5e9e6351-080c-45d1-ae5c-98b4afd91c6e · Å iaulių apygardos teismas

?Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-117-309/2021 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00195-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 6.6; 21.11.10 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 1 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. atstovės advokatės Olgos Siominos apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. gegužės 14 d. nutarties.

Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. K. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija arba VDI) 2021 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 100 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 150 Eur bauda už tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių teritoriniam skyriui atlikus patikrinimÄ UAB „A.“, vadovaujantis 2020 m. lapkričio 24 d. pavedimu Nr. 1047 ir Darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad darbuotojui B.

S. nebuvo apskaitytas visas darbo laikas, t. y. 2019 m. IV ketvirtyje apskaityta 385 val., tačiau buvo išdirbta pagal tachografo duomenis 401,60 val., laikytina, kad neapskaityta 16,60 val. viršvalandžių; 2020 m. I ketvirtį pagal tachografo duomenis ieškovas dirbo 409,72 val., o buvo apskaityta 399 val., neapskaityta 10,72 val. viršvalandžių. Transporto direktorius D. K. iš viso neapskaitė 27,32 val. viršvalandžių ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. 2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, D.

K. jį apskundė Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mams. 3. Šiaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mai 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi D. K. skundÄ atmetė. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. atstovė advokatė O. Siomina praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. gegužės 14 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ D. K. atžvilgiu arba pakeisti nutartį ir neskirti D.

K. administracinės nuobaudos. 4.1. Skunde D. K. atstovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės aktų nuostatas. Pažymi, kad nors pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tiek darbdaviams, tiek kitiems atsakingiems asmenims, o nurodytu atveju – įmonės transporto direktoriui, tačiau nutarimo suraÅ¡ymo metu už tų pačių veiksmų atlikimÄ administracine tvarka jau buvo nubausta įmonė UAB „A.“, kurioje D.

K. eina transporto vadovo pareigas. 4.2. Apeliantės vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui bauda, kaip ekonominė sankcija, yra paskirta Å«kio subjektui – UAB „A.“, kai tuo metu administracinė nuobauda buvo paskirta fiziniam asmeniui – D. K., einančiam UAB „A.“ vadovo pareigas, ir dėl to nėra pagrindo teigti, kad ginčo atveju tas pats asmuo yra nubaustas du kartu už tÄ patį pažeidimÄ .

Nurodo, kad nors D. K. ir UAB „A.“ yra skirtingi subjektai, tačiau jie yra tarpusavyje susiję, t. y. D. K. nagrinėjamu atveju veikė kaip UAB „A.“ atstovas, o tuo metu UAB „A.“ jau buvo nubausta už tų pačių veiksmų atlikimÄ . Be to, bÅ«tent D. K. atstovavo UAB „A.“ 2020 m. gruodžio 29 d. protokolo ir nutarimo priėmimo teisenos procese. Dėl Å¡ios priežasties pakartotinis D. K. patraukimas administracinėn atsakomybėn nebuvo galimas užtikrinant konstitucinio non bis in idem principo taikymÄ . 4.3.

Skunde taip pat nurodoma, kad ir ANK, ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas iÅ¡ esmės numato tos pačios atsakomybės rÅ«Å¡ies, t. y. administracinės atsakomybės, taikymÄ . Tai patvirtina Užimtumo įstatymo 60 straipsnio1 dalis, numatanti, kad Å¡ie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai suraÅ¡omi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Nors Užimtumo įstatymo nuostatos numato ne tik baudų, bet ir kitų sankcijų skyrimÄ Å«kio subjektams (pvz. apribojimus dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose ir pan.), Å¡io įstatymo 60 straipsnio 5 dalis nustato, kad baudos skyrimas gali bÅ«ti ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Todėl teismo argumentas, kad UAB „A.“ buvo paskirta ne bauda, o ekonominė sankcija, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, nes iÅ¡ esmės D. K. ir UAB „A.“ atžvilgiu taikyta tos pačios rÅ«Å¡ies atsakomybė už tų pačių veiksmų atlikimÄ . Be to, Užimtumo įstatymo nuostatos expressis verbis draudžia dvigubÄ darbdavio ir jo atstovo nubaudimÄ . Å io įstatymo 58 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už nedeklaruotÄ darbÄ darbdaviui, t. y. tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui, o 5 dalis numato, kad Å¡io straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ .

Taigi teismas nepagrįstai aiÅ¡kino, kad Å¡i norma taikoma tik tuomet, kai fizinis asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK, yra darbdavys darbuotojų, dėl kurių teisių konstatuotas pažeidimas, atžvilgiu. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina analogiÅ¡kai suformuluota Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis, kuri numato, kad Å¡io straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ ar Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ . 4.4.

Skunde teigiama, kad teismo argumentai, susiję su atsakomybės taikymu už tų pačių veiksmų atlikimÄ D. K. ir UAB „A.“ atžvilgiu yra pažodžiui nuraÅ¡yti nuo 2019 m. gegužės 10 d. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų sprendimo byloje Nr. el-1706-320/2019, nors ir nenurodant Å¡altinio. Taip teismas pažeidė savo pareigÄ individualiai, pagal vidinį įsitikinimÄ , įvertinti kiekvieno ginčo aplinkybes ir tinkamai motyvuoti priimtÄ sprendimÄ . 4.5.

Pasak D. K. atstovės, nurodant administracinio nusižengimo protokole, kurio pagrindu priimtas Institucijos nutarimas, tiek Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies normÄ , tiek ANK 100 straipsnio 1 dalies normÄ , liko neaiÅ¡ku, kokia procedÅ«ra vadovaudamasi (ANK ar Užimtumo įstatyme numatyta) VDI iÅ¡nagrinėjo D. K. administracinio nusižengimo bylÄ . Taip VDI, priimdama nutarimÄ , iÅ¡ esmės pažeidė tokių ginčų nagrinėjimo procedÅ«rÄ , netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo D.

K. bylÄ , taip apribodama jo galimybes įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ . Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, Å¡ių aplinkybių nevertino ir į jas neatsižvelgė. Dėl to, esant visumai nurodytų argumentų ir motyvų, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo teisena D. K. atžvilgiu nutrauktina. 4.6. Apeliantė taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas neįvertino tos aplinkybės, jog nutarime nebuvo įrodyta ir tinkamai pagrįsta administracinio nusižengimo, už kurį D.

K. patrauktas atsakomybėn, sudėtis. Teismo teiginys, kad nedeklaruotas darbas pagal savo pobÅ«dį laikomas Å¡iurkščiu nusižengimu, nes Å¡ia veika pažeidėjas siekia nuslėpti asmens faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ , turėdamas tikslÄ nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondus, iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti įrodytas D. K. siekis daryti tokiÄ veikÄ , nuslėpti virÅ¡valandžius, iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo ir prievolių darbuotojui vykdymo.

Tačiau Å¡ios aplinkybės byloje nebuvo nei įrodinėjamos, nei įrodytos. Pažymi, kad byloje nebuvo įrodyta, jog D. K. tikslingai ir sÄ moningai nedeklaravo darbuotojo darbo. Tachografo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų neatitikimÄ lėmė ne valiniai D. K. veiksmai, bet programos veikimo klaida, t. y. neatitikimas tarp darbuotojo B. S. 2019 m. IV ketvirčio bei 2020 m. I ketvirčio tachografo duomenų ir darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodytų duomenų susidarė ne dėl valinių D.

K. ar kitų UAB „A.“ darbuotojų veiksmų ar neveikimo, o dėl techninės apskaitos programos klaidos. D. K. nei slėpė darbuotojo dirbtus virÅ¡valandžius, nei siekė iÅ¡vengti jų apmokėjimo, nei apskritai apie tokį neatitikimÄ Å¾inojo ar galėjo žinoti. Ä® bylÄ pateiktas UAB „D.“ raÅ¡tas patvirtina, kad po 2020 m. liepos mėnesio paÅ¡alintų programinės įrangos veikimo sutrikimų (neatitikimo tarp vairuotojų tachografo kortelėse esančių duomenų bei darbo laiko apskaitos programos duomenų), daugiau programos veikimo sutrikimų / neatitikimų užfiksuota nebuvo. 4.7.

D. K. atstovės manymu, teismo argumentas, kad į programinės įrangos tiekėjÄ buvo kreiptasi tik po to, kai ginčas tarp UAB „A.“ ir darbuotojo B. S. buvo iÅ¡spręstas darbo ginčų komisijoje, kaip tik patvirtina, kad D. K. apie tokias galimas programos klaidas iki tol nežinojo, o tai paneigia argumentus dėl jo valios, tyčios, siekio nuslėpti dirbtus virÅ¡valandžius ir, apskritai, kaltės dėl pažeidimo buvimo. Mano, jog akivaizdu, kad esant dideliam įmonėje dirbančių vairuotojų skaičiui, D.

K. fiziÅ¡kai neturi galimybės patikrinti visų programinės įrangos pagrindu perkeltų duomenų atitikimo, todėl toks neatitikimas gali bÅ«ti nustatytas tik konkrečiam darbuotojui iÅ¡kėlus klausimÄ dėl netinkamos jo darbo laiko apskaitos. Teigia, kad esant tokioms aplinkybėms, D. K. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo laikytina neįrodyta. 4.7. Be to, įvykis dėl vairuotojo tachografo kortelės duomenų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų neatitikimo buvo vienkartinis, o tai taip pat patvirtina iÅ¡vadÄ , jog šį įvykį lėmė programos veikimo klaida, o ne valiniai D.

K. veiksmai. Nutarime VDI nenustatė, kad bÅ«tų nedeklaruoti visi darbuotojo dirbti virÅ¡valandžiai, nedeklaruota buvo tik jų dalis. Å i aplinkybė taip pat paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad D. K. siekė nuslėpti darbuotojo dirbtus virÅ¡valandžius. Ä® bylÄ pateikti duomenys liudija, kad Darbo ginčų komisija iÅ¡nagrinėjo dar bent 10 kitų darbuotojų praÅ¡ymų dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo, tačiau nė vienoje iÅ¡ iÅ¡nagrinėtų bylų netinkamai deklaruoto darbo laiko fakto nenustatyta.

Taigi D. K. nepadarė jam inkriminuojamo šiurkštaus administracinio nusižengimo, nesiekė nedeklaruoti darbuotojų dirbtų viršvalandžių, o užfiksuotas vienkartinis neatitikimas buvo nulemtas programinės įrangos sutrikimų ir laikytinas kazusu. 4.8. Skunde taip pat nurodoma, kad D. K. teismui pateiktame skunde prašė neskirti jam administracinės nuobaudos pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau teismas nutartyje šių jo argumentų apskritai nevertino ir nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Skiriant D. K. nuobaudÄ nebuvo atsižvelgta į tai, kad per visÄ Ä¯monės darbuotojo darbo laikotarpį, t. y. vienus metus (nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2020 m. balandžio 27 d.) neapskaitytų darbo valandų (virÅ¡valandžių) skaičius sudarė tik 27 val., o tai patvirtina, jog šį neatitikimÄ lėmė iÅ¡imtinai programos veikimo netikslumai. Dėl to padarytas pažeidimas laikytinas mažareikÅ¡miu. Be to, Darbo ginčų komisijos nustatyta virÅ¡valandžių nepriemokos suma – 216,50 Eur neatskaičius mokesčių, ne tik buvo mažareikÅ¡mė, palyginus su bendru Å¡io darbuotojo darbo laiku ir jam sumokėtu darbo užmokesčiu, bet ir iÅ¡ karto buvo sumokėta darbuotojui, taigi, visos pažeidimo sukeltos pasekmės buvo nedelsiant paÅ¡alintos, ir tai pagal ANK 35 straipsnio nuostatas laikytina D.

K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl to, kas nurodyta, atsakomybės taikymas D. K. nėra nei tikslingas, nei proporcingas. 4.9. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tų aplinkybių, kad nusižengimas (jeigu toks būtų pripažintas) buvo vienkartinis, jokių kitų netinkamo darbuotojų darbo laiko deklaravimo faktų D. K. veikloje neužfiksuota, jis nedelsdamas ėmėsi priemonių neatitikimo priežastims – programinės įrangos veikimo sutrikimui – pašalinti.

Be to, nuo netinkamo darbo deklaravimo fakto nustatymo ir D. K. patraukimo atsakomybėn praėjo pusė metų, Å¡iuo laikotarpiu jokių kitų panaÅ¡aus pobÅ«džio neatitikimų neužfiksuota, o tai leidžia teigti, kad nusižengimas, jeigu jis ir buvo, tai buvo atsitiktinis, paties nusižengimo fakto užfiksavimas padarė pakankamÄ Ä¯takÄ D. K. elgesiui, todėl administracinių nuobaudų taikymas jo atžvilgiu susiklosčiusioje situacijoje nėra tikslingas. 4.10. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Institucijos nutarime nurodyta, jog D.

K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nors jis pašalino pažeidimo pasekmes, ir tai laikytina D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ANK 35 straipsnio nuostatas. Tuo metu teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo priešingai, neva, nutarime buvo tinkamai įvertintos D. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o tai rodo, kad pastarajam paskirta nuobauda nebuvo pakankamai individualizuota, teismas neįvertino to, kad administracinės atsakomybės tikslus galima pasiekti ir neskiriant D. K. administracinės nuobaudos. 4.11.

Kartu akcentuojama ir tai, kad 2021 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas dėl pritaikytų nuobaudų nutarė neįtraukti UAB „A.“ į Patvirtintų įmonių sÄ raÅ¡Ä ir iÅ¡braukti jį iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o, o iÅ¡braukimas iÅ¡ Patvirtintų įmonių sÄ raÅ¡o iÅ¡ esmės sutrikdytų D. K. darbdavio vykdomÄ veiklÄ ar net padarytų jÄ neįmanoma, tai atitinkamai pažeistų ir paties D. K. teises ir interesus. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamentas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino skundžiamÄ sprendimÄ , atkreipiamas dėmesys, jog Migracijos departamento sprendimas buvo panaikintas tik dėl to, kad jo priėmimo metu nutarimas dėl nuobaudos skyrimo buvo apskųstas ir dar nebuvo įsiteisėjęs. 4.12.

D. K. atstovė atkreipia dėmesį, kad įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 631 straipsnis numato, jog į patvirtintų įmonių sÄ raÅ¡Ä Ä¯monės, įskaitant priimančiÄ sias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, atitinkančios vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sÄ raÅ¡Ä kriterijus, jų praÅ¡ymu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtraukiamos trejiems metams. Å io straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad į patvirtintų įmonių sÄ raÅ¡Ä negali bÅ«ti įtraukta įmonė, jeigu:

„įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo buvo bausti už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtÄ vertimÄ si komercine, Å«kine, finansine ar profesine veikla ar nepraneÅ¡imÄ apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nuo dienos, kuriÄ nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai“. Tai reiÅ¡kia, kad įsiteisėjus nutarimui dėl nuobaudos D. K. skyrimo, UAB „A.“ iÅ¡ karto neteks galimybės bÅ«ti įtraukta į Patvirtintų įmonių sÄ raÅ¡Ä ir bus iÅ¡braukta iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o.

Teismas Å¡ios aplinkybės, individualizuojančios D. K. atleidimo nuo nuobaudos skyrimo atvejo iÅ¡imtinumÄ , nepagrįstai neįvertino. 4.13. Pasak apeliantės, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus, kad administracinės atsakomybės tikslai jau pasiekti kitomis skunde aptartomis priemonėmis, o nuobaudos skyrimas sukels neigiamas pasekmes ne tik D. K., bet ir tretiesiems asmenims, o tai neatitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslų, net ir pripažinus, kad D. K. veiksmuose yra ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, administracinė nuobauda jam neskirtina pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį.

5. Atsiliepimu į D. K. atstovės advokatės O. Siominos apeliacinį skundÄ VDI praÅ¡o palikti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistÄ ir D. K. atstovės apeliacinio skundo netenkinti. 5.1. Atsiliepime nurodoma, kad ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksÄ atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kuriÄ Å¡iame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK nenustato juridinio asmens atsakomybės. Tuo metu Užimtumo įstatymas nustato ekonomines sankcijas bÅ«tent darbdaviui, kuris yra juridinis asmuo už darbo įstatymų pažeidimus.

Ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali bÅ«ti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali bÅ«ti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksÄ yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Kitais atvejais turi bÅ«ti vadovaujamasi bendra taisykle, jog bÅ«tent Užimtumo įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi bÅ«ti taikomos visais atvejais, skiriant minėtas ekonomines sankcijas. 5.2.

Pažymima, kad darbdaviui, kuris yra juridinis asmuo, už nedeklaruotÄ darbÄ yra numatyta atsakomybė ne kaip ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nedeklaruotÄ darbÄ yra numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, kuri neÅ¡alina fizinio asmens, atsakingo už darbo laiko apskaitos deklaravimÄ , reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo, administracinės atsakomybės, kadangi Å¡is pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sÄ moningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo.

Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytinas dvigubu nubaudimu ir todėl, kad vienu atveju nuobauda mokama iÅ¡ juridinio asmens turto, kitu atveju iÅ¡ konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudÄ moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudÄ gavęs subjektas – juridinis asmuo. 5.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje numatyta iÅ¡imtis yra tiems atvejams, kada darbdavys yra fizinis asmuo (pvz.:

Å«kininkas, individualios įmonės savininkas ir pan., kurie atsako visu fizinio asmens turtu) ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio ar 100 straipsnio nuostatas. Tuomet taikyti Užimtumo įstatymo negalima, nes taip bÅ«tų pažeistas non bis in idem principas. Nagrinėjamu atveju nėra baudžiamas tas pats asmuo – pagal ANK apeliantas nubaustas ir jam taikyta sankcija kaip fiziniam asmeniui, o pagal Užimtumo įstatymÄ bauda buvo paskirta juridiniam asmeniui kaip darbdaviui. 5.4.

Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, palikdamas 2021 m. vasario 10 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundÄ , tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ nutartį. D. K. veika teisingai kvalifikuota, administracinė nuobauda paskirta pagrįstai, ji yra minimali, proporcinga padarytam pažeidimui. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 6. D. K. atstovės advokatės O.

Siominos apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliaciniame skunde nesutinkama su D. K. nubaudimu pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį bei su jam paskirta administracine nuobauda.

8. D. K. pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad bÅ«damas atsakingas už darbo laiko apskaitos kontrolę ir tinkamÄ bei teisingÄ darbuotojų darbo laiko deklaravimÄ , kaip UAB „A.“ transporto direktorius neužtikrino, kad darbuotojui B. S. bÅ«tų apskaitytas visas darbo laikas, iÅ¡ viso neapskaitė 27,32 val. virÅ¡valandžių, ir taip pažeidė Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

9. ANK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojų, iÅ¡skyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje, taip pat į darbo laiko apskaitÄ privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (virÅ¡valandžių, darbo laiko Å¡venčių dienÄ , poilsio dienÄ (jeigu jis nenustatytas pagal grafikÄ ), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitÄ privalomai įtrauktinÄ darbo laikÄ Ä¯raÅ¡ymas į darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1 450 eurų.

10. Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitÄ darbuotojo faktiÅ¡kai dirbtus virÅ¡valandžius. Pagal Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos – darbuotojo dirbti virÅ¡valandžiai, kai jie nėra pažymėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose.

11. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad UAB „A.“ direktorės 2019 m. kovo 22 d. įsakymu „Dėl atsakingo asmens už darbo laiko apskaitos kontrolę skyrimo“ atsakingu už darbo laiko apskaitos kontrolę tinkamai ir teisingai deklaruotÄ vairuotojų-ekspeditorių darbo laikÄ paskirtas transporto direktorius D. K. (b. l. 59, 60–62). UAB „A.“ pareiginių nuostatų transporto direktoriui 3.1.9. punkte nustatyta pareiga kontroliuoti, kad bÅ«tų tinkamai ir teisingai vedama vairuotojų-ekspeditorių darbo laiko apskaita (b. l. 63–65).

12. Bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju UAB „A.“ darbuotojui B. S. nebuvo apskaitytas visas darbo laikas, t. y. iÅ¡ viso nebuvo apskaityta 27,32 val. virÅ¡valandžių. Å i aplinkybė apeliaciniame skunde neginčijama, tačiau nesutinkama su teismo nustatyta aplinkybe, kad bÅ«tent D. K. turėjo bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn, akcentuojant, kad už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimÄ jau yra nubausta UAB „A.“ ir teigiant, kad Å¡iuo atveju yra pažeidžiamas konstitucinis non bis idem (dvigubo baudimo draudimo) principo taikymas bei Užimtumo įstatymo nuostatos, draudžiančios dvigubÄ darbdavio ir jo atstovo nubaudimÄ .

13. IÅ¡ tikrųjų, bylos duomenys patvirtina, kad VDI 2020 m. gruodžio19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A.“, atstovaujama transporto direktoriaus D. K., nubausta už tai, kad pažeidė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas – darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose per 2019 m. IV ketvirtį ir 2020 m. I ketvirtį neapskaitė darbuotojui B. S. 27, 32 val. virÅ¡valandžių (b. l. 26–28). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , įpareigoja darbdavį atkurti iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas ir skiria baudÄ darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų, o to paties įstatymo 5 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ .

Kaip teisingai pažymėta VDI atsiliepime į apeliacinį skundÄ , ANK nereglamentuoja juridinio asmens atsakomybės, o Užimtumo įstatymas už darbo įstatymų pažeidimus nustato ekonomines sankcijas bÅ«tent darbdaviui, kuris yra juridinis asmuo. Å iuo atveju UAB „A. “, t. y. juridiniam asmeniui, buvo suraÅ¡ytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas (o ne administracinio nusižengimo protokolas), ir skirta finansinė sankcija už nustatytų pažeidimų padarymÄ , kuri nėra administracinė nuobauda, o yra represinio pobÅ«džio priemonė, sukelianti neigiamus padarinius.

Atsiliepime į D. K. atstovės apeliacinį skundÄ taip pat teisingai pažymėta, kad Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, neÅ¡alina fizinio asmens, atsakingo už darbo laiko apskaitos deklaravimÄ , administracinės atsakomybės, nes Å¡is pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sÄ moningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. Be to, juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu nubaudimu ir todėl, kad vienu atveju baudÄ moka pažeidėjas – fizinis asmuo, kuris pažeidė teisės aktus, o kitu atveju – naudÄ gavęs subjektas – juridinis asmuo.

Nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda skirta D. K. už darbo laiko apskaitos pažeidimÄ , nes jis, bÅ«damas UAB „A.“ transporto direktorius, tinkamai neįvykdė savo pareigų (darbuotojui B. S. neapskaitė 27, 32 val. virÅ¡valandžių). Dėl to sutikti su D. K. atstovės apeliacinio skundo argumentais, kad Å¡iuo atveju UAB „A.“ bei D. K. yra taikyta tos pačios rÅ«Å¡ies atsakomybė ir pastarasis pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį nubaustas nepagrįstai, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad UAB „A.“ ir D.

K. yra tarpusavyje susiję – pastarasis veikė kaip UAB „A.“ atstovas, atstovavo bendrovę 2020 m. gruodžio 29 d. suraÅ¡ant jai Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolÄ ir priimant nutarimÄ Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje, D. K. atsakomybės neÅ¡alina dėl pirmiau nurodytų priežasčių.

14. Bylos duomenimis UAB „A.“2020 m. gruodžio 29 d. suraÅ¡ytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje, kuriuo UAB „A.“, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi, paskirta finansinė sankcija – 200 Eur bauda (b. l. 14–25, 26–28), o D. K. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo D. K. už ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ nubaustas administracine nuobauda – 150 Eur bauda (b. l. 10–12, 20–21).

Dėl to nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog Å¡iuo atveju neaiÅ¡ku, kokia procedÅ«ra vadovaudamasi (ANK ar numatyta Užimtumo įstatyme) VDI iÅ¡nagrinėjo D. K. administracinio nusižengimo bylÄ ir taip apribojo jo galimybes įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

15. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo teiginys, jog nedeklaruotas darbas pagal savo pobÅ«dį laikomas Å¡iurkščiu nusižengimu, nes Å¡ia veika pažeidėjas siekia nuslėpti asmens faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ , turėdamas tikslÄ nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondus, iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti įrodytas D. K. siekis daryti tokiÄ veikÄ , nuslėpti virÅ¡valandžius, iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo ir prievolių darbuotojui vykdymo.

Pažymėtina, kad administraciniai nusižengimai gali bÅ«ti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis), todėl Å¡iuo atveju nėra privaloma įrodyti, kad D. K. tyčia, sÄ moningai pažeidė darbuotojo darbo laiko apskaitÄ â€“ neapskaitė jo dirbtų virÅ¡valandžių. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atsakomybę pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį, be kita ko, užtraukia darbo laiko (taip pat ir virÅ¡valandžių), privalomai įtrauktino į darbo laiko apskaitÄ nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje, todėl Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga, kiek konkrečiai darbuotojo dirbto laiko nebuvo apskaityta.

Pastebėtina ir tai, kad duomenų, neginčijamai patvirtinančių skundo argumentÄ , jog tachografo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų neatitikimÄ nagrinėjamu atveju lėmė bÅ«tent programos veikimo klaida, byloje nėra, Å¡ios aplinkybės nepatvirtina ir MB „G.“ raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog UAB „A.“ kreipimosi pagrindu buvo atlikti programinės įrangos veikimo patikrinimai ir patobulinimai, tačiau, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nenurodyta, jog buvo paÅ¡alinti programinės įrangos veikimo sutrikimai (neatitikimas tarp vairuotojų tachografo kortelėse esančių duomenų bei darbo laiko apskaitos programos duomenų) (b. l. 89).

Ä®vertinus bylos duomenis darytina iÅ¡vada, kad D. K. visgi nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas vykdydamas savo tiesiogines pareigas – į bendrovę, iÅ¡ kurios UAB „A.“ įsigijo programinę įrangÄ (b. l. 31, 32), buvo kreiptasi tik 2020 m. liepos mėnesį (b. l. 89), t. y. jau po nustatyto pažeidimo, o anksčiau jokių veiksmų, siekiant užkirsti keliÄ galimiems darbo laiko apskaitos pažeidimams, D. K. nesiėmė. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir pastarojo 2020 m. gruodžio 18 d. pasiaiÅ¡kinimas, kuriame D.

K., be kita ko, nurodė ateityje pasižadantis atsakingiau tikrinti atsakingo asmens iš tachografo į darbo laiko apskaitos žiniaraštį sukeltus duomenis (b. l. 30). D. K. atstovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pastarasis fiziškai neturi galimybės patikrinti visų programinės įrangos pagrindu perkeltų duomenų atitikimo, nes įmonėje dirba daug vairuotojų, neatleidžia D. K., kaip transporto direktoriaus, nuo pareigos kontroliuoti, kad būtų tinkamai ir teisingai vedama vairuotojų-ekspeditorių darbo laiko apskaita.

Dėl to nesutiktina ir su skundo argumentu, kad neatitikimas tarp vairuotojų tachografo kortelėse esančių duomenų bei darbo laiko apskaitos programos duomenų gali bÅ«ti nustatytas tik konkrečiam darbuotojui iÅ¡kėlus klausimÄ dėl netinkamos jo darbo laiko apskaitos. Tokių pažeidimų nustatymas yra darbuotojo, kuris už tai atsakingas, Å¡iuo atveju – UAB „A.“ transporto direktoriaus D. K., o ne Å¡ioje įmonėje dirbančių vairuotojų-ekspeditorių pareiga.

16. Tai, kad įvykis dėl vairuotojo tachografo kortelės duomenų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų neatitikimo buvo vienkartinis, VDI nenustatė, kad bÅ«tų nedeklaruoti visi darbuotojo dirbti virÅ¡valandžiai, nedeklaruota buvo tik jų dalis, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, D. K. kaltės, padarius ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , nepaneigia ir nesudaro pagrindo nagrinėjamÄ situacijÄ laikyti kazusu. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir kitos D. K. atstovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad pagal Å iaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimÄ darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „A.“ su darbuotoju B. S. visiÅ¡kai atsiskaitė, Darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė, Darbo ginčų komisijai iÅ¡nagrinėjus dar 10 kitų darbuotojų praÅ¡ymų dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo, netinkamai deklaruoto darbo laiko faktas nebuvo nustatytas.

17. Atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 11–16 punktuose nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad D. K. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas pagrįstai ir jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, galbÅ«t rėmėsi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų sprendimu byloje Nr. el-1706-320/2019, Å¡ios nutarties nedaro neteisėta ir nepagrįsta.

Pirma, kaip minėta, teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė tinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , antra, žemesnės instancijos teismai turi teisę vadovautis aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurtais precedentais atitinkamų kategorijų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-23-303/2015, 2AT-33-489/2020). Dėl to D. K. atstovės skundo argumentas, kad Å¡iuo atveju teismas pažeidė savo pareigÄ individualiai, pagal vidinį įsitikinimÄ Ä¯vertinti kiekvieno ginčo aplinkybes ir tinkamai motyvuoti priimtÄ sprendimÄ , atmetamas kaip nepagrįstas.

18. D. K. atstovė advokatė O. Siomina apeliaciniame skunde, be kita ko, prašė pakeisti apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartį – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti D. K. administracinės nuobaudos. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog per vienus metus neapskaitytų darbo valandų (viršvalandžių) skaičius sudarė tik 27 val., todėl padarytas pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, be to, Darbo ginčų komisijos nustatyta viršvalandžių nepriemokos suma – 216,50 Eur, iš karto buvo sumokėta darbuotojui, t. y. visos pažeidimo sukeltos pasekmės buvo nedelsiant pašalintos, o tai pagal ANK 35 straipsnio nuostatas laikytina D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nusižengimas (jeigu toks būtų pripažintas) buvo vienkartinis, nuo D. K. patraukimo atsakomybėn praėjo pusė metų ir per šį laikotarpį jokių kitų panašaus pobūdžio neatitikimų nebuvo užfiksuota.

19. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas) kiekvienÄ savo sprendimÄ privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-48-719/2020).

20. Pirmiausia pažymima, kad ANK nenumatyta galimybė administracinį nusižengimÄ vertinti kaip mažareikÅ¡mį. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pagal ANK nusižengimas gali bÅ«ti pripažįstamas tik mažiau pavojingu, tačiau ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas į ANK 12 straipsnyje iÅ¡vardintų mažai pavojingų veikų sÄ raÅ¡Ä nepatenka. Taigi D. K. padarytÄ administracinį nusižengimÄ laikyti mažareikÅ¡miu ar mažiau pavojingu, net ir įvertinus tai, kad neapskaitytų virÅ¡valandžių skaičius sudarė 27,32 val., o nustatyta virÅ¡valandžių nepriemokos suma – 216,50 Eur – darbuotojui B. S. iÅ¡ karto buvo sumokėta, nėra teisinio pagrindo.

21. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad D. K. padarytas nusižengimas buvo vienkartinis, nusižengimu nebuvo sukeltos žymios neigiamos pasekmės, Darbo ginčų komisija, iÅ¡nagrinėjusi dar 10 įmonės darbuotojų praÅ¡ymų dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo, netinkamai deklaruoto darbo laiko fakto nenustatė (b. l. 90–95, 97–100, 102–108, 110–115, 117–122, 124–128, 130–136, 138–143, 152–156), taip pat nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

22. Minėta, kad D. K. atstovė apeliaciniame skunde nurodė, jog Darbo ginčų komisijos nustatyta virÅ¡valandžių nepriemokos suma B. S. – 216,50 Eur – neatskaičius mokesčių iÅ¡ karto buvo jam sumokėta, t. y. pažeidimu sukeltos pasekmės buvo nedelsiant paÅ¡alintos, o tai pagal ANK 35 straipsnio nuostatas laikytina D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sutikti su Å¡iuo skundo argumentu aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad su įmonės darbuotoju B. S. po darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo atsiskaitė ir Å¡iuo sprendimu nurodytÄ iÅ¡ieÅ¡koti sumÄ sumokėjo ne D.

K., o UAB „A.“, iÅ¡ kurios ir buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti B. S. naudai 216,50 Eur (neatskaičius mokesčių) už virÅ¡valandinį darbÄ , 328,15 Eur dienpinigių nepriemokÄ ir 400 Eur netesybų (b. l. 35–42, 43). Dėl to pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ aplinkybę D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo. 23. Teisi D. K. atstovė skunde teigdama, kad 2021 m. vasario 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, jog D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 20–21), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡i aplinkybė nustatyta nutarime Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje, priimtame UAB „A.“(b. l. 26–28), sprendžiama, kad teismas suklydo, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog administracinė nuobauda D.

K. paskirta įvertinus ir jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir gailisi. Tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡is apsirikimas teismo iÅ¡vadų pagrįstumui reikÅ¡mės neturi – pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad D. K. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda yra adekvati jo padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei.

24. Minėta, kad taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas D. K. atstovė prašė ir tuo pagrindu, kad įsiteisėjus nutarimui dėl nuobaudos D. K. skyrimo, UAB „A.“ neteks galimybės bÅ«ti įtrauktai į Patvirtintų įmonių sÄ raÅ¡Ä , bus iÅ¡braukta iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o, nes įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 631 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad į patvirtintų įmonių sÄ raÅ¡Ä negali bÅ«ti įtraukta įmonė, jeigu: „įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo buvo bausti už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtÄ vertimÄ si komercine, Å«kine, finansine ar profesine veikla ar nepraneÅ¡imÄ apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nuo dienos, kuriÄ nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai“.

IÅ¡ byloje esančio Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2021 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvertinus tai, jog UAB „A.“ pagal Užimtumo įstatymo nuostatas yra nubausta už nedeklaruotÄ darbÄ , o jos direktoriaus įgaliotas asmuo yra nubaustas už administracinį nusižengimÄ , susijusį su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, buvo nuspręsta neįtraukti UAB „A.“ į patvirtintų įmonių sÄ raÅ¡Ä ir iÅ¡brauti iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o (b. l. 44–45).

Tačiau iÅ¡ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties matyti, kad UAB „A.“ savo skundo, paduoto teismui dėl minėto Migracijos departamento sprendimo atsisakė, motyvuodama tuo, kad Migracijos departamentas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino skundžiamÄ sprendimÄ (b. l. 146–147). Duomenų, kurie patvirtintų D. K. atstovės skundo argumentÄ , jog Migracijos departamento sprendimas buvo panaikintas tik dėl to, kad jo priėmimo metu nutarimas dėl nuobaudos D.

K. skyrimo buvo apskųstas ir dar nebuvo įsiteisėjęs, byloje nėra. Be to, aukštesniojo teismo nuomone, net ir įvertinus tai, kad dėl UAB „A.“ transporto direktoriaus D. K. padaryto administracinio nusižengimo įmonei gali kilti neigiamos pasekmės, ši aplinkybė taip pat nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neskirti pastarajam administracinės nuobaudos. 25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. K. paskirta minimali ANK 100 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. 26. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti Å¡iÄ nutartį ar jÄ keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistÄ ir D. K. atstovės advokatės Olgos Siominos apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Zigmas Kavaliauskas