Legislator Case Law & Legislation
5eb0dce1-28af-43fc-832f-5ad54fa9eb0e AI generated

5eb0dce1-28af-43fc-832f-5ad54fa9eb0e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 5eb0dce1-28af-43fc-832f-5ad54fa9eb0e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. S. ieÅ¡kinį atsakovui D. S. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

5eb0dce1-28af-43fc-832f-5ad54fa9eb0e · Lietuvos apeliacinis teismas: Å alių bendras gyvenimas iÅ¡iro 2018 m. lapkričio 15 d., nuo Å¡ios dienos atsakovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡eimos namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas ieÅ¡kovei dėl Å¡io turto. IeÅ¡kovė praÅ¡o visÄ gyvenimo kartu nesusituokus bendromis lėšomis ir darbu sukurtÄ bei įgytÄ turtÄ pripažinti bendrÄ jÄ daline jos ir atsakovo nuosavybe, nustatant, kad kiekvienam jų priklauso po 1/2 Å¡io turto, atidalinti daiktus taip, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, ir priteisti jai atitinkamas kompensacijas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Civilinė byla Nr. e2A-358-464/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00658-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;

(S)

2.6.37; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.11

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. S. ieÅ¡kinį atsakovui D. S. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė M. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė:

1.1. pripažinti: (a) gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini); (b) žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); (c) žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); (d) gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini); (e) 5 168 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Altos granitas“ akcijų; (f) kilnojamuosius daiktus, nurodytus ieÅ¡kinyje (iÅ¡ viso 227 pozicijos), bendrÄ ja daline jos ir atsakovo D. S. nuosavybe, nustatant, kad kiekvienam jų priklauso po 1/2 dalį Å¡io turto;

1.2. atidalinti Å¡alims lentelėje iÅ¡vardintus daiktus (iÅ¡ viso 227 pozicijos), priteisiant ieÅ¡kovei kilnojamųjų daiktų už 104 000 Eur sumÄ , o atsakovui – už 126 885 Eur sumÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 11 442,50 Eur kompensacijÄ už jam atitekusiÄ didesnę kilnojamųjų daiktų dalį;

1.3. priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 60 000 Eur kompensacijÄ už parduotas UAB ,,Altos granitas“ akcijas;

1.4. priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 11 700 Eur kompensacijÄ už negautas pajamas nuomojant jos turto dalį;

1.5. priteisti iš atsakovo ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2009 m. sausio mėn., tų pačių metų balandžio mėn. apsigyveno kartu nuomojamame bute, pradėjo vesti bendrÄ Å«kį, 2010 m. susižadėjo, 2011 m. gruodžio 20 d. jiems gimė dukra, o po dviejų metų – 2013 m. sausio 18 d. – sÅ«nus. Po sužadėtuvių nusprendė įsigyti bendrus namus, kadangi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su nebaigtu statyti namu, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pirmasis namas), susitarė baigti Å¡io namo statybas ir jame kartu apsigyventi. Namo statybos ir įrengimo darbai buvo finansuojami tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės, tiek ir iÅ¡ atsakovo lėšų, ieÅ¡kovė derino ir visus su namo vidaus bei iÅ¡orės dizainu susijusius klausimus. Å is namas buvo baigtas statyti ir įrengtas 2013 m., jame ieÅ¡kovė su atsakovu ir vaikais iÅ¡ karto apsigyveno.

3. IeÅ¡kovės teigimu, siekdamos užsitikrinti finansinį stabilumÄ , Å¡alys 2014 m. birželio 3 d. įsigijo su jau pastatytu pirmuoju namu besiribojantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė statyti dar vienÄ namÄ (toliau – ir antrasis namas) ir vėliau jį iÅ¡nuomoti. Namo statybos darbai buvo pradėti 2015 m. vasarÄ , pabaigti 2017 m., jo statybos darbai buvo finansuojami tai pat iÅ¡ abiejų Å¡alių lėšų, tačiau turtas įregistruotas tik atsakovo vardu. Be to, atsakovas savo vardu 2014 m. lapkričio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo dar vienÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame Å¡alys ketino statytis garaÅ¾Ä . Gyvenimo kartu metu iÅ¡ bendrų lėšų 2016 m. gruodžio 23 d. atsakovo vardu buvo įgytos UAB ,,Medala“, kurios pavadinimas vėliau pakeistas į UAB ,,Altos granitas“, akcijos. IeÅ¡kovė veikė kaip faktinė Å¡ios bendrovės akcininkė, jai buvo suteikti įgaliojimai veikti bendrovės vardu, vėliau sudaryta ir darbo sutartis. Taip pat Å¡alims kartu gyvenant iÅ¡ bendrų lėšų buvo įgyti ir namų apyvokos daiktai, baldai, buitinė technika, santechnika ir kt., kurie nurodyti ieÅ¡kinyje esančioje lentelėje ir ieÅ¡kinio priede su fotonuotraukomis (priedas Nr. 49).

4. Å alių bendras gyvenimas iÅ¡iro 2018 m. lapkričio 15 d., nuo Å¡ios dienos atsakovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡eimos namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas ieÅ¡kovei dėl Å¡io turto. IeÅ¡kovė praÅ¡o visÄ gyvenimo kartu nesusituokus bendromis lėšomis ir darbu sukurtÄ bei įgytÄ turtÄ pripažinti bendrÄ jÄ daline jos ir atsakovo nuosavybe, nustatant, kad kiekvienam jų priklauso po 1/2 Å¡io turto, atidalinti daiktus taip, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, ir priteisti jai atitinkamas kompensacijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kovės M. S. ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovui D. S. 6 450,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, panaikino taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

6. Ä®vertinęs visumÄ byloje esančių įrodymų, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė jos ir atsakovo susitarimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, savo indėlio dalies į ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtÄ bei to, kad ji esmingai bÅ«tų prisidėjusi prie turto įsigijimo ar jo pagerinimo.

7. Pasisakydamas dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės, teismas nurodė, kad pirmojo namo baigtumas 2008 m. jau buvo 67 proc., o 2010 m. rugsėjo 23 d. jis buvo pripažintas tinkamu naudoti, įregistruotas 100 proc. jo baigtumas. Ir nors tuo metu ieškovė su atsakovu jau gyveno kartu, tačiau jokie byloje esantys duomenys (įrodymai) neleido teismui padaryti išvados, kad šalys buvo susitarusios dėl šio turto kūrimo bendrai ar kad ieškovė reikšmingai prisidėjo prie jo įgijimo arba pagerinimo.

8. Teismas nustatė, kad faktiÅ¡kai už visus pirmojo namo statybos darbus mokėjo tik atsakovas, kuris rÅ«pinosi ir statybos darbų organizavimu. Kol atsakovas buvo iÅ¡vykęs į NorvegijÄ , darbus buvo pavesta atlikti E. T., kuriam iÅ¡ viso pavedimais atsakovas yra sumokėjęs 284 000 Eur. Apklaustas kaip liudytojas E. T. patvirtino, kad jam atsakovas buvo davęs savo banko kortelę, kurioje esančios lėšos buvo naudojamos namo statybai, visos statybos medžiagos buvo perkamos per jį, ieÅ¡kovė už medžiagas nemokėjo, mokėjo tik atsakovas. Liudytojo teigimu, atsakovas organizavo ir namo įrengimo darbus nuo pat pradžios iki pabaigos, per namo įrengimo laikotarpį ieÅ¡kovė viena nebuvo atvykusi, Å¡alys į namÄ Ä¯sikėlė gyventi tada, kai jis jau buvo įrengtas, buvo baldai ir kabėjo užuolaidos. FaktÄ , kad bÅ«tent atsakovas finansavo ir organizavo namo statybas, patvirtino ir kitas liudytojas V. S., kuris nurodė, kad bendravo su atsakovu dėl namo statybų, atliko visus santechnikos darbus, visus darbus, susijusius su vamzdžiais, atliko trys asmenys, be kita ko, ir atsakovo tėvas, kai darbai vyko ieÅ¡kovės nepažinojo, santechnika – klozetai, praustuvai, vonia – buvo nupirkti dar iki betonavimo 2009 m.

9. Teismo vertinimu, liudytojų nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. IÅ¡ į bylÄ pateiktos 2019 m. gruodžio 21 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. PV10033389, 2009 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymo Nr. 01 matyti, kad atsakovas atliko 16 999,99 Lt mokėjimÄ UAB „Celsis“ už santechnikos priemones, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sÄ sk. iÅ¡ankstiniam apmokėjimui lapo Nr. PV10033389” (namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini)). IÅ¡ atsakovo atliktų mokėjimų V. S. ir baldų gamintojams UAB ,,Vita Decora“ bei V. Å . teismas nustatė, kad už dyzelinį katilÄ 2010 m. kovo 20 d. atsakovas iÅ¡ asmeninių lėšų sumokėjo 7 200 Lt; 2013 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 274 už namo interjero ir dekoravimo paslaugas sumokėjo 9 583,20 Lt; 2013 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 304 už baldus sumokėjo 42 929 Lt; 2014 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 321 už baldus sumokėjo 10 000 Lt; 2014 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymu už baldus sumokėjo 3 780,26 Lt; laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 13 d. iki 2014 m. vasario 16 d. už baldus sumokėjo 10 450 Lt. Be to, atsakovas mokėjo ir už smulkius pirkinius namui, t. y. 2013 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 307 sumokėjo 1 460 Lt „už prekes“, 2013 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 309 – 100 Lt už čiužinį, 2013 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 302 UAB „Ogmina“ – 26 396 Lt už buitinę technikÄ .

10. Ir prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kokias ir kiek lėšų ji yra investavusi į pirmÄ jį namÄ , todėl tokius teiginius, kad ieÅ¡kovė mokėjo už pirmojo namo statybas grynaisiais pinigais, teismas pripažino neįrodytais. Nė vienas ieÅ¡kovės kviestas liudytojas nepatvirtino ir to, kad bÅ«tų gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės apmokėjimÄ grynaisiais pinigais. IeÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad prie pirmojo namo statybų bÅ«tų prisidėjusi savo darbu. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės pateikti deklaratyvÅ«s teiginiai, kad ji važiavo į namÄ , jį matavo, derino įrengimo klausimus, susitikinėjo su rangovais, pati rinko ir užsakinėjo užuolaidas, nepagrįsti jokiais konkrečias įrodymais, juos, be kita ko, paneigia liudytojais apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimai.

11. Liudytoja E. S. paaiÅ¡kino, kad jai susipažinus su ieÅ¡kove namas jau buvo pastatytas, ieÅ¡kovė nedirbo prie namo, atsakovas ten buvo kartu su tėvu ir kažkÄ tvarkė. Liudytojas A. S. paaiÅ¡kino, kad apželdinimo darbus užsakė atsakovas, atsiskaitė pavedimu taip pat atsakovas, kartÄ pinigus perdavė ir ieÅ¡kovė, bet tai ji padarė prieÅ¡ tai atsakovui nurodžius, kad pinigus perduos ieÅ¡kovė, nes jis iÅ¡vyksta į NorvegijÄ ; kokius medžius pirkti ir už kokiÄ kainÄ taip pat pasakydavo atsakovas, su juo daugiau bendravo, nei su ieÅ¡kove. Liudytojas V. R. paaiÅ¡kino, kad bÅ«tent atsakovas jam nurodydavo kÄ ir kaip daryti, o ieÅ¡kovė tik įleisdavo ryte į kiemÄ ; atsakovas minėjo, kad jeigu kažkas bÅ«tų ne taip, tik tada kreiptis į ieÅ¡kovę. Liudytojas R. E. paaiÅ¡kino, kad visus užsakymus jam pateikė atsakovas, sÄ matas taip pat derino tik su juo, o su ieÅ¡kove jis bendravo kaip su Å¡eimininke, kuri atidarydavo vartus. Liudytojas S. Z. paaiÅ¡kino, kad brėžinius ir tvoros įrengimo darbus derino su atsakovu, kiek atsimena, piniginius klausimus taip pat derino su atsakovu, galutinį atsiskaitymÄ atliko atsakovas, dėl įkainių elektroniniu paÅ¡tu derinimas taip pat vyko bÅ«tent su atsakovu. Liudytojas E. T. nurodė, kad visus klausimus jis derino su atsakovu, o kai atsakovas buvo Norvegijoje, atsakovas pasiÅ«lė jam atlygį už derinimÄ ; su ieÅ¡kove nieko nederino; kai namo vidus buvo įrenginėjimas, bendravo taip pat su atsakovu arba su dizainere Inga; atsakovas tvirtindavo galutinius sprendimus. Liudytojai S. M. ir R. M. taipogi nurodė, kad visus statybos klausimus derino su atsakovu, kuris su jais atsiskaitydavo.

12. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovas apklaustiems liudytojams nurodė, kÄ jie turi sakyti. Teismo nuomone, tai, kad atsakovas pranešė liudytojams apie vyksiantį teismo posėdį, kai kuriems iÅ¡ jų nurodydamas, jog reikės paliudyti apie aplinkybes, susijusias su namo statybomis, nepatvirtina, kad liudytojai buvo paveikti duoti atitinkamus paaiÅ¡kinimus.

13. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovė bendravo su dizainere ar rÅ«pinosi žemės sklype esančiais želdiniais, pačios savaime nepakankamos padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teises į pirmÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ . IeÅ¡kovei nepateikus nė vieno įrodymo, kad ji prisidėjo prie Å¡io namo statybos ir įregimo darbų pinigais arba darbu ir kad ieÅ¡kovės prisidėjimas buvo esminis, o pagerinimai buvo kapitaliniai, teismas jos ieÅ¡kinio dalį dėl nuosavybės teisės į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atmetė kaip nepagrįstÄ .

14. Nagrinėdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į dalį namo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad ir Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nėra pateikusi nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ji investavo į ginčo objektus savo lėšas, darbÄ ar kitaip esmingai prisidėjo. Byloje esančių įrodymų visuma sudarė pagrindÄ teismui padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis ir darbu pastatė bei įrengė antrÄ jį namÄ , o susitarimo sukurti bendrÄ turtÄ su ieÅ¡kove nebuvo sudaręs.

15. Tokį faktÄ , kad antrojo namo statybos darbai buvo finansuojami atsakovo asmeninėmis lėšomis, patvirtina ir atsakovo su akcine bendrove (toliau – AB) SEB banku 2017 m. birželio 22 d. sudaryta kredito sutartis Nr. 00A1718210016-23 dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybų užbaigimo, kuria atsakovui buvo suteiktas tikslinis 83 000 Eur kreditas. Kaip nepagrįstus ir neįrodytus teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad Å¡is kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, nes jo suteikimo metu namas jau buvo pastatytas ir įrengtas. Å iame kontekste teismas atkreipė dėmesį į turto vertinimo ataskaitos, kuri buvo atlikta bÅ«tent kreditui gauti, turinį bei joje užfiksuotas nebaigtas namo statybas. Kreditas atsakovui buvo iÅ¡mokėtas dviem mokėjimais – 2017 m. birželio 23 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d.

16. IÅ¡ byloje esančių atsakovo banko sÄ skaitų iÅ¡rašų teismas taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡ banko sÄ skaitos Luminor bank AB atsakovas iÅ¡grynino 57 200 Eur, o laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡ banko sÄ skaitos ,,Swedbank“, AB – 12 500 Eur. Be to, ir liudytojai byloje paliudijo, kad dalį darbų atliko pats atsakovas, darbus atlikę meistrai juos derino su atsakovu, atsakovas su jais atsiskaitė. Liudytojo E. T. teigimu, tarp dviejų namų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) atsakovas pats atliko žemės kasimo darbus, betonavimo darbus jis derino su atsakovu, atsakovas padavė jam pinigus, jis juos sumokėjo betonavusiam žmogui, o ieÅ¡kovės nebuvo. Liudytojas S. M. paaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡ ieÅ¡kovės jokių nurodymų ar pinigų nėra gavęs, visus darbus bei atsiskaitymo klausimus derino su atsakovu. Liudytojas V. S. nurodė, kad, be atsakovo, daugiau su niekuo nebendravo, Å¡alis kartu mažai matė, pats atsakovas asmeniÅ¡kai atliko lauko darbus, kasė gruntÄ , klojo kanalizacijÄ , lauko tinklus, klojo Å¡ildymo vandentiekio vamzdžius, už viskÄ mokėjo atsakovas, jis atvežė čekius, o atsakovas apmokėjo.

17. Kadangi ieÅ¡kovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų jos indėlį į atsakovo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. nepateikė jokių įrodymų, kad yra prisidėjusi prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir įrengimo darbų pinigais arba savo darbu ir kad toks ieÅ¡kovės prisidėjimas buvo esminis, o pagerinimai buvo kapitaliniai (vidaus dizaino parinkimo ar sklypo apželdinimo darbų teismas nelaikė esminiais), ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dalį teismas atmetė kaip neįrodytÄ .

18. Teismo vertinimu, nepagrįsti yra ir ieškinio reikalavimai dėl nuosavybės teisių į UAB ,,Altos granitas“ akcijų dalį ieškovei pripažinimo ir kompensacijos už jas priteisimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji savo lėšomis ar neatlygintinu darbu prisidėjo prie UAB „Altos granitas“ akcijų įsigijimo ar jų vertės padidėjimo. Dalyvavimas bendrovės veikloje teikiant teisines konsultacijas dėl patalpų numos ar dirbant pagal darbo sutartį taipogi nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovę šio finansinio turto (akcijų) savininke.

19. Teismas nustatė, kad UAB ,,Altos granitas“ akcijos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nuo 2016 m. gruodžio 22 d. Atsakovas 2017 m. balandžio 21 d. suteikė įgaliojimÄ ieÅ¡kovei atstovauti UAB „Altos granitas“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registrui pateikiant duomenis ir (ar) dokumentus, o 2017 m. spalio 31 d. UAB „Altos granitas“ su ieÅ¡kove sudarė darbo sutartį Teisės ir inovacijų vadovės pareigoms užimti. Taigi, ieÅ¡kovei buvo pavesta atlikti konkrečius darbus, nesusijusius su bendrovės valdymu, už kuriuos jai buvo mokamas darbo užmokestis.

20. Tiek teisinis, tiek faktinis akcijų valdytojas buvo atsakovas, kuris ir priimdavo su Å¡ios bendrovės valdymu susijusius sprendimus. Liudytojas V. R., su kuriuo atsakovas vykdė veiklÄ Lietuvoje, nurodė, kad visus sprendimus priėmė atsakovas, ieÅ¡kovei nedalyvaujant, ieÅ¡kovė neatliko jokių investicijų, pinigų įmonės plėtrai neskolino, ieÅ¡kovė nevažiavo į LenkijÄ ieÅ¡koti technikos. IeÅ¡kovės teiginius, kad ji buvo faktinė UAB „Altas granitas“ bendrasavininkė, paneigė ir jos pačios iniciatyva iÅ¡kviestas liudytojas P. S., kuris paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė dirbo pas atsakovÄ jo įmonėje, verslas buvo atsakovo, ieÅ¡kovė turėjo kitÄ asmeninę savo įmonę, kurioje užsiimdavo užuolaidomis ir medžiagomis, bet Å¡i naudos nedavė.

21. Atmesdamas kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus bendrÄ ja daline jos ir atsakovo nuosavybe, nustatant, jog kiekvienam priklauso po 1/2 dalį turto, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos parengtame atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), name (duomenys neskelbtini) ir biure (duomenys neskelbtini)) buvusių kilnojamų daiktų sÄ raÅ¡e nurodyti daiktai buvo įgyti ir jos lėšomis. Juo labiau kad dalis Å¡ių daiktų yra nusidėvėję, todėl nėra įmanoma nustatyti realių jų verčių, dalį daiktų ieÅ¡kovas jau buvo įgijęs iki pažinties su ieÅ¡kove, o kita jų dalis yra neatsiejamai susijusi su pačiais nekilnojamaisiais daiktais (namo) dalimi (pvz. praustuvai, unitazai, vonios baldai ir pan.). Be to, į ieÅ¡kovės parengtÄ sÄ raÅ¡Ä yra įtraukti ir vaikams priklausantys daiktai, kurie iÅ¡ viso negali bÅ«ti padalijimo objektu (vaikiÅ¡ki dviratukai, kt.), bei daiktai, buvę atsakovui priklausiusiame name Norvegijoje, kuriuos atsakovas teigia iÅ¡metęs pardavęs šį namÄ . Kita vertus, byloje esančių įrodymų pagrindu teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad bÅ«tent atsakovas, o ne ieÅ¡kovė mokėjo už baldus, buitinę technikÄ , čiužinius ir kitus daiktus. Todėl ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ teismas atmetė kaip nepagrįstÄ .

22. IeÅ¡kinio dalį dėl 11 700 Eur kompensacijos už ieÅ¡kovės negautas pajamas, nuomojant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį antrÄ jį namÄ , teismas atmetė pažymėjęs, kad ieÅ¡kovės nuosavybės teisė į šį turtÄ sprendimu nėra pripažinta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23. IeÅ¡kovė M. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, priimti naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1. Teismas netinkamai įvertino atsakovo 2017 m. birželio 22 d. sudarytÄ su AB SEB banku kredito sutartį. GautÄ paskolÄ atsakovas panaudojo ne antrojo namo statybai, o paskolai, kurios dydis – 200 000 Eur, UAB ,,Altos granitas“ suteikti. Teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡duoti liudijimÄ Ä¯rodymams, susijusiems su kredito panaudojimu, gauti. Å iÄ aplinkybę patvirtina su apeliaciniu skundu pateiktas naujas įrodymas – UAB ,,Altas granitas“ 2018 m. finansinės veiklos aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, kurį praÅ¡o priimti.

23.2. Teismas nepagrįstai suabsoliutinio finansinio įnaÅ¡o į turtÄ kriterijų ir nepagrįstai visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė beveik 10 metų gyveno kartu su atsakovu, susilaukė vaikų, kurių gerbÅ«viui sukurti ir buvo statomi bendri namai, kuriamas bendras verslas. Be to, vienas atsakovas per itin trumpÄ laikÄ nebÅ«tų galėjęs įgyti tiek nekilnojamojo turto, pastatyti du namus, įkurti bendrovę ir jÄ sėkmingai valdyti. IeÅ¡kovė, augindama ir prižiÅ«rėdama vaikus, sudarė atsakovui visas sÄ lygas dirbti ir užsidirbti. Teismas, neįvertindamas tokių aplinkybių ir ieÅ¡kinį atmesdamas, pažeidė ieÅ¡kovės teisę į nuosavybę, teisėtų lÅ«kesčių, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

23.3. Atsakovo į bylÄ pateikti mokėjimai, kurie buvo atlikti jo pusbroliui E. T. ir kitiems su juo susijusiems asmenims, nėra pakankami padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas mokėjo jiems už statybas. Teismas privalėjo patikrinti, ar tos lėšos buvo atsakovo ir ar jos faktiÅ¡kai buvo perduotos gavėjams.

23.4. Liudytojų parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi jie yra Å¡aliÅ¡ki, susiję su atsakovu giminystės arba ilgalaikio bendradarbiavimo ryÅ¡iais. Ä®rodymų (garso įraÅ¡o (3 t., b. l. 108-112), susiraÅ¡inėjimo su auklėmis), patvirtinančių, kad atsakovas siekė paveikti liudytojus liudyti jo naudai ir nurodyti neteisingÄ informacijÄ , teismas nepagrįstai nevertino. Juo labiau kad ir apklausiami liudytojai patvirtino, kad prieÅ¡ posėdį buvo nuvykę į atsakovÄ atstovaujančios advokatės kontorÄ ir ten aptarė, kÄ reikės liudyti. Teismas nepagrįstai atsisakė dalį liudytojų apklausti.

23.5. Atsakovas niekada jokia forma ieÅ¡kovei nėra nurodęs, kad nenori ir neketina su ja kurti bendro turto. Vien tai, kad atsakovas kitiems asmenims nurodė nenorintis, kad mokėjimus už darbus atliktų ieÅ¡kovė, nereiÅ¡kia, kad susitarimo sukurti bendrÄ turtÄ nebuvo. Ä® bylÄ pateiktas Å¡alių elektroninis susiraÅ¡inėjimas, ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimas su dizainere ir sklypo apželdintojais, nuotraukos, kurių teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino, patvirtina, kad turtas buvo įgytas bendrai. Nė vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad atsakovas bÅ«tų nurodęs ieÅ¡kovei, jog turtas priklausys tik jam vienam.

23.6. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų įrodymų apie jos iki gyvenimo kartu su atsakovu pradžios gautas pajamas, jų dydžio, kaip ir ginčo laikotarpiu jos banko sÄ skaitose buvusių lėšų dydžio. Teismas neįvertino ir tokios aplinkybės, kad ieÅ¡kovės lėšos buvo naudojamos ne tik bÅ«tiniesiems Å¡eimos poreikiams užtikrinti, bet ir bendram tikslui pasiekti – Å¡eimos turtui sukurti.

23.7. Vien tai, kad su rangovais ir baldų gamintojais atsiskaitė atsakovas, nepatvirtina, kad mokėjimai buvo atlikti atsakovo lėšomis. Teismas nepagrįstai nevertino tų lėšų gavimo pagrindo, nenustatinėjo atsakovo banko sÄ skaitose buvusių lėšų pagrindo.

23.8. IeÅ¡kovė neturi galimybės į bylÄ patekti įrodymų, patvirtinančių, kad ji vyko apžiÅ«rėti statybinių medžiagų, baldų, juos rinko ir derino, konsultavosi su atitinkamų sričių specialistais ir atliko kitus darbus, kurie buvo skirti bendro turto, kaip komplekso, sukÅ«rimui.

23.9. Nepagrįsta ir teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės indėlis į UAB ,,Altos granitas“ veiklÄ buvo mažareikÅ¡mis. Teismas neįvertino tokių faktinių aplinkybių, kad bendrovės pavadinimas buvo sukurtas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės, ji valdė ir administravo bendrovės socialines paskyras, derino paskolų gavimo, įstatinio kapitalo didinimo, paramos gavimo ir kt. klausimus. Be to, nebuvo įvertinti ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (ieÅ¡kinio priedai Nr. 39, Nr. 42), patvirtinantys, kad ji derino nekilnojamojo turto pirkimo klausimus, kad klausimus su atsakovu ji derino ne kaip darbuotoja, o kaip lygiavertė partnerė.

23.10. Neteisingai teismas išsprendė bylos dalį dėl kilnojamojo turto pripažinimo daline nuosavybe. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad visas ieškinyje nurodytas turtas buvo įsigytas jo lėšomis, kaip ir įrodymų, kad dalis daiktų yra nusidėvėję ar kad juos atsakovas išmetė. Nėra jokios abejonės, kad bendro gyvenimo metu įgyti daiktai priklauso ir ieškovei, buvo įgyti jos ir atsakovo bendromis lėšomis.

23.11. Padaręs nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad namai ir kitas turtas nuosavybės teise priklauso tik atsakovui, teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo jo gautų nuomos pajamų dalį.

23.12. Atsakovo prašymas priteisti pirmosios instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Atsakovas nepateikė prašymo su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl jos neturėjo būti priteistos.

24. Atsakovas D. S. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, priimti naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius argumentus:

24.1. IeÅ¡kovė yra profesionali teisininkė, kuri verčiasi teisinių paslaugų veikla, todėl ir turto, įgyto gyvenant kartu nesusituokus, teisinis rėžimas jai turėjo ir galėjo bÅ«ti žinomas. Nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kokiu pagrindu esÄ susiformavo jos lÅ«kestis, kad atsakovo lėšomis įgytas ir jo vardu registruotas turtas (ypač nekilnojamasis turtas) yra ir ieÅ¡kovės nuosavybė. IeÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kodėl ji niekada net neprašė atsakovo registruoti šį turtÄ kaip bendrÄ nuosavybę, kada ir kokiu bÅ«du turėjo bÅ«ti įteisinta jos nuosavybė į tariamai bendrÄ turtÄ .

24.2. IeÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių kokį nors jos indėlį į pirmojo namo statybas. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta, kad ieÅ¡kovė bendravo su rangovais ir kad ji turėjo pakankamai lėšų namo statybai. Nei susiraÅ¡inėjimas su rangovais, nei ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai į bylÄ nebuvo pateikti. Be to, ieÅ¡kovė negalėjo paaiÅ¡kinti ir nežinojo, iÅ¡ kokių lėšų buvo finansuojamos statybos, kokiu bÅ«du buvo atsiskaitoma su rangovais, mokama už baldus ir kt.

24.3. Tai, kad pirmasis namas ir žemės sklypai buvo įsigyti ir statomi iÅ¡imtinai atsakovo lėšomis bei darbu, patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai – banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, mokėjimo nurodymai, sÄ skaitos, tokiÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojai.

24.4. IeÅ¡kovė negalėjo nežinoti, kad antrasis namas yra registruotas atsakovo vardu. Be to, ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kina, kokius kitokius sprendimus dėl atsakovo nuosavybės ji bÅ«tų galėjusi priimti ir bÅ«tų priėmusi. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad antrasis namas buvo finansuojamas atsakovo iÅ¡ banko gauto kredito lėšomis. Teigdama, kad banko kreditas buvo panaudotas kitiems tikslams, tokiÄ savo pozicijÄ patvirtinančių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikia.

24.5. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas darė poveikį liudytojams, todėl jų paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai. Visų liudytojų parodymai neprieštarauja vienas kitam ir atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus. Klausantis liudytojų paaiškinimų buvo akivaizdu, kad liudytojai kalba sklandžiai, nuoširdžiai ir nesipainioja. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris prieštarautų kurio nors liudytojo paaiškinimams.

24.6. Tai, kad atsakovė dirbo UAB ,,Altos granitas“ pagal darbo sutartį ir atliko jai pavestas darbo funkcijas, nesudaro pagrindo pripažinti jos nuosavybės teisę į dalį šios bendrovės akcijų.

24.7. IeÅ¡kovė nuo pat faktinio iÅ¡siskyrimo su atsakovu gyvena pirmajame name ir naudojasi jame esančiais kilnojamais daiktais. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisi iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ už atsakovo savo lėšomis nupirktus daiktus (o ne pačius daiktus natÅ«ra), kuriais faktiÅ¡kai jau keletÄ metų naudojasi iÅ¡imtinai pati ieÅ¡kovė. Vien tokia aplinkybė labai aiÅ¡kiai parodo ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ ir reikalavimo nepagrįstumÄ .

24.8. Tai, kad ieÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, patvirtina ir kitos aplinkybės. IeÅ¡kovė turėjo ir turi savo asmeninį verslÄ â€“ UAB ,,Scama Quality Solutions“, kurio ieÅ¡kinyje neįvardijo ir neprašė padalinti kaip įgyto jungtinės veiklos sutarties pagrindu. IeÅ¡kovė į bylÄ neteikė įrodymų, patvirtinančių tikrÄ jÄ jos finansinę bÅ«klę – atsakovui tapo žinoma, kad ji įsigijo naujÄ , 2022 metų gamybos automobilį, už kurį buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, jį įregistravusi savo motinos vardu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

25. Apeliantė M. S. su apeliaciniu skundu teikia naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ UAB ,,Altos granitas“ 2018 m. finansinės veiklos aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ . Apeliantė praÅ¡o šį įrodymÄ priimti ir nurodo, kad juo siekia paneigia pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ apie atsakovo D. S. gauto iÅ¡ AB SEB banko kredito panaudojimÄ antrojo namo statyboms. Apeliantės teigimu, gautas lėšas atsakovas paskolino UAB ,,Altos granitas“, o ne panaudojo Å¡io namo statyboms finansuoti.

26. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ taip pat pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – nuotraukas, kuriose užfiksuotas automobilis Volkswagen Taigo, iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ carVertical apie automobilį, UAB ,,Moller Auto“ pasiÅ«lymÄ , elektroninį laiÅ¡kÄ ir į vaikų mobiliuosius telefonus gautas trumpÄ sias žinutes apie jų atvykimÄ Ä¯ TurkijÄ bei EgiptÄ . Nurodo, kad visi Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantė slepia savo tikrÄ jÄ turtinę padėtį, jos finansinė padėtis yra gera, kadangi ji buvo pajėgi įsigyti naujos gamybos automobilį iÅ¡ salono, su vaikais iÅ¡vykti tris kartus per metus į poilsines keliones. Atsakovas 2023 m. gegužės 25 d. pateikė dar vienÄ praÅ¡ymÄ priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus (to paties automobilio nuotraukÄ , jo teigimu, patvirtinančiÄ , kad juo naudojasi apeliantė, sÅ«naus paso kopijÄ su jame esančiomis Turkijos, Egipto vizomis), kuriais siekiama pagrįsti jau atsiliepime į apeliacinį skundÄ Ä¯vardytas aplinkybes, susijusias su apeliantės tikrÄ ja turtine padėtimi bei jos slėpimu nuo atsakovo, valstybės, sÄ moningu teismo klaidinimu, teigiant, kad neiÅ¡gali susimokėti valstybei net žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , gyvena iÅ¡ minimalių pajamų. Tai, pasak atsakovo, reiÅ¡kia, kad apeliantė slepia mokesčius ir gauna pajamas grynaisiais (tikėtina, jos nėra deklaruojamos), piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, meluoja.

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus iÅ¡lygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai).

29. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi bÅ«ti patikrinti bei įvertinti prieÅ¡ nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

30. Apeliantė jokių objektyviai egzistavusių kliūčių pateikti į bylÄ UAB ,,Altos granitas“ 2018 m. finansinės veiklos aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ tada, kai Å¡i byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Aplinkybė, susijusi su apeliantės ir atsakovo turtiniais ir neturtiniais įnaÅ¡ais, sukuriant bendrÄ turtÄ , sudarė ieÅ¡kinio pagrindÄ , atitinkamai, ir bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykÄ . Atsakovas kartu su tripliku (žr. jo priedÄ Nr. 17) pateikė 2017 m. birželio 22 d. su AB SEB banku sudarytÄ kredito sutartį, kuria įrodinėjo antrojo namo statybos finansavimo pagrindÄ . Taigi, apie šį įrodymÄ apeliantei neabejotinai buvo žinoma bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl ir jokių kliūčių pateikti iki skundžiamo spendimo priėmimo bendrovės 2018 m. finansinės veiklos aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ nebuvo. Juo labiau kad kredito panaudojimo pagrindÄ apeliantė kvestionavo nuo pat tokio įrodymo pateikimo į bylÄ momento. Tai konstatavus, su apeliaciniu skundu pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas nepriimamas.

31. Nepriimami ir atsakovo su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ bei su 2023 m. gegužės 25 d. praÅ¡ymu pateikti nauji raÅ¡ytiniai įrodymai. Viena vertus, atsakovo pateiktuose įrodymuose užfiksuotos aplinkybės, susijusios su veiksmais, įvykusiais po skundžiamo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo priėmimo, todėl atsakovas dėl objektyvių aplinkybių jų anksčiau pateikti neturėjo galimybės. Kita vertus, įrodymai, kuriais atsakovas įrodinėja tai, kad apeliantė nuo teismo ir valstybės slepia savo tikrÄ jÄ turtinę padėtį, nėra susiję su Å¡iuo apeliaciniu procesu (apeliacinio skundo apmokėjimo žyminiu mokesčiu procesinis klausimas yra iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-202-370/2023, kuria apeliantė įpareigota sumokėti 100 Eur žyminį mokestį valstybei, o nuo 3 382 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista) ir su ginčo dalyku. Ginčas byloje kilęs dėl turto, kuris buvo įgytas ir (arba) sukurtas iki 2018 m. lapkričio 15 d. Todėl atsakovo teikiami nauji raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat nepriimami.

Dėl rašytinių paaiškinimų

32. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. birželio 6 d. 8.54 val. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodo papildomus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus, susijusius su būtinybe užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, taip pat pateikia atsikirtimus į atsakovo argumentus dėl tikrosios jos turtinės padėties neatskleidimo.

33. Viena vertus, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Kita vertus, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie procesiniai veiksmai toje byloje iÅ¡ viso negali bÅ«ti atliekami, atitinkamai, negali bÅ«ti teikiami ir Å¡alių praÅ¡ymai dėl naujų įrodymų ar paaiÅ¡kinimo priėmimo, nes yra baigtas bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės. Nėra jokios abejonės, kad tiek apeliantei, kuri nurodo turinti teisinį iÅ¡sislavinimÄ , tiek jai atstovaujančiai advokatei yra arba turėtų bÅ«ti žinoma aptarta procesinių dokumentų teikimo teismui tvarka.

34. Nagrinėjamu atveju raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriais siekiama papildyti apeliacinį skundÄ , pateikti ne tik pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui, bet ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, t. y. tÄ dienÄ , kai byloje yra numatytas apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Todėl apeliantės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus priimti atsisakoma.

Dėl nesusituokusių asmenų įgyto turto nuosavybės

35. Turtiniai santykiai tarp dviejų asmenų, kurie nėra sudarę santuokos, tačiau bendrai gyvena, turėdami tikslÄ sukurti Å¡eiminius santykius, iki Å¡ios dienos vis dar nėra įstatymų leidėjo sureguliuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ , įsigaliojimo momento; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Tačiau, kaip ne kartÄ buvo pasisakyta kasacinio teismo jurisprudencijoje, tai nereiÅ¡kia, kad tokie santykiai nesusiklosto praktikoje ir kad jie nėra sprendžiami taikant kitus teisės institutus, pavyzdžiui, prievolių teisę, bendrÄ dalinę nuosavybę ir jungtinę veiklÄ reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

36. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra apibÅ«dinama kaip sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ jungtinės veiklos apibÅ«dinimo matyti, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai, t. y. bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai, dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai aspektai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifikÄ nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Nagrinėjamoje byloje bÅ«tent toks ginčas tarp apeliantės ir atsakovo, nesudariusių santuokos, jungtinės veiklos vykdymo ir dalinės nuosavybės teisės į jungtinės veiklos metu sukurtÄ turtÄ pripažinimo, ir yra kilęs.

37. Apeliantė byloje siekė įrodyti, kad jos ir atsakovo bendro gyvenimo nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 15 d. laikotarpiu visas atsakovo vardu įgytas bei sukurtas turtas (du gyvenamieji namai, trys žemės sklypai, UAB ,,Altos granitas“ akcijos, kilnojami daiktai, iÅ¡vardinti apeliantės parengtoje lentelėje) bei iÅ¡ Å¡io turto panaudojimo gautos pajamos yra bendra jos ir atsakovo nuosavybė. Apeliantės pozicija, kad viskas, kas Å¡iuo laikotarpiu buvo įgyta arba sukurta, priklauso ir jai, o nuosavybės dalys yra lygios, yra grindžiama bendro gyvenimo su atsakovu faktu, Å¡alims susilaukus vaikų, susižadėjus ir atsakovui žadėjus jÄ vesti, didesniu jos įnaÅ¡u auginant bei prižiÅ«rint vaikus, aktyviu dalyvavimu įrengiant gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kuriame Å¡alys gyveno, o dabar gyvena tik apeliantė su vaikais, patarimų, susijusių su UAB ,,Altos granitas“ veikla, teikimu atsakovui bei darbuotojos funkcijų Å¡ioje bendrovėje vykdymu. Atsakovas, nesutikdamas su jam pareikÅ¡tu reikalavimu, gyvenimo kartu su apeliante fakto neneigė, tačiau tvirtino, kad tikslo sukurti su apeliante bendrÄ nuosavybę jungtinės veiklos sutarties pagrindu niekada neturėjęs, prieÅ¡ingai, dėl ankstesnės iÅ¡irusios santuokos sÄ moningai siekęs neturėti jokios bendros nuosavybės su apeliante, tokio pobÅ«džio susitarimo su ja nebuvo sudaręs ir visus darbus bei pirkinius finansavęs savo paties asmeninėmis lėšomis, taip pat ir tuos, kuriuos jo pinigais duoto pavedimo pagrindu apmokėjo apeliantė, todėl joks bendras dalintinas turtas neegzistuoja. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad jungtinės veiklos teisiniai santykiai tarp Å¡alių nebuvo susiklostę, ir tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliacinio skundo argumentais nėra paneigta.

38. Nuosekliai iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje, kuria skundžiamame sprendime pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas (žr. teismo sprendimo 92–93, 95–102 punktus), yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant sugyventinių ginÄÄ dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar dėl Å¡io konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustačius buvusį sugyventinių susitarimÄ Ä¯gyti konkretų turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi bÅ«ti sprendžiama dėl kiekvienam iÅ¡ bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrÄ Å«kį Å¡alys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų bÅ«ti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukÅ«rimo sÄ lygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnaÅ¡ai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas).

39. Pažymėtina, kad nesusituokusių kartu gyvenančių (ar gyvenusių) asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iÅ¡ jų indėlį į įgytÄ ar sukurtÄ turtÄ , gali įrodinėti turimÄ tokio turto dalį bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Todėl sprendžiant sugyventinių ginÄÄ dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės (asmeninė vieno iÅ¡ sugyventinių ar bendroji dalinė), bÅ«tina nustatyti, ar buvo pasiektas sugyventinių susitarimas įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Kitoks aiÅ¡kinimas, t. y. kad visas be iÅ¡imties bendro gyvenimo laikotarpiu įgytas turtas pripažintinas bendrÄ ja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principÄ ir paneigtų Å¡alių laisvÄ valiÄ susitarti dėl bÅ«simų savo teisių bei pareigų. Kitaip tariant, skirtingai nei santuokos sudarymo atveju, net ir konstatavus buvusiÄ jungtinės veiklos sutartį, toks faktas savaime nesukelia teisinių padarinių visam tos sutarties laikotarpiu sugyventinių įgytam turtui, o tik tam, kuris įgytas bÅ«tent tos sutarties (susitarimo dėl jungtinės veiklos) pagrindu.

40. Taigi, sprendžiant dėl Å¡alims priklausančio turto dalių joms gali bÅ«ti pripažintos teisės tik į tÄ turto dalį, kuri buvo sukurta bendru Å¡alių darbu ir (ar) lėšomis, be kita ko, atsižvelgiant ir į jų indėlį į įgytÄ ar sukurtÄ turtÄ . Asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas bÅ«tų pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias ne tik Å¡alių siekį šį konkretų turtÄ Ä¯sigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir kiekvieno iÅ¡ narių įnaÅ¡o dydį (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2020).

41. Siekdama, kad Å¡alių gyvenimo kartu laikotarpiu įgytas ir atsakovo asmeninės nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas, kilnojamieji daiktai ar bendrovės akcijos bÅ«tų pripažintas bendru jų turtu, apeliantė turėjo procesinę pareigÄ pateikti tiek įrodymus, patvirtinančius Å¡alių susitarimÄ veikti kartu, siekiant bendro tikslo – sukurti bendrÄ turtÄ , tiek ir jos asmeninį indėlį (prisidėjimÄ konkrečiu bÅ«du ar piniginiu įnaÅ¡u, tokio įnaÅ¡o dydį) prie bendro turto sukÅ«rimo. Kaip pagrįstai pažymima pirmosios instancijos teismo sprendime, apeliantė tokių įrodymų į bylÄ nėra pateikusi, o atsakovo pateikti įrodymai patvirtina bÅ«tent jo pozicijos dėl atitinkamo susitarimo nebuvimo, taip pat ginčo turto sukÅ«rimo jo asmeninėmis lėšomis ir darbu, teisingumÄ .

42. Apeliantės ir atsakovo į bylÄ pateikti įrodymai – nuotraukos, kuriose užfiksuotas Å¡alių bendras gyvenimas, buitis, jų bendri vaikai, namų statyba (žr. ieÅ¡kinio priedus Nr. 1, 7, 10, 13, 25, 26, 28, 32, 35; atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedÄ Nr. 1, dubliko priedÄ Nr. 9), Å¡alių 2016 m. spalio 23 d. elektroninis susiraÅ¡inėjimas (žr. ieÅ¡kinio priedÄ Nr. 2; dubliko priedÄ Nr. 5), kuriame jie tarėsi dėl statuso ,,susižadėję“ pavieÅ¡inimo socialiniame tinkle Facebook ir kartu nusprendė, kad sužadėtuvės įvyko 2010 m., vaikų gimimo liudijimai (žr. ieÅ¡kinio priedÄ Nr. 9), iÅ¡ kurių matyti, kad 2011 m. gruodžio 20 d. jiems gimė dukra, o 2013 m. sausio 18 d. – sÅ«nus, neabejotinai patvirtina bendro gyvenimo nesusituokus faktÄ .

43. Visgi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vien gyvenimo kartu faktas, bendrų vaikų auginimas, bendra buitis nėra pakankami iÅ¡vadai padaryti, kad Å¡alis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nukreipti į bendro turto sukÅ«rimÄ . Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktika Å¡iuo aspektu yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki – net ir Å¡alims gyvenant kartu bei vedant bendrÄ Å«kį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebÅ«ti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas). Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Å¡alių gyvenimo kartu trukmės ir fakto, kad jie susilaukė bendrų vaikų, kad apeliantė rÅ«pinosi buitimi ir vaikais, sudarė sÄ lygas atsakovui vystyti sėkmingÄ verslÄ , nesant byloje duomenų nei apie bet kuria forma Å¡alių iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ (susitarimÄ ) sukurti bendrÄ turtÄ , nei įrodymų apie apeliantės pinigines investicijas į ginčo turtÄ ar apie kitokį esminį jos prisidėjimÄ prie Å¡io turto sukÅ«rimo teisiÅ¡kai neaktualÅ«s ir nesuponuoja iÅ¡vados, kad Å¡alis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

44. Å iuo konkrečiu atveju nei Å¡alių elgesys iki ginčo objektu tapusių namų, žemės sklypų, bendrovės akcijų įsigijimo, nei vėliau (kartu gyvenant), nesudaro pagrindo nuspręsti, kad Å¡alys kokiu nors bÅ«du (žodžiu, konkliudentiniais veiksmais) bÅ«tų sudariusios susitarimÄ dėl bendrų pajamų, darbo, žinių suvienijimo ir bendro turto sukÅ«rimo. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, kad atsakovo veiksmų, atliktų statant namus, įsigyjant žemės sklypus, bendrovės akcijas, visuma sudaro pagrindÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai, jog tikslo vykdyti jungtinę veiklÄ jis neturėjo. Nors tokį tikslÄ (ar lÅ«kestį) galbÅ«t turėjo apeliantė, savaime to nepakanka buvusiam susitarimui dėl jungtinės veiklos konstatuoti, nes bendros jungtinės veiklos vykdymas yra daugiaÅ¡alis sandoris (žr. Å¡ios nutarties 33 punktÄ ). Pažymėtina, kad turėdama teisinį iÅ¡silavinimÄ apeliantė negalėjo nežinoti jungtinės veiklos sutarties sudarymo bei jos vykdymo specifikos, taigi, turėdama specialių žinių, labiau tikėtina, nebÅ«tų sutikusi, kad jai priklausanti turto dalis, jeigu tokia iÅ¡ tiesų egzistavo, bÅ«tų nuosavybės teise įregistruota atsakovui.

Dėl įrodymų vertinimo

45. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų teisiniu įvertinimu, teigdama, kad neteisingÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl jos asmeninio indėlio į bendrÄ turtÄ nebuvimo lėmė įrodymų vertinimo klaidos. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.

46. IÅ¡ byloje esančio apeliantės ir atsakovo elektroninio susiraÅ¡inėjimo, kuris vyko statant bei įrengiant namus ir apželdinant sklypus, matyti, kad atsakovas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė apeliantei savo valiÄ , jog visus su Å¡io turto sukÅ«rimu susijusius mokėjimus atliks tik jis, visos rangovų ir tiekėjų sÄ skaitos turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omos jo vardu, o apeliantė tam neprieÅ¡taravo.

47. IÅ¡ atsakovo su tripliku pateikto 2014 m. sausio 6 d. susiraÅ¡inėjimo su E. T. (žr. priedÄ Nr. 10) matyti, kad atsakovas į jį kreipėsi su praÅ¡ymu padėti organizuoti ir rÅ«pintis namo statybomis, kol atsakovas bus iÅ¡vykęs gyventi ir dirbti į NorvegijÄ . Be to, Å¡iame laiÅ¡ke atsakovas prašė E. T. apie šį susitarimÄ nieko nesakyti apeliantei, kadangi tai yra atsakovo pinigai ir apeliantei nėra bÅ«tinybės apie tai žinoti. Elektroniniame laiÅ¡ke, siųstame 2013 m. rugsėjo 1 d., atsakovas nurodė E. T., kad visos sÄ skaitos turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omos ne apeliantės, o atsakovo vardu (žr. atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedÄ Nr. 33).

48. Aplinkybę, kad ir apeliantei buvo žinomas bei aiÅ¡kiai suprantamas atsakovo siekis, jog visos sÄ skaitos bÅ«tų iÅ¡raÅ¡omos tik jo vardu, o mokėjimai atliekami tik jo asmeninėmis lėšomis, patvirtina ir Å¡alių 2013 m. rugpjūčio 7 d. – 2013 m. rugsėjo 11 d. elektroninio susiraÅ¡inėjimo turinys (žr. atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedus Nr. 33–34, 37), iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas kreipėsi tiek į apeliantę, tiek ir į buitinės technikos pardavėjÄ UAB ,,Ogmina“, praÅ¡ydamas apeliantės vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ perraÅ¡yti jo vardu. Atsakovas nurodė, kad tik tuomet, kai bus perraÅ¡yta sÄ skaita, jis atliks mokėjimÄ . IÅ¡ byloje esančio prekių užsakymo lapo matyti, kad sÄ skaita buvo perraÅ¡yta atsakovo vardu, atsakovas jÄ apmokėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. (10 t., b. l. 44). Visos kitos su ginčo namų statybomis susijusios sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos taip pat bÅ«tent atsakovo vardu ir apmokėtos iÅ¡ jo vardu atidarytose banko sÄ skaitose esančių lėšų (10 t., b. l. 44–51).

49. Be to, prieÅ¡ingai nei įrodinėja apeliantė, atsakovas 2016 m. lapkričio 17 d. trumpÄ ja žinute informavo apeliantę (žr. atsiliepimo priedÄ Nr. 42), kad neketina ir nenori kurti bendro verslo. Ir pati apeliantė 2016 m. spalio 1 d. praneÅ¡ime, siųstame atsakovui (žr. dubliko priedÄ Nr. 5), pripažino suprantanti, kad visas turtas priklauso atsakovui. Aptariamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apeliantė, kuri nurodo turinti teisininkės iÅ¡silavinimÄ , nėra pateikusi į bylÄ jokių įrodymų, patvirtinančių jos pretenzijų atsakovui dėl ginčo turto įregistravimo tik jo vieno vardu reiÅ¡kimÄ arba jos siekį atlikti su turto sukÅ«rimu susijusius mokėjimus ir iÅ¡ jai priklausančių lėšų.

50. Aplinkybę, kad apeliantė neketino ir neinvestavo asmeninių lėšų į bendro turto sukÅ«rimÄ , patvirtina ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų bei tinkamai įvertintų raÅ¡ytinių įrodymų, susijusių su Å¡alių gautomis ir į turtÄ investuotomis pajamomis, visuma. Kitaip nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovo į bylÄ pateikti iÅ¡raÅ¡ai apie jo vardu Norvegijos bei Lietuvos bankuose atidarytose banko sÄ skaitose buvusias lėšas, duomenys apie jam suteiktÄ kreditÄ , leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turėjo pakankamai asmeninių bei pasiskolintų lėšų ginčo turtui įsigyti ir sukurti, o apeliantė įrodymų, patvirtinančių jos finansinį indėlį į turtÄ (arba kad atsakovo turimos lėšos buvo panaudotos ne ginčo turtui sukurti) nėra pateikusi.

51. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų iÅ¡rašų iÅ¡ ,,Swedbank“, AB jo vardu atidarytų banko sÄ skaitų, 2013–2014 metais jis gavo 206 009,81 Lt pajamų iÅ¡ UAB ,,VP BYGG“ (9 t., b. l. 175), 2015–2016 metais – 44 795 Eur (9 t., b. l. 180), 2016–2017 metais – 2 200 000 Norvegijos kronų (8 t., b. l. 5), 2017 m. birželio 22 d. AB SEB bankas jam suteikė 83 000 Eur kreditÄ antrojo namo statybai užbaigti (žr. tripliko priedÄ Nr. 17). Pagal byloje esančius iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ ,,Swedbank“, AB atsakovo banko sÄ skaitų spręstina, kad jis 2008 metais iÅ¡sigrynino 102 541,40 Lt (7 t., b. l. 84), 2009–2010 metais – 73 260,50 Lt (7 t., b. l. 86–88), 2013 metais pervedė E. T. 284 000 Lt (žr. tripliko priedÄ Nr. 11), 2014 metais – 7 967 Lt (7 t., b. l. 73), 2015 metais – 20 337,5 Eur (7 t., b. l. 75).

52. Atsakovas 2009 m. gruodžio 21 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo UAB ,,Celsis“ už santechnikÄ 16 999,99 Lt (žr. atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedus Nr. 7–8), 2013 m. sausio 28 d., 2013 m. spalio 3 d., 2014 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymais pervedė UAB ,,Vita Decora“ 62 512,20 Lt (žr. tripliko priedus Nr. 13–15) už baldus ir interjerÄ , 2013 m. rugpjūčio 7 d., 2013 m. rugsėjo 12 d. pervedė UAB ,,Ogmina“ 26 396 Lt (žr. tripliko priedÄ Nr. 16) už buitinę technikÄ , 2016 m. A. V. S. už medžius, gėlės sumokėjo 14 247,05 Eur (4 t., b. l. 131), 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB ,,Dubingiai“ už užuolaidas sumokėjo 1 739,58 Eur (4 t., b. l. 133), 2016 m. kovo 24 d. S. Z. pervedė 3 000 Eur už tvorÄ (6 t., b. l. 344), 2010 m. kovo 20 d. V. S. pervedė 7 200 Lt už katilÄ (7 t., b. l. 20), 2010–2017 metais S. M. už santechnikos darbus pervedė 15 587,79 Eur (7 t., b. l. 89–91), 2013–2014 metais V. Å . už baldus pervedė 10 450 Lt (10 t., b. l. 46), 2013 m. lapkričio 20 d. už baldus UAB ,,Neidukas“ pervedė 1 460 Lt (10 t., b. l. 50).

53. Taip pat iÅ¡ byloje esančių atsakovo banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 10 d. iÅ¡ ,,Swedbank“, AB banko sÄ skaitos pervedė į apeliantės banko sÄ skaitÄ 146 890 Lt ir 35 513,76 Eur (žr. atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedÄ Nr. 48), nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. kovo 1 d. iÅ¡ Luminor Bank AS esančios banko sÄ skaitos atsakovei pervedė dar 10 100 Eur (žr. atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedÄ Nr. 49). Vadinasi, pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad visas turtas buvo sukurtas tik atsakovo lėšomis, yra teisinga ir apeliantės nepaneigta.

54. Stokoja pagrįstumo tokie apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino į bylÄ pateiktų apeliantės finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų, kurie įrodo jos investicijų dalį į turtÄ . Pirma, apeliantė yra pateikusi tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijÄ apie valstybinį draudimÄ nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (žr. ieÅ¡kinio priedÄ Nr. 20) ir AB SEB banko pažymÄ apie sÄ skaitų kredito apyvartÄ laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (4 t., b. l. 142). IÅ¡ Å¡ių įrodymų matyti, kad bendra apyvarta sÄ skaitose siekė 716 828,57 Lt, tačiau iÅ¡samių duomenų (detalizacijos), kam konkrečiai (kokiam tikslui) buvo panaudotos lėšos, apeliantė į bylÄ neteikė. Be to, kaip pirmiau nurodyta, dideles pinigų sumas apeliantei buvo pervedęs bÅ«tent atsakovas. Todėl vien tai, kad apeliantės sÄ skaitoje galimai buvo lėšų, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad jos buvo skirtos bendram turtui sukurti. Apeliantė, kuriai teko procesinė pareiga įrodyti savo įnaÅ¡Ä Ä¯ turtÄ , turėjo galimybę pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė.

55. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad teismas privalėjo patikrinti atsakovo lėšų gavimo pagrindÄ bei tai, ar mokėjimų gavėjais įvardinti asmenys Å¡ias lėšas iÅ¡ tiesų gavo. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius tiek tai, kad jis turėjo pakankamai lėšų ginčo turtui įsigyti, tiek ir jų gavimo pagrindÄ . Vien deklaratyvių ir jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstų apeliantės abejonių, kad mokėjimai galėjo bÅ«ti fiktyvÅ«s, nepakanka nei jos įnaÅ¡ui į ginčo objektu tapusį turtÄ pripažinti, nei nuspręsti, kad atsakovo atlikti mokėjimai arba jo gauta AB SEB banko paskola galėjo bÅ«ti panaudota kitiems tikslams. Atkreiptinas dėmesys, kad bÅ«tent apeliantei, o ne atsakovui ar, juo labiau, bylÄ nagrinėjusiam teismui teko pareiga rinkti ir teikti į bylÄ Ä¯rodymus, kuriais yra grindžiamas ieÅ¡kinys bei jame pareikÅ¡ti reikalavimai.

56. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad ji įrodė kitais veiksmais (darbu, žiniomis ir pan.) esmingai prisidėjusi prie turto, kurį praÅ¡o pripažinti bendru, sukÅ«rimo. Apeliantė savo indelį į bendro turto sukÅ«rimÄ Ä¯rodinėja susiraÅ¡inėjimu su dizaino ir sklypo apželdinimo paslaugas teikusiais asmenimis, sutarčių, susijusių su UAB ,,Altos granitas“ veikla, rengimu, nekilnojamojo turto paieÅ¡komis.

57. Viena vertus, apeliantės ir dizaino paslaugas teikusių specialisčių elektroninis susiraÅ¡inėjimas (žr. ieÅ¡kinio priedÄ Nr. 24) patvirtina, kad apeliantė iÅ¡ tiesų derino tiek pirmojo, tiek antrojo namo įrengimo klausimus. IÅ¡ į bylÄ pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad 2012 m. gruodžio 17 d. apeliantė kreipėsi į dizainerę I. G. dėl namo interjero sukÅ«rimo. Apeliantė su Å¡ia dizainere derino visus namo interjero, baldų klausimus. Ir nors I. G. apeliantei 2013 m. sausio 9 d. buvo iÅ¡siuntusi interjero paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties projektÄ , kuriame apeliantė buvo įvardyta kaip jos paslaugų pirkėja (žr. ieÅ¡kinio priedo Nr. 24 4 lapÄ ), toks sutarties projektas visgi nebuvo pasiraÅ¡ytas. 2013 m. sausio 16 d. elektroniniame laiÅ¡ke I. G. nurodė sutarčių nepasiraÅ¡iusi, kadangi nori gyvai pamatyti objektÄ ir pabendrauti su užsakovu, kuriuo, kaip ji suprato, yra ne apeliantė, o jos vyras (žr. ieÅ¡kinio priedo Nr. 24 5 lapÄ ). Be to, iÅ¡ Å¡io kartu su ieÅ¡kiniu pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo taip pat matyti, kad apeliantė, suderinusi su dizainere medžiagas, baldus, Å¡iÄ informacijÄ persiųsdavo E. T., kuris jas nupirkdavo arba užsakydavo (žr. ieÅ¡kinio priedus Nr. 24 147–148, 150, 160–161).

58. Å alių į bylÄ pateiktas elektroninis susiraÅ¡inėjimas (žr. ieÅ¡kinio priedus Nr. 27, 31; atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedÄ Nr. 40) taip pat leidžia įsitikinti, kad antrojo namo vidaus interjero klausimus sprendė ne tik apeliantė, bet ir atsakovas, kuris teikė tiek savo pasiÅ«lymus, tiek ir pastabas dėl pateiktų sprendinių. Žemės sklypo apželdinimÄ apeliantė taipogi derino su atsakovu.

59. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, kad toks apeliantės įnaÅ¡as darbu negali bÅ«ti vertinamas kaip esminis, atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovui reikalavimÄ pripažinti turtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe grindžiant esminiu turto pagerinimu asmeninėmis lėšomis ir darbu, ginčui spręsti pagal analogijÄ (CPK 3 straipsnio 7 dalis) mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina panaÅ¡ius teisinius santykius – turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimÄ bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe – reglamentuojanti CK 3.90 straipsnio 1 dalies norma bei jÄ aiÅ¡kinant teismų praktikoje suformuoti kriterijai. Å iuo aspektu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Spręsdamas dėl esminio pagerinimo fakto nustatymo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieÅ¡ pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iÅ¡ esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tÄ turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ar panaÅ¡ių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

60. Nagrinėjamu atveju apeliantės indelis darbu, derinant abiejų namų interjerÄ su dizaineriais ar žemės sklypų apželdintojais, atsižvelgiant į tai, kad tiek už dizainerių, tiek ir už apželdintojų paslaugas mokėjo tik atsakovas, kurio lėšomis buvo įgyti Å¡ie žemės sklypai, statybinės medžiagos, baldai, mokama rangovams ir t. t., objektyviai negali bÅ«t vertinamas kaip esminis. Kitaip tariant, atsakovės indėlis, lyginant su atsakovo, nėra pakankamas tam, kad bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ buvus jų susitarimui bendrai sukurti turtÄ ar kad jos įnaÅ¡as buvo esminis, be kurio turtas negalėjo bÅ«ti sukurtas. Be kita ko, savo atsikirtimuose atsakovas yra nurodęs, kad apeliantei suteikė teisę pačiai pasirinkti namo apdailos ir jo aplinkos sutvarkymo sprendinius vien atsižvelgdamas į bÅ«simÄ apeliantės gyvenimÄ jame.

61. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad net ir nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimÄ pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami buto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti. Tam tikrų buičiai skirtų daiktų, įrankių, laisvai pastatomų baldų (pvz., lovos, kėdžių) įgijimas nevertintinas kaip nekilnojamojo daikto pagerinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020, 35 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022, 26 punktas).

62. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė neįrodė ir ieÅ¡kinio reikalavimo dalies dėl kilnojamojo turto, kuris iÅ¡vardintas ieÅ¡kinyje esančioje lentelėje (iÅ¡ viso 227 daiktai) pripažinimo bendrÄ ja daline jos ir atsakovo nuosavybe. Kaip minėta, apeliantė nepateikė nė vieno raÅ¡ytinio įrodymo, patvirtinančio, kad praÅ¡omi atidalinti daiktai (jų dalis) buvo įgyti jos lėšomis. Vien tai, kad juos atsakovas įsigijo dėl to, kad jie buvo priimtini apeliantei, nesukuria jos nuosavybės teisės į tų daiktų dalį. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantė, atsakovui nekilo pareiga pateikti dokumentus, kurių pagrindu buvo įgyti ieÅ¡kinyje nurodyti kilnojami daiktai. Kaip minėta pirmiau, tas asmuo, kuris siekia, kad kartu gyvenant įgytas turtas bÅ«tų pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe (Å¡iuo atveju apeliantė), privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias Å¡alių susitarimÄ Å¡Ä¯ konkretų turtÄ Ä¯sigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise buvimÄ (žr. nutarties 36 punktÄ ), o atsakovui tokiu atveju tektų pareiga tokius įrodymus paneigti. Apeliantė atitinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad konkretus turtas, esantis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose ar patalpose, bÅ«tų pripažintas ir jos turtu (t. y. kad buvo įgytas jos lėšomis) nepateikė, todėl ir pagrindo patenkinti šį apeliantės reikalavimÄ nebuvo.

63. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su UAB ,,Altos granitas“ akcijų įgijimu bei Å¡ios bendrovės valdymu. IÅ¡ su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktų įrodymų (žr. atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedus Nr. 22–24, 26–27) matyti, kad atsakovas 2016 m. spalio 28 d. pradėjo derinti bendrovės įsigijimo klausimus, 2016 m. gruodžio 22 d. jis su UAB ,,Ä®monių steigimas“ sudarė UAB ,,Medala“ akcijų prikimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodytÄ 877 Eur kainÄ atsakovas sumokėjo 2016 m. gruodžio 20 d., Å¡i bendrovė vėliau buvo pervadinta į UAB ,,Altos granitas“.

64. Ir nors apeliantė yra teisi teigdama, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, 2017 m. balandžio 21 d. suteikė jai įgaliojimÄ atstovauti bendrovei Juridinių asmenų registre (žr. atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedÄ Nr. 40), vien to nepakanka pripažinti jai nuosavybės teisę į pusę atsakovo įgytų akcijų. IÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo (žr. atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedÄ Nr. 42) matyti, kad atsakovas jai pavesdavo atlikti konkrečias užduotis, juolab kad pati apeliantė teigė nežinanti, kokiÄ veiklÄ vykdo bendrovė. Aplinkybė, kad su apeliante 2017 m. spalio 31 d. buvo sudaryta darbo sutartis (žr. ieÅ¡kinio priedÄ Nr. 41), pagal kuriÄ ji buvo priimta į teisės ir inovacijų vadovės pareigas už 1 315,79 Eur per mėnesį atlyginimÄ , taip pat sudaro pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad sutartis su klientais ji rengė vykdydama darbo funkcijas. Duomenų, kaip kitaip, nei vykdydama darbo funkcijas, apeliantė yra prisidėjusi prie minėtos bendrovės veiklos, byloje taip pat nėra. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovės įnaÅ¡as negali bÅ«ti pripažįstamas esminiu ar teikiančiu pagrindÄ jÄ pripažinti dalies bendrovės akcijų savininke, taip pat nėra paneigta.

65. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas teismo posėdžių metu liudijusių asmenų paaiÅ¡kinimų patikimumas, jų neÅ¡aliÅ¡kumas, pagrindo kitaip iÅ¡spręsti ginÄÄ , nei jis buvo iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teisme, nesudaro. Liudytojų paaiÅ¡kinimai visiÅ¡kai sutampa su byloje esančiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose – elektroniniuose susiraÅ¡inėjimuose, iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ banko sÄ skaitų, mokėjimo nurodymuose – užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl ir pagrindo abejoti liudytojų paaiÅ¡kinimais ar jų teisingumu teisėjų kolegija neįžvelgia.

66. Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , pagrįstai nusprendė, jog apeliantė neįrodė buvusio jos ir atsakovo bendro susitarimo vykdyti jungtinę veiklÄ ir sukurti bendrÄ turtÄ , ir todėl pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisės į turto dalį pripažinimo, kompensacijos priteisimo ir Å¡io turto gautų pajamų dalies priteisimo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

67. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimÄ . Atsakovo praÅ¡ymas priteisti 6 405,15 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas nėra motyvuotas, iÅ¡laidų realumas abejotinas, todėl jos neturėjo bÅ«ti priteisiamos. Teisėjų kolegija nesutinka ir su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

68. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

69. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi bÅ«ti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ , yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad Å¡iems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylÄ laimėjusi Å¡alis patyrė atstovavimo civiliniame procese iÅ¡laidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato iÅ¡raÅ¡ytas apskaitos dokumentas, kuris gali bÅ«ti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sÄ skaita už teisines paslaugas; PVM sÄ skaita faktÅ«ra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10, 14 punktai).

70. Atsakovo atstovės 2022 m. rugsėjo 7 d. pateiktame į bylÄ praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (10 t., b. l. 126–128) nurodyta, kad atsakovas patyrė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, atskirojo skundo dėl nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tripliko bei praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas parengimo iÅ¡laidas. Kartu su praÅ¡ymu pateiktos ir dvi advokatų kontoros, kurios advokatė atstovavo atsakovui, iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose nurodyta mokėtina suma už parengtus procesinius dokumentus – 6 450,15 Eur (10 t., b. l. 131–132), bei jų apmokėjimÄ patvirtinantys įrodymai – iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ advokatų kontoros banko sÄ skaitos (10 t., b. l. 129–130).

71. Ginčo, kad praÅ¡yme nurodyti procesiniai dokumentai yra parengti ir pateikti į bylÄ , nėra, o esant pateiktiems apmokėjimÄ patvirtinantiems įrodymams nėra pagrindo abejoti nei Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumu, nei jų realumu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ias iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ apeliantės atsakovui.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

72. Apeliacinį skundÄ atmetus ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau tokiÄ teisę įgijo atsakovas (CPK 93, 98 straipsniai).

73. Atsakovas nurodė patyręs 1 815 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunktis numato, kad maksimalus užmokesčio dydis už advokato teikiamas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo paslaugas apskaičiuojamas 1,3 koeficientÄ padauginant iÅ¡ Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Atsakovas iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti patyrė 2023 m. II ketvirtį (2023 m. gegužės 15 d.), todėl aktualus 2022 m. IV ketvirtį galiojęs vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) dydis, kuris sudaro 1 900,30 Eur. Kadangi atsakovo patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, kuris yra 2 470,39 Eur (1 900,30 Eur x 1,3), turėta 1 815 Eur iÅ¡laidų suma jam turi bÅ«ti atlyginta visiÅ¡kai, priteisiant Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rasa Gudžiūnienė

Dalia Kačinskienė

Laima Ribokaitė