko tikroji žemės nacionalizacija, pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas apeliantų cituojamame 1994 m. gegužės 27 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ papildymo ir pakeitimo“ 3 punkto dalių, kuriomis pakeistos 1991 m. birželio 18 d.

įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 4 straipsnio penktoji ir Å¡eÅ¡toji dalys, bei 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 punktų, kuriais Å¡io įstatymo 12 straipsnis papildytas 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktais, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Nors sutiktina su apeliantų reiÅ¡kiama pozicija, kad žemės nacionalizacija buvo neteisėtas okupacinės valdžios aktas, kurio pagrindu negalėjo atsirasti teisėta valstybinė nuosavybė ir yra pripažįstamas iki nacionalizacijos turėtos nuosavybės tęstinumas, tačiau teismų praktikÄ formuojantis kasacinės instancijos teismas yra aiÅ¡kiai pasisakęs, kad asmenys, pradėję naudotis ir kurį laikÄ naudojęsi žeme po jos nacionalizacijos datos, negalėjo bÅ«ti pripažinti žemės savininkais pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ (LAT 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2008, 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2010). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad privati žemės nuosavybė Lietuvoje buvo panaikinta 1956 metais, kai ėmė kurtis kolÅ«kiai.

Atsižvelgiant į nutarties 31-32 punktuose aptartus kasacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, aktualius bylos nagrinėjimo dalykui, apeliantų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo klaidingų iÅ¡vadų pasisakant dėl Lietuvos žemės nacionalizacijos momento, atmetami kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimai ir į bylÄ pateikti bei apylinkės teismo detaliai aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad K. G. nuosavybės teise žemės sklypÄ valdė iki žemės nacionalizavimo 1940 m. liepos 22 d.

Apeliantų argumentai, kad K. 1938 metais tapus neįgaliam, jų tėvas vykdė Å«kinę veiklÄ brolio sklype, už žemę mokėjo mokesčius, nepagrindžia, kad tokiu bÅ«du A. G. įgijo nuosavybės teises į brolio K. žemę, o pastarasis vien dėl to, kad tapo neįgalus ir neturėjo fizinių galimybių dirbti žemę, tokiÄ teisę prarado. Apeliacinės instancijos vertinimu, skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas pagrįstai bylÄ dalyje nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, konstatavęs, kad juridinio fakto, jog A.

G. priėmė K. G. palikimÄ po jo mirties 1954 m. (kai Å¡is jau buvo netekęs nuosavybės teisių į nurodomÄ Å¾emės sklypÄ ), nustatymas nesukels pareiÅ¡kėjams teisinių pasekmių.PareiÅ¡kėjai juridinį faktÄ , kad dėdė J. G. nuosavybės teises į žemės sklypus perleido jų tėvui dovanojimo sutarties, sudarytos nesilaikant įstatymo nustatytos formos, pagrindu, grindė savo paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus dėl jų iniciatyva apklaustų liudytojų parodymų netinkamo vertinimo.

Å iuo atveju vėl gi yra reikÅ¡minga žemės nacionalizacijos data. Tiek raÅ¡ytiniai bylos įrodymai „(duomenys neskelbtini) kaimo mokesniais apdėjimo reikalu rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡as“ sudarytas 1943 m. vasario 27 d., tiek apeliantų, tiek liudytojai paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad J. G. iki jam priklausančių žemės sklypų nacionalizacijos buvo minėtų žemės sklypų savininkas. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė, jog J.

G. buvo sudaręs žemės dovanojimo sandorį su A. G. iki visuotinio žemės nacionalizavimo. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjų iniciatyva apklausti liudytojai tvirtino, kad minima žemės dovanojimo sutartis buvo sudaryta jau nacionalizavus žemę, prieÅ¡ pat J. G. pasitraukiant iÅ¡ Lietuvos į VokietijÄ apie (duomenys neskelbtini) metus, kas reikÅ¡tų, kad jis nebeturėjo nuosavybės teisės į žemės sklypus, todėl ir negalėjo žemės sklypų nei padovanoti nei kitaip perleisti broliui.

Teismas pritaria apylinkės teismo atliktam Å¡ių liudytojų parodymų vertinimui. Liudytojai nurodomu žemės nusavinimo laikotarpiu buvo vaikai, jų parodymai dėl tikslių dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių nėra informatyvÅ«s ir nuoseklÅ«s, todėl nagrinėjamos teisinės situacijos kontekste, nepaneigia apylinkės teismo iÅ¡vadų, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė, jog tokia sutartis buvo sudaryta iki visuotinio žemės nacionalizavimo. PareiÅ¡kėjų nurodomos aplinkybės, kad jie pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ yra palikėjų J. ir K.

G. įpėdiniai ar, kad jiems teismo sprendimu yra atnaujintas terminas paduoti praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų tėvo brolių nuosavybės teisėmis valdytÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , nesudaro pagrindo nustatyti jų praÅ¡omus juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus. Apeliantų teiginiai, kad NŽT neginčijama duomenų apie buvusių žemės sklypų savininkų turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ar tai, kad sklypai yra laisvi ir į juos niekas nepretenduoja, neleidžia atlikti kitokio bylos duomenų vertinimo nei tai atliko pirmosios instancijos teismas.Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (LAT 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                        Laimutė Sankauskaitė                                                                                        Nijolė Danguolė Smetonienė                             Birutė Valiulienė