5ea57746-66fd-4c99-beb8-444d8dc8b0c2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-2892-392/2016        Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03921-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.; 2.5.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu2016 m. gruodžio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų O.

D. ir V. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Medicinos bankas“ ieÅ¡kinį atsakovams V. D., O. D. ir E. D. (už kuriÄ veikia įstatyminė atstovė O. D.), iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) nuo sudarymo momento pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 2010-05-24 taikos sutarties, sudarytos tarp V. D. ir O. D., 4 punktÄ ta apimtimi, kuria Å¡iame punkte nustatytas E. D. iÅ¡laikymas per mėnesį virÅ¡ija pusę Vyriausybės patvirtintos MMA Lietuvoje, galiojusios pareigos mokėti iÅ¡laikymÄ metu;

2) iÅ¡ atsakovų V. D. ir O. D. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-03-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1281-232/12 iÅ¡ V. D. solidariai priteisė 1.265.512,07 Lt (366.517,63 Eur) negrÄ Å¾into kredito, taip pat palÅ«kanų ir delspinigių. IÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantis antstolis V. Č. 2015-08-10 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ V. D. iÅ¡ esmės yra neįmanomas dėl Å¡ių priežasčių: V. D. 2010-05-24 sudarė su O. D. taikos sutartį, kuriÄ tos pačios dienos nutartimi patvirtino Vilniaus rajono apylinkės teismas;

Å¡ia sutartimi V. D. įsipareigojo O. D. (vaiko motinai) pervesti į banko sÄ skaitÄ po 2.500 Lt (724,05 Eur) kiekvienÄ mėnesį; duomenų apie kitÄ V. D. turtÄ ir pajamas, iÅ¡skyrus pareigÅ«no pensijÄ , kuri panaudojama vaiko iÅ¡laikymui, nėra. 2015-10-15 duomenimis atsakovo V. D. skola bankui sudaro 700.244,86 Eur. IeÅ¡kovas teigė, kad 2010-05-24 taikos sutartimi buvo nuspręsta dėl sutuoktinių tarpusavio teisių ir pareigų iÅ¡laikant savo dukrÄ bei tuo pačiu dėl kitų kreditorių galimybės pretenduoti į savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ V.

D. gaunamų pajamų, nedalyvaujant kreditoriui – UAB „Medicinos bankas”, tad toks sprendimas neturi res judicata galios ieÅ¡kovui; pabrėžė, kad ieÅ¡kovas nebuvo informuotas apie minėtÄ procesÄ , V. D. Å¡ių aplinkybių neatskleidė ir teismui, kuris tvirtino pateiktÄ Å¡alių taikos sutartį. Minėta taikos sutartimi buvo pažeisti ieÅ¡kovo interesai. Bankas Å¡iuo metu negali ginti savo teisių remdamasis proceso atnaujinimo institutu, nes jau yra suėjęs CPK 268 str. 2 d. nustatytas 5 metų naikinamasis proceso atnaujinimo terminas.

Todėl bankas savo teises gina teikdamas actio Pauliana ieÅ¡kinį dėl 2010-05-24 taikos sutarties pripažinimo negaliojančia (CK 6.66 str.). Akcentavo, kad atsakovų sudaryta ginčijama taikos sutartis atitinka visas CK 6.66 str. nustatytas bÅ«tinas actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas: ieÅ¡kovas (kreditorius) turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; ginčijama taikos sutartis pažeidžia ieÅ¡kovo (kreditoriaus) teises; atsakovas V. D. (skolininkas) neprivalėjo sudaryti ginčijamos sutarties tokioje apimtyje, kurioje ji buvo sudaryta; atsakovas (skolininkas) buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaroma taikos sutartis atitinkamoje apimtyje pažeis ieÅ¡kovo (kreditoriaus) teises.

Dėl ieÅ¡kinio senaties nurodė, kad jam ginčijamos taikos sutarties sudarymo faktas tapo žinomas tik tuomet, kai antstolis pateikė informacijÄ apie vykdymo eigÄ iÅ¡ V. D., t. y. 2015-08-12; atitinkamai nuo Å¡ios dienos skaičiuotinas actio Pauliana vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Kadangi V. D. pareiga iÅ¡laikyti savo dukrÄ E. D. nekvestionuojama, tad bankas nereiÅ¡kia reikalavimo pripažinti negaliojančiÄ apskritai visÄ 2010-05-24 taikos sutartį. Bankas reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti negaliojančiÄ nurodytÄ sutartį tiek, kiek ji pažeidžia kreditoriaus interesus, t. y. kurioje nustatytas E. D. iÅ¡laikymo dydis virÅ¡ija pusę minimalios mėnesinės algos per mėnesį.  Atsakovė O.

D. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo dienai (2010-05-24) ji nežinojo apie atsakovo V. D. sandorius su ieÅ¡kovu, tame tarpe 2009-07-31 laidavimo sutartį, tačiau tuo metu ir ieÅ¡kovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovÄ , todėl ginčijamas sandoris objektyviai negalėjo pažeisti ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus interesų. Atsakovė nurodo, kad ji buvo sÄ Å¾ininga sudarydama ginčijamÄ sandorį, todėl taikos sutartis actio Pauliana pagrindu negali bÅ«ti nuginčijama.

Akcentavo, kad nėra ir kitų bÅ«tinų sÄ lygų actio Pauliana ieÅ¡kiniui tenkinti (CK 6.66 str.). Dėl Å¡alių sutarto vaikui teiktino iÅ¡laikymo dydžio nurodė, kad kiekvienu atveju yra vertinama atskirai, koks iÅ¡laikymo dydis konkrečiomis sÄ lygomis yra bÅ«tinas vaiko interesams užtikrinti. Atsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes, Å¡alys numatė ir atsakovas V. D. sutiko dukros iÅ¡laikymui kas mėnesį skirti 2.500 Lt (724,05 Eur), kas Å¡iuo atveju nesÄ lygojo galiojančių teisės aktų pažeidimo.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, jog atsakovė žinojo, kad ginčijamas sandoris pažeis ieÅ¡kovo teises. IÅ¡ pateiktų objektyviai egzistuojančių duomenų nuo 2009-07-06 kai buvo sudaryta turto pasidalinimo sutartis, sutuoktiniai nebevedė bendrų finansinių reikalų, o 2013-04-03 santuoka buvo nutraukta O. D. pareiÅ¡kimu dėl atsakovo kaltės. Atsakovas V. D. pateiktame atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį bei ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad jis 2009-07-16 su O. D. sudarė turto pasidalinimo sutartį bei pasirašė povedybinę sutartį ir nuo tada jų nesiejo Å¡eimos santykiai, iÅ¡skyrus nepilnametės dukros auklėjimas bei iÅ¡laikymas. Teigė, kad atsakovė nežinojo apie jo 2009-07-31 sudarytÄ laidavimo sutartį. Pažymėjo, kad pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį jis sÄ Å¾iningai klydo, be to, buvo banko suklaidintas. Bankas neturėjo teisės su juo pasiraÅ¡yti laidavimo sutarties, nes buvo aiÅ¡ku, kad jis realiai negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl bankui tenka dalis rizikos dėl laidavimo sutarties nevykdymo.

Bankas piktnaudžiavo savo teise bei dominuojančia padėtimi kredito gavėjo ir jo atžvilgiu. Pažymėjo, kad jis ginčijamos sutarties sudarymo metu dirbo valstybės tarnyboje ir jo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo 5.600 Lt (1.623 Eur). Å iuo metu jo pasikeitusi turtinė padėtis nesudaro prielaidų teigti, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta siekiant iÅ¡vengti kreditorinių įsipareigojimų ir tapti nemokiu. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas pripažinti negaliojančiu taikos sutarties 4 punktÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo nuo sandorio sudarymo momento, t. y. 2010-05-24, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, reglamentuojančioms tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti vaikus bei pažeidžia nepilnamečio vaiko teises į iÅ¡laikymÄ (CK 3.192 str. 1 d.).

Taip pat toks reikalavimas prieÅ¡tarauja teisės doktrinai bei teismų praktikai. Dėl ieÅ¡kinio senaties atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas apie ginčijamÄ sutartį žinojo nuo 2014-07-18, nes tuo metu antstolis V. Č., pagal ieÅ¡kovui iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , gavo informacijÄ iÅ¡ Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie VRM apie iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V. D. negalimumÄ dėl vykdomo kito vykdomojo dokumento dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje iÅ¡vadoje prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad vertinant dviejų kreditorių (banko ir nepilnamečio vaiko) reikalavimo teisę gauti iÅ¡ atsakovo skolas, mano, jog pirmenybė Å¡ioje situacijoje turi nepilnametis vaikas. Teigė, kad nesant įrodymų apie iÅ¡ esmės pablogėjusiÄ atsakovo turtinę padėtį arba sumažėjusius vaiko poreikius, nėra pagrindo kelti klausimo dėl iÅ¡laikymo sumažinimo; juo labiau nuo susitarimo dėl iÅ¡laikymo pradžios, nes iÅ¡laikymo dydžio pakeitimas (sumažinimas) galimas tik ateityje. Akcentavo, kad kreditorius neturi procesinės teisės reikÅ¡ti reikalavimo dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo (CK 3.201 str.).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-09-19 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino iÅ¡ dalies negaliojančiu 2010-05-24 taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1468-577/2010, sudarytos tarp V. D. ir O. D., 4 punktÄ , t. y. toje apimtyje, kurioje nustatytas E. D. iÅ¡laikymas per mėnesį virÅ¡ija pusę LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, galiojusios V. D. pareigos mokėti iÅ¡laikymÄ metu (nuo 2010-03-10 iki E. D. pilnametystės) bei priteisė ieÅ¡kovui UAB „Medicinos bankas” lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų V.

D. ir O. D. 41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1468-577/2010 patvirtino 2010-05-24 taikos sutartį, sudarytÄ tarp O. D. ir V. D.. Pagal Å¡ios teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punktÄ V. D. įsipareigojo teikti iÅ¡laikymÄ E. D. (gim. 2005-01-02) periodinėmis iÅ¡mokomis, pradedant nuo 2010-03-10 iki vaiko pilnametystės, po 2.500 Lt (724,05 Eur) kiekvienÄ mėnesį; nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.    Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nesiekia pakeisti (sumažinti) atsakovų nepilnametei dukrai E. D. nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį dėl esmingai pasikeitusių svarbių aplinkybių, t. y. atsakovų turtinės padėties ar vaiko poreikių.

IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovų sudaryta taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta teismo, pažeidė jo kaip atsakovo V. D. kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. IÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti atsakovų sudarytÄ taikos sutartį dalyje negaliojančiÄ , siekia atkurti atsakovo V. D. ginčijamu sandoriu pažeistÄ mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti jį į ankstesnę turtinę padėtį bei taip bent iÅ¡ dalies susigrÄ Å¾inti skolÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas (bÅ«damas atsakovo V.

D. kreditoriumi) turi teisę ginčyti atsakovų sudarytÄ sutartį sandorių negaliojimo pagrindais, Å¡iuo konkrečiai atveju CK 6.66 str., reikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį. Nagrinėjamu atveju CK 3.201 str. 1 d. nuostata, kuri apibrėžia konkrečių subjektų ratÄ , kurie gali kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, ieÅ¡kovui netaikytina. IeÅ¡kovas turi teisę savo teises ginti ir jas gina ne Å¡eimos teisės normomis, bet prievolinės teisės normomis. IeÅ¡kinio pagrindas ir dalykas yra ne vaikui nustatyto iÅ¡laikymo dydžio sumažinimas, o siekis atkurti V.

D. sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad ieÅ¡kovas (kreditorius) bent iÅ¡ dalies galėtų patenkinti savo reikalavimÄ .Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju aktualus aspektas, ar ieÅ¡kovas apkritai turi teisę ginčyti atsakovų sudarytÄ taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi. IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovų 2010-05-24 sudaryta taikos sutartis, konkrečiai jos 4 punktas, kuri buvo patvirtinta tos pačios dienos Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, pažeidė jo, kaip atsakovo V.

D. kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nedalyvavo teismo procese, kuriame buvo patvirtinta Å¡alių taikos sutartis dėl vaikui teiktino iÅ¡laikymo dydžio. IeÅ¡kovui apie šį procesÄ nebuvo žinoma, todėl jis neturėjo galimybės į jį įstoti ir pasisakyti atsakovų sudaromos taikos sutarties klausimu. Atsakovai nebuvo teismui atskleidę informacijos apie turimÄ kreditorių ir skolos dydį. Taip pat byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas apie atsakovų 2010-05-24 sudarytÄ taikos sutartį sužinojo ne anksčiau kaip 2015-08-10, todėl ieÅ¡kovas savo pažeistas teises jau nebegali ginti proceso atnaujinimo instituto pagalba, nes yra suėjęs CPK 368 str. 2 d. nustatytas 5 metų naikinamasis terminas nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo, per kurį gali bÅ«ti paduodami praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatavo, kad įsiteisėjusi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-24 nutartis, kuria buvo patvirtinta atsakovų sudaryta taikos sutartis, konkrečiai jos 4 punktas, ieÅ¡kovui neturi res judicata galios ir ji gali bÅ«ti ginčijama reiÅ¡kiant teisme savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį. Nagrinėjamu atveju, banko (ieÅ¡kovo) reikalavimo teisė atsakovui V. D. kildinama iÅ¡ 2009-07-31 laidavimo sutarties Nr. LOAN 38565, sudarytos su V. D., kuria buvo užtikrintas tinkamas 2006-09-19 kredito sutarties Nr. LOAN 38565, sudarytos su T.

V., įvykdymas. Byloje nustatyta, kad atsakovams 2010-05-24 sudarant ginčijamÄ sandorį (taikos sutartį), prievolių įvykdymo terminai pagal minėtÄ laidavimo sutartį jau buvo suėję. IeÅ¡kovas 2010-01-05 ieÅ¡kiniu be kita ko jau siekė prisiteisti iÅ¡ viso 424.333,67 Eur skolos. IÅ¡ Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. D. iki sudarant ginčijamÄ taikos sutartį, jau buvo žinoma apie banko pareikÅ¡tus reikalavimus, jo buvo praÅ¡oma pateikti atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas V. D.. Taigi, akivaizdu, kad ginčijamos taikos sutarties sudarymo metu (2010-05-24), ieÅ¡kovas turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovui V. D.. Atsakovai nepagrįstai ieÅ¡kovo reikalavimo teisės atsiradimo momentÄ sieja su teismo sprendimo, kuriuo buvo priteista skola, įsiteisėjimu. Kadangi sudarant ginčijamÄ sutartį atsakovas apribojo / eliminavo savo galimybes grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui bent dalį skolos iÅ¡ savo pareigÅ«no pensijos / kitų gaunamų periodinių iÅ¡mokų, jokio kito turto į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atsakovas V.

D. neturėjo ir Å¡iuo metu neturi, todėl neabejotina, kad toks sandoris pažeidė ieÅ¡kovo, kaip V. D. kreditoriaus, teises. Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovas V. D. ateityje bÅ«tų pajėgus grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui kitais bÅ«dais daugiau kaip 500.000 Eur skolÄ . Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad atsakovai nustatydami iÅ¡laikymo dydį – 2.500 Lt (724,05 Eur) per mėnesį, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir pažeidė kreditoriaus teises. Sudarant ginčijamÄ sutartį atsakovo V.

D. turtinė padėtis buvo ypač sunki, atsižvelgiant į tai, kad jis neturėjo jokio turto, o skolos vien ieÅ¡kovui siekė virÅ¡ 1.200.000 Lt. Taip pat byloje yra duomenys, kad atsakovas turėjo ir daugiau skolų, todėl ginčijamu sandoriu iÅ¡laikymo dydį nustatant 2.500 Lt (724,05 Eur) per mėnesį, - buvo akivaizdus neatitikimas / neproporcingumas tarp atsakovo V. D. turtinės padėties ir vaiko poreikių. Net ir atsakovui V. D. teigiant, kad sandorio sudarymo metu jo pajamos buvo virÅ¡ 5.600 Lt (nors tokių įrodymų į bylÄ nepateikė), todėl jis buvo pajėgus mokėti 2.500 Lt iÅ¡laikymÄ savo vaikui, tačiau atsižvelgiant į jo turėtas didžiules skolas, akivaizdu, jog atsakovo V.

D. turtinė padėtis buvo sudėtinga ir neatitiko proporcingumo kriterijaus. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad sudarant ginčijamÄ sandorį, jo 4 punktÄ , jis buvo privalomas tiek, kiek iÅ¡laikymo dydis, kurį privalo atsakovas V. D. teikti savo nepilnametei dukrai, nevirÅ¡ijo teismų praktikoje nurodomo pusės orientacinio kriterijaus, į kurį paprastai turi bÅ«ti atsižvelgiama nustatant iÅ¡laikymo dydį, t. y. MMA.V. D. ginčijamÄ sandorį sudarė su savo sutuoktine O.

D., todėl Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad sandoris sudarytas nesiekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriumi, t. y. siekiant paneigti jų nesÄ Å¾iningumÄ , tenka bÅ«tent atsakovams. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai savo nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos byloje nepaneigė. Atsakovo V. D. nesÄ Å¾iningumas sudarant ginčijamÄ sandorį yra akivaizdus CK 6.66 – 6.67 str. taikymo prasme. Jam buvo žinoma apie pradelstÄ skolÄ ieÅ¡kovui, apie tai, kad ieÅ¡kovas jau buvo pradėjęs teisminį ginÄÄ dėl skolos ir kitų mokėjimų priteisimo, todėl jis, turėdamas aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , turėjo suprasti ir suprato, jog 2.500 Lt (724,05 Eur) per mėnesį iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui nustatymas pažeis kreditoriaus (ieÅ¡kovo) teises, nes jis negalės dalinai atsiskaitinėti su savo kreditoriumi, o gautos pareigÅ«no pensijos iÅ¡mokos bus skirtos tik vaiko iÅ¡laikymui.

Atsakovė taip pat nepaneigė savo nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos CK 6.66 – 6.67 str. taikymo prasme. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad byloje yra nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos actio Pauliana instituto taikymui. Atsakovai (apeliantai) V. D. ir O. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-19 sprendimÄ , prieÅ¡ingu atveju, iÅ¡spręsti klausimÄ dėl E. D. iÅ¡laikymo dydžio nustatymo. Nurodo, kad nesutinka su teismo pozicija, kad Å¡ioje byloje buvo nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos.

Teismas pripažįsta, jog sandorį Å¡iuo atveju Å¡alys privalėjo sudaryti, tačiau kvestionuoja iÅ¡laikymo dydį, kurį atsakovas V. D. privalo teikti savo nepilnametei dukrai. Teismui pripažinus sandorio sudarymo privalomumÄ , neegzistuoja pirmoji actio Pauliana instituto sÄ lyga, todėl savo teises ieÅ¡kovas galėjo ginti remiantis kitomis teisės normomis. Pasisakydami dėl antrosios bÅ«tinos sÄ lygos taikant actio Pauliana institutÄ , apeliantai nesutinka su teismo pozicija, kad sudarant ginčijamÄ sutartį atsakovas apribojo / eliminavo savo galimybes grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui bent dalį skolos iÅ¡ savo pareigÅ«no pensijos / kitų gaunamų periodinių iÅ¡mokų, jokio kito turto į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atsakovas V.

D. neturėjo ir šiuo metu neturi. Pažymi, kad teismas nevertino aplinkybės, kad šiai dienai E. D. yra vienuolika metų ir iki jos pilnametystės yra likę 7 metai, E. D. suėjus 18 metų, ieškovas turės galimybę išieškoti iš V. D. gaunamos pareigūnų pensijos ar kitų gaunamų pajamų. Taip pat teismas, nevertino aplinkybės, kad V. D. yra darbingas bei teismo posėdžio metu patvirtino ketinimus ateityje užsiimti teisininko veikla. Minėti faktai neabejotinai patvirtina, kad sandoris nepažeidė ieškovo, kaip V.

D. kreditoriaus, teisių (jas laikinai apribojo, tačiau galimybė atgauti dalį priteistos sumos yra akivaizdi). Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju teismas neįrodė Å¡alių nesÄ Å¾ingumo, sudarant ginčijamÄ sandorį. Apeliantė O. D. ginčijamo sandorio sudarymo metu nežinojo apie buvusio sutuoktinio V. D. įsipareigojimus kreditoriui                    UAB „Medicinos bankas”. Be to, Å¡alių sudaryta 2009-07-16 sutartis dėl turto pasidalinimo, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, nebuvo tikslas apgauti kreditorius.

Minėta sutartis yra galiojanti ir sutuoktiniams sukÅ«rė materialias pasekmes, t. y. tiek apeliantas V. D., tiek apeliantė O. D. nuo 2009-07-16 pasidalino turtÄ bei turėjo sudarę povedybinę sutartį, todėl veikė atskirai, t. y. objektyviai nežinojo apie vienas kito sudarytus sandorius bei finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Be to, teismas privalėjo įvertinti laidavimu prisiimtos prievolės įvykdymo realumÄ , ir taip paskirstyti prisiimtÄ rizikÄ bylos Å¡alims. Pažymi, kad 2015-10-15 duomenimis atsakovo V.

D. skola bankui sudaro 700.244,86 Eur. IeÅ¡kovas, reikalaudamas pasiraÅ¡yti laidavimo sutartį, nevertino laiduotojo turtinės padėties ir neįsitikino ar jis realiai galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieÅ¡kovui tenka dalis rizikos dėl laidavimo sutarties nevykdymo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad V. D. laidavimo metu jokio materialaus turto neturėjo, turėjo 690.000 Lt paskolÄ AB Swedbanke, bei gaudavo 5.600 Lt darbines pajamas. Akivaizdu, kad laiduotos sumos iÅ¡ turimų pajamų V.

D. nebÅ«tų grÄ Å¾inęs ir ieÅ¡kovas tai suprato sudarydamas laidavimo sutartį. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad ieÅ¡kovas apie ginčijamÄ sutartį sužinojo ne anksčiau kaip 2015-08-10. IeÅ¡kovas į teismÄ su actio Pauliana ieÅ¡kiniu kreipėsi 2015-10-21. IeÅ¡kovas teigė, kad apie sandorį sužinojo 2015-08-10, kai gavo iÅ¡ antstolio praneÅ¡imÄ apie vykdymo eigÄ . Tuo tarpu, Vilniaus apygardos teismas dar 2013-10-28 iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V.

D., 2014-06-27 antstolis V. Č. priėmė patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir jį iÅ¡siuntė į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ prie VRM, kad bÅ«tų atliekamos iÅ¡skaitos iÅ¡ V. D. gaunamos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos. Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie VRM 2014-07-18 raÅ¡tu Nr. 11DP(P)-3618 informavo antstolį, kad „Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje prie VRM gautas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-28 vykdomasis raÅ¡tas dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V.

D., pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos (2.207,23 Lt) nepilnametei dukrai E. D., gim 2005-01-02, kas mėnesį po 2.500 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2010-03-10 iki jos pilnametystės. Po to, kai visiÅ¡kai patenkinsime pirmesnės eilės reikalavimus, galėsime tenkinti paskesnės eilės reikalavimus, todėl informuojame jus, kad negalime vykdyti JÅ«sų 2014-06-27 patvarkymo dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ieÅ¡kotojui UAB „Medicinis bankas“ iÅ¡ skolininko V. D. pensijos.“ Kaip matyti antstolis buvo pilnai informuotas apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nurodyta suma bei kieno naudai yra iÅ¡ieÅ¡koma.

Antstolis 2014-07-18 gavo informacijÄ , kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ vienintelių V. D. gaunamų pajamų, UAB „Medicinos bankas“ naudai yra neįmanomas. Taip pat apeliantai nesutinka su teismo argumentais, jog ginčijamu sandoriu Å¡alys sulygo nepagrįstai didelį iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai ir teismas nepagrįstai nustatė, kad skiriama suma vaiko iÅ¡laikymui sudaro apie vienÄ MMA, kuriÄ turi mokėti abu sutuoktiniai per pusę. Å iuo atveju abi Å¡alys sudarydamos ginčijamÄ sandorį sulygo, jog nepilnametės dukros iÅ¡laikymui apeliantas V.

D. skirs 2.500 Lt (724,05 Eur) ir Å¡iÄ sumÄ Å¡alys laikė pagrįsta nepilnametės dukters poreikiams užtikrinti. Byloje buvo pateikti visi duomenys, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidos sudarė apie 4.837 Lt (1.400 Eur) ir teismo posėdžio metu Å¡alių buvo patvirtinta, kad jos yra beveik nepakitusios. Kaip matyti Å¡ioje byloje teismas nevertino pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų, neanalizavo kokie faktiniai vaiko poreikiai, todėl nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ .IeÅ¡kovas UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad tiek bankas pateiktame ieÅ¡kinyje, tiek teismas skundžiamame sprendime nekvestionuoja CK 3.192 str. reikalavimo, t. y. V. D. pareigos iÅ¡laikyti savo vaikÄ , tačiau pagrįstai nurodo, kad susitarimas dėl iÅ¡laikymo dydžio nepagrįstai blogina jo mokumÄ . Å iuo atveju bankas 2010-05-24 taikos sutartį ginčijo tiek, kiek Å¡i pažeidžia jo interesus, t. y. ta apimtimi, kuria, banko įsitikinimu, atsakovas gaunamas pajamas nepagrįstai perleidžia savo dukrai. Aplinkybė, jog V. D. turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo dukrÄ , pati savaime nereiÅ¡kia, jog jis gali jai perleisti visÄ savo turtÄ visiÅ¡kai nepaisydamas fakto, jog kitiems kreditoriams turi ypač didelius įsipareigojimus ir tokį savo elgesį pagrįsti kaip privalomu remiantis jo pareiga teikti iÅ¡laikymÄ dukrai.

Akivaizdu, jog įstatymų leidėjas bei kasacinis teismas yra aiÅ¡kiai nustatę, jog vaikui teiktinas iÅ¡laikymas turi atitikti tiek tėvų pajamas, tiek turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Joks įstatymas neįpareigojo V. D. ir O. D. sudaryti susitarimÄ dėl E. D. iÅ¡laikymo, pagal kurį visas V. D. turtas, 724,05 Eur (2.500 Lt)/mėn., yra skiriamas iÅ¡imtinai dukros iÅ¡laikymui, kai kitų kreditorių ir netgi jo paties poreikiams apskritai nepaliekama jokių lėšų. IeÅ¡kovas nesutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kad apeliantas V.

D. yra darbingas ir yra reali galimybė, kad ateityje pastarasis grÄ Å¾ins ieÅ¡kovui skolÄ . Atsakovų teiginiai, jog V. D. ateityje gaus daugiau pajamų, iÅ¡laikys advokatÅ«ros egzaminÄ ir kt. bei galės pradėti vykdyti savo finansinius įsipareigojimus yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nepaneigia fakto, jog ginčijama taikos sutartimi V. D. mokumas nepagrįstai buvo pablogintas. Akivaizdu, jog bÅ«tent dėl ginčijamo sandorio sudarymo bankas negali gauti savo reikalavimo patenkinimo, nors tokiÄ teisę turi (tÄ patvirtina įsiteisėję teismui sprendimai, kuriais priteista skola iÅ¡ V.

D.). IeÅ¡kovas taip pat pažymi, kad apeliantės nurodomos kasacinio teismo nutartys Nr. 3K-3-586/2005 ir Nr. 3K-3-354/2010 pagal savo faktines aplinkybes neatitinka byloje nagrinėjamos situacijos ir negali bÅ«ti laikytinos precedentais Å¡ios bylos atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-11-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005 pasisakė dėl Civilinio proceso kodekso 265 str. 2 d. bei 667 str. taikymo klausimų. Aptariamoje byloje buvo sprendžiamas turto padalijimo klausimas, t. y. ieÅ¡kovas siekė, jog skolininkui bÅ«tų pripažinta nuosavybės teisė į visÄ butÄ , kuris buvo Å¡eimos turtas, sutuoktinei iÅ¡mokant atitinkamÄ kompensacijÄ .

Tuo tarpu, šioje byloje nenagrinėtina, kaip turėtų būti taikomas CPK 667 str., taip pat nesprendžiama, kieno nuosavybėje turėtų likti šeimos būstas bei nėra jokios rizikos, jog nepilnametis vaikas liks be jam priklausančio išlaikymo. Ieškovas nurodo, kad ginčijama taikos sutartis buvo sudaryta 2010-05-24. Jei vaiko poreikiams tikrai buvo (yra) būtini 1.400 Eur/mėn., o V. D. neskyrė 724,05 Eur/mėn. sutarto išlaikymo, tuomet O. D. turėjo nedelsdama kreiptis dėl priverstinio 2010-05-24 taikos sutarties vykdymo.

Å iuo atveju, kaip pripažino pati O. D., taikos sutartis nebuvo vykdoma ilgiau nei trejus metus nuo jos sudarymo momento ir Å¡i aplinkybė jai visiÅ¡kai nerÅ«pėjo. Vykdomasis dokumentas pagal 2010-05-24 taikos sutartį O. D. buvo iÅ¡duotas tik Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2276-341, t. y. iÅ¡ esmės tuo metu, kai Vilniaus apygardos teismas 2012-03-22 sprendimu tenkino banko ieÅ¡kinį ir priteisė skolÄ iÅ¡ V. D. pagal 2009-07-31 laidavimo sutartį Nr. LOAN 38565.

IÅ¡ O. D. pateiktos lentelės, kurioje nurodomos iÅ¡ieÅ¡kotos sumos, matyti, jog realiai vykdymo procesas iÅ¡ V. D. prasidėjo tik 2013 m. lapkritį, t. y. tuo metu, kaip Lietuvos apeliacinis teismas 2013-10-11 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir bankas įgijo galimybę pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ V. D.. Taigi, akivaizdu, kad 2010-05-24 taikos sutartis buvo naudojama kaip priemonė užtikrinti, jog bankui galiausiai prisiteisus skolÄ nebÅ«tų galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ V.

D. gaunamas pajamas. Atsakovams nebuvo prasmės iÅ¡ karto nuo sudarymo momento pradėti 2010-05-24 taikos sutarties vykdymÄ , nes jos tikslas nėra susijęs su E. D. interesų apsauga. Å i sutartis tarnauja kaip įrankis užtikrinantis, jog bankas negalėtų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į V. D. gaunamas pajamas. Kol bankas neturėjo galimybės priverstinai įgyvendinti savo reikalavimo teisės, O. D. nerÅ«pėjo 2010-05-24 taikos sutarties vykdymo klausimas ir tariami E. D. 1.400 Eur/mėn. poreikiai. Tik tuomet, kai tapo akivaizdu, jog V.

D. pralaimės bylas, buvo imtasi priemonių gauti vykdomÄ jį dokumentÄ ir jį pateikti antstoliui. Iki to laiko tai daryti paprasčiausiai nebuvo poreikio: bankas neturėjo vykdomojo dokumento, o iÅ¡ankstinis priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal 2010-05-24 taikos sutartį nebuvo naudingas atsakovams dėl atsirasiančių vykdymo iÅ¡laidųBylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės metu banko atstovas teiravosi apeliantės advokato apie vykdomojo dokumento pagal 2010-05-24 taikos sutartį išėmimo bei pateikimo vykdyti aplinkybes.

Apeliantės atstovas patvirtino, jog V. D. niekad išlaikymo, kuris buvo numatytas taikos sutartyje, neteikė bei nesugebėjo paaiškinti, kodėl O. D. ilgiau nei 3 m. nesiėmė veiksmų, jog sutartas išlaikymas būtų išieškomas. Apeliaciniame skunde apeliantė šių aplinkybių nepaaiškina. Ieškovo nuomone, atsakovai to ir negali padaryti, nes jų elgesys sudarius 2010-05-24 taikos sutartį akivaizdžiai patvirtina jų tikruosius tikslus. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, atsakovai ir pirmiau sudarinėjo kreditorių interesus pažeidžiančias sutartis.

Sudarydami 2009-07-16 turto padalijimo sutartį atsakovai nesÄ Å¾iningai ir pažeisdami kitų kreditorių interesus dalijosi turtÄ ir siekė iÅ¡vengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais. Ginčas dėl minėtos turto padalijimo sutarties baigėsi taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1270/2013, kuria atsakovė O. D. pripažino, jog iÅ¡ dalies yra atsakinga už V. D. prievoles. Apeliantė, įrodinėdama savo tariamÄ sÄ Å¾iningumÄ , teigė, jog bankas, sudarydamas laidavimo sandorį su V. D., elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Ieškovas pažymi, kad banko reikalavimo į V. D. pagrįstumas buvo patikrintas tiek Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1281-232, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-870/2013. V. D. sudarytas laidavimo sandoris nebuvo nuginčytas ir banko naudai buvo priteista atsakovo skola. Taigi, šiuo metu vykstančioje byloje nėra pagrindo nagrinėti laidavimo sandorio sudarymo aplinkybių, nes, kaip minėta, jos jau buvo išnagrinėtos kitose civilinėse bylose ir pripažinta, jog bankas turi reikalavimo teisę į V.

D..Be to, kaip patvirtina prie banko 2016-02-03 prašymo Nr. S/00/2016-460, kuris buvo teiktas pirmosios instancijos teismui, pridėti Nekilnojamojo turto registro išrašai, bankas dar prieš pateikdamas 2010-01-05 ieškinį dėl skolos priteisimo iš laiduotojo V. D. tikrino pastarojo turtinę padėtį. Gauta informacija patvirtino, jog V. D. nekilnojamojo turto neturi. Turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas V. D. neįgijo ir vėlesniu laikotarpiu. Akivaizdu, jog apeliantas tokio tikslo ir neturėjo – banko reikalavimo teisė buvo ypač didelė.

Anksčiau nei gavo antstolio 2015-08-17 raÅ¡tÄ bankas informacijos apie ginčijamÄ 2010-05-24 taikos sutartį neturėjo, nes jos nebuvo suteikęs iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ V. D. vykdantis antstolis V. Č.. Aptariamu atveju vienintelės V. D. pajamos yra jo pensija. Apie jÄ bankui nebuvo žinoma. Objektyvu, jog bankui negali bÅ«ti žinoma, kada ir koks skolininkas vienu ar kitu laikotarpiu įgyja teisę gauti tam tikras socialines iÅ¡mokas, tokių aplinkybių negali žinoti ir antstolis. Atkreiptinas dėmesys, kad V.

D. Å¡iuo metu yra 53 metai. Tokio amžiaus asmenys dažniausiai yra darbingi ir iÅ¡mokų iÅ¡ valstybės įprastai negauna arba jos yra labai mažo dydžio. Tuo tarpu V. D. žinojo, kada jis gali gauti tam tikras iÅ¡mokas iÅ¡ valstybės ir siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymo su banku sukÅ«rė padėtį, jog minėtos iÅ¡mokos bÅ«tų skirtos tariamam jo dukros E. D. iÅ¡laikymui. Taigi, ieÅ¡kovo nuomone, apeliantai elgėsi nesÄ Å¾iningai ir trukdė bankui sužinoti apie sutartį, kuri pažeidžia jo teises.

Kaip patvirtina bylos medžiaga, atsakovai neinformavo ieÅ¡kovo apie ketinimÄ sudaryti 2010-05-24 taikos sutartį ar Å¡ios sutarties patvirtinimo faktÄ teisme. Banko įsitikinimu, bÅ«tent atsakovai turėjo suinteresuotumÄ kiek įmanoma ilgiau nuslėpti informacijÄ apie minėtÄ sutartį ir tokiu bÅ«du užsitikrinti, jog V. D. gaunamos pajamos liks jų žinioje, o kitiems kreditoriams nebus skirta apskritai jokių lėšų Apeliacinis skundas netenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, O.

D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu V. D. dėl dukters E. D. iÅ¡laikymo priteisimo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-05-24 nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytÄ tarp O. D. ir V. D.. Å alys susitarė, kad V. D. periodinėmis iÅ¡mokomis pradedant nuo 2010-03-10 iki vaiko pilnametystės perves į O. D. nurodytÄ banko sÄ skaitÄ po 2.500 Lt kiekvienÄ mėnesį iki mėnesio 20 dienos. IeÅ¡kovas UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismÄ dėl minėtos 2010-05-24 taikos sutarties, praÅ¡ydamas pripažinti sutarties 4 punktÄ negaliojančių ta apimtimi, kuria Å¡iame punkte nustatytas E. D. iÅ¡laikymas per mėnesį virÅ¡ija pusę Vyriausybės patvirtintos MMA Lietuvoje, galiojusios pareigos mokėti iÅ¡laikymÄ metu.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-09-19 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Apeliantai O. D. ir V. D. nesutinka su minėtu teismo sprendimu. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrindžia ir objektyviais, neginčytinais įrodymais nepatvirtina visų bÅ«tinųjų actio Pauliana instituto egzistavimo sÄ lygų, t. y.:

1) Å¡alys sudarė susitarimÄ , kurio neprivalėjo sudaryti;

2) sutartys pažeidžia visų ieškovo kreditorių teises;

3) atsakovai žinojo ir / arba turėjo žinoti, kad sutartys pažeidžia ieÅ¡kovo kreditorių teises. Teisėjų kolegija su apeliantų argumentais nesutinka. Paminėtina, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str. 1 d.). Kreditorius gali ginčyti visus skolininko sudarytus sandorius, jei įrodomos visos CK 6.66 str. sandorių nuginčijimo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nagrinėjamu atveju yra visos actio Pauliana taikymo sÄ lygos. Visų pirma, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. Pastaroji kildinama iÅ¡ ieÅ¡kovo ir apelianto 2009-07-31 sudarytos laidavimo sutarties Nr. LOAN 38565, kuria buvo užtikrintas tinkamas 2006-09-19 kredito sutarties Nr. LOAN 38565, sudarytos su T.

V., įvykdymas. Antra, ginčijamas sandoris, t. y. jau minėta taikos sutartis, akivaizdžiai pažeidžia ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju taikos sutartis buvo sudaryta, neatsižvelgiant į apelianto V. D. turimus įsipareigojimus kreditoriams, t. y. ieÅ¡kovui. Å iuo atveju, visos apelianto turimos lėšos buvo skiriamos iÅ¡imtinai dukros iÅ¡laikymui. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad apeliantas tokiais veiksmais (sudarydamas ginčijamÄ sutartį) eliminavo ieÅ¡kovo galimybes grÄ Å¾inti bent dalį skolos.

Tuo tarpu, apeliantai apeliaciniu skundu nepateikė jokių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų prieÅ¡ingai iÅ¡vadai priimti. Akivaizdu, kad tokie veiksmai, skiriant visas savo gaunamas pajamas dukros iÅ¡laikymui ir neatsižvelgiant į turimus įsipareigojimus trečiosioms Å¡alims (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui), prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo principui.Apeliantų nurodyti argumentai, jog teismas nevertino aplinkybės, kad V. D. yra darbingas bei teismo posėdžio metu patvirtino savo ketinimus ateityje užsiimti teisininko veikla, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodytos aplinkybės (ketinimas užsiimti teisininko veikla) yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos ir nepaneigia fakto, jog apeliantas, kaip jau minėta, sudarydamas ginčijamÄ sutartį ir įsipareigodamas visu savo turtu dukros atžvilgiu, elgėsi nesÄ Å¾ingai ieÅ¡kovo atžvilgiu. Be to, apelianto sunkiÄ finansinę padėtį patvirtina ir antstolio V. Č. 2015-08-10 raÅ¡tas Nr. 0116-13/04091 ir 2015-08-17 raÅ¡tas Nr. 0116/13/04091, kuriais antstolis nurodė, jog atsakovas V.

D. jokių pajamų negauna ir nėra galimybės bent iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad apeliantas ir O. D. sulygdami nepagrįstai didelį iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai E. D., kai tuo tarpu, buvo ir yra neįvykdyti kiti turtiniai įsipareigojimai elgėsi nesÄ Å¾iningai ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus atžvilgiu. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad ieÅ¡kovas apie ginčijamÄ sutartį sužinojo ne anksčiau kaip 2015-08-10.

Teisėjų kolegija su minėtais apeliantų argumentais nesutinka. Paminėtina, kad prie ieÅ¡kovo 2016-02-03 praÅ¡ymo Nr. S/00/2016-460, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, pridėti Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai, patvirtina, jog ieÅ¡kovas dar prieÅ¡ pateikdamas ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo iÅ¡ laiduotojo V. D. domėjosi pastarojo turtinę padėtį, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ėmėsi tam tikrų veiksmų, jog bÅ«tų greičiau įvykdyti turimi įsipareigojimai.

Gauta informacija patvirtino, jog V. D. nekilnojamojo turto neturi. Turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas V. D. neįgijo ir vėlesniu laikotarpiu. Tuo tarpu, byloje nėra informacijos, jog ieÅ¡kovas apie Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį sužinojo anksčiau nei gavo antstolio 2015-08-17 raÅ¡tÄ . Apeliantai pagrįstų duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas sužinojo apie ginčijamÄ sutartį gerokai anksčiau nei buvo informuotas antstolio, taip pat nepateikė.O. D. įrodinėjami itin dideli dukros poreikiai nenusveria kreditoriaus teisės į iÅ¡ieÅ¡kojimo galimumÄ .

Tėvų iÅ¡laidos vaikui turi atitikti jų galimybes ir iÅ¡laikyti balansÄ su įsipareigojimais. E. D. iÅ¡laikymui skirtina pusė Vyriausybės patvirtintos MMA yra minimalai pakankama ir atitinka teismų praktikÄ dėl minimalių lėšų skirtinų vaiko iÅ¡laikymui.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir visapusiÅ¡kai bei objektyviai įvertino pateiktus Å¡alių įrodymus.

Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir iÅ¡aiÅ¡kino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Taigi, apeliantų apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., n u t a r i a :

O. D. ir V. D. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                Ona Gasiulytė                                                                                                                                                                                                                              Virginijus Kairevičius                                                                                                                            RÅ«ta Petkuvienė