2024-04-24 Nr. AB-6753-3-62-3-02270-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-102-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02270-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Pravieniškių 1-asis kalėjimas) laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, dušo patalpoje nebuvo įrengtos dušo kabinos ir persirengimo patalpos, dušinėse kaupėsi pelėsis.

2.2. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, jautė fizinius nepatogumus ir diskomfortą, pažeminimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Dušuose, kuriais naudojosi pareiškėjas ginčo laikotarpiu, matomumą ribojančių sienelių nebuvo įrengta. Įstaiga bendrojo naudojimo dušinėse pertvaras įrengė 2022 m. spalio 14 d. Teisės aktai nereglamentavo pertvarų tarp maudymosi vietų nuteistųjų dušinėse įrengimo. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi buvo neišvengiamas.

4.2. Teisės aktai nenustatė prievolės įrengti atskiros persirengimo patalpos, o persirengimo vieta įstaigoje įrengta pačioje dušinėje.

4.3. Atsakovo atstovas nurodė, kad dušinėse įrengta mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui taip pat buvo sudaryta galimybė vėdinti patalpą per langus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos psichologus dėl jaučiamos emocinės depresijos, psichologinės būklės pablogėjimo, kurią galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 140 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d., atlyginimo.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) nuostatos nereglamentuoja atskirų persirengimo kabinų (patalpų) duše įrengimo, be to, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokius teisės aktus pataisos įstaiga pažeidė, neįrengdama duše atskiros persirengimo patalpos. Todėl su tuo susiję skundo argumentai buvo atmesti.

8. Teismas, vertindamas argumentus, kad dušinėse ginčo laikotarpiu nebuvo matomumą ribojančių pertvarų, nustatė, kad pareiškėjas pataisos įstaigoje buvo laikomas atskirais laikotarpiais: nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. birželio 29 d., nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d., nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 12 d., nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3-čiame sektoriuje nebuvo dušų pertvarų bei atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nustatė įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse, tačiau, siekdamas pagerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, nuo 2022 m. spalio 14 d. dušinėse įrengė pertvaras. Atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. dušu galėjo naudotis ne rečiau kaip kartą per savaitę, kadangi buvo nedirbantis. Atsakovo atstovas pateikė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. galėjo naudotis dušais kiekvieną dieną (grafikai nebuvo sudaromi), kadangi dušai įrengti minėtuose būriuose, užtikrinant asmens higienos laikymąsi.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas savo veiksmų teisėtumą siejo tik su argumentu, jog teisės aktai neįpareigojo įrengti dušo pertvarų. Tačiau ginčo metu galiojęs šiuo klausimu aktualus teisės aktas, teismo teigimu, yra paties už bausmės vykdymą atsakingo viešojo administravimo subjekto priimtas įsakymas. Vykdydamas pozityvią pareigą užtikrinti kaliniams minimalų privatumą buvęs Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba) galėjo atitinkamus reikalavimus nustatyti savo priimtuose teisės aktuose ir nebuvo priklausomas nuo kitų valdžios institucijų. Remdamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika pirmosios instancijos sprendė, kad pareiškėjo privatumas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3-čiame sektoriuje naudojantis dušu laikotarpiais nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. birželio 29 d., nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d., 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 12 d., nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. (114 dienų) buvo pažeistas.

10. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl pelėsio kaupimosi dušinėse (pvz., fotonuotraukų, patikrinimo aktų). Be to, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-6455-780/2021 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-1124-815/2022 buvo konstatuotas to paties Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3-iojo sektoriaus dušų neatitikimas higienos normų dėl pelėsio ant lubų faktas ir pripažintas Lietuvos higienos normų pažeidimas, konstatuotas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2021 m. birželio 21 d. raštu Nr. (2-12 4.80)2-94496. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo teiginius šioje byloje, nes bausmę jis atliko minėtame sektoriuje ir tuo pačiu metu. Todėl šiuo aspektu teismas konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.247 straipsnių, 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

12. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dušu naudojosi bent 114 kartų, t. y. ne mažiau nei 114 dienų buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Taip pat atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl pelėsio dušinėse, todėl konstatuota, jog pareiškėjas 114 dienų naudojosi dušų patalpomis, kurios neatitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimų. Teismas sprendė, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį ir trukmę, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat kitas aktualias aplinkybes, teismas pareiškėjui priteisė 1 140 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą, t. y. pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti; arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant priteistinos neturtinės žalos dydį iki 330 Eur, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

14. Atsakovo atstovas nurodo pripažįstantis, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau vertina, kad tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui kompensaciją pinigais.

15. Pataisos įstaiga turėjo prievolę sudaryti galimybę asmenims nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsakovo atstovo nuomone, šiuo atveju turėjo būti skaičiuojama, kad per savaitę pareiškėjas dušu naudojosi tik vieną kartą, nepaisant to, kad jam buvo sudaryta galimybė dušu naudotis ir dažniau (kasdien). Nustatyti, kiek kartų pareiškėjas naudojosi dušu, neįmanoma dėl nevestos apskaitos. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismui vertinant neturtinę žalą pagal tai, kiek kartų pagal grafiką pareiškėjas galėjo pasinaudoti dušu, atsakovas iš esmės yra baudžiamas už tai, kad sudaro papildomas galimybes pasinaudoti dušu. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pažeidimas turėjo būti konstatuotas 33 kartus. Be to, pareiškėjas nekonkretizavo prašomos atlyginti žalos.

16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

17. Pareiškėjas, remdamasis, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, atsiliepime nurodo, kad atsakovo atstovas pripažįsta pažeidimą, dėl kurio pareiškėjui ir kilo neturtinė žala. Aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją, nepatvirtina, kad pareiškėjas nepatyrė neigiamų išgyvenimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisė pareiškėjui 1 140 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu ne mažiau kaip 114 dienų pataisos įstaigoje naudojantis dušu buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, taip pat kad dušo patalpose kaupėsi pelėsis.

20. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad nors pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui kompensaciją pinigais, nes teisės pažeidimo pripažinimas būtų pakankama ir teisinga satisfakcija. Atsakovas taip pat nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas buvo nepagrįstai apskaičiuotas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas turėjo galimybę duše praustis daugiau, nei 1 kartą per savaitę.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kai yra pagrindas pripažinti, jog priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais bei atsižvelgdama į atsakovo atstovo apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis dušu, buvo pažeistas HN 134:2015 39 punktas (ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių) dušo patalpose. Atsakovas šių nustatytų aplinkybių neginčija.

25. Apskaičiuodamas pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pagal bylos duomenis turėjo galimybę pasinaudoti dušu 114 kartus. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo teisės gali būti apgintos konstatavus pažeidimo faktą, o teismui nusprendus, kad pareiškėjui turi būti priteista piniginė kompensacija, prašo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 330 Eur.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos atsakovo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

27. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; kt.).

28. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nurodytu aspektu yra nepagrįsti, todėl atmestini.

29. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais atsakovo atstovo argumentus, kad pažeidimo trukmė turėtų būti skaičiuojama atsižvelgiant į tai, kiek kartų pagal teisės aktų reikalavimus pareiškėjas turėjo galimybę praustis duše, o ne tai, kiek kartų kalėjimų administracija jam buvo sudariusi galimybę praustis. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien), socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu (gynėju). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė praustis dažniau, nei du kartus per savaitę, pagrįstai neturtinės žalos dydį skaičiavo už visas dienas, kai pareiškėjas pagal bylos duomenis turėjo galimybę pasinaudoti dušu. Tokios praktikos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-52-1188/2024, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-463/2023). Pažymėtina, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t. y. kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, todėl atsakovo atstovas nepagrįstai teigia, kad jis yra baudžiamas už tai, kad sudaro papildomas galimybes pasinaudoti dušu. Be to, kaip jau minėta, pataisos įstaigos pareiga, esant sąlygoms, sudaryti galimybę naudotis nuteistiesiems dušu kasdien, yra įtvirtinta teisės aktuose.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertino pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose ir priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kuris vertinamas kaip proporcingas ir teisingas. Atsakovo atstovo atsiliepime išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys