5eb0c460-a4e1-4331-9718-9e1f3276d206 · Å iaulių apylinkės teismas

N U T A R I M A SAdministracinė byla Nr. II-30-914/2014Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00740-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 78.3. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. balandžio 2 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis, sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,dalyvaujant Å iaulių apskrities VPK atstovui V. M.,administracinėn atsakomybėn patrauktam K. B.,jo atstovei K. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veikos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėjos L.

Č. 2014-02-12 nutarimo panaikinimo, n u s t a t ė: Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veikos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėja L. Č. (toliau – Institucija) 2014-02-12 nutarimu Nr. 41N-7404629-14 (toliau – nutarimas) pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, nuobaudas subendrinus, paskyrė K. B. administracinę nuobaudÄ â€“ 750 Lt baudÄ už tai, kad 2014-01-08, apie 12.16 val., Å iauliuose, Tilžės ir Vytauto gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu autobusÄ DAB SILKEBORG, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs K. B., minėtoje sankryžoje sukdamas į kairę, tai yra, iÅ¡ Vytauto gatvės antrosios eismo juostos į Tilžės gatvės pirmÄ jÄ eismo juostÄ , nesilaikė visų bÅ«tinųjų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nepasitraukė prie pat važiuojamojoje kelio dalyje esančios eismo juostÄ Å¾yminčios siauros brÅ«kÅ¡ninės linijos, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to, dėl ko kliudė krovininį automobilį SCANIA P93ML, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotÄ V. G., sukančiu minėtoje sankryžoje į kairę gretimoje eilėje, tai yra, iÅ¡ Vytauto gatvės trečiosios eismo juostos į Tilžės gatvės antrÄ jÄ eismo juostÄ . Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės bei sužalotas autobuso DAB SILKEBORG keleivis A. Å ., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.Skundu K. B. praÅ¡o panaikinti 2014-02-12 nutarimÄ . Nurodo, kad nesutinka su tokiu nutarimu.Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ Institucija praÅ¡o skundo netenkinti ir skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad K. B., vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 33 straipsniu, paskirta 750 Lt bauda. Skiriant nuobaudÄ buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Å iaulių apskrities VPK atstovas V. M. nurodė, kad pagal surinktÄ medžiagÄ , schemÄ , matyti, kad autobuso vairuotojas nepasitraukė prie deÅ¡inio kraÅ¡to. Pažeidėjas, vairuodamas autobusÄ , turėjo įtilpti ir netrukdyti kitiems.

Krovininiam automobiliui nebuvo draudžiama važiuoti Å¡ioje sankryžoje. Mano, kad sukdamas nepadarė didelio lanko, pažeidė KET 113 punkto reikalavimus. K. B. teismo posėdyje parodė, jog skundÄ palaiko, nesutinka su nutarimu. Jis važiavo antru marÅ¡rutu. Važiavo „Saulės miesto“ link iÅ¡ antros juostos į pirmÄ . Ten juosta siaurėja, autobusÄ užleido ant salelės. Pristabdė ir į jį trenkėsi krovininis automobilis. Atsitrenkė autobusui riedant apie 4 km/h greičiu. Krovininės maÅ¡inos važiuoja tik antra juosta.

Jis kirto deÅ¡inę juostos linijÄ , nes turėjo atsimesti. Visada turi atsimesti, nes ten iÅ¡ antros nesukama. Ä®lenkė autobuso Å¡onÄ - defektas apie pusė metro. Atsitrenkus sunkvežimio vairuotojas stumdė dar maÅ¡inÄ , o jis Å¡aukė, kad netrauktų maÅ¡inos. Autobuso plotis - 2,60 ar 2,80 m., ilgis - 12 m. Po įvykio autobuso nejudino, užtraukė rankinį. Nuotraukoje matosi salelė, daugiau trauktis jis negalėjo, nes buvo ženklas, galėjo sukelti pavojų pėstiesiems. Antra juosta iÅ¡sukti autobusÄ jis gali, iÅ¡ deÅ¡inės užleisti turi.

Juostos nusitrynusios. Priekiu, kairės juostos linijos (ribos) nekirto. Gal su galiniu ratu truputį užlipo, bet ne daug. SmÅ«gį pajuto judėdamas, pajuto ir stabdė. Autobusas jau buvo iÅ¡sitiesinęs. VisiÅ¡kai autobuso ratų jis iÅ¡tiesinęs nebuvo. Kitas vairuotojas galėjo bÅ«ti iÅ¡važiavęs į gretimÄ juostÄ , nes trukdė kairėje Å¡viesoforas. Sunku pasakyti, ar jis buvo iÅ¡važiavęs. Liudytojas H. D. parodė, kad jis buvo autobuse keleivis. Eismo įvykis buvo sausio 8 d. Riedant krovininis automobilis atsitrenkė į autobusÄ sankryžoje prie „RÅ«tos“.

Jis sėdėjo prie antrų durų, deÅ¡inėje prie lango. Kaip pradėjo suktis, atvažiavo krovininis automobilis ir atsitrenkė. Vienas keleivis Å¡oko kažkÄ pasakyti ir atsitrenkė į langÄ . Krovininio automobilio vairuotojas sakė skirstomės, iÅ¡silygino veidrodėlį, atstÅ«mė „fÅ«rÄ â€œ. SmÅ«gis buvo autobusui judant. Autobusas važiavo, o krovininis automobilis atsitrenkė. Tai buvo dienos metas. Oro sÄ lygos buvo normalios. Langai Å¡varÅ«s, galėjo gerai matyti. Liudytojas A.

Å . parodė, kad jie su K. B. dirba kartu. Autobusu važiavo į darbÄ . Buvo po 12 val. autobusas rikiavosi suktis, lindo „fÅ«ra“. Jis pakilo pasakyti autobuso vairuotojui, kad kažkas bus, tada smÅ«gis, ir jis trenkėsi į langÄ . Krovininio automobilio vairuotojas įlipo į autobusÄ , sakė: „skirstomės“. Kartu sunkiasvoriai automobiliai niekaip negali iÅ¡sisukti. Autobuso greitis buvo kaip vėžlio. Kai sunkvežimis atsitrenkė į Å¡onÄ , jo vairuotojas patraukė automobilį 20-30 cm.

Autobusas įvažiavo į sankryÅ¾Ä pirmas, o anas automobilis artėjo, atsistojo ir tada smÅ«gis. Ta sankryža siaura, ten dviem didelėms maÅ¡inoms važiuoti negalima. Po smÅ«gio posÅ«kio nebedarė. Liudytojas J. K. parodė, kad sausio 8 d., apie 12 val. dirbo 24 marÅ¡rutu. Privažiavo sankryÅ¾Ä , matė susidÅ«rusius automobilius. Matė, kaip sunkvežimis darė manevrus atgal ir į priekį. Kiek kartų nepasakys. Patraukė centimetrais, čia buvo jau po smÅ«gio. Autobusas buvo Tilžės g.

Paties susidÅ«rimo nematė. Po keleto minučių atvyko greitoji, iÅ¡vežė A. Å .. Schema netiksliai nubraižyta. Ten iÅ¡ trečios juostos iÅ¡sukti sunkvežimiui jokių galimybių nėra. Sunkvežimis, ar buvo iÅ¡važiavęs iÅ¡ juostos, nematė.Skundas atmestinas. Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina pareigÅ«no priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ATPK 301 straipsnis).ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Å ios bylos nagrinėjimo dalykas – ar K. B. veikoje yra ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įtvirtinančiose administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), numatyto pažeidimo sudėtis, t. y., ar jis padarė nutarime nurodytus KET 9, 111, 113 punktų reikalavimų pažeidimus, o jei padarė – ar Å¡is pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimÄ bei kito asmens nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

KET 111 numato, kad prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to. KET 113 punktas numato, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtÄ ir iÅ¡važiuodama iÅ¡ jos transporto priemonė neatsidurtų prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje; jeigu sukti leidžiama keliomis eilėmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eile.             Įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuotina, jog K.

B. veika pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis kvalifikuota teisingai. Eismo įvykis yra užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje, kuri yra pasirašyta abiejų automobilių vairuotojų, taip pat fotonuotraukomis, tarnybiniais pranešimais, A. Š., K. B., V. G. paaiškinimais, taip pat teisme apklaustų liudytojų parodymais. Kaip matyti iš K. B. paaiškinimų, jo vairuojamas autobusas prie Tilžės–Vytauto gatvių sankryžos, degant raudonam šviesoforo signalui, sustojo pirmasis (per kairės pusės veidrodėlį pastebėjo atvažiuojantį sunkvežimį trečia juosta), užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjo į kairę Tilžės gatve.

Tuo pačiu metu užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui automobilio Skania vairuotojas taip pat pajudėjo į kairę Tilžės gatve ir sustojo Tilžės g. prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiuosius. Transporto priemonėms pradėjus važiuoti, posÅ«kyje įvyko jų susidÅ«rimas. Taigi, važiuojant tiek Vytauto g., kur yra trys eismo juostos, tiek per Tilžės–Vytauto gatvių sankryÅ¾Ä , ir iki eismo įvykio už sankryžos vidurio, kur jau yra dvi eismo juostos važiavimo kryptimi, maÅ¡inos iÅ¡siteko Tilžės gatvės važiuojamojoje dalyje, t.y. savo juostose.

PareiÅ¡kėjo K. B. paaiÅ¡kinimas, kad transporto priemonės Skania vairuotojas neleistinai įvažiavo į sankryÅ¾Ä ir neleido jam užbaigti posÅ«kio manevro vertintinas kritiÅ¡kai, nes iÅ¡ objektyvaus įrodymo – fotonuotraukų matyti, kad transporto priemonė Skania sankryžoje negalėjo kliudyti sukančiajam greta (transporto priemonės Skania priekinis kairysis ratas ribojasi su važiavimo juostos aÅ¡ine linija, 36 b. l.). IÅ¡ Å¡ios nuotraukos taip pat matyti, kad krovininiam automobiliui tik priekine dalimi kirtus Tilžės g. vidurio linijÄ ir stovint, kaip minėta prie pat važiavimo juostos aÅ¡inės linijos (salelės), jo deÅ¡inioji priekinė dalis faktiÅ¡kai liečiasi su autobuso Å¡onu.

Tuo tarpu byloje neginčijamai nustatyta, kad autobusas iÅ¡kart po smÅ«gio buvo sustabdytas ir savo padėties nekeitė. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad transporto priemonės Skania vairuotojas, prieÅ¡ sukdamas į kairę, važiavo prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, Å¡iuo atveju kairiojo, kraÅ¡to. Tokios aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad autobuso „Dab Silkeborg“ vairuotojas K. B. nesilaikė saugaus atstumo, sukdamasis į kairę iÅ¡važiavo iÅ¡ savo eismo juostos į greta kairėje esančiÄ eismo juostÄ , taip pažeisdamas KET 113 p. reikalavimus - sudarydamas kliÅ«tį transporto priemonės „Skania“ vairuotojui, ir tai buvo pagrindinė priežastis nulėmusi abiejų transporto priemonių apgadinimÄ bei kito asmens – A.

Å . sužalojimÄ . Tinkamai vykdydamas KET reikalavimus, K. B. turėjo laikytis ir KET 134 punkto reikalavimų, kuris įpareigoja automobilio vairuotojÄ , atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus eismo saugumo grėsmei, sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Esant minėtoms aplinkybėms transporto priemonės Scania vairuotojas Å¡ioje situacijoje neprivalėjo tikėtis, kad jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės lygiagrečiu keliu važiuojanti transporto priemonė – autobusas padarys per maÅ¾Ä posÅ«kį ir neįsiteks savo važiuojamojoje eismo juostoje, nes vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstÄ teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis KET reikalavimų ir nesukels pavojaus eismo saugumui, transporto priemonės vairuotojas neprivalo nevažiuoti keliu (Å¡iuo atveju į sankryÅ¾Ä ) ar stabdyti transporto priemonės vien tik dėl to, kad yra teorinė galimybė, jog kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo saugumo taisyklių ir pažeisti KET reikalavimus, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui.

Aplinkybė, ar krovininis automobilis galėjo atlikti posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, neiÅ¡važiuodamas iÅ¡ savo juostos (turima omenyje gretimÄ juostÄ iÅ¡ deÅ¡inės), Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, nes įrodymų, kad jis iÅ¡važiavo į tÄ juostÄ , nėra. Esant tokioms iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymų ar daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nei tai padarė nutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas. K. B. padaryta veika kvalifikuota tinkamai pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį bei 127 straipsnio 2 dalį, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: palikti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veikos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėjos L. Č. 2014-02-12 nutarimÄ nepakeistÄ ir skundo netenkinti.Nutartis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                    Marius Steponaitis