5eaaa4e7-900f-4434-accd-5491d70e71d1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Pranešėjas P Baudžiamoji byla Nr. 1-63-1057/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00934-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6. 1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai, Laurai Mikelskytei, Romai Railianienei, dalyvaujant prokurorams Vitai Gedvilienei, Astai PoÅ¡kutei, ArtÅ«rui Survilai, Oksanai Leontjevai, Valentinai Strokinienei, kaltinamajam Ž. G. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Putnai, nukentėjusiajam R. C., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies b punktu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį Å¡velnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams paskiriant įpareigojimus.

Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. birželio 8 d., kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė : Ž. G. sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2019 m. gruodžio 26 d., apie 21.25 val. adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas savo automobilyje ,,Cadillac“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) R. C. priėjus prie jo ( Ž. G.) žodinio konflikto metu, tyčia papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų R. C. į veidÄ , tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmÄ .

Å iais savo veiksmais Ž. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. G. nurodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltės nepripažįsta, civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Negali pasakyti ar gruodžio 26 d. buvo (duomenys neskelbtini). Jo automobilis ,,Cadillac“ buvo servise. Nufilmuotos jo maÅ¡inos padangos, jos vasarinės, tai patvirtina, kad įvykis įvyko ne gruodžio 26 d. Buvo Vėlinės. Važiavo su drauge pas tėvus.

Po to važiavo į (duomenys neskelbtini) „MaximÄ â€œ. Važiavo per (duomenys neskelbtini). Tai buvo dienos metas, gyvena (duomenys neskelbtini), telefono buvimo vieta (duomenys neskelbtini). Važiavo pro (duomenys neskelbtini), iÅ¡suko į deÅ¡inę link (duomenys neskelbtini), matėsi kliÅ«tis: stovi džipas ir nevažiuoja. Suprato, kad kliÅ«tis kelyje. Privažiavo ir sustojo iÅ¡ galo, laukė. Praėjo minutė, o jie stovi. Ten yra miesto kamera. Jis įjungė ilguosius žibintus, automobilis priekyje vis tiek nevažiavo.

Po kiek laiko jis padėjo judėti, pasuko į (duomenys neskelbtini), sustojo gatvės pradžioj, nukentėjusysis priėjo prie maÅ¡inos, sakė „atidaryk langÄ â€œ, jis įšoko į vidų ir sakė „ko čia Å¡vieti, iÅ¡lipk iÅ¡ maÅ¡inos“. Pradėjo uždarinėti langÄ , jis apsisuko atgal. Jis tada įjungė atbulinį bėgį ir iÅ¡važinėjo, nukentėjusiojo draugas iÅ¡Å¡oko, buvo baisu, tada jis papurÅ¡kė dujų. Filmuotoje medžiagoje tamsinta, padaryta naktis, bet taip nebuvo.

Nuvažiavus į policijÄ nebuvo kÄ sakyti. Jie nesikreipė į policijÄ , nes neįsiminė Džipo numerio. Jie nuvažiavo namo, turėjo dalyvauti aukcione. Po įvykio, kai pakvietė tyrėja, jai pasakė, dėl kokio įvykio, kad negali įvykti ta data, nes jÄ pakvietė po naujų. Padangos naujos, jas užsidėjo ir važinėjo mėnesį laiko. Pirko naujus vasarinius ratlankius. Padangos buvo platesnės. Lapkričio mėnesį negalėjo keisti padangų. Neturi pateikti duomenų, kad keitė padangas.

Turi visus dokumentus padangų pirkimo ir montavimo, daugiau nei mėnesis laiko iki Kalėdų padangos žieminės. Padangos ant automobilio yra vasarinės. Jie buvo blaivÅ«s. Jis buvo akivaizdžiai neblaivas, akys iÅ¡sprogusios, važiavo su Helovino apsiaustu į balių. Jis atrodė kaip pavartojęs narkotikų. Jei tai buvo Kalėdos, turėjo bÅ«ti girliandų, įvažiuojant į tÄ (duomenys neskelbtini), ant sienos, per Kalėdas ten kabo Kalėdų senis. Video medžiagoje jokių girliandų nematyti.

Todėl tai buvo lapkričio 1 d., per HelovinÄ . Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas Ž. G. nurodė, kad su įtarimu susipažino, esmę suprato, dėl pareikÅ¡to įtarimo savo kaltės nepripažįsta. Dėl pareikÅ¡to įtarimo nori paaiÅ¡kinti, kad 2019 m. gruodžio 26 d. jis buvo savo namuose pas tėvus (duomenys neskelbtini). Ä®tarime nurodytu metu jis negalėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini) ir vairuoti jam priklausančio automobilio ,,Cadillac“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tai gali patvirtinti jo mama S. S. Kas galėjo vairuoti jo automobilį pasakyti negali.

Mano, kad tÄ dienÄ automobilis buvo automobilių servise, kuriame tiksliai nepamena. Paprastai automobilio serviso darbuotojus įspėja, kad negali važiuoti jo automobiliu. Ä®tarime nurodyto asmens jis nepažįsta. Taip pat nepamena, kad tarp jo ir kito asmens bÅ«tų konfliktas gatvėje (t.1, b. l. 72). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas Ž. G. nurodė, kad naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jo telefonas įtarime nurodytu metu galėjo bÅ«ti paliktas jo automobilyje (t.1, b. l. 74-75).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. C. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. važiavo automobiliu kartu su savo draugu A. G.. Ä®sukus į (duomenys neskelbtini) važiavo lėtai, kadangi kelyje ėjo moteris su mergaite, judėjo daug pėsčiųjų, kurie dėl kelio susiaurėjimo negalėjo pasitraukti. IÅ¡ galo važiavo automobilis, vairuotojas pradėjo mirksėti tolimomis Å¡viesomis ir jungė garsinį signalÄ . Po iÅ¡girsto garsinio signalo sustojo ir priėjo prie iÅ¡ paskos važiavusio vairuotojo.

Automobilis sustojo ties bromu, kitas 3-4 m atstumu. Automobilyje buvo vairuotojas, Å¡alia jo keleivė moteris. Pagalvojo, gal kažkas atsitiko kai pypino, gal pagalbos reikėjo, norėjo paklausti kas atsitiko. Vairuotojas atsidarė pilnai langÄ , jis paklausė kas atsitiko, minėtas asmuo pasakė traukis, elgėsi neadekvačiai. Jis pasiÅ«lė jam iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, norėjo įvertinti situacijÄ . Tačiau vairuotojas nieko nesakęs iÅ¡sitraukė dujų balionėlį ir iÅ¡ iÅ¡karto purÅ¡kė juo jam (nukentėjusiajam) į akis.

Po Å¡io veiksmo pajuto stiprų graužimÄ akyse ir deginimÄ veido bei kaklo srityje, tuomet suÅ¡uko savo draugui A. G., buvusiam automobilyje, kad užfiksuotų minėto asmens automobilio valstybinius numerius. Minėto automobilio vairuotojas po Å¡io veiksmo pradėjo Å¡alintis važiuodamas atgal ir pasiÅ¡alino iÅ¡ vietos. Kai jis pabėgo paskambino į policijÄ ir medikams. Po kiek laiko atvyko policija ir greitoji pagalba. Atvykę medikai suteikė jam pirmÄ jÄ pagalbÄ . Nedarbingumo nebuvo. Medikė davė tabletę, sakė nevažiuoti į ligoninę, kur dėl Å¡venčių daug žmonių.

Po įvykio savaitgalį praleido namuose dėl pablogėjusio regėjimo. Salėje sėdi tas pats asmuo, kuris sėdėjo automobilyje ir papurÅ¡kė jam dujomis. Jam einant vairuotojas pilnai atidarė savo automobilio langÄ , per atstumÄ , dujos papurÅ¡kė tiesiai į akis. Prie diržo prisisegės balionėlį turėjo, iÅ¡tiesė rankÄ , jis stovėjo 1-1,5 m atstumu, srovė į jo veidÄ nukreipta buvo. Dujų balionėlio neįsidėmėjo, tamsios spalvos. Kvapo nebuvo, tik veidÄ degino. Jis iÅ¡ savo telefono iÅ¡kvietė policijÄ ir medikus.

Vairuotojas pasiÅ¡alino, po 5-10 min. atvyko policija. Automobilio valstybiniai numeriai buvo „(duomenys neskelbtini)“, tamsus juodas. Merginos neįsidėmėjo, žiÅ«rėjo į vairuotojÄ . Pojūčiai buvo tokie kaip stiprus veido kaklo deginimas, akyse kaip smėlio pripilta, veidas degė, 3 paras užtruko. Vaistų nevartojo, tik kÄ davė medikai. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 3 dienos buvo dideli skausmai, pergyvenimai, dirba su (duomenys neskelbtini), po įvykio stresas, nerimas, teko atÅ¡aukti Å¡ventę.

Gyvena vienas, patvirtinti niekas negali. Kaltinamasis nebandė atsiprašyti. Savo ieškinį palaiko. Automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) BMV, priklauso jam. Valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tai kaltinamojo automobilis. Ant ratlankių galima uždėti ir vasarines ir žiemines padangas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. C. nurodė, kad 2019 m. gruodį 26 d. apie 21.25 val. (duomenys neskelbtini), važiavo automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su savo draugu A.

G.. Tik įsukus į minėtÄ gatvę iÅ¡ galo važiuojančio automobilio vairuotojas pradėjo mirksėti tolimomis Å¡viesomis ir jungė garsinį signalÄ . Eismas minėtoje gatvėje buvo lėtas todėl važiavo lėtai, kadangi kelyje judėjo daug pėsčiųjų, kurie dėl kelio susiaurėjimo negalėjo pasitraukti. Jis po iÅ¡girsto garsinio signalo sustojo ir priėjo prie iÅ¡ paskos važiavusio vairuotojo. Vairuotojas atsidarė pilnai langÄ , jis jo paklausė kas atsitiko, minėtas asmuo pasakė, jog skuba ir liepė trauktis.

Matydamas, kad vairuotojas yra neadekvatus pasiÅ«lė jam iÅ¡lipti į laukÄ , tačiau vairuotojas nieko nesakęs iÅ¡sitraukė dujų balionėlį ir iÅ¡ iÅ¡karto purÅ¡kė juo jam į akis. Po Å¡io veiksmo jis juto stiprų graužimÄ akyse ir deginimÄ veido bei kaklo srityje, tuomet suÅ¡uko savo draugui A. G. buvusiam automobilyje, kad užfiksuotų minėto asmens automobilio valstybinius numerius. Minėto automobilio vairuotojas po Å¡io veiksmo pradėjo Å¡alintis važiuodamas atgal. Jis puolė skambinti į policijÄ .

Po kiek laiko atvyko policija ir greitoji pagalba. Atvykę medikai suteikė jam pirmÄ jÄ pagalbÄ . IÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų apipurÅ¡kusį vyriÅ¡kį atpažinti galės, jis maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, aukÅ¡tas, tamsus buvo su kepure. Šį įvykį matė jo draugas A. G. PraÅ¡o dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir patraukti atsakomybėn mane sužalojusį asmenį (t.1, b. l. 37-38). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas R. C. nurodė, kad po 2019 m. gruodžio 26 d.

įvykio į poliklinikÄ dėl tolimesnio gydymo nesikreipė, nes felčerė davė iÅ¡gerti vietoje tabletę ir po apžiÅ«ros paaiÅ¡kino, kad jam reikia iÅ¡laukti namuose neliečiant, neplaunant akių. Taip pat pasakė, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metų bÅ«tų labai didelės eilės. Vadovavosi jos patarimu ir 3 dienas laukė kol jam pagerės, po 3 dienų jam iÅ¡nyko akių raudonis ir nustojo skaudėti. Ä® savo poliklinikÄ nesikreipė, nedarbingumo neturėjo. Ä® teismo medicinos tarnybÄ nuvyko tik 2020 m. sausio 15 d., nes užduotį gavo tik 2020 m. sausio 6 d., o 2020 m. sausio 7 d. iÅ¡vyko atostogauti į suplanuotÄ kelionę. 2020 m. sausio 14 d. grįžo iÅ¡ kelionės ir iÅ¡kart užsiregistravo į Teismo medicinos tarnybÄ apžiÅ«rai.

Dėl jam sukelto fizinio skausmo nori pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį moralinei žalai 3000 eurų sumai (t.1, b. l.40-41). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. vakare važiavo su R. (duomenys neskelbtini) gatve. Pastebėjo, kad iÅ¡ paskos važiuoja automobilis, blyksi Å¡viesomis, duoda garsinį signalÄ . Žmonių eismas nemažas, ėjo mamos su vaikais. R. nusprendė sustoti ir paklausti kas yra, kodėl taip daro. Mirksėjimas Å¡viesomis, pipsėjimas jam kaip keleiviui netrukdo, o vairuotojui trukdo, galima buvo kviesti policijÄ , bet nusprendė negaiÅ¡inti policijos.

R. iÅ¡lipo ir nuėjo pasikalbėti su vairuotoju. Jis liko automobilyje. Galvojo tik pakalbės. Atsisuko pasižiÅ«rėti, ar viskas gerai. Pamatė, kad R. stovi prie automobilio. R. stovėjo ties kapoto, gal 1,5-2 metrų atstumu. Vairuotojas nelipa iÅ¡ automobilio. Nusisuko, įvykių nestebėjo. Laukė. Tada iÅ¡girdo garsÄ kaip dujos Å¡nypÅ¡i, po to R. Å¡aukė. IÅ¡lipo. Nesitikėjo, kad vairuotojas gali bėgti. Ėjo link R. klausti kas atsitiko. Vairuotojas pamatęs jį sugalvojo bėgti ir važiavo prieÅ¡ eismÄ .

Važiavo tiesiai, visi žmonės į Å¡onÄ Ä—jo. IÅ¡traukė telefonÄ ir nufotografavo numerį. R. blogai buvo. Kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , policijÄ . R. baisiai atrodė, oranžiniai geltonas veidas, iÅ¡ akių aÅ¡aros, iÅ¡ nosies iÅ¡skyros. Bandė su servetėlėmis valyti, bet negelbėjo niekas. ApžiÅ«rėjo, pasiėmė filmuotÄ medžiagÄ , medikai paaiÅ¡kino kÄ daryti, ko nedaryti. 15-20 sekundžių vyko pokalbis. Po įvykio nelankė R., o paskui bendravo, jie kolegos, dirba kartu.

Gruodžio 27 d. į darbÄ nereikėjo, kalėdines atostogos. Kelias dienas nebuvo susitikę, telefonu bendravo, R. sakė, kad blogai jaučiasi, jautė graužimÄ akyse ir deginimÄ veido bei kaklo srityje, nusiskundimų nemažai buvo. R. sakė, kad blogai jautėsi 3 dienas, sakė, kad labai blogai jam, buvo duotos gydytojų rekomendacijos. Kadilake Å¡alia vairuotojo sėdėjo merginÄ , Å¡viesiais plaukais, buvo nuleidusi galvÄ . Merginos nefotografavo, matėsi vairuotojas ir panelė, perdavė policijai įraÅ¡Ä .

Jis filmavo įvykį. Telefono jau nebevaldo, informacija susinchronizuota su ,,Google Drive“, ten patalpintas video, jis yra su visais parametrais. Video gali bÅ«tų pasiekiamas. Paskyra yra privati, jÄ jis gali pasiekti bet kada. Parametruose matysis video pavadinimas, kur yra automatiÅ¡kai registruojama data. Ten yra dvi datos, filmavimo ir perkėlimo, nes yra sinchronizuota. Filmavimas buvo 2019 gruodžio 26 d. Duomenis įkėlė į ,,Google Drive“, nes keitė telefonÄ . Ar galima keisti datÄ nežino, nėra to daręs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A.

G. nurodė, kad jis 2019 m. gruodžio 26 d. apie 21.30 val. buvo su draugu R. C. Jie važiavo jo automobiliu ,,Kia Sportage“, kurio valstybinių numerių nepamena. Automobilį vairavo R. C., jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo siaura (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini), eismas vienpusis. TÄ diena buvo daug žmonių, todėl R. C. važiavo lėtai. Paskui juos važiavo kitas automobilis, kurio modelio neįsidėmėjo, bet telefonu užfiksavo jo valstybinį numerį t. y. (duomenys neskelbtini).

Minėto automobilio vairuotojas pradėjo signalizuoti, mirksėjo ilgosiomis Å¡viesomis, kaip suprato tokiu bÅ«du norėjo juos paskubinti arba informuoti, kad kažkas negerai jų automobiliui. Tuomet R. C. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo pasikalbėti su vairuotoju, jis tuo metu liko sėdėti automobilyje. Matė, kad R. C. stovi apie 1-2 metrus nuo automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kažkÄ sakė vairuotojui. KÄ jis sakė jis negirdėjo, bet jeigu bÅ«tų bendravęs pakeltu tonu jis bÅ«tų girdėjęs, nes automobilio durelės buvo pravertos.

Jų pokalbis vyko neilgiau kaip 1 min. Tuo metu kai jie kalbėjo aplink žmonių ar kitų automobilių nepastebėjo. Jam sėdint automobilyje iÅ¡girdo garsÄ panašų į dujų papurÅ¡kimÄ , tuomet iÅ¡girdo, R. C. Å¡auksmÄ ,,A. gavau dujų“. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pamatė kaip R. C. užsidengęs rankomis veidÄ , o automobilis pradėjo atbulas važiuoti iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Tuo metu jau į minėtÄ gatvę buvo įvažiavę kiti automobiliai, kurie pamatę atbuliniu judantį automobilį pradėjo trauktis.

Jis greitai iÅ¡sitraukė telefonÄ ir juo pradėjo filmuoti judantį automobilį. Tuo metu R. C. kvietė policijos pareigÅ«nus ir med. pagalbÄ . Automobilis spėjo pasiÅ¡alinti. Dėl įvykio R. C. parašė pareiÅ¡kimÄ prie kurio pridėjo ir vaizdo įraÅ¡Ä (t.1, b. l. 55-56). Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas Å . M. nurodė, kad atvažiavus į vietÄ , buvo nukentėjęs su draugu, nukentėjusiajam buvo pripurkÅ¡tos dujos, pradėjo maÅ¡ina iÅ¡ galo pypsinti, jis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos paklausė kodėl pypsina ir gavo dujų.

Jo draugas spėjo nufilmuoti kažkiek. Kai jie atvyko buvo likęs tik nukentėjęs su draugu. Purškė į veido sritį. Ant veido paraudimų nebuvo tik ašarojo akys. Nukentėjęs jautėsi taip kaip gavęs dujų, akys ašarojo, negalėjo atsimerkti. Nebuvo jokių paraudimų, akys ašarojo ir sunkiai galėjo atsimerkti. Automobilyje ar vienas asmuo buvo, neprisimena. Su nukentėjusiuoju buvo kartu daugiau asmenų, buvo jo draugas. Jie iškvietė medikus. Kai medikai atvažiavo, buvo dar. Medikai negalėjo suteikti jokios pagalbos, liepė netrinti akių, vaikščioti.

Jeigu kamera yra ir ji filmuoja, tai galėjo nufilmuoti. Ä®vykis kada buvo nepasakys, tamsus paros metas buvo. Žmonės praeidinėjo, bet nedaug žmonių buvo. Sulaukė medikų, perdavė vaizdo medžiagÄ , surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , aiÅ¡kinosi aplinkybes. Vietoj buvo pateiktas nukentėjusiojo vaizdo įraÅ¡as ir persiuntė į el. paÅ¡tÄ . Yra informacijos laikas kada darytas įraÅ¡as. Pas nukentėjusįjį telefone matėsi, kada darytas vaizdo įraÅ¡as. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Å .

M. nurodė, 2020 m. gruodžio 26 d., apie 21.30 val. dirbdamas kartu su vyriaus. patruliu T. L. gavo iÅ¡kvietimÄ iÅ¡ Vilniaus AVPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) kÄ tik pranešėjui automobilio vairuotojas „Chysler“ tamsios spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripurÅ¡kė dujų į veidÄ ir pasiÅ¡alino. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko nukentėjusysis R. C. ir jo draugas A. G., kurie paaiÅ¡kino, kad važiavo (duomenys neskelbtini), paskui juos važiavo tamsios spalvos automobilis.

Automobilio vairuotojas pastoviai Å¡vietė ilgosiomis Å¡viesomis, naudojo garsinį signalÄ . R. C. paaiÅ¡kino, kad jis važiuoti greičiau negalėjo, nes gatvė buvo užpildyta žmonių. Todėl jis sustojo ir iÅ¡lipo iÅ¡ savo vairuojamo automobilio, automobilio modelio Å¡iuo metu nepamena, priėjo prie automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo, paklausė kas atsitiko. Jam vairuotojas agresyviai atsakė, kad jis skuba ir tegul jis (R. C.) praleidžia arba važiuoja greičiau. R.

C. vairuotojui bandė paaiÅ¡kinti, kodėl negali važiuoti greičiau, pokalbio metu vairuotojas iÅ¡sitraukė aÅ¡arines dujas (iÅ¡ kur iÅ¡sitraukė nenurodė) ir jas panaudojo, purkÅ¡damas R. C. į veidÄ . Automobilio vairuotojas pradėjo Å¡alintis važiuodamas atbulomis (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) t. y. prieÅ¡ eismÄ . R. C. apakintas aÅ¡arinėmis dujomis, pradėjo Å¡aukti savo draugo pagalbos, kuris sėdėjo automobilyje, bei paprašė įsiminti automobilio valstybinius numerius, bei iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus.

Iš automobilio išlipęs A. G. pradėjo filmuoti nuvažiuojantį automobilį. Įvykis įvyko prie baro „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini), kur yra vaizdo stebėjimo kameros. Atvykus GMP 0894 darbuotojams, R. C. buvo apžiūrėtas, bet į ligoninę nenuvežtas. Aplinkybių aiškinimosi metu jam pradėjo gerėti, jam buvo paaiškinta, kad būklei blogėjant reiktų kreiptis į medikus. Pagal požymius buvo ieškomas pasišalinęs automobilio vairuotojas, tačiau jo surasti nepavyko (t.1, b. l. 60-62).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta S. S.-I. nurodė, kad yra Ž. mama. Buvo apklausta policijoje, kur jos sÅ«nus buvo 2019 metų per Å ventas Kalėdas. Papasakojo, kad jis su kitais jos vaikais, sužadėtine D. K. buvo pas juos, (duomenys neskelbtini). Jie visi buvo kartu. Policija klausė ar sÅ«nus buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), ji nepastebėjo, kad jis buvo iÅ¡vykęs. Policijoje pasakė, kad buvo dviejų vairuotojų incidentas, ji sÅ«nų iÅ¡kamantinėjo, kas nutiko. Jie sakė, kad buvo panaÅ¡us incidentas 2019 m. lapkričio 1 d. per Vėlines. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems važiuojant pro (duomenys neskelbtini), vairuotojas užstojo keliÄ ir nepraleido.

Ž. pradėjo signalizuoti Å¡viesomis. Vairuotojas pajudėjo, pasuko į siaurÄ gatvelę ir vėl sustojo, iÅ¡lipo, priėjo prie jų maÅ¡inos. Sakė, kad vairuotojas buvo neblaivus, vilkėjo ilgÄ juodÄ apsiaustÄ , matyt Å¡ventė helovynÄ , pradėjo klausinėti ko čia Å¡vieti. Å Å«kavo, kad iÅ¡liptų iÅ¡siaiÅ¡kinti. D. sakė, kad labai iÅ¡sigando. Po to jis nuėjo, bet vėl apsisuko ir nuėjo atgal prie jų maÅ¡inos. IÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡Å¡oko dar vienas jo draugas. Tada matė, kad draugas nešėsi kažkÄ rankoje.

Jis artėjo agresyviai, sÅ«nus iÅ¡kišęs rankÄ purkÅ¡telėjo balionėliu ir važiavo atgal. Už jų buvo taksistas. Taksistas atsitraukė ir sÅ«nus iÅ¡važiavo. Jie galvojo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , praneÅ¡ti policijai, bet iÅ¡ streso neužsirašė numerio. Vėliau nuėjo į kavinę ir prašė įvykio įrašų, bet ten pasakė kad įrašų jau nėra. SÅ«nus vairuoja du padėvėtus, amerikietiÅ¡kus automobilius, abu tamsÅ«s. Pavadinimų ir numerių nežino. Vienas ,,Cadillac“, kitas ,,Dodžas“.

Jo deklaruota vieta pas juos, bet daugumoje gyveno (duomenys neskelbtini) pas D. Gruodžio 26 d. jie nakvojo pas juos. Jo (kaltinamojo) telefono numeris (duomenys neskelbtini). Nemano, kad galėjo jo telefonas veikti (duomenys neskelbtini), jie pas juos (tėvus) vaikščiojo su Å¡uniu į miÅ¡kÄ . D. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). D. sakė, kad savo mamai apie tai papasakojo iÅ¡karto. Sakė, kad matėsi, kad jis neblaivus ar kažko pavartojęs, nes 10 kartų klausė to paties. SÅ«nų charakterizuoja labai gerai, jis rÅ«pinasi savo sÅ«numi, jis myli ir rÅ«pinasi D.

Jis puikus vaikinas ir tėvas. Jis alkoholio praktiÅ¡kai nevartoja. Atvejo nebuvo per Kalėdas. Tai buvo lapkričio 1 d. Kada jis (kaltinamasis) pas juos atvyko negali pasakyti, matyt Kūčių vakarÄ . Gal telefonas buvo paliktas namuose, jis pas juos niekam neskambinėjo, jie Å¡ventė Kalėdas. Gal jie buvo užsukę pas D. tėvus, po to pas juos. Kad jis buvo iÅ¡važiavęs ilgam laikui nepastebėjo, ji ir pati nedirbo 27 d. Jis sakė, kad tas žmogus jį labai ilgai persekiojo maÅ¡ina. Matyt jie tai žino.

Tai pasakojo sūnus. Sakė, jis praplikęs, sakė pavardę, bet pavardės neatsimena. Paminėjo pavardę, jam skambėjo kaip pravardė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. S.-I. nurodė, kad jai išaiškintos teisės, yra informuota, kad turi teisę neduoti parodymų prieš savo sūnų Ž. G. Sutinka duoti parodymus ir paaiškinti jai žinomas aplinkybes. Nori paaiškinti, kad 2019 m. gruodžio mėnesio 24-26 dienomis ji su savo vaikais t. y. ir su Ž. G. šventė Kalėdas, visi buvo adresu (duomenys neskelbtini).

Ar Ž. G. buvo kažkur iÅ¡važiavęs ji nematė, jai atrodo, kad jis visas Å¡ventines dienas praleido namuose, nematė, kad bÅ«tų važiavęs į (duomenys neskelbtini). Jis jos neinformuoja, apie išėjimÄ iÅ¡ namų, nes yra suaugęs žmogus. Kiek matė jo automobilis stovėjo kieme. Ž. turi du automobilius ,,Dodža“ ir AmerikietiÅ¡kÄ galimai ,,Cadillac“, automobilių valstybinių numerių ji neatsimena, todėl pasakyti negali. Žino, kad vienas iÅ¡ automobilių bÅ«na labai dažnai automobilių servise.

Žino, kad šventiniu laikotarpiu kieme buvo tik vienas jo automobilis, jai atrodo, kad tai ,,Dodžas“ (t.1, b.l.65-67). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. nurodė, kad yra Ž. sužadėtinė. Per įvykį buvo su Ž. 2019 m. lapkričio 1 d. grįždami iš tėvų važiavo per (duomenys neskelbtini), pasuko link (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) buvo sustojęs ,,Nissan“ automobilis su tamsintais langais. Ta mašina trukdė eismui. Ž. pamirksėjo su šviesomis.

Tas ,,Nissan“ pajudėjo lik (duomenys neskelbtini), ten siaura gatvė ir siauri šaligatviai. Pavažiavo gal 15-20 metrų, tas automobilis sustojo, jie irgi buvo priversti sustoti. Iš to automobilio išlipo vairuotojas, jis buvo žemas, apsirengęs juodu ,,plosčiumi“, lyg pasipuošęs Helovynui, praplikęs šiek tiek, veidas lyg su randu, atrodė baisiai, buvo apie 6- 7 vakaro. Jis priėjo prie Ž., paklausė ,,ko tu man švieti“. Ž. pasakė, kad ,,tu trukdai eismui“. Tada jis gal 10 kartų to pačio klausė.

Pasirodė, kad jis apsvaigęs, buvo baisu. Jis nuėjo link savo automobilio. Iš keleivio sėdynės išėjo dar vienas vyras. Jie abu ėjo link jų. Jie norėjo važiuoti atgal, nes bijojo, kad jie puls, gatvelėje buvo vieni, žmonių nebuvo. Ž. papurškė, važiavo atbuli, ten buvo taksi ir taksi pasitraukė, tada jie grįžo namo. Ji to žmogaus labai bijo. Jie 2020 metais vasara važiavo namo, šalia (duomenys neskelbtini) pamatė ,,BMW“ automobilį. Pasuko į kairę, tas automobilis pasuko į dešinę, apsisuko ir pradėjo važiuoti paskui juos ir persekiojo.

Tas automobilis sustojo Å¡alia, prašė atidaryti langus, rodė pirÅ¡tais ženklus. Tai buvo tas pats vyras. Kalėdas Å¡ventė su Ž. Å¡eima. Grįžo namo tik vakare. Jokių incidentų nebuvo. 26 dienÄ visÄ laikÄ buvo kartu. Ž. vairuoja ,,Cadillac BLS“, numerio nepamena. Ä® akis nieks nepurÅ¡kė dujų. Nebuvo atidaręs durelių. Tas žmogus juos provokavo, gal norėjo sudaužyti. Ž. pravėrė langÄ ir papurÅ¡kę, tas vyras buvo gal 2 metrus atstumu. Kokia maÅ¡ina važiavo iÅ¡ tėvų , nepamena.

Jai regis buvo ,,Nissan Qashqai“. Nenorėjo paimti video iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės. Ä®raÅ¡o nėra, nes tokio įvykio nebuvo. Tai buvo lapkričio 1 d. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. L. nurodė, kad po tarnybiniu praneÅ¡imu paraÅ¡as yra jo. Turi vietÄ kur gauna praneÅ¡imÄ . VirÅ¡uje yra vieta kur raÅ¡o VPC į kortelę darbo vietoj. VPC tikslina ar įvykis dabar, įvykio lygiai. Buvo B lygio iÅ¡kvietimas, policija reaguoja per 15 min. Budėtojas informavo kas kur važiuoja.

B lygis – gresia pavojus, įvykis vyksta dabar, kÅ«no sužalojimas dabar. Dabar detalių nepamena. Vienas žmogus buvo gavęs dujų, likęs dujų kvapas. Nukentėjusysis buvo vyras. Buvo praneÅ¡imas, kad vairuotojas Å¡alinasi. Važiuoja prieÅ¡ eismÄ . Kai atvažiavo, nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad kai važiavo atbulo jis filmavo. PraneÅ¡imÄ raÅ¡o tarnybos metu, tÄ pačiÄ datÄ . Automobilyje buvo nukentėjusysis ir jis. Laukė medikų. Ä®vykio vietoje buvo nukentėjusysis, žmogus negalėjo atmerkti akių, jautėsi specifinis dujų kvapas.

Draugas sakė, kad filmavo ir parodė vaizdo įraÅ¡Ä . Jis buvo su porininku. Jis paprašė, kad vaizdo įraÅ¡Ä atsiustų el. paÅ¡tu. Jis paminėjo, kad yra vaizdo kamera. Medikai apžiÅ«rėjo žmogų. Vaistų nėra nuo dujų. Medikai tik laÅ¡iukus įlaÅ¡ino, nes tai cheminė reakcija, degina akis. Praeivių nelabai daug buvo. Visa tai matė porininkas. Pas juos yra vaizdo stebėjimo kamera. Jam nepriklausė ieÅ¡koti kamerų. Jis turi surinkti pirminę informacijÄ . Jam video atsiuntė, nes jis yra pirmas sureagavęs. Jis (nukentėjusysis) pas juos automobilyje surašė pareiÅ¡kimÄ .

Jie atvažiavo, ,,Chrysler“ automobilio nebuvo. Pamatė žmogų, jis buvo su balta maikute ir kitas jo draugas. Buvo Å¡alta, jam pasiÅ«lė sėsti į maÅ¡inÄ , bet jis atsisakinėjo. Pranešė, kad automobilis pasiÅ¡alino, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Paprašė parodyti, kur viskas vyko. Nukentėjusio draugas parodė. Arka prie baro ,,(duomenys neskelbtini)“, virÅ¡ arkos buvo vaizdo stebėjimo kamera. Draugas nuėjo, jis apžiÅ«rėjo. Medikai iÅ¡važiavo, jie bandė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , jo į komisariatÄ nevežė.

Kada filmuota medžiaga netikrino. Vaizdo įraše matė tik atbulai važiuojant automobilį. Kito pažeidimo nebuvo. Galėjo patruliuoti su M. Teisiamojo posėdžio metu specialistas V. K. nurodė, kad kai kuriamas video failas išrašomos kelios datos, failo sukūrimo data, modifikavimo, failo pasiekimo. Media failo kūrimo pačio vaizdo sukūrimo data media creacion. Kai filmuojama vaizdas įrašomas, failo pavadinime yra fiksuota data, valandos, minutės, sekundės. Failo pavadinime yra įrašyti metai 2019 m. gruodžio 26 d., tikėtina, kad failas tokiu pavadinimu buvo kurtas, jį galima pakeisti bet kada.

Protokole parašyta -failas sukurtas 2020 m. liepos16 d., gali būti sukurtas Google Drive diske, kur jis buvo patalpintas. Gaunasi, kad naujas failas susikūrė debesyse ir ten užfiksuota jo sukūrimo data, gal tai failo įkėlimo data 2020 m. liepos 16 d. Minima data - pakeista 2019 m. gruodžio 26 d. Kai failas sukuriamas generuojama datos, sukūrimo, modifikavimo, gali būti failo pasiekimo data, jei jis peržiūrimas. Šiuo atveju sutampa modifikavimo data su failo pavadinimu, taip ir turi būti, jei failas nekeistas.

Turint specialių žinių įmanoma suderinti ir pakeisti. Toliau minima data -veikla A. G. įkėlė šį failÄ 2020 m. liepos 16 d., Google Drive diske, kai žiÅ«rimos failo ypatybės, vienoj vietoj įraÅ¡oma, kada failas sukurtas ir koks Google disko vartotojas įkėlė. Å iuo atveju šį failÄ Ä¯kėlė į Google diskÄ vartotojas A. G. 2020 m. liepos 16 d. Failo originalo jis nematė, buvo pateikta failo kopija, įraÅ¡yta kompaktiniame diske. ŽiÅ«rint į failo apraÅ¡ymÄ , failo duomenis, matosi kada tas failas įraÅ¡ytas į kompaktinį diskÄ , o ne tada kai buvo filmuota.

Datos pasikeitė, nes tai naujai sukurtas failas. ŽiÅ«rint į pačio failo duomenis, metaduomenyse matoma įraÅ¡yta data media created 2019 m. gruodžio 26 d. 21 val. 16 min. Tai data, kuri sutampa su failo pavadinimu, failo pakeitimo data. Å i, media created, data sukuriama kai filmuojama. Sutampa trys vienodos datos. Bet viskÄ keisti, turint specialių žinių, įmanoma. Paprastas eilinis vartotojas nepakeis. Galima bÅ«tų pakeisti, kad galima bÅ«tų nenustatyti. NebÅ«tinai telefono, reikia failo originalo.

Turėtų bÅ«ti Google diske. Originalas bus tik ten kur filmuojama. Galima saugoti ir kortelėje ir telefone. Modifikavimo data turi iÅ¡likti. Failo pavadinimas iÅ¡lieka. Data gali bÅ«ti keičiama, reikia originalo. Gali bÅ«ti iÅ¡sisaugota Google diske. Nieks nepasakys, kas buvo keista. Tik iÅ¡ pirminio telefono. Galima sulyginti su esančiais įvykiais. TiksliÄ datÄ galima nustatyti tik iÅ¡ originaliame faile arba pagal įvykius. Jis negali nustatyti ar keista data. Nežino, kokius veiksmus turėjo atlikti tyrėjas.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), (priklausančio Ž. G.) skambučių išklotinės analizę, nustatyta, kad SIM kortelė buvo naudojama mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Iš telefono išklotinės laikotarpio nustatyta, kad minėtas telefonas jungėsi: 2019 m. gruodžio 25 d. 12:14:28 (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 25 d. 12:14:31 (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 26 d. 21:25:06 (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 27 d.14:33:40 (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 28 d. 09:13:11 (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 28 d. 09:43:10 (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 28 d. 09:43:12 (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 28 d. 09:43:16 (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 28 d. 09:43:21 (duomenys neskelbtini).

IÅ¡analizavus iÅ¡klotinę matyti, kad įvykio metu 2019 m. gruodžio 26 d. apie 21.25 val. adresu (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryÅ¡io telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis Ž. G. jungėsi 2019 m. gruodžio 26 d. 21:25:06 prie bokÅ¡to adr. (duomenys neskelbtini). Minėtos gatvės yra 900 metrų atstumu viena nuo kitos (t.1, b. l. 31-34). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad R. C. atpažino asmenį Nr. 1, kaip jį sužalojusi 2019 m. gruodžio 26 d. apie 21.25 val. adresu (duomenys neskelbtini).

Asmenį atpažino iš veido bruožų, antakių, akių ir nosies (t.1, b. l. 45-53). Specialisto išvadoje Nr. G 149/2020(01) nurodyta, kad R. C. po 2019 m. gruodžio 26 d. įvykio išorinių kūno sužalojimų nekontatuota (t.1, b. l. 25). Specialisto išvadoje Nr. pG 583/2020(01) nurodyta, kad R. C. po 2019 m. gruodžio 26 d. įvykio išorinių kūno sužalojimų nekontatuota. GMP preliminariai diagnozuoto akies voko ir periokulinės srities nudegimui patvirtinti turimų medicininių duomenų nepakanka (t.1, b. l. 30).

ApžiÅ«ros protokole ir vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad apžiÅ«rimas objektas yra CD diskas ,,Extreme“ su vaizdo įraÅ¡u. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas tamsios spalvos automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judantis atbuline eiga bei jame esantys asmenys (t.1, b. l. 18-22). R. C. protokole – pareikÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d., apie 21.25 val. (duomenys neskelbtini), prie baro ,,(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡oje vietoje automobilio , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų jam pripurÅ¡kė į veidÄ , dėl to jautė fizinį skausmÄ (t.1, b. l. 3).

R. C. pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d., apie 21.25 val., važiuodamas automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) paskui jį važiavo automobilis, kuris naudojo garso signalÄ , mirksėjo ilgomis Å¡viesomis. Priekyje ėjo daug žmonių. Sustojo, įjungė avarinį signalÄ ir priėjo prie iÅ¡ priekio važiavusio automobilio vairuotojo pusės durelių, paklausti kas nutiko. Vairuotojas atsakė, kad traukis iÅ¡ kelio. Jis paaiÅ¡kino, kad didelis eismas.

Vairuotojas neiÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio pro atidarytÄ langÄ papurÅ¡kė į akis dujų. TÄ padaręs pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, vairuodamas prieÅ¡ eismÄ . Kartu su juo automobilį važiavo draugas, A. G., kuris nufilmavo vairuotojÄ . Draugas iÅ¡kvietė pirmÄ jÄ pagalbÄ (t.1, b. l. 6). IÅ¡ BIRT žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad iÅ¡ telefono (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 26 d., 21.28 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad vairuotojas ,,Crysler“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų (t.1, b. l. 7).

Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d. nuo 21.30 val. patruliuojant iÅ¡ Vilniaus m. OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) kÄ tik gatvėje pranešėjui automobilio galimai ,,Chrysler“ tamsios spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas pripurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų bei įsijungė atbulinį ir pasiÅ¡alino. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko nukentėjęs R. C. ir jo draugas A. G., kurie paaiÅ¡kino, kad važiuodami (duomenys neskelbtini) paskui juos važiavo automobilis tamsios spalvos, kuris pastoviai Å¡vietė ilgosioms Å¡viesoms, naudojo garsinį signalÄ .

R. C. paaiÅ¡kino, kad jis važiuoti greičiau negalėjo, nes gatvė buvo užpildyta žmonių, gatvė buvo siaura ir greitai važiuoti buvo nesaugu, tačiau iÅ¡ galo važiuojantis vairuotojas be perstojimo naudojo garsinį signalÄ . R. C. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėjo prie iÅ¡ galo važiuojančio automobilio vairuotojo puses, bei pasiklausė vairuotojo, kas atsitiko, dėl ko jis naudoja garsinį signalÄ , tačiau iÅ¡ galo važiuojančio automobilio vairuotojas agresyviai atsakė, kad jis skuba ir tegul R.

C. praleidžia arba važiuoja greičiau. R. C. vairuotojui bandė paaiÅ¡kinti, kad jis greičiau važiuoti nebegali, nes gatvėje yra daug žmonių, tačiau pokalbio metu vairuotojas iÅ¡traukė aÅ¡arinės dujas, bei panaudojo jas prieÅ¡ R. C. ir bandė Å¡alintis, važiuodamas atbulomis (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), t. y. prieÅ¡ eismÄ . R. C. apakintas aÅ¡arinėmis dujomis pradėjo Å¡auktis savo draugo, kuris sėdėjo automobilyje, pagalbos, bei paprašė įsiminti automobilio valstybinius numerius, bei paprašė iÅ¡kviesti policijÄ .

IÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs draugas A. G. pradėjo filmuoti automobilį (t.1, b. l. 11,12). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«ros objektas yra gatvė esanti adresu (duomenys neskelbtini), prie baro ,,(duomenys neskelbtini)“, minėtoje gatvėje vyksta vienpusis eismas, prie baro ,,(duomenys neskelbtini)“ yra arka ant kurios kabo vaizdo stebėjimo kamera (t.1, b. l. 13-15). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d., 21.28 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) m. vyrui papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų į akis, prie ,,(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡bučio.

R. K. Vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad skausmaÄ jaučia veide. Nudegimas. Pasirašė R. C. (t.1, b. l. 179,180). Daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rimas mobiliojo ryÅ¡io telefonas MRT ,,Huawei P30 Pro“. Mobiliojo ryÅ¡io telefono Ä®METI: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), liečiamu ekranu, galinio korpuso dangtelis pereinančios spalvos iÅ¡ baltos į žydrÄ . Telefonas su Tele2 SIM kortele. Liudytojas A. G. prisijungia prie „Google“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“, suveda slaptažodi XXX.

Prisijungiama prie Google aplinkos, pasirenkamas Google diskas. Paspaudus ir atidarius „google diskas“ matome įvairius vaizdus ir kitÄ asmeninę informacijÄ , tyrimui nereikÅ¡minga. Taip pat matome vaizdo įraÅ¡Ä pavadinimu „VID_20191226_211608.mp4“, paspaudus daugiau funkcijų, tikslu pamatyti detalia informacija vaizdo įraÅ¡o, matome „iÅ¡sami informacija ir veikla“. Atidarius šį laukelį matome vaizdo įraÅ¡o pavadinimÄ â€žVID_20191226_211608.mp4“, tipas: „vaizdo įraÅ¡as“, vietovė:

„ camera“, dydi: „62,1MB, naudojama saugykla: 62,1MB, sukurta :„2020 m liep. 16 d.“, pakeista: „2019 m gruod. 26 d.“, veikla: „A. G. „“įkėlė šį failÄ 2020 m. liep. 16 d. Paspaudus ant vaizdo įraÅ¡o jis iÅ¡karto pasileidžia, su pavadinimu „VID_20191226_211608.mp4“. Vaizdo įraÅ¡o trukmė 32s. Vaizdo įraÅ¡e matome automobilį ,,Cadillac“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juodos spalvos judantis atbuline eiga. Aplinkui tamsu tikėtina vakaras.

Automobilį vairuoja vyras, Å¡alia sėdi moteris, vaizdo įraÅ¡as tamsus detaliau įžiÅ«rėti nepavyksta. Aplinkui matome kitus automobilius ir vaikÅ¡tančius žmones. IÅ¡ bendro vaizdo tikėtina, kad tai (duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraÅ¡o pabaiga. ApžiÅ«ra baigta. Pakartotinai vaizdo įraÅ¡as pridedamas įraÅ¡ant į skaitmeninę laikmenÄ (t.1, b. l. 198-205). IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti automobilis su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) automobilis su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir padangų nuotraukos.

IÅ¡ pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo pirkti 4 vienetai 255/35R19 Cintinental Contisport contact 696Y XL padangų ir 4 vienetai ratlankių R19 5x100 3665.1 8.8 Rossa Similchrome. Taip pat padangų montavimo darbų atlikimo Ž. G. automobiliui sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos 2019 m. lapkričio 22 d., 2021 m. gegužės 3 d. ir 2022 m. sausio 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus raÅ¡te nurodyta, kad centras neturi duomenų apie automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vasarinių padangų gamintojÄ , jų dydį ir kitus žymenis.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal 140 straipsnio 1 dalį Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, nustatė, kad Ž.

G. kaltė, padarius jam inkriminuojamÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nurodė, kad toks incidentas buvo tačiau ne 2019 m. gruodžio 26 d., o 2019 m. lapkričio 1 d. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad dujas papurÅ¡kė gindamasis nuo R. C. Tačiau Å¡ie kaltinamojo argumentai atmestini kaip nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Byloje surinkti duomenys niekaip nepatvirtina kaltinamojo argumentų dėl kitos įvykio datos ir aplinkybių.

Nukentėjusysis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus ir nei karto jų nekeitė iÅ¡laikydamas vienodÄ pozicijÄ . Nors Ž. G. mama S. S.-I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, nurodė kad 2019 m. gruodžio 26 d. jokio įvykio nebuvo ir visÄ laikÄ Å½. G. su drauge galimai buvo pas juos ir net liko nakvoti, Å¡ie jos teiginiai paneigti D. K. duotais parodymais teisme. D. K. nurodė, kad ,,Kalėdas Å¡ventė su Ž. Å¡eima. Grįžo namo tik vakare. Jokių incidentų nebuvo. 26 dienÄ visÄ laikÄ buvo kartu“.

S. S.-I. duotais parodymais teismas nesivadovauja, jie laikytini nepatikimais, siekiant padėti sÅ«nui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad įvykis vyko 2019 m. gruodžio 26 d., patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje nurodyta, kad iÅ¡kvietimas buvo gautas 2019 m. gruodžio 26 d., 21.28 val., adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 179). FaktÄ , kad Ž. G. buvo (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytu laiko patvirtina ir telefono iÅ¡klotinės. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad iÅ¡analizavus iÅ¡klotinę matyti, kad įvykio metu 2019 m. gruodžio 26 d. apie 21.25 val. adresu (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryÅ¡io telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis Ž.

G. jungėsi 2019 m. gruodžio 26 d. 21:25:06 prie bokÅ¡to adr. (duomenys neskelbtini). Minėtos gatvės yra 900 metrų atstumu viena nuo kitos (t.1, b. l. 31-34). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad tuo laiku maÅ¡ina buvo palikta autoservise, tačiau tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Nors kaltinamasis nurodė, jog automobilis buvo su vasarinėmis padangomis, jo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos- faktÅ«ros nei patvirtino, nei paneigė faktÄ , kad įvykis įvyko ne kaltinime nurodyti laiku 2019 m. gruodžio 26 d., bet anksčiau – 2019 m. lapkričio 1 d.; 2019 m. rugsėjo 18 d. sÄ skaita tik patvirtina , kad buvo įsigytos padangos ir ratlankiai; tačiau nenurodyta, kad tos padangos buvo sumontuotos automobiliui.

Kaltinamojo pateikta 2019 m. lapkričio 22 d. PVM sÄ skaita- faktÅ«ra tik patvirtina, kad buvo montuotos padangos, tačiau nėra duomenų, kokiam automobiliui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui nepateikė įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių, griežtos atskaitomybės blankų, kasos žurnalų laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 18 d iki 2019 m. gruodžio 26 d. (įskaitytinai) dėl užsakovo Ž. G. automobiliui ,,Cadillac“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirktų padangų bei montavimo, balansavimo darbų.

Teismas prašė ekspertų pateikti iÅ¡vadÄ , ar iÅ¡ pateikto vaizdo įraÅ¡o yra galimybė nustatyti įraÅ¡e matomo automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padangų rūšį (vasarinės ar žieminės), jų gamintojÄ , bei dydį ir esant galimybei, prašė pateikti visÄ informacijÄ , nustatytÄ iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus raÅ¡te nurodyta, kad centras neturi duomenų apie automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vasarinių padangų gamintojÄ , jų dydį ir kitus žymenis.

Apie nusikalstamos veikos padarymÄ ir jo laikÄ taip pat įrodo ir draugo A. G. pateiktas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ kurio matyti, kad automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos. Nors vaizdo įraÅ¡o originalo telefone nėra galimybės pateikti, neiÅ¡likus pačiam telefono aparatui, ir kaltinamasis teigė, kad vaizdo medžiagos data pakeista, tačiau Å¡ias aplinkybes paneigė teismo posėdžio metu apklaustas specialistas V. K. Jis nurodė, kad ,,žiÅ«rint į failo apraÅ¡ymÄ , failo duomenis, matosi kada tas failas įraÅ¡ytas į kompaktinį diskÄ , o ne tada kai buvo filmuota.

Datos pasikeitė, nes tai naujai sukurtas failas. ŽiÅ«rint į pačio failo duomenis, metaduomenyse mato įraÅ¡yta data media created 2019 m. gruodžio 26 d. 21 val. 16 min. Tai data, kuri sutampa su failo pavadinimu, failo pakeitimo data. Å i, media created, data sukuriama kai filmuojama. Sutampa trys vienodos datos. Bet viskÄ keisti, turint specialių žinių, įmanoma. Paprastas eilinis vartotojas nepakeis“. Taigi, teismas pažymi, kad atsižvelgus į Å¡ioje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo, bei teisiamojo posėdžio metu proceso dalyvių apklausos metu duotus parodymus konstatuoja, jog nepasitvirtino kaltinamojo argumentai, kad kaltinamasis veikė kitu laiko nei nurodyta kaltinamajame akte.

Dėl Å¡ių aplinkybių ir liudytojos D. K. parodymus teismas taip pat vertina kritiÅ¡kai, nes jie paneigti aukščiau aptartomis ir nustatytomis laiko aplinkybėmis. Pažymėtina, jog kaltinamasis Ž. G. turėjo galimybę neatidaryti automobilio lango, užrakinti automobilio dureles, iÅ¡važiuoti iÅ¡ įvykio vietos, kviesti aplinkinių pagalbÄ , tokiu atveju, jei nukentėjusysis bÅ«tų veržęsis į automobilio vidų, jam bÅ«tų taikoma atsakomybė ar bÅ«tų svarstomas klausimas dėl bÅ«tinosios ginties.

IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis iÅ¡ karto purÅ¡kė dujas priėjusiam pasiaiÅ¡kinti nukentėjusiam į akis. Å ios aplinkybės paneigia ir liudytojos D. K. parodymus, neva buvo labai baisu, ji turėjusi pagrindÄ bijoti nukentėjusiojo. Teismas svarstė, ar kaltinamojo veiksmai neatitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) piktybinis tyčiojimasis;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Nors Ž. G. veiksmai buvo padaryti vieÅ¡oje vietoje, tačiau jam pačiam esant automobilyje ir paÅ¡aliniams asmenims nematant jo atliktų veiksmų (liudytojas A. G. nurodė tik iÅ¡ nukentėjusiojo sužinojęs, kad Å¡iam į akis buvo pripurkÅ¡ta dujų, byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys bÅ«tų patyrę nepatogumų, kreipęsi į policijÄ ir pan.). Taigi, Ž. G. veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis, jis nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams, kadangi visi kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti tik į nukentėjusįjį R.

C. dėl jųdviejų konflikto. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį atsiranda tada, kai asmeniui tyčiniais veiksmais sukeliamas fizinis skausmas ir (ar) padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tyčiniai veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, kad veikÄ darantis asmuo suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba jų nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Kaltinamojo veiksmai patvirtina, jog jis suvokė ir numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti padariniai (fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas) ir nors jų nenorėjo, tačiau purkÅ¡damas dujas sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis Ž. G. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ . Dėl bausmės skyrimo Ž. G. gynėjas prašė kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

Ž. G. tyčia purkÅ¡damas dujas į akis ir tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , padarė žalÄ R. C. asmens neliečiamybei bei pažeidė konstitucinį imperatyvÄ laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmÄ , jo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip mažareikÅ¡miai, todėl spręstinas klausimas dėl bausmės skyrimo. Baudžiamasis įstatymas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numato keletÄ alternatyvių bausmių – vieÅ¡uosius darbus arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtÄ bÅ«tinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikÅ¡mingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Ž. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , jį padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibÅ«dina tai, kad yra baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 76-76), teistas (t. 1, b. l. 80-94). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokurorės siÅ«lomÄ bausmę – laisvės atėmimÄ .

Teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo praeityje teistas tris kartus, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl tai rodo, kad jis tinkamų iÅ¡vadų nepadarė, kadangi ir toliau daro nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Teismas mano, kad taikant laisvės apribojimo bausmę nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, nes po paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, kaltinamasis vis tiek nesilaikė įstatymuose numatytų elgesio taisyklių ir padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra susijusi su asmens sveikata.

Taigi, Å¡ios Ž. G. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį ir parodo, kad jo prieÅ¡ingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir tai sudaro pagrindÄ manyti, kad BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos Å¡velniausios bausmės kaltinamajam jokio poveikio nedarys, todėl jam skirtina griežčiausia savo pobÅ«džiu laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos pakankamas dydis Å¡iuo atveju – nesiekiantis sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, jog pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Nagrinėjamu atveju Ž. G. Å¡iuo nuosprendžiu nusikalstamÄ veikÄ padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi bausmės bendrintinos iÅ¡ dalies bausmes sudedant prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skiriama galutinė subendrinta – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje (taikoma redakcija, galiojusi nusikaltimų padarymo metu) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be Å¡iame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

Taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.).

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – Ž. G. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės. Nors Ž. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 2 metams atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ skiriant atitinkamus įpareigojimus, padės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui.

Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus trumpalaikis laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra bÅ«tinas resocializacijai vykdyti. Ä® paskirtÄ bausmę realiu jos atlikimo metu įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai ir atlikta bausmės dalis. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis).

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tikslinti ieÅ¡kinio nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieÅ¡kinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieÅ¡kovui gali bÅ«ti žinomi (pavyzdžiui, neaiÅ¡kus tikslus ieÅ¡kinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieÅ¡kovas patyrė žalos, ir pan.).

Å ioje byloje civilinis ieÅ¡kovas R. C. pareiÅ¡kė civilinė ieÅ¡kinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 122). Civilinis ieÅ¡kovas savo neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad jam dujos buvo purkÅ¡tos tiesiai į veidÄ , o jų sukeltas skausmas tęsėsi 3 dienas. Nusikalstama veika padaryta antrÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ (ketvirtadienį), dėl ko jis negalėjo dalyvauti savaitgalį draugų organizuotame Å¡ventiniame susibÅ«rime. Dėl to jis jautėsi blogai, negalėjo linksmai praleisti laiko su draugais.

Å ventinio laikotarpio džiaugsmas buvo pakeistas fiziniu skausmu, padidėjusiu nerimu, susirÅ«pinimu bei sunkiais dvasiniais iÅ¡gyvenimais dėl savo sveikatos. Jis juto ne tik fizinį skausmÄ , bet ir patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Dvasiniai iÅ¡gyvenimai pasireiÅ¡kė padidėjusiu nerimu, susirÅ«pinimu dėl savo ateities bei ilgalaikių sveikatos problemų atsiradimo. Pažymėtina, kad į įvykio vietÄ atvykę medikai informavo, jog tiesiogiai palengvinti pripurkÅ¡tų dujų skausmÄ nėra jokių galimybių.

Fizinis skausmas turi bÅ«ti iÅ¡kentėtas bei praeiti savaime. Jam fizinis skausmas pasireiÅ¡kė trejopai: dusuliu; odos niežėjimu; akių skausmu bei regos suprastėjimu. Dusulys, pasireiÅ¡kęs negalėjimu kvėpuoti dėl deginančio skausmo krÅ«tinėje, iÅ¡nyko pirmÄ jÄ dienÄ odos niežėjimas bei akių skausmas kartu su regos suprastėjimu praėjo tik po 3 namuose praleistų bei skausmo kupinų dienų. Dėl suprastėjusios regos jam buvo atsiradęs nerimas apakti, likti neįgaliu bei netekti darbo.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtus dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose.

Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, žala padaryta bÅ«tent kaltinamojo veiksmais, todėl žalos atlyginimas priteistinas iÅ¡ Ž. G.. Visgi, nagrinėjimu atveju neturtinės žalos dydis nelaikytinas pakankamai pagrįstu visa apimtimi. R. C. teigė, kad dėl patirtų sužalojimų juto fizinį skausmÄ , kuris pasireiÅ¡kė – dusuliu, odos niežėjimu, akių skausmu bei regėjimo suprastėjimu, todėl tai laikytini neigiami iÅ¡gyvenimai dėl patirtų kaltinamojo veiksmų, už kuriuos civiliniam ieÅ¡kovui turi bÅ«ti atlyginta.

Kita vertus, nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis patyrė ilgalaikių nepatogumų ar nemalonių iÅ¡gyvenimų. Ä®vertintinas ir tas aspektas, kad nukentėjusysis visgi iÅ¡ dalies ir pats prisidėjo prie incidento kilimo – nukentėjusysis galėjo iÅ¡laikyti pakankamÄ socialinį atstumÄ ir taip galimai deeskaluoti incidentÄ , kviesti kelių policijos atstovus, jei manė, kad kaltinamojo elgesys kelyje netinkamas. Todėl įvertinus visas Å¡ias aplinkybes, R. C., civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo Ž.

G. 600 Eur neturtinės žalos. Kiti proceso klausimai BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga teismui praneÅ¡ti prokurorui apie bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusias aplinkybes dėl kito asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į D. K. ir S. S.-I. nurodytas parodymų prieÅ¡taringumÄ teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, teismo vertinimu D. K. ir S. S.-I. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnyje, požymiai, todėl apie tai praneÅ¡tina prokurorui. Kartu pažymėtina, kad prokuroras, nustatęs, kad ir kitų asmenų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnyje požymiai, pats gali priimti sprendimÄ inicijuoti baudžiamÄ jį tokio asmens persekiojimÄ .

Daiktai, turintys reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti – CD diskas – laikomas voke prie baudžiamosios bylos – paliktina kartu su bylos medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintÄ â€“ 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtÄ bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktÄ bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (taikoma redakcija, galiojusi nusikaltimų padarymo metu) bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį Ž. G. įpareigojant:

1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi arba gydymusi;

2) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti – CD diskÄ laikomÄ baudžiamojoje byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos. R. C. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Ž. G. priteisti 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų ) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. PraneÅ¡ti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui apie D. K. ir S. S.-I. veikÄ , kurioje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje, požymių. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti Ž. G., kad: Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo Å¡aukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sÄ lygas ir individualiame probuojamojo priežiÅ«ros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sÄ lygas, informuoti probuotojÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probuotojui apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Teisėja Evelina Petraitienė Nuorašas tikras: