5ea3c09a-c3ea-40ca-b08d-d4019ad0433a · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-806-340/2020 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00049-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.3; 2.5.4.3; 2.5.4.10; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atsakovams O. M., J. M. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys – M. K., V. N., J. R., V. R., jo atstovė pagal įstatymÄ V. N., ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. R. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai įvaikino M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 1998 m. gegužės 11 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ (notarinio registro Nr. 1399, byla Nr. 584/98);

3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2006 m. gruodžio 1 d. paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ (notarinio registro Nr. JK-6338, bylos Nr. 78/2006 m.);

4) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2007 m. vasario 27 d. paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ (notarinio registro Nr. JK-910, bylos Nr. 78/2006 m.);

5) pripažinti niekine 1998 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1789 tarp Z. R. ir O. M. nuo jos sudarymo momento;

6) pripažinti niekine 2007 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartį Nr. JK-1495, sudarytÄ tarp O. M. ir J. M. nuo jos sudarymo momento;

7) K. R. vardu atnaujinti palikimo priėmimo terminÄ M. R. palikimui priimti, ieÅ¡kovui V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) K. R. palikimÄ paveldint kaip įstatyminiam įpėdiniui;

9) priteisti V. R. naudai solidariai iš atsakovų O. M. ir J. M. patirtas 2033,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad faktinį K. R. įvaikinimo faktÄ patvirtina tai, kad: ieÅ¡kovas V. R. yra K. R. sÅ«nus, o D. R. yra K. R. dukra (Gyventojų registro 2019 m. birželio 13 d. pažyma Nr. GR.3A-1989); 2006 m. sausio 18 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas ir Turto pasidalijimo sutartis, pagal kuriuos K. R. turtÄ paveldėtojo sÅ«nus ieÅ¡kovas V. R.; Gyventojų registro 2019 m. birželio 12 d. pažyma Nr. GR.3A-1971 (2 priedas), kad M. R. faktinis sÅ«nus yra K. R.; susituokę tėvai M. R. ir E. P. 1938 m. gegužės 4 d. pakrikÅ¡tijo kÅ«dikį K.

R.; K. R. 1960 m. birželio 16 d. oficialiai buvo pakeista pavardė iÅ¡ B. į R.;1996 m. balandžio 2 d. M. R. testamentas, kuriuo visÄ savo turtÄ paliko savo anÅ«kei D. R., K. R. dukrai. Nurodė, jog V. R. artimų santykių su seserimi D. R. ir jos Å¡eima nepalaikė ir nebendravo. Jam tik buvo žinoma aplinkybė, kad senelis M. R. testamentu visÄ savo turtÄ paliko sesei D. R. ir dėl to jis jokių pretenzijų neturėjo. Tik 2017 m. sausio 24 d. V. R., aplinkybes, kad turtas pagal 1998 m. gegužės 11 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ atiteko Z.

R., o vėliau – atsakovei, sužinojo po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Trakų skyriaus posėdžio, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl statybinių trinkelių sukrovimo ant kelio bei O. M. galimybės patekti į nuosavybės teise valdomÄ sklypÄ . Tuo metu iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad atsakovė nuosavybės teise valdo ir daugiau nekilnojamojo turto, kuris priklausė ieÅ¡kovo seneliui M. R.. Tik 2017 m. sausio 24 d. ieÅ¡kovas suprato, kad buvo iÅ¡ esmės pažeistos įstatyminio M.

R. įpėdinio K. R. teisės, kurias po K. R. mirties perėmė ieškovas, t. y. ieškovas suprato, kad atsakovei neteisėtai yra atitekusi palikimo dalis, kuri turėjo būti paveldėta K. R., kaip pirmos eilės įpėdinio, po M. R. mirties. Ieškovas, nepraleisdamas CK 5.8 straipsnyje nustatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino, 2018 m. sausio 10 d. pateikė ieškinį. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) mirus M. R., pagal 1964 m. CK nuostatas, lygiomis dalimis turėjo paveldėti tiek K.

R. (M. R. įvaikis), tiek ir Z. R. (M. R. antroji žmona). K. R., po patėvio M. R. mirties, kaip įstatyminis jo turto įpėdinis, dėl nežinojimo apie paveldimÄ turtÄ ir teisinio reguliavimo neiÅ¡manymo, į Trakų rajono biuro notarę D. U. dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo nesikreipė. Trakų rajono biuro notarė D. U., iÅ¡davusi paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ tik Z. R., nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga vykdydama savo profesinę veiklÄ , nes nepatikrino duomenų ir neįsitikino, kad yra daugiau pirmos eilės įpėdinių M.

R. turtui paveldėti. Notaro profesinėje veikloje yra taikomi padidinti atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, todėl notarei D. U. neinformavus K. R. apie M. R. palikimÄ ir nenustačius, kad K. R. yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, buvo iÅ¡ esmės pažeistos K. R., kaip įstatyminio įpėdinio, teisės. Nurodė, jog 2007 m. vasario 27 d. Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarė J. K. iÅ¡davė atsakovei paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ . Notarė J. K. patvirtino, kad Z. R. paveldėjo sutuoktinio M.

R. turtÄ , kurį remiantis 1997 m. lapkričio 5 d. Z. R. testamentu, paveldi testamentinė įpėdinė atsakovė. Pažymėjo, jog iÅ¡ byloje pateikto 2007 m. paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad atsakovė paveldėjo turtÄ , kuris pagal 1998 m. teisės liudijimÄ buvo atitekęs Z. R.. Nustačius, kad 1998 m. teisės liudijimas yra neteisėtas ir naikintinas, turi bÅ«ti pripažinta, kad 2007 m. paveldėjimo teisės liudijimas taip pat yra neteisėtas ir naikintinas. Nurodė, kad remiantis AtkÅ«rimo įstatymo teisės normomis, nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto –sklypo Nr. 632-1-11, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 3.70 ha žemės, turėjo bÅ«ti atkuriamos tik įpėdiniui K.

R., kaip M. R. faktiniam įsÅ«niui, kadangi M. R. testamentas notarės J. K. buvo pripažintas negaliojančiu. O. M., kaip Z. R. įpėdinė, neturėjo teisės pretenduoti į turtÄ , kuris buvo atkurtas M. R. vardu. Z. R. neturėjo teisės paveldėti viso M. R. turto, taigi, ir neturėjo teisės pirkimo–pardavimo sutartimi parduoti turto atsakovei, o Å¡i dovanojimo sutartimi neturėjo teisės dovanoti Å¡io turto J. M.. Nurodė, kad vienintelis teisėtas M. R. įpėdinis, atkÅ«rus nuosavybės teises, buvo K.

R., kuris mirė (duomenys neskelbtini). K. R. pirmos eilės įpėdiniais jo mirties momentu buvo V. R., M. K. ir D. R., kurie po K. R. mirties, lygiomis dalimis, t. y. po 1/3, paveldėjo visÄ K. R. turtÄ .

3. Atsakovė O. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad įvertinus nurodomÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, matyti, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas siekia nustatyti faktinio įvaikinimo juridinį faktÄ . Pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ ieÅ¡kovas nesiekia atkurti nuosavybės teisių į buvusio savininko palikėjo M. R. ar į buvusios savininkės E. P. turėtÄ nuosavybę – į žemę ar miÅ¡kÄ , neginčija K.

R. ir R. R. juridinės tėvystės, nenurodo ir nepateikia įrodymų, paneigiančių palikėjui M. R. atkurtų nuosavybės teisių į turėtÄ nuosavybę (žemę ar miÅ¡kÄ ) teisėtumo. Pagal 1964 metų (galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d.) CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ vienintelė palikėjo M. R. pirmos eilės įpėdinė buvo jo sutuoktinė Z. R.. Å ios aplinkybės ieÅ¡kovas neginčija. Byloje esanti VÄ® „Registrų centras“ 2018 m. kovo 12 d. pažyma Nr. GR.3A-721-2 patvirtina, kad K.

R., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvas R. R., gim. (duomenys neskelbtini), o motina – E. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Be to, byloje esantis 1960 m. birželio 16 d. pavardės keitimo liudijimas Nr. 007005 – patvirtina, kad K. R. yra pasikeitęs vardÄ ir pavardę – iÅ¡ K. B. į K. R.. Pažymėtina ir tai, kad Å¡ioje byloje pats ieÅ¡kovas pateiktuose 2018 m. kovo 27 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pripažino aplinkybę, kad tėvu nurodomo K. R. tėvas yra R. B..

Taigi, K. R. yra ne palikėjo M. R., o R. B. įpėdinis pagal įstatymÄ . Kadangi K. R. nėra palikėjo M. R. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ , todėl (duomenys neskelbtini) mirus palikėjui M. R. vienintelė jo pirmos eilės įpėdinė buvo sutuoktinė Z. R., kuri pagal 1964 metų (galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d.) CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ teisėtai paveldėjo savo sutuoktinio turtÄ . Tokiu bÅ«du palikimo vietos atsiradimo notarė D. U. visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai iÅ¡davė Z.

R., kaip vienintelei pirmos eilės įpėdinei, 1998 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ visÄ palikėjo turtÄ . Ä®vertinus esamÄ teisinį reglamentavimÄ ir nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus, taip pat aplinkybę, jog nei K. R., nei ieÅ¡kovas nėra M. R. atitinkamai pirmos ir antros eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje bylos dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės. Dėl nežinomų priežasčių K.

R. beveik per aÅ¡tuonerius metus nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su galimu palikėjo M. R. palikimo priėmimu, taip pat ir ieÅ¡kovas daugiau nei dvideÅ¡imt metų nesiėmė jokių priemonių, kad bÅ«tų apgintos galimai pažeistos tiek K. R., tiek jo teisės, susijusios su galimu turto paveldėjimu. Kadangi į neįgytÄ palikimÄ negali bÅ«ti iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimas, ieÅ¡kovo tėvo K. R., kuris palikėjo M. R. palikimo nepriėmė, atžvilgiu taikyti CK 5.58 straipsnio 1 dalį nėra jokio pagrindo.

5. Atsakovas J. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

6. Nurodė, kad įvertinus nurodomÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, matyti, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas siekia nustatyti faktinio įvaikinimo juridinį faktÄ . Pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ ieÅ¡kovas nesiekia atkurti nuosavybės teisių į buvusio savininko palikėjo M. R. ar į buvusios savininkės E. P. turėtÄ nuosavybę – į žemę ar miÅ¡kÄ , neginčija K.

R. ir R. R. juridinės tėvystės, nenurodo ir nepateikia įrodymų, paneigiančių palikėjui M. R. atkurtų nuosavybės teisių į turėtÄ nuosavybę (žemę ar miÅ¡kÄ ) teisėtumo. Pažymėjo, jog byloje esanti VÄ® „Registrų centras“ 2018 m. kovo 12 d. pažyma Nr. GR.3A-721-2 patvirtina, kad K. R., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvas R. R., gim. (duomenys neskelbtini), o motina – E. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Byloje esantis 1960 m. birželio 16 d. pavardės keitimo liudijimas Nr. 007005 patvirtina, kad K.

R. yra pasikeitęs vardÄ ir pavardę – iÅ¡ K. B. į K. R.. Å ioje byloje pats ieÅ¡kovas pateiktuose 2018 m. kovo 27 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pripažino aplinkybę, kad tėvu nurodomo K. R. tėvas yra R. B.. Taigi, K. R. yra ne palikėjo M. R., o R. B. įpėdinis pagal įstatymÄ . K. R. nėra palikėjo M. R. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ , todėl (duomenys neskelbtini) mirus palikėjui M. R. vienintelė jo pirmos eilės įpėdinė buvo sutuoktinė Z. R., kuri pagal 1964 metų (galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d.) CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ teisėtai paveldėjo savo sutuoktinio turtÄ .

Tokiu bÅ«du palikimo vietos atsiradimo notarė D. U. visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai iÅ¡davė Z. R., kaip vienintelei pirmos eilės įpėdinei, 1998 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ visÄ palikėjo turtÄ . Ä®vertinus esamÄ teisinį reglamentavimÄ ir nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus, taip pat aplinkybę, jog nei K. R., nei ieÅ¡kovas nėra M. R. atitinkamai pirmos ir antros eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ , darytina iÅ¡vada, kad bylos dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės. Dėl nežinomų priežasčių K.

R. beveik per aÅ¡tuonerius metus nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su galimu palikėjo M. R. palikimo priėmimu, taip pat ir ieÅ¡kovas daugiau nei dvideÅ¡imt metų nesiėmė jokių priemonių, kad bÅ«tų apgintos galimai pažeistos tiek K. R., tiek ieÅ¡kovo teisės, susijusios su galimu turto paveldėjimu. Kadangi į neįgytÄ palikimÄ negali bÅ«ti iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimas, ieÅ¡kovo tėvo K. R., kuris palikėjo M. R. palikimo nepriėmė, atžvilgiu taikyti CK 5.58 straipsnio 1 dalį nėra jokio pagrindo.

7. Tretieji asmenys M. K., V. N., J. R., V. R. atsiliepimų į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. R. 2571,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų O. M. naudai; priteisė iÅ¡ V. R. 37,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

9. Teismas tiek iÅ¡ byloje esančių duomenų, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo ir jo atstovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje nustatė, jog ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jo tėvas K. R. buvo faktiÅ¡kai įvaikintas M. R. ir E. P. (R.) turint tikslÄ , jog K. R., kaip faktinis įvaikis, taptų paveldėtoju pagal įstatymÄ mirusio faktinio įtėvio M. R. turtui paveldėti. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ , pažymėjo, jog teismine tvarka negali bÅ«ti nustatomas bet koks faktas, o tik juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, sukeliantis asmeniui asmenines ir (ar) turtines pareigas, o konkrečiu atveju – nustačius, jog M.

R. su pirmÄ ja žmona E. P. (R.) faktiÅ¡kai buvo įsivaikinę ieÅ¡kovo tėvÄ K. R., Å¡is faktas nesukeltų jokių asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų nei ieÅ¡kovui, nei jo tėvui, kadangi faktinis įvaikis neturi teisės paveldėti mirusio faktinio įtėvio turto CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Teismas pažymėjo, jog prielaidų spręsti dėl juridinio fakto, jog K. R. ne tik faktiÅ¡kai, bet ir juridiÅ¡kai buvo įvaikintas M. R. ir E. P. (R.), nustatymo byloje nėra, nes nei ieÅ¡kovai siekia tÄ Ä¯rodyti, nei byloje yra kokių pagrįstų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog K.

R. įvaikinimas pagal tuo metu galiojančiÄ tvarkÄ buvo įformintas, įregistruotas, ar apskritai buvo ketinimų tÄ padaryti, o tokios registracijos duomenys bÅ«tų sunaikinti, dingę ar jų nebÅ«tų galima gauti dėl kitų priežasčių. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – faktinio įvaikinimo – nustatymo atmetė.

10. Teismas nurodė, kad atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nėra pagrindo spręsti dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų – paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo, pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sutarčių pripažinimo niekinėmis, termino palikimui priimti atnaujinimo, nes jie visi tiesiogiai susiję su ieÅ¡kovo atmestu reikalavimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – faktinio įvaikinimo – nustatymu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. Byloje teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡oma nustatyti kokį nors juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , privalėjo įvertinti, ar praÅ¡omas nustatyti faktas, kad K.

R. faktiÅ¡kai įvaikino M. R. ir E. P., sukels ieÅ¡kovui V. R. teisines pasekmes – asmeninių ar turtinių teisių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pabaigÄ . 11.2. Teismas nurodė, kad, nustačius, jog M. R. su E. P. faktiÅ¡kai buvo įsivaikinę ieÅ¡kovo tėvÄ K. R., Å¡is faktas nesukeltų jokių asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų nei ieÅ¡kovui, nei jo tėvui, kadangi faktinis įvaikis neturi teisės paveldėti mirusio faktinio įtėvio turto CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

Apeliantas su tokiu teisės aiÅ¡kinimu nesutinka, nes niekas byloje neginčija fakto, jog jis turėjo teisę po savo tėvo K. R. (duomenys neskelbtini), paveldėti jo turtÄ ir Å¡iÄ teisę įgyvendino. Byloje yra kilęs ir turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar po M. R. mirties Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 2.7-79-13514 atkÅ«rus jam nuosavybės teises į žemės sklypÄ , tuo metu gyvas buvęs ieÅ¡kovo tėvas K. R. buvo faktinis M. R. ir E. P. sÅ«nus.

Jeigu buvo, vadinasi jis pagal galiojusį tuo metu materialųjį teisinį reguliavimÄ (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. I-2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 punktÄ ) turėjo teisę į mirusio M. R. vardu atkurtÄ Å¾emės sklypÄ , t. y. juridinis faktas – buvo ar ne K. R. faktinis M. R. ir E. P. sÅ«nus – sukeltų teisines pasekmes, ir ieÅ¡kovui atsirastų asmeninės ir turtinės teisės į M. R. vardu atkurtÄ Å¾emės sklypÄ . 11.3.

Atmetęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, teismas nematė pagrindo spręsti kitų ieÅ¡kinio reikalavimų. Byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta, joje yra visi reikÅ¡mingi jos iÅ¡sprendimui įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal juos turi iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės.

12. Atsakovė O. M. atsiliepimu praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 12.1. Å ioje byloje ieÅ¡kovas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo tėvas K. R. (iki 1960 m. birželio 16 d. vardo ir pavardės pakeitimo buvęs K. B.) buvo faktiÅ¡kai įvaikintas. Taigi, nors Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas siekė nustatyti faktinio įvaikinimo juridinį faktÄ , tačiau atkurti nuosavybės teisių į palikėjo M.

R. ir/ar į buvusios savininkės E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kaip galimų faktinių įtėvių ir kaip buvusių savininkų, turėtÄ nuosavybę – į žemę ar miÅ¡kÄ pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ Å¡ioje byloje nesiekė ir nesiekia. 12.2. Byloje esantis (paties ieÅ¡kovo pateiktas) raÅ¡ytinis įrodymas – 1960 m. birželio 16 d. pavardės keitimo liudijimas Nr. 007005 patvirtina, kad K. R., gim. (duomenys neskelbtini), pasikeitė vardÄ ir pavardę – iÅ¡ K.

B. (K. B.) (R. sÅ«nus arba R.) į K. R.. Tai jis padarė 1960 m. birželio 16 d., t. y. bÅ«damas 22 metų amžiaus. Pats ieÅ¡kovas pateiktuose 2018 m. kovo 27 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė ir pripažino aplinkybę, kad ieÅ¡kovo tėvo (faktinio įvaikio) K. R. (iki vardo ir pavardės pakeitimo buvęs K. B.) tėvas yra R. R. (buvęs B.). Taigi, K. R. (buvęs K. B.) yra ne palikėjo M. R., o R. R. (buvęs B.) pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ . IeÅ¡kovas jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad K.

R. (iki 1960 m. birželio 16 d. vardo ir pavardės pakeitimo buvęs K. B.) ir pats ieÅ¡kovas yra palikėjo M. R. įpėdiniai pagal įstatymÄ at testamentÄ , nenurodė ir nepateikė. 12.3. IeÅ¡kovas tikslo, dėl kurio turi bÅ«ti nustatomas jo praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (CPK 447 straipsnio 1 dalis), procesiniuose dokumentuose iÅ¡ viso nenurodė, tačiau teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jo praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto tikslas –palikėjo ir galimo ieÅ¡kovo tėvo K.

R. (buvęs K. B.) faktinio įtėvio M. R. turto paveldėjimas. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ ir teisinį reglamentavimÄ toks juridinis faktas negali bÅ«ti nustatytas. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisingai Å¡ioje byloje konstatavo, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukels ieÅ¡kovui jokių teisinių pasekmių ir dėl to negali bÅ«ti nustatomas. 12.4. Kadangi ieÅ¡kovo reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo yra pagrindinis reikalavimas pareikÅ¡tų kitų reikalavimų atžvilgiu ir yra atmestinas (negalėjo bÅ«ti tenkinamas), atmetus ieÅ¡kinį nurodytoje dalyje atmestini ir kiti ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl sandorių – paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo–pardavimo sutarčių ir kt.

– pripažinimo negaliojančiais ir taip pat dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

13. Atsakovas J. M. atsiliepimu praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 13.1. IeÅ¡kovas nenurodė, kad juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisės atkÅ«rimo į galimo ieÅ¡kovo tėvo K. R. (buvęs K. B.) faktinio įtėvio M. R. turėtÄ Å¾emę ir/ar miÅ¡kÄ tikslu. Byloje jokių duomenų, kad galimas faktinis įtėvis M. R. turėjo nuosavybės teise žemės ir/ar miÅ¡ko ir jam tokios nuosavybės teisės gali bÅ«ti atkuriamos pagal įstatymÄ , nėra.

Be to, ieÅ¡kovas tikslo, dėl kurio turi bÅ«ti nustatomas jo praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (CPK 447 straipsnio 1 dalis), procesiniuose dokumentuose iÅ¡ viso nenurodė, tačiau teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto tikslas –palikėjo ir galimo ieÅ¡kovo tėvo K. R. (buvęs K. B.) faktinio įtėvio M. R. turto paveldėjimas. Ä®vertinus esamÄ teismų praktikÄ ir teisinį reglamentavimÄ , toks juridinis faktas negali bÅ«ti nustatytas.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisingai Å¡ioje byloje konstatavo, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukels ieÅ¡kovui jokių teisinių pasekmių ir dėl to negali bÅ«ti nustatomas. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį dalyje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto atmetė. Atmetus ieÅ¡kinį nurodytoje dalyje, atmestini ir kiti ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl sandorių – paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo–pardavimo sutarčių ir kt.

– pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (faktinio įvaikinimo) nustatymo.

16. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas (apeliantas) V. R. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai įvaikino M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 1998 m. gegužės 11 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ (notarinio registro Nr. 1399, byla Nr. 584/98);

3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2006 m. gruodžio 1 d. paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ (notarinio registro Nr. JK-6338, bylos Nr. 78/2006 m.);

4) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2007 m. vasario 27 d. paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ (notarinio registro Nr. JK-910, bylos Nr. 78/2006 m.);

5) pripažinti niekine 1998 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1789 tarp Z. R. ir O. M. nuo jos sudarymo momento;

6) pripažinti niekine 2007 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartį Nr. JK-1495, sudarytÄ tarp O. M. ir J. M. nuo jos sudarymo momento;

7) K. R. vardu atnaujinti palikimo priėmimo terminÄ M. R. palikimui priimti, ieÅ¡kovui V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) K. R. palikimÄ paveldint kaip įstatyminiam įpėdiniui; paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

17. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, nustatęs, jog ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jo tėvas K. R. buvo faktiÅ¡kai įvaikintas M. R. ir E. P. (R.) turint tikslÄ , jog K. R., kaip faktinis įvaikis, taptų paveldėtoju pagal įstatymÄ mirusio faktinio įtėvio M. R. turtui paveldėti.

18. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ , pažymėjo, jog teismine tvarka negali bÅ«ti nustatomas bet koks faktas, o tik juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, sukeliantis asmeniui asmenines ir (ar) turtines pareigas, o konkrečiu atveju – nustačius, jog M. R. su pirmÄ ja žmona E. P. (R.) faktiÅ¡kai buvo įsivaikinę ieÅ¡kovo tėvÄ K. R., Å¡is faktas nesukeltų jokių asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų nei ieÅ¡kovui, nei jo tėvui, kadangi faktinis įvaikis neturi teisės paveldėti mirusio faktinio įtėvio turto CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

19. Apeliantas V. R. su tokiu teisės aiÅ¡kinimu nesutinka, teigia, kad turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar po M. R. mirties Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 2.7-79-13514 atkÅ«rus jam nuosavybės teises į žemės sklypÄ , tuo metu gyvas buvęs ieÅ¡kovo tėvas K. R. buvo faktinis M. R. ir E. P. sÅ«nus. Jeigu buvo, vadinasi jis pagal galiojusį tuo metu materialųjį teisinį reguliavimÄ (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. I-2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 punktÄ ) turėjo teisę į mirusio M.

R. vardu atkurtÄ Å¾emės sklypÄ , t. y. juridinis faktas – buvo ar ne K. R. faktinis M. R. ir E. P. sÅ«nus – sukeltų teisines pasekmes, ir ieÅ¡kovui atsirastų asmeninės ir turtinės teisės į M. R. vardu atkurtÄ Å¾emės sklypÄ , nes niekas byloje neginčija fakto, jog jis turėjo teisę po savo tėvo K. R. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėti jo turtÄ ir Å¡iÄ teisę įgyvendino.

20. Teisėjų kolegija su apelianto pozicija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai pasirėmė Kauno apygardos tesimo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2281-657/2017, nurodytu materialinės teisės normų aiškinimu, kad faktinis įvaikinimas teisinius padarinius sukelia tik tada, kai tai nustatyta specialiojo teisės akto (įstatymo). Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. I-2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 punkte nustatė, jog tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu.

Vėliau Å¡i teisės norma įgijo įstatyminį lygmenį – Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. I-636 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo“, kuriuo buvo papildyta 1964 m. CPK 272 straipsnio 2 dalis, 11 punkte buvo nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl įvaikinimo fakto nustatymo, kai faktiÅ¡ki įtėviai įvaikinimo juridiÅ¡kai nėra įforminę, jeigu Å¡io fakto nustatymas susijęs su nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ar miÅ¡kÄ atkÅ«rimu.

21. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto V. R. teiginiu, jog jo tėvas K. R. pagal galiojusį tuo metu materialųjį teisinį reguliavimÄ (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. I-2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 punktÄ ) turėjo teisę į mirusio M. R. vardu atkurtÄ Å¾emės sklypÄ , todėl praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas apie tai, kad jo tėvas K. R. buvo faktinis M. R. ir E. P. sÅ«nus sukelia jam teisines pasekmes.

22. Kasacinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuosavybės teisių tęstinumo pripažinimas nereiÅ¡kia savaiminio Å¡ių teisių tęstinumo. Kol kompetentingos valstybės institucijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nepriimtas, nuosavybės teisės dar nėra sugrÄ Å¾intos teisėtiems savininkams (minėta, įstatymuose neįtvirtinta savaiminio nuosavybės teisių tęstinumo). Tik įstatymo nustatytais terminais pateikęs praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises ir įvykdęs kitus įstatyme nustatytus reikalavimus pilietis įgyja subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises, ir tik įgaliotai valstybės institucijai priėmus sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo – nuosavybės teisę, kaip tokiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2011).

23. Bylos duomenimis, nuosavybės teisė į žemės sklypÄ M. R. buvo atkurta 2004 m., iki nuosavybės teisų atkÅ«rimo jis nebuvo žemės sklypo savininkas, buvo pretendentas į nuosavybės teisės į žemės sklypÄ atkÅ«rimÄ . Tam, kad nuspręsti, ar praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukuria ieÅ¡kovui V. R. teisines pasekmes, reikia nustatyti, ar jo tėvas K. R. pretendavo į nuosavybės teisių į žemės sklypÄ atkÅ«rimÄ .

24. Bylos duomenimis, pretendentas M. R. 1991 m. spalio 8 d. kreipėsi su praÅ¡ymu dėl nuosavybės teisių į R. P., J. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės sklypÄ atkÅ«rimo; pareiÅ¡kime nurodė kitus pretendentus į nuosavybės atkÅ«rimÄ â€“ anÅ«kus J. Z., R. A., K. M. (ieÅ¡kinio priedas Nr. 3). (duomenys neskelbtini) M. R. mirė (ieÅ¡kinio priedas Nr. 1). Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 2-7-7913514 nuosavybės teisės į R. P. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės sklypÄ buvo atkiurtos mirusiojo asmens M. R. vardu (ieÅ¡kinio priedas Nr. 16).

25. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovo V. R. tėvas K. R. bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teisę į jo faktinio įtėvio M. R. tėvo P. R. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės sklypÄ ; kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio, pats pretendentas M. R. nenurodė, kad K. R., kaip jo faktinis įvaikis, taip pat yra pretendentas į nuosavybės teisių į žemės sklypÄ atkÅ«rimÄ .

26. Taigi apelianto V. R. teiginys, kad jo tėvas K. R. pagal galiojusį tuo metu materialųjį teisinį reguliavimÄ (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. I-2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 punktÄ ) turėjo teisę į mirusio M. R. vardu atkurtÄ Å¾emės sklypÄ yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. Jis nebuvo pretendentas į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , nes nepareiÅ¡kė atitinkamo praÅ¡ymo, neiÅ¡reiÅ¡kė valios, kad nuosavybės teisė į M.

R. tėvo P. R. žemės sklypÄ bÅ«tų atskurta ir jam. K. R. nebuvo pretendentas į nuosavybės teisės į žemės sklypÄ atkÅ«rimÄ , todėl juridinę reikÅ¡mę turintis faktas apie tai, kad ieÅ¡kovo V. R. tėvas K. R. buvo faktinis M. R. ir E. P. įsÅ«nis nesukelia ieÅ¡kovui V. R. jokių teisinių padarinių, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, faktinis įvaikis neturi teisės paveldėti mirusio faktinio įtėvio turto CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

28. LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antros Å¡alies. Atsakovė O. M. patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , atsakovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkinamas (LR CPK 93, 98 straipsniai).

29. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (LR CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ apelianto V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Virginijus Kairevičius Danutė Kutrienė Tatjana Žukauskienė