2024-09-11 Nr. AB-12978-3-61-3-09946-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1303-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09946-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. (A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 23S218438 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pratęsimo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai leidimas nuolat gyventi Nr. LT745058l buvo išduotas 2018 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu ir galiojo iki 2023 m. lapkričio 8 d. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu, tačiau Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą gyventi, motyvuodamas pareiškėjos grėsme valstybės saugumui.

Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Išvada apie pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad ji klaidingai nurodė, jog Krymas priklauso Rusijai, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali.

Vien tik atsakymas į klausimyno 11 punktą sprendžiant dėl jos pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinamas visumoje kartu su jos atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvengiant į jos faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis ir kitas aplinkybes. Migracijos departamentas turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas turi pagrįsti, kokiu būdu, kokiais konkrečiais veiksmais garbingo amžiaus ligota pensininkė, (duomenys neskelbtini) piliečio sutuoktinė, (duomenys neskelbtini) piliečio motina, gali pakenkti Lietuvos Respublikos saugumui.

Vien tik savo fiziniu buvimu 77 metų pensininkė negali pakenkti valstybės saugumui. Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjos ir jos vyro amžiaus, jų sveikatos būklės, socialinio statuso, neįvertino, kad į Lietuvą pareiškėja su vyru atvyko jau susituokę, kad ji daugiau nei pusę amžiaus nuolat gyveno Lietuvoje, kad su Rusija ją sieja tik (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su sutuoktiniu į Lietuvos Respubliką atvyko gyventi 1970 m., gyvenamąją vietą nuo 1977 m. deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmasis leidimas gyventi jai buvo išduotas 1994 m., o vėliau leidimas gyventi buvo keičiamas.

Pareiškėja nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 1 d. dirbo Lietuvos Respublikoje vaikų darželio auklėtoja ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Pareiškėjos sutuoktinis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), sūnus V. A. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kurio gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos duktė J. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir gyvena (duomenys neskelbtini). Rusijoje gyvena pareiškėjos 83 m. amžiaus sesuo E. T. Pareiškėja jokio turto Rusijoje neturi, ten negyvena 53 metus, Rusijoje paskutinį kartą lankėsi 2015 m.

Pareiškėja ir jos sutuoktinis turi sveikatos problemų. Pareiškėjos situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Lietuvoje kartu su sutuoktiniu gyvena 53 metus nuo 24 metų amžiaus, šiuo metu jai yra 77 metai, o nuo 1994 m. pareiškėjai buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvoje, čia ji gyveno ir gyvena su savo šeima, visą gyvenimą dirbo, šiuo metu ji yra pensininkė. Byloje nėra duomenų, jog ją su Rusija sietų nuolatinio pobūdžio ryšiai. Rusijoje pareiškėja neturi socialinių ryšių, išskyrus garbingo amžiaus seserį, neturi pajamų šaltinio, gyvenamosios vietos, nekilnojamojo ar kito turto.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, kad pareiškėja, atsižvelgiant į jos individualią situaciją, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėja dėl garbaus amžiaus nesuvokia legitimumo ir teisiškumo sąvokų, nesupranta, kad teritorijų priklausomybė valstybėms turi būti paremta tarptautinėmis sutartimis, o ne įvairiai traktuojama istorija, tačiau pareiškėja aiškiai pasisakė prieš karą, smurtą, neteisėtus veiksmus ir žmonių žūtį.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2023 m. lapkričio 14 d. užpildė Migracijos departamento klausimyną. Pildydama Migracijos departamento klausimyną atsakydama į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai) pažymėjo, jog Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Rusijos Federacijai. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2023 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 18-3956 (toliau – ir VSD Raštas) nurodė, kad VSD vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai.

Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Paaiškina, kad Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti realią pareiškėjos poziciją dėl klausimyno klausimų dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir Krymo priklausomybės, atliko pareiškėjos apklausą. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad į Lietuvos Respubliką ji atvyko gyventi 1970 m., kai jos sutuoktinis gavo paskyrimą dirbti Vilniuje. Lietuvoje ji dirbo vaikų darželio auklėtoja iki 1999 m. Iš darbo turėjo išeiti todėl, kad neišlaikė lietuvių kalbos egzamino. Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis ir sūnus yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, o duktė – (duomenys neskelbtini) pilietė, kuri gyvena Baltarusijoje.

Nurodė, kad Rusijoje gyvena jos senyvo amžiaus sesuo, o ji pati Rusijoje paskutinį kartą lankėsi 2015 m. Paprašyta plačiau pakomentuoti savo atsakymą į klausimyne pateiktą klausimą dėl Krymo, pareiškėja paaiškino, kad ji mokėsi istorijos ir prisimena, kad dar 1756 m. Jekaterina II prijungė Krymą prie Rusijos ir nuo to laiko Krymas yra Rusijos. Jai taip pat žinoma, kad Chruščiovas Krymą atidavė Ukrainai, bet tuo metu buvo viena valstybė TSRS. Paprašyta išsakyti nuomonę dėl 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, nurodė, kad šiuos klausimus išspręs istorija.

Taip pat nurodė galvojanti, kad žmonės neturi žūti ir kad ji yra prieš karą. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos atsakymus į klausimyno ir apklausos klausimus (užsienietės sąmoningai išsakytą asmeninę nuomonę, kad neteisėtai okupuota Ukrainos teritorijos dalis teisėtai (legitimiai) priklauso Rusijos Federacijai) ir VSD rašte nurodytą grėsmės valstybės saugumui vertinimą dėl atsakymų į klausimyno klausimus, konstatavo, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui ir, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi.

Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi VSD Raštu dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, sprendimus priima remdamasis VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo: sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjos veiksmus (jos pateiktus atsakymus), iš atliktų veiksmų (pateiktų atsakymų) galima spręsti dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ateityje, leidžia identifikuoti tikrąsias pareiškėjos pažiūras, o tokios pažiūros kelia grėsmę valstybės saugumui.

Priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika. Tokio pobūdžio ryšiai nenusveria pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus. VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, kuri reglamentuoja, kad VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, Raštu Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad užsieniečiai, deklaruodami, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Pareiškėjos atsakymai tik patvirtina selektyvų pareiškėjos požiūrį į Ukrainos atžvilgiu Rusijos vykdomą agresiją ir atskirus šios agresijos epizodus, kurie pripažinti akivaizdžiai neteisėtais ir keliančiais grėsmę Lietuvos valstybingumui, taip pat pareiškėjos siekį išvengti neigiamų pasekmių. Tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, nes tokie asmenys turi reikšmės Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime dėl leidimo nuolat gyventi suteikiamų teisių ir privilegijų.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.

8. Teismas nustatė bylos faktines aplinkybes, taip pat apžvelgė VSD Rašto, Migracijos departamento klausimyno bei ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo turinį, akcentavo ginčui aktualias Įstatymo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo.

9. Teismas nurodė, kad VSD yra suteikta kompetencija teikti vertinimus dėl užsieniečių, kurie kreipiasi dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ar pakeitimo, vertinimo grėsmės nacionaliniam saugumui požiūriu, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog VSD neatliko pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo. Tiek iš Sprendimo turinio, tiek ir iš byloje esančių duomenų matyti, kad po to, kai 2023 m. spalio 6 d. pareiškėja pateikė prašymą ir 2023 m. lapkričio 14 d. užpildė klausimyną, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi 2023 m. balandžio 12 d. bendro pobūdžio VSD Raštu, jog bet kuris užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, jei jis, kaip ir pareiškėja, į klausimyno klausimą apie Krymą („Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? “) atsakė nurodydama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Migracijos departamentas taip pat sprendė, kad pareiškėjos pažiūros leidžia daryti išvadą, jog jos vien fizinis buvimas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

10. Teismas akcentavo, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu), atsižvelgiant į konkretaus užsieniečio individualią situaciją, grėsmės vertinimas turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Atsižvelgiant į tai, jog ginčijamas Sprendimas grindžiamas vien tik pareiškėjos atsakymu į Klausimyno klausimą apie Krymą ir iš to daromomis išvadomis apie pareiškėjos pažiūras, bei ypač atkreipiant dėmesį į tai, jog pareiškėja į kitą Klausimyno klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ atsakė neigiamai, laikytina, jog nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Sprendime ne tik nėra įvertintas minėtas prieštaravimas tarp pareiškėjos atsakymų į Klausimyno 10 ir 11 klausimus, bet ir VSD neatlikus konkretaus pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimo ir nepateikus Migracijos departamentui dėl to išvados. Kitos Sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos ekonominiais, socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tikslais, įsidarbinimu, nagrinėjamu atveju laikytinos nedarančiomis įtakos vertinimui dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas vertino, jog Migracijos departamentas nepagrindė pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu priimti Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo.

11. Teismas, įvertinęs tai, jog Sprendimas priimtas nesant pakankamai duomenų apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui, taip pat į individualias nagrinėjamo atvejo aplinkybes (pareiškėjos ilgalaikis gyvenimas ir darbas Lietuvos Respublikoje, sutuoktinis ir sūnus Lietuvos Respublikos piliečiai, pareiškėjos amžius ir sveikatos būklė, ryšiai su Rusijos Federacija), sprendė, jog pritaikyta poveikio priemonė pareiškėjai sukelia dideles neigiamas pasekmes ir, neatlikus papildomo išsamaus tyrimo, laikytina neproporcinga.

12. Teismas pabrėžė, kad Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi VAĮ reikalavimai. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų dėl motyvavimo pareigos kontekste vertino, kad Migracijos departamento Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad nevertino, ar pareiškėja kelia grėsmę ar nekelia grėsmės valstybės saugumui; teismo sprendimas nereiškia, kad iš naujo nagrinėjant pareiškėjos 2023 m. spalio 6 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjai sukeliantis sprendimas.

III. 14. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

15. Atsakovas, išdėstydamas faktines aplinkybes, pabrėžia, kad VSD išvada dėl grėsmės valstybės saugumui (Raštas) taikoma tik užsieniečiams, teigiamai atsakiusiems į klausimyno 10 klausimą ir (arba) į klausimyno 11 klausimą atsakiusiems, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, todėl pareiškėjos teiginiai, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tiek klausimyne, tiek apklausos metu individualizuoja pareiškėją kaip keliančią grėsmę valstybės saugumui. Ginčijamame Sprendime buvo vertinami ne tik pareiškėjos atsakymai į klausimyno klausimus, bet ir pareiškėjos atsakymai į apklausos klausimus. Pareiškėjos atsakymai buvo įvertinti VSD išvados kontekste, individualiai įvertintos kitos su pareiškėja susijusios aplinkybės. Sprendime yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis.

16. Pasak atsakovo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kuri gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos klausimyne ir apklausoje Migracijos departamentui pateikta pozicija dėl Krymo priklausomybės) VSD surinktos informacijos kontekste ir šių dienų geopolitiniame kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

17. Atsakovas pažymi, kad Migracijos departamentas pagal kompetenciją įvertino pareiškėjos gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, jos socialinius, ekonominius ryšius ir ginčijamo sprendimo proporcingumą (Migracijos departamento vertinimu, nei pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikos piliečiais, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nei jos asmeniniai interesai, nei pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo). Pareiškėjos leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, todėl Migracijos departamento Sprendimas atitiko tiek VAĮ nuostatas, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus analogiškose bylose.

18. Atsakovas paaiškina, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas nuolat gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau nei teisės aktai, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nenumato, kad užsieniečio teisėtai Lietuvos Respublikoje pragyventas laikotarpis, socialiniai ar ekonominiai ryšiai, užsieniečio amžius, sveikatos būklė ar ryšiai su kita valstybe būtų laikytini užsieniečio grėsmę valstybės saugumui paneigiančiomis aplinkybėmis. Negalima daryti išvados, kad Migracijos departamentas ginčijamo Sprendimo proporcingumą įvertino netinkamai.

19. Atsakovas nurodo, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjai buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi. Nei Sprendimu, nei kitais pareiškėjos atžvilgiu priimtais Migracijos departamento sprendimais pareiškėja nėra grąžinama į kilmės valstybę ar išsiunčiama iš Lietuvos Respublikos. Tolesnė pareiškėjos teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, kuriuose bus vertinamos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės, taip pat, ar yra Įstatymo 130 straipsnio pagrindai, draudžiantys išsiųsti arba grąžinti užsienietį į kilmės valstybę, todėl teismo išvada, kad Sprendimas pareiškėjai sukelia dideles neigiamas pasekmes, yra nepagrįsta.

20. Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui. Ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, tuo tarpu leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis asmuo tokių galimybių neturi. Užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai. Ypač šiuo Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis parengtumas.

21. Atsižvelgiant į skundžiamo teismo sprendimo prieštaravimus (teismas nurodė, kad Migracijos departamentas pareiškėją apklausė, tačiau taip pat darė išvadą, kad Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė vertindamas tik pareiškėjos atsakymus į klausimyno klausimus) prie bylos prašoma pridėti su apeliaciniu skundu teikiamą pareiškėjos apklausos transkripciją.

22. Atsakovo teigimu, teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.

23. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimą nepakeistą.

24. Pareiškėja iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms. Akcentuoja, kad Migracijos departamentas savo teiginius dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui grindžia prielaidomis. Duomenų, kad pareiškėjos leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, atsakovas nepateikė.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti.

26. VSD vertinimu, teismas netinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, netinkamai taikė bei aiškino Įstatymo normas, nesilaikė teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose. Be to, teismas neatsižvelgė į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Rusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vienos (duomenys neskelbtini) pilietės teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams. VSD teikė turimą informaciją ir vertinimą, kad pareiškėja, deklaruodama, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip galinti kelti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai, tai, kad pareiškėjos vyras ir sūnus yra Lietuvos Respublikos piliečiai bei kiti teismo sprendime nurodyti argumentai pareiškėjos naudai, negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.

27. VSD teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą sprendimą. Sprendime yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis. Atsakovo Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės normomis, taikoma poveikio priemonė motyvuota. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 23S218438, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo Migracijos departamento apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėja turėjo leidimą nuolat gyventi Nr. LT7450581, kuris atsakovo pareiškėjai buvo išduotas 2018 m. lapkričio 8 d. ir galiojo iki 2023 m. lapkričio 8 d. Pareiškėja atsakovui 2023 m. spalio 6 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes baigiasi jo (išduoto leidimo nuolat gyventi) galiojimas. Atsakovas pagal pareiškėjos pateiktą prašymą pradėjo administracinę procedūrą ir ją užbaigė priimdamas Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi, remdamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

31. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, šis leidimas įforminamas penkeriems metams, o praėjus šiam terminui – keičiamas (Įstatymo 53 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 109 punkte nustatyta, kad Įstatymo 56 straipsnio 1 punkte nurodytas leidimas nuolat gyventi negalioja nuo jame įrašytos galiojimo pabaigos datos.

32. Pareiškėjai 2023 m. spalio 6 d. padavus prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, atsakovas priėmė Sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi, tačiau iš bylos medžiagos nematyti, kad atsakovas būtų tinkamai sprendęs minėto pareiškėjos prašymo pagrįstumą, t. y. būtų nusprendęs pakeisti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi ar motyvuotai atsisakęs tai padaryti.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai motyvuotu sprendimu dėl pareiškėjos 2023 m. spalio 6 d. prašymo pakeisti jai išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje nelaikytinas Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. 23S219755 nutraukti prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą. Pastarasis sprendimas grindžiamas ginčijamu Sprendimu, kuriuo panaikintas jau nebegaliojantis pareiškėjos leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7450581.

34. Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. 23S219755 priimtas vadovaujantis Aprašo 90 punktu, kuriame nustatyta, kad pateikto prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu prašymo nagrinėjimo laikotarpiu priimamas aprašo 104 ir 105 punktuose nurodytas sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi, kurį prašoma pakeisti. Šiame kontekste paminėtina, kad prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimo nutraukimas Aprašo 90 punkto pagrindu taikymas siejamas ne su leidimo užsieniečiui nuolat gyventi Lietuvoje negaliojimu Įstatymo 56 straipsnio 1 punkto pagrindu (t. y. pasibaigus leidimo nuolat gyventi galiojimui), o su vieno iš Aprašo 104 ir 105 punktuose nurodytųjų Migracijos departamento sprendimų panaikinti užsieniečiui išduotą galiojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje priėmimu paminėtuose Aprašo punktuose nurodytais pagrindais.

35. Pagal Įstatymo 55 straipsnio 1 dalį užsienietis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikia Migracijos departamentui. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas (Įstatymo 55 str. 2 d.).

36. Kadangi atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi spręsdamas jos (pareiškėjos) prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Tuo atveju, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą), kaip jį įpareigojo įstatymų leidėjas, užuot priėmus kitos rūšies administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; 2015 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).

37. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi pagrįstumo, šį prašymą perkvalifikavo ir pagal šį pareiškėjos prašymą dėl leidimo pakeitimo priėmė Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo. Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens prašymo perkvalifikavimas, iš esmės nepriimant įstatyme numatytų sprendimų, prilyginamas pareigos motyvuoti priimamus administracinius aktus pažeidimui. Tokia situacija taip pat nėra suderinama su VAĮ įtvirtintu objektyvumo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, tinkamai neišsprendęs pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą nebegaliojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Dėl šiame teismo procesiniame sprendime išdėstytų motyvų toks atsakovo priimtas Sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikintas.

39. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023 yra išaiškinęs, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Direktyvos 2003/109/EB nuostatas bei jų aiškinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos, konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas, nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 str. 1 d. 1 p., 126 str. 1 d. 3 p.), neproporcingu konkrečioje situacijoje (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1083-552/2024, 2024 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1049-575/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, yra pažymėjęs, jog tokiais atvejais ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024).

40. Atsižvelgiant į tai, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 4, 5 d.), darytina išvada, jog tokiu būdu yra nustatoma pareiga VSD pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, kuri pagal savo esmę turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1804-968/2024).

41. Poreikį individualizuoti VSD išvadas patvirtina ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2274-520/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2430-520/2023, 2024 m. gegužės 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024, kt.).

42. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė remdamasis VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956, kuriame pateikiamas bendras situacijos vertinimas apie užsieniečius, teigiamai atsakiusius į Klausimyno 10 klausimą ir (arba), kurie atsakydami į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, siūlant Migracijos departamentui vertinti, kad jie taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai bei kad tai rodo, jog užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Šiame VSD rašte nenurodyti individualūs duomenys, susiję su išskirtinai pareiškėjos keliama grėsme valstybės saugumui.

43. Teisingumo Teismo praktikoje, nors ir kitokio teisinio reguliavimo aiškinimo kontekste, pažymėta, kad sprendžiančioji institucija turi turėti visą reikšmingą informaciją ir, atsižvelgdama į ją, pati įvertinti faktus ir aplinkybes, kad būtų nustatyta jos sprendimo prasmė ir jis būtų išsamiai motyvuotas. Ši institucija turi savarankiškai įvertinti už nacionalinį saugumą atsakingos specializuotos institucijos pateiktos informacijos apimtį ir jos svarbą priimtinam sprendimui, todėl neprivalo remtis nemotyvuota nuomone, kurią pateikė tokios specializuotos institucijos, remdamosi vertinimu, kurio faktinis pagrindas sprendžiančiajai institucijai nebuvo pateiktas (žr. 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą byloje Országos Idegenrendeszeti Főigazgatóság ir kt., C-159/21).

44. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė