5ea0b152-55ff-400f-b786-e7f465125575 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1474-394/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02756-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 15 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-9 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2016-08-05 iki 2017-06-30 buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje ankÅ¡tomis sÄ lygomis, ploto buvo mažiau, nei turėtų bÅ«ti.

Nebuvo kur pasidžiauti skalbinių, nes džiovyklų niekas neduodavo, kai reikdavo skalbtis, kildavo konfliktai. Kamerose nebuvo pavojaus mygtukų, prižiÅ«rėtojÄ tekdavo kviesti kumščiu daužant kameros duris. Daugumoje kamerų buvo per drėgna, beveik visur nuo sienų ir lubų luposi dažai, matėsi pelėsis, baisiausias vaizdas buvo kameroje Nr. 94, sienos, lubos juodos nuo pelėsio. Jausdavo pastovų Å¡altį, nepraeidavo sloga, temperatÅ«ra, skaudėjo galvÄ , yra persirgęs sunkios formos plaučių uždegimu, jam tokios sÄ lygos buvo labai kenksmingos.

Tualetuose nebuvo durų, tik vonios užuolaidėlė, pareigÅ«nams atidarius duris ji pakildavo ir viskas matydavosi, taip buvo pažeidžiamas jo privatumas. Daugumoje kamerų nebuvo sėdimų tualetų, tik tupimi, stipriai jautėsi kanalizacijos kvapas iÅ¡ vamzdyno, nebuvo atskiros ventiliacijos. Å ilto vandens taip pat nebuvo, tik kartÄ per savaitę duÅ¡e, o to taip pat per maža, kad galėtum laikytis bÅ«tiniausių higienos normų. ApÅ¡vietimas kamerose taip pat netinkamas, Å¡viestuvai be gaubtų, labai pavargdavo ir imdavo skaudėti akis.

Per langÄ Å¡viesos patekdavo labai mažai dėl per mažų langų ir grotų ant jų. Pasivaikščiojimo patalpos per mažos ir baisios bÅ«klės, nuo sienų trupėjo tinkas, po lietaus stovėjo balos, dvokė kanalizacija, stogelių Å¡iferinė danga yra kenksminga sveikatai. Grįžus etapu į Å iaulių TI reikėdavo bÅ«ti laikinose kamerose, kartais po 12 žmonių, tualetas buvo tik pakyla virÅ¡ grindų ir skylė jose, niekuo neatskirtas, tik Å¡iokia tokia sienele ir tik iÅ¡ vieno Å¡ono, o priekis visas atviras, galėjo matyti ne tik kiti suimtieji, bet ir duris atidarę pareigÅ«nai, todėl bÅ«davo priverstas kentėti.

Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė psichologinį bei emocinį stresÄ , nepatogumus, trÅ«ko privatumo, pablogėjo sveikata. Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (150 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (133-143 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2016-08-05 iki 2017-06-30 skirtingose kamerose, kuriose jam teko nuo 3,67 iki 23,4 kv. m., kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad visas pareiÅ¡kėjo kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ . Visose kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kas užtikrina kamerose kalinčių asmenų privatumÄ . Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sienelės aukÅ¡tis buvo nuo 1,78 iki 2,30 m, akivaizdu, kad nei kameroje laikomi asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens.

Atsakovas nurodo, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9 punkte nurodytas kamerų inventorius, kur numatyta, kad sanitariniame mazge klozetas gali būti ir tupimas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriam pastato rekonstrukcijos darbams, kurie dėl pastato statuso yra negalimi, todėl nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus resursus, kameros remontuojamos periodiÅ¡kai, tačiau remontas dažniausiai bÅ«na trumpalaikis dėl pačių kamerose kalinčių asmenų, kurie nepalaiko ne tik Å¡varos kamerose, bet ir gadina jų inventorių.

Atsakovas nurodo, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pinti Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų / nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo grÄ Å¾inamos atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ . Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras iÅ¡duodamas WC Å¡epetys, Å¡luota, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis. Ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas.

Esant reikalui įstaiga organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , deratizacijÄ , dezinsekcijÄ ). Atsakovas pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiÅ¡kėjui bÅ«tų reikėję pasinaudoti pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuku, o tokio mygtuko nebuvimas pats savaime nereiÅ¡kė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, jog pastato konstrukcijoje yra asbesto, atsakovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos bÅ«klei, o tik nurodė tariamÄ asbesto buvimÄ pastato konstrukcijoje bei Å¡iferiniame stoge, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėti pareigÅ«nų veiksmai ar jų neveikimas, be to, pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI kalėjo neilgÄ laiko tarpÄ , kas negalėjo turėti įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta. Kad Å iaulių TI konstrukcijoje yra asbesto. Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

KarÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas tik į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į duÅ¡Ä nuvedimo nepagrįstos, todėl turėtų bÅ«ti atmestos. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, jog laisvės atėmimo vietose kalinamiems asmenims bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skalbtis ir džiovintis rÅ«bus jų gyvenamosiose kamerose. Å iaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius ir patalynę.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė, nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė vykdoma pagal Bausmių vykdymo kodekso normas.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Atsakovas nurodo, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Įforminus dokumentus ir atlikus kratas bei patikrinus daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

Ä® dviejų valandų laiko tarpÄ neturi bÅ«ti įskaitomas laikas, skirtas pačiai medicininei apžiÅ«rai bei sanitariniam Å¡varinimui, tačiau siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Rėžiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1-9 asmenys laikomi ne ilgiau kaip dvi valandas, po to paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras.

Įstatymų leidėjas neįpareigoja registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į trumpalaikio laikymo kameras, tačiau stengiamasi asmenis paskirstyti taip, kad jiems tenkantis plotas būtų ne mažesnis, nei teisės normose įtvirtintas minimalus plotas. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos.

Å iose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, kas užtikrina asmenų privatumÄ . PareiÅ¡kėjo laikymas laikino sulaikymo patalpose buvo trumpalaikis ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ir negrįžtamų sveikatos sutrikimų. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas A. B. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2016-08-05 iki 2017-06-30, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui, higienos normos ir kitų teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. IÅ¡ byloje esančios 2018-11-27 pažymos Nr. 60/09-42395 (22-29 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas A.

B. nagrinėjamu laikotarpiu Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016-08-05 iki 2017-06-30, viso 316 dienų, gyvenamosiose kamerose Nr. 106, 30, 28, 15, 12, 94, 92, 65, 62, 43 ir 8, vienas arba su dar 1-5 asmenimis, ir jam teko nuo 3,46 iki 9,47 kv. m., o vienÄ dienÄ net iki 23,37 kv. m. Taigi 314 dienų pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, tačiau dvi dienas (2017 m. kovo 18 ir 19 d. d.) kameroje Nr. 12 pareiÅ¡kėjui teko tik 3,46 kv. m, t. y. mažiau kaip 3,6 kv. m, todėl konstatuotina, jog laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dvi dienas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs duomenis apie kamerų, kuriose nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius (22-29 b. l.), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ (30-31 b. l.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (1-6), nustatė, kad kameroje Nr. 12, kai joje buvo laikomi 5 asmenys, iÅ¡ kameros ploto (17,3 kv. m.) atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (1,117 kv. m.) pareiÅ¡kėjui teko 3,23 kv. m, t.y. mažiau negu 3,6 kv. m, tačiau daugiau kaip 3 kv. m.

Kamerose Nr. 106, 30, 15, 94 ir 43, kai jose buvo laikomi daugiausia 5-6 asmenys, iÅ¡ kamerų ploto atėmus sanitarinių mazgų plotÄ pareiÅ¡kėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Kai Å¡iose kamerose buvo laikoma mažiau asmenų, taip pat kamerose Nr. 28, 92, 65, 62 ir 8, bei kameroje Nr. 12, kai joje buvo laikomi 4 asmenys ir mažiau, net ir atėmus sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Ä®vertinus duomenis apie baldų užimamÄ plotÄ (32-35 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, drėgna, Å¡alta, pelėsis, ypač kameroje Nr. 94, nuo sienų ir lubų luposi dažai, netinkamas apÅ¡vietimas, lempos be gaubtų, per langus patekdavo labai mažai Å¡viesos. Atsakovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktus (54-83 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad 2016 m. liepos 15 d. buvo patikrintos pareiÅ¡kėjo laikymo kameros Nr. 12, 15, 30 ir 94. Kameroje Nr. 94 nustatytas vizualiai matomas pelėsis, oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė visose kamerose, o dirbtinė apÅ¡vieta kamerose Nr. 30 ir 94 (kitose kamerose netikrinta) atitiko higienos normos reikalavimus (58-60 b. l.).

Kamera Nr. 12, taip pat kameros Nr. 8, 28 ir 92 patikrintos ir 2016 m. lapkričio 3 d. patikrinimo metu, kameroje Nr. 92 nustatytas vizualiai matomas pelėsis, oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė Å¡ioje kameroje atitiko higienos normos reikalavimus, kamerose Nr. 8, 12 ir 28 mikroklimato parametrų atitiktis higienos normos reikalavimams nevertinta, nes tikrinimo metu kameros buvo vėdinamos per langus, dirbtinė apÅ¡vieta visose kamerose atitiko reglamentuojamÄ (61-63 b. l.). 2017 m. vasario 13 d. operatyviosios valstybinės tiesioginės sveikatos saugos kontrolės metu patikrintose kamerose Nr. 62 ir 106 atlikti dirbtinės apÅ¡vietos, oro temperatÅ«ros ir santykinės oro drėgmės matavimai, dirbtinė apÅ¡vieta ir santykinė oro drėgmė abejose kamerose bei oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 62 atitiko reglamentuojamÄ , kameroje Nr. 106 iÅ¡matuota 17°C, t. y., žemesnė, nei reglamentuoja higienos norma HN 134:2015, kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, tikrinimo metu įvertinus kamerų patalpas dėl pelėsių, vizualiai matomų pelėsių rasta ant kameros Nr. 106 lubų ir sienų, galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta (64-67 b. l.). 2017 m. kovo 7 d. patikrintos pareiÅ¡kėjo laikymo kameros Nr. 8, 12 ir 65, dirbtinė apÅ¡vieta ir santykinė oro drėgmė visose kamerose bei oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 65 atitiko reglamentuojamÄ , kamerose Nr. 8 ir 12 nevertinta, nes matavimo metu buvo praverti langai, kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos bei elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra, ant kameros Nr. 65 lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių (68-72 b. l.). 2017 m. balandžio 4 d. iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 106 atitiko higienos normos reikalavimus, tačiau ant kameros lubų ir sienų nepaÅ¡alinti vizualiai matomi pelėsiai (73-75 b. l.).

Iš byloje esančių Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie 2016 – 2017 metais atliktus remonto darbus matosi, kad 2016 metais nebuvo remontuojama nei viena pareiškėjo laikymo kamera, o 2017 metų gegužės mėn. kameroje Nr. 106, rugpjūčio mėn. kameroje Nr. 94 nuvalytos ir perdažytos lubos bei sienos, užteptas hermetikas, 2017 m. spalio 10 d. kameroje Nr. 12 suremontuotos lubos ir sienos (40-42 b. l.). Vizualiai matomas pelėsis kameroje Nr. 94 nustatytas 2016 m. liepos 15 d., kameroje Nr. 92 – 2016 m. lapkričio 3 d., kameroje Nr. 106 – 2017 m. vasario 13 d. ir balandžio 4 d., o kameroje Nr. 65 – 2017 m. kovo 7 d.

PareiÅ¡kėjas kamerose Nr. 94 ir 92 buvo laikomas 2017 m. sausio – vasario mėn., t. y., vėliau, tačiau pelėsis kameroje Nr. 94 paÅ¡alintas tik 2017 m. rugpjūčio mėn., o duomenų apie pelėsio paÅ¡alinimÄ kameroje Nr. 92 iki pareiÅ¡kėjo patalpinimo į Å¡iÄ kamerÄ atsakovas nepateikė, todėl laikytina, kad pelėsis buvo ir pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose Nr. 94 ir 92 metu. PareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 106 buvo laikomas 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., o kameroje Nr. 65 – 2017 m. vasario 24-25 d. d., t.y., anksčiau, nei nustatytas pelėsis, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad pelėsio Å¡iose kamerose pareiÅ¡kėjo laikymo metu nebuvo, todėl laikytina, kad Å¡is pažeidimas buvo ir pareiÅ¡kėjo laikymo metu.

Oro temperatÅ«ros pažeidimas kameroje Nr. 106 nustatytas 2017 m. vasario 13 d., pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., t. y., Å¡iltuoju metų laiku, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Å¡is pažeidimas buvo ir pareiÅ¡kėjo laikymo Å¡ioje kameroje metu. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad kameroje Nr. 94 buvo labai Å¡alta, jis Å¡ioje kameroje buvo laikomas 2017 m. sausio – vasario mėn., o į bylÄ pateikti duomenys apie oro temperatÅ«ros ir santykinės oro drėgmės matavimus 2016 m. liepos mėn. (58-60 b. l.), t. y., Å¡iltuoju metų laiku, todėl laikytina, kad atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginio dėl per žemos oro temperatÅ«ros Å¡ioje kameroje pareiÅ¡kėjo laikymo joje metu.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI kamerose Nr. 92, 94, 106 ir 65 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsio, reikalavimus, taip pat kameroje Nr. 94, pažeidžiant HN 134:2015 16 punkto, reglamentuojančio patalpų oro temperatÅ«rÄ ir santykinę oro drėgmę, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todėl konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galimai netinkamos natūralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos teismas neturi pagrindo. Pareiškėjas nurodo, kad kamerų tualetuose nebuvo durų, tik vonios užuolaidėlė, atidarius duris ji pakildavo ir viskas matydavosi, taip buvo pažeidžiamas jo privatumas, daugumoje kamerų nebuvo sėdimų tualetų, tik tupimi, stipriai jautėsi kanalizacijos kvapas iš vamzdyno, nebuvo atskiros ventiliacijos.

Sanitarinių mazgų įrengimÄ gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojo iki 2017-01-01), tardymo izoliatorių kamerų sanitariniuose mazguose turėjo būti klozetas arba unitazas, praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovas nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. IÅ¡ sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (30-31 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose mÅ«rinės arba pagamintos iÅ¡ OSB ar PDF plokÅ¡tės, sienelių aukÅ¡tis – nuo 1,78 iki 2,30 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu bÅ«du įėjimai į sanitarinių mazgų zonas Å¡iose kamerose atskirti nuo likusios kameros erdvės. Ä® bylÄ pateiktos ir kamerų fotonuotraukos (84-122 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad tik kamerose Nr. 8, 15, 28 ir 92 įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis, kitose kamerose pakabintos plastikinės užuolaidos; kamerose Nr. 8, 15, 28 ir 92 įrengti unitazai, kitose kamerose – tik įrenginiai grindyse su Å¡alto vandens nubėgimo sistema.

Naujausioje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad atvejai, kai sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, nesuderinami su higienos normos reikalavimais ir tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių (pvz., 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-646-756/2018), o tais atvejais, kai tardymo izoliatoriaus kamerose sanitarinis mazgas nuo bendros kameros erdvės atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).

Tačiau EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ ir pan.). Å iuo atveju, atsižvelgus į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , laikytina, jog pareiÅ¡kėjui Å iaulių TI kamerose naudojantis sanitariniu mazgu privatumas nebuvo tinkamai užtikrintas kamerose Nr. 12, 30, 43, 62, 65, 94 ir 106 (kuriose įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atitverti užuolaidomis), o nesant atskiros oro Å¡alinimo sistemos visose kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiÅ¡kėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose nebuvo kur pasidžiauti skalbinių, nes džiovyklų niekas neduodavo, kai reikdavo skalbtis, kildavo konfliktai. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius ir patalynę. Ä® bylÄ pateiktas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintas Å iaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡as bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintas Å iaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as bei 2015-11-02 tvarkos apraÅ¡o papildymas (46-53 b. l.), kur nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Å iaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartÄ per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafikÄ ; virÅ¡utinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus, virÅ¡utiniai skalbiniai skalbti priimami kartÄ per mėnesį pagal surinkimo grafikÄ ; jeigu suimtasis (nuteistasis) neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, patikrinus sÄ skaitÄ ir nustačius, kad pinigų neturi ne trumpiau kaip tris mėnesius, virÅ¡utiniai rÅ«bai skalbiami įstaigos skalbykloje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimų metu nustatė, kad sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos, Å iaulių TI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytÄ tvarkÄ skalbimo ir džiovinimo įranga (2 skalbimo maÅ¡inos ir viena džiovyklė), vedamas Skalbimo ir cheminio paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas (64-67, 76-78 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į įstaigos administracijÄ , kad Å iaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo pinigų asmeninėje sÄ skaitoje, bet Å iaulių TI administracija vis tiek atsisakė skalbti jo asmeninius drabužius, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Pagal Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01), tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turėjo būti sanitarinis mazgas, metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui), spintelė (1 vnt. vienam asmeniui), stalas (1 vnt.), taburetė (1 vnt. 1 asmeniui) arba stalo ilgio suoliukas (2 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vnt.), sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vnt.), šiukšlių dėžė (1 vnt.), valymo inventorius (1 komplektas).

Taigi teisinis reglamentavimas nenumato džiovyklų įrengimo kamerose, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad Å iaulių TI neduodavo džiovyklų, atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose nebuvo pavojaus mygtukų, prižiÅ«rėtojÄ tekdavo kviesti kumščiu daužant kameros duris. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema, tačiau taisyklių 2 p. numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsakovas nurodo, kad pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso (43 b. l.), byloje nėra jokių objektyvių duomenų (to nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas), kad dėl kokių nors priežasčių pareiÅ¡kėjui bÅ«tų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iÅ¡kvietimo bÅ«du, o pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiÅ¡kė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta neturtinė žala. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI nebuvo Å¡ilto vandens, tik kartÄ per savaitę duÅ¡e, o to taip pat per maža, kad galima bÅ«tų laikytis bÅ«tiniausių higienos normų.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į duÅ¡Ä vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

PareiÅ¡kėjas pats patvirtina, kad kartÄ per savaitę jam buvo sudaryta galimybė iÅ¡simaudyti duÅ¡e, visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu higienos normos pažeidimų dėl naudojimosi duÅ¡u nenustatė, nurodė, kad prausimosi patalpos iÅ¡valytos, dezinfekuojamos, karÅ¡tas vanduo į kameras netiekiamas ir atitinka higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (58-60, 79-81 b. l.), todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimÄ si po Å¡iltu duÅ¡u.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi karšto vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo pretenzijos dėl šilto vandens nebuvimo atmestinos, kaip nepagrįstos. Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo patalpos per mažos ir baisios būklės, nuo sienų trupėjo tinkas, po lietaus stovėjo balos, dvokė kanalizacija, stogelių šiferinė danga kenksminga sveikatai.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti gryname ore. LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo nustatyta vienos valandos kasdien pasivaikščiojimo gryname ore trukmė (45 b. l.). Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kiemelių dydis skirtingas - nuo 17,31 iki 22,44 kv. m., pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. patikrinimų metu higienos normos pažeidimų pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatė, konstatavo, kad pasivaikščiojimo kiemelius valo ir juose susidariusias buitines atliekas išneša Ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji, vertinant Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemelius pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punkto reikalavimus, nustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi, valomi nustatyta tvarka, sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai (54-57, 82-83 b. l.).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad turėjo galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvÅ«s, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad grįžęs etapu bÅ«davo talpinamas į laikino sulaikymo kameras, kuriose buvo laikoma ir po 12 žmonių, tualetas buvo tik pakyla virÅ¡ grindų ir skylė jose, niekuo neatskirtas, tik Å¡iokia tokia sienele ir tik iÅ¡ vieno Å¡ono, o priekis visas atviras, galėjo matyti ne tik kiti suimtieji, bet ir duris atidarę pareigÅ«nai, todėl bÅ«davo priverstas kentėti.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktÄ , asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio Å¡varinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų.

Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog Å¡i higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad į Å iaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, esančias administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus kratas, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras, laikino sulaikymo patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas, Å¡iose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara.

IÅ¡ byloje esančios Å iaulių TI Å«kio skyriaus pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus matos, kad 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. laikino sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kamerose pagaminti ir sumontuoti sanitarinių mazgų atitvarai, nudažytos sienos, lubos (36-39 b. l.). Atsakovas į bylÄ pateikė ir laikino sulaikymo patalpų LSP-2 bei LSP-3 fotonuotraukas (117-122 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad sanitariniai mazgai Å¡iose patalpose iÅ¡ vienos pusės atskirti sienele, įėjimas į sanitarinių mazgų zonas atviras.

IÅ¡ byloje esančios pažymos Nr. 60/09-42395 (22-29 b. l.) matosi, kad pareiÅ¡kėjas į laikino sulaikymo patalpas (LSP-2 ir LSP-3) buvo patalpintas 8 kartus, atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl į Å¡ias patalpas patalpintų asmenų kiekio, taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ skundo laikotarpį buvo talpinamas į laikino sulaikymo patalpas, kuriose jam teko naudotis neatitvertais sanitariniais mazgais. Nors aukščiau iÅ¡analizuoti teisės aktai nereglamentavo sanitarinių mazgų įrengimo trumpalaikio laikymo kamerose ir nenumatė, kad jie turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės, tačiau pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1-1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių bei prižiÅ«rėtojų (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p. ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas, taip pat yra konstatavęs, kad Å iaulių TI turėjo pareigÄ užtikrinti pareiÅ¡kėjo privatumÄ naudojantis tualetu ne tik gyvenamosiose kamerose, bet ir trumpalaikio laikymo bei karantino kamerose, tačiau to nepadarė (2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017 ir kt.). Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, laikytina, jog pareiÅ¡kėjas, atvykęs į Å iaulių TI, buvo talpinamas į trumpalaikio laikymo kameras neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiÅ¡kėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, t.y., neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl laikymo sÄ lygų Å iaulių TI pablogėjo jo sveikata – dažniau, nei anksčiau skauda galvÄ , skrandį, ėda rėmuo, krinta svoris, pasireiÅ¡kia alergijos, bėrimai, trupa dantys, skaudÄ nugarÄ , be to, yra persirgęs sunkios formos plaučių uždegimu, todėl neaiÅ¡ku, kokiÄ Å¾alÄ jo sveikatai padarė pastovus kvėpavimas pelėsiu, drėgmė ir Å¡altis. IÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje (17 b. l.) matosi, kad pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu 2016-08-08 pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, jokių negalavimų nustatyta nebuvo, tačiau buvimo Å iaulių TI laikotarpiu pareiÅ¡kėjas pastoviai skundėsi įvairiais negalavimais (skausmu kairėje krÅ«tinės pusėje, nugaros, galvos, dantų, kitokio pobÅ«džio skausmais), buvo konsultuojamas medikų, gydomas vaistais, ir ta aplinkybė, kad jis visÄ buvimo izoliatoriuje laikotarpį pastoviai turėjo sveikatos problemų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent netinkamos laikymo sÄ lygos galėjo lemti pareiÅ¡kėjo sveikatos pablogėjimÄ , ir jam objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sÄ lygų nei sveikiems asmenims, konkrečiai – higienos normos reikalavimus atitinkančių gyvenimo sÄ lygų Å iaulių TI kamerose.

Tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių medicininių dokumentų, leidžiančių spręsti, kad bÅ«tent dėl laikymo sÄ lygų Å iaulių TI pasireiÅ¡kė kokie nors liekamieji sveikatos reiÅ¡kiniai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl sÄ lygų Å iaulių TI kamerose buvo negrįžtamai sutrikdyta pareiÅ¡kėjo sveikata. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų (72 dienos), dvi dienas pažeista minimali gyvenamojo ploto norma, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu gyvenamosiose kamerose ir laikino sulaikymo patalpose (301 diena), iÅ¡ sanitarinių mazgų nuolat sklindantis nemalonus kvapas, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ .

Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų bÅ«klės ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, nesiskundė (44 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į Å¡iai bylai aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-931-520/2018, 2018-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2613-552/2018, 2019-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1080-662/2019 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1000 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. B. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja JarÅ«nė Sedalienė