2018-06-12 Nr. AB-11569-3-63-3-00272-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-401-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00272-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (20.4)-MPD2-324, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2018 m. vasario 12 d. skundą, 2) pripažinti nepagrįstu ir panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. sausio 26 d. reikalavimą Nr. 27.3-MD3-3214 „Dėl 2016 m. mokestinio laikotarpio dokumente GPM308 „Metinė pajamų deklaracija" (registracijos Nr. 17.34-GE-592319) trūkumo pašalinimo <..Apmokestinamosios pajamos deklaruotos kaip neapmokestinamosios. Turto perdavimo pajamos...>" ir perduoti pareiškėjos 2018 m. vasario 12 d. skundą nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų nustatė, kad pareiškėja ginčija Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. sausio 26 d. pranešimą apie VMI pateikto dokumento trūkumus Nr. 27.3-MD3-3214 (toliau – ir Skundžiamas pranešimas), kuriuo pranešama, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 30 d. pateikė netinkamai užpildytą 2016 m. mokestinio laikotarpio dokumento formą GPM „Metinė pajamų deklaracija“, reg. Nr. 17.31-GE-592319. Nurodyti trūkumai – apmokestinamosios pajamos deklaruotos kaip neapmokestinamosios. Turto nuosavybės teisių, neišlaikius turto 10 metų, sandorio pajamos deklaruojamos deklaracijos T priedo I dalyje. Papildomai prašoma pateikti nekilnojamojo turto pardavimo ir įsigijimo dokumentus, taip pat prašoma ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pašalinti išvardytus GPM308 „Metinė pajamų deklaracija“ trūkumus ir pateikti tinkamai užpildytą dokumentą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2018 m. vasario 12 d. skundu kreipėsi į VMI viršininkę, prašydama pripažinti Skundžiamą pranešimą nepagrįstu. 2018 m. kovo 8 d. Klaipėdos apskrities VMI raštu Nr. (20.4)-MPD2-324 (toliau – ir Skundžiamas raštas) nurodė, kad pareiškėjos nekilnojamojo turto sandoriai yra apmokestinimo objektas ir apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu. Taip pat pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 66 straipsnio 1 dalį.

Teismas sprendė, kad Skundžiamas pranešimas Skundžiamas raštas yra procedūriniai, tarpiniai dokumentai, priimti mokesčių administratoriui atliekant tiesiogines teisės aktuose nustatytas funkcijas ir sukeliantys pareiškėjai tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, todėl jie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie individualių teisės aktų skųstinų administraciniam teismui ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

III. Pareiškėja R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad pagal skundžiamus dokumentus ji buvo priversta sumokėti pajamų mokestį, taigi jai neabejotinai kilo teisinės pasekmės. Be to, pareiškėjai buvo taikyti apribojimai, t. y. atsakovas 2017 m. lapkričio 17 d. suformuotoje pažymoje nurodė, jog deklaruota gyventojų pajamų mokesčio permoka bus grąžinta tik tada, kai bus pateiktos / patikslintos visos privalomais pateikti / patikslinti mokesčių deklaracijos ir (ar) dokumentai. Todėl skundžiami dokumentai laikytini individualiais teisės aktais, skundžiamais administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos R. J. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą priimti atsisakė dėl to, kad pareiškėjos skundžiami administraciniai aktai yra informacinio pobūdžio aktai, kurie nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir nenagrinėtini teismo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 pažymėjo, kad MAĮ 144 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Skundžiamu pranešimu pareiškėja buvo informuota, kad ji 2017 m. balandžio 30 d. pateikė netinkamai užpildytą 2016 m. mokestinio laikotarpio dokumento formą GPM „Metinė pajamų deklaracija“, nurodyti deklaracijos trūkumai, prašoma pateikti nekilnojamojo turto pardavimo ir įsigijimo dokumentus, taip pat prašoma ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pašalinti išvardytus trūkumus ir pateikti tinkamai užpildytą deklaraciją.

Skundžiamame rašte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais privalo apskaičiuoti, o neteisingai apskaičiavęs perskaičiuoti deklaruojamą mokestį; apie mokestinio laikotarpio apskaičiuotą deklaruojamo mokesčio sumą mokesčių mokėtojas valstybinę mokesčių inspekciją informuoja pateikdamas mokesčio deklaraciją. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas, neteisingai apskaičiavęs mokestį, nepateikė patikslintos mokesčio deklaracijos, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį patikinimą.

Iš parėškėjos skudo teismui turinio matyti, kad iš esmės pareiškėja nesutinka su atsakovo pozicija dėl pareiškėjos turto nuosavybės teisių, neišlaikius turto 10 metų, sandorio pajamų, kaip apmokestinamų pajamų, deklaravimu.

Pagal MAĮ 136 straipsnio 1 dalį, jeigu mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustato mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčių deklaracijos ar kito dokumento trūkumų arba šie dokumentai prieštarauja kitai apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį pranešimą pasiūlydamas ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus. MAĮ 137 straipsnyje nurodomos trūkumų ir prieštaravimų nepašalinimo pasekmės, t. y., jeigu mokesčių mokėtojas per nurodytą terminą ir pasiūlytu būdu nepašalina pranešime nurodytų trūkumų ir prieštaravimų, mokesčių mokėtojui už mokesčių įstatymų pažeidimus (jei jie išaiškinami) taikomos nustatytos baudos. Trūkumų ir prieštaravimų nepašalinimas paprastai yra pagrindas pradėti mokestinį patikrinimą (MAĮ 137 str. 2 d.).

Taigi Skundžiamas pranešimas ir Skundžiamas raštas yra procedūriniai dokumentai, priimti mokesčių administratoriui atlikus mokestinio tyrimo veiksmus (MAĮ 136 str.), todėl jie patys savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, jie nėra galutiniai ir nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Teisines pasekmes pareiškėjai gali sukelti tik mokesčių administratoriaus sprendimas, jeigu mokesčių mokėtoja pranešime nurodytu būdu ir terminu neįvykdytų teikiamo prašymo (siūlymo). Kadangi ginčijami mokesčių administratoriaus dokumentai yra procedūriniai, tarpiniai dokumentai, priimti mokesčių administratoriui atliekant tiesiogines teisės aktuose nustatytas funkcijas ir sukeliantys pareiškėjai procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, todėl jie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie individualių teisės aktų skųstinų administraciniam teismui ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė