2020-02-12 Nr. AB-3062-3-61-3-04184-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-223-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04184-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Ministerija), 10 000 neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. jam kalint pataisos namuose, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose buvo pažeidžiamas jo privatumas. Dėl Šiaulių TI ir Kauno TI nurodė, kad privatumas buvo pažeidžiamas tiek maudantis duše, tiek persirengimo patalpoje, taip pat naudojantis tualetu. Lukiškių TI-K privatumas neužtikrinamas naudojantis tualetu, kuris yra laikino sulaikymo patalpų koridoriaus gale. Pravieniškių PN-AK privatumas neužtikrinamas naudojantis dušu, persiregimo patalpose, bendro naudojimo tualetuose, kuriuose klozetai atskirti tik maža sienele. Tokios pat privatumo neužtikrinančios persirengimo patalpos, dušai ir tualetai įrengti ir Alytaus PN. Todėl maudydamasis jis patyrė pažeminimus, nepilnavertiškumą, nepagarbą ir su privatumo trūkumu susijusius išgyvenimus.

3. Nagrinėjamu atveju pasireiškė ir Kalėjimų departamento bei Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai, nes šios institucijos nenustatė tokių kalinimo sąlygų, kurios nežemintų pareiškėjo orumo.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, Pravieniškių PN-AK, Kauno TI, Alytaus PN, Šiaulių TI, atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepimuose buvo pateikta informacija apie pareiškėjo laikymą šiose įstaigose, nurodyti laikotarpiai, pateikti duomenis apie sanitarinių mazgų, dušinių įrengimą.

6. Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime nurodė, kad ji yra tik asignavimų valdytoja, kuri vykdo teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra sprendžiamas Ministerijos teisių ir pareigų klausimas procesinių įstatymų prasme. Todėl prašė ją pašalinti iš proceso šioje administracinėje byloje.

7. Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą tenkino iš dalies ir priteisė po 50 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, Kauno TI, Šiaulių TI, Alytaus PN, Pravieniškių PN-AK pareiškėjo naudai.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. gegužės 7 d. į Lukiškių TI-K buvo atvykęs iš viso 31 kartą. Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, kad planiniu etapu atvykę asmenys uždaromi į laikino laikymo patalpą, kurioje būna iki 2 val. Laikino sulaikymo kameroje esantiems asmenims yra sudaryta galimybė pasinaudoti laikino (trumpalaikio) laikymo patalpose esančiu tualetu. Lukiškių TI-K prie atsiliepimo pridėjo tualetų, esančių laikino sulaikymo patalpų korpuse, fotonuotrauka, iš kurios matyti, jog tualetai yra įleisti į grindis ir vienas nuo kito atskirti neaukšta sienele. Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiškinimais nustatyta, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, kas atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus. Tačiau, teismo vertinimu, minėtas sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo.

10. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, jog privatumas jam nebuvo užtikrintas ir atvykus į Kauno TI, Šiaulių TI, Alytaus PN bei Pravieniškių PN-AK. Byloje nustatyta, kad į Kauno TI ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo atvykęs periodiškai 15 kartų. Trumpalaikio laikymo sanitarinių mazgų įrengimo fotonuotraukos patvirtina, kad tualetai yra pilnai atskirti nuo likusios patalpos, dušų vietos atskirtos sienelėmis ir privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, taip pat įrengti persirengimo suoliukai. Iš Šiaulių TI-K pateiktų fotonuotraukų matyti, kad vietos duše yra iš dalies atskirtos šoninėmis pertvaromis, persirengimo patalpoje įrengtas ilgas suolas per visą patalpos ilgį. Alytaus PN prie atsiliepimo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad dušinėse tarp atskirų prausimosi vietų yra įrengtos šoninės pertvaros, persirengimo patalpoje prie sienų įrengti ilgi suolai. Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pateikta 2018 m. kovo 23 d. pažymoje Nr. 88-138 nurodoma kaip įrengti sanitariniai mazgai 2-o ir 3-io sektoriaus gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo pareiškėjas, pažymint, kad būrių tualetuose yra įrengtos kabinos, dušinėje yra įrengtos pertvaros, persirengimo patalpos sektoriuose atskirtos nuo dušo patalpų, persirengimo patalpose įrengti suoliukai daiktams pasidėti.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog pertvarų duše nebuvimas pats savaime negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1021/2016). Kadangi sienelių dušo patalpose įrengimo teisės aktai nenumato, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

12. Pravieniškių PN-AK nurodė, jog dušuose yra įrengtos pertvaros, tačiau nenurodė laikotarpio, kada tos pertvaros buvo įrengtos, nepateikė fotonuotraukų. Kiti Lietuvos valstybės atstovai nors ir pateikė sanitarinių mazgų įrengimo fotonuotraukas, tačiau iš jų neaišku, kada jos darytos, todėl pareiškėjo argumentus dėl privatumo nebuvimo teismas laikė nepaneigtais.

13. Teismas pažymėjo, kad Ministerijos kompetencijai nepriskirtos funkcijos, susijusios su kalinimo sąlygų nustatymu, ministerija neįgyvendina laisvės atėmimo vietų modernizavimo plano – šias funkcijas atlieka Kalėjimų departamentas. Be to, pareiškėjo nurodyti deklaratyvūs samprotavimai apie laikymo sąlygas ir jų neatitikimą Europos Sąjungos standartams neleidžia teigti, kad Teisingumo ministerija ar Kalėjimų departamentas padarė neturtinę žalą pareiškėjui. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos ir Kalėjimų departamento, neturtinės žalos atlyginimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

14. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos teismas pažymėjo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K, Kauno TI, Šiaulių TI, Alytaus PN, Pravieniškių PN-AK buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, todėl priteisė iš kiekvieno po 50 Eur neturtinės žalos.

III. 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pakeisti pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į privatumą Kauno TI nebuvo pažeista, o neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas nepagrįstai, todėl pareiškėjo skundo dalis, susijusi su neturtinės žalos priteisimu iš Kauno TI, turi būti atmesta.

16. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų patalpų įrengimo priėmimo-paskirstymo skyriuje yra nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti. Kauno TI įrengtos trumpalaikio sulaikymo patalpos yra švarios, prižiūrimos, reguliariai remontuojamos. Kauno TI priėmimo-paskirstymo skyriuje yra įrengtos persirengimo kabinos, jose yra dėžės daiktams susidėti, suoliukai, užuolaidos privatumui užtikrinti, patalpos šildomos ir vėdinamos pagal poreikį, įrengta mechaninė ventiliacija.

17. Pareiškėjo teiginiai dėl sanitarinio mazgo įrengimo priešais įėjimą be jokių vaizdą ribojančių pertvarų neatitinka realybės ir tai įrodo pateikiamos nuotraukos. Kauno TI trumpalaikio sulaikymo patalpose įrengti sanitariniai mazgai turi veikiančią vandens tiekimo sistemą, įrengta praustuvė ir tualetas. Visos sanitarinių mazgų patalpos ativertos sienelėmis, užtikrinančiomis privatumą, kamerose įrengtų sienelių aukštis yra 2,1 m.

18. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo patalpų įrengimo yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais. Kauno TI vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos jo priėmimo į įstaigą metu jį laikant priėmimo-paskirstymo skyriuje, todėl neturtinės žalos kildinimas šioje dalyje turėtų būti pripažintas nepagrįstu.

19. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują – skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai nebuvo atskirti 1,5 m aukščio sienele, taip pat nebuvo net užuolaidėlių. Kauno TI tualetai nebuvo atskirti nuo likusios patalpos, nes įėjimas nebuvo izoliuotas. Tai sukėlė neigiamas emocijas pareiškėjui. Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas dušinėse ir persirengimo patalpose. Pareiškėjo nuomone, teismas priteisė visiškai nepagrįstas, neadekvačias jo teisių pažeidimui sumas. Akivaizdu, kad Kalėjimų departamentas šioje byloje yra atsakingas dėl pareiškėjui sukeltų nepatogumų, nes nekėlė reikalavimų užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas.

21. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į Kauno TI apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo dalį pareigos atlyginti neturtinę žalą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

22. Atsakovas sutinka su Kauno TI nuomone, kad nėra nustatyta konkrečių teisės aktų pažeidimų, kuriuos būtų įvykdęs Kauno TI. Teismas nenurodė nei vieno asmens privatumą pažeidusio veiksnio, kuris galėtų būti siejamas su priteista neturtinės žalos suma, tačiau vis tiek pareiškėjo naudai priteisė 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Taip pat Kalėjimų departamentas sutinka su Kauno TI nuomone ir pažymi, kad teismo paskirtas neturtinės žalos atlyginimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių atlyginimo būdas.

24. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

25. Atsakovas pažymi, kad Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, kad atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Kauno TI tualetai yra pilnai atskirti nuo likusios patalpos, dušų vietos atskirtos sienelėmis ir privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, taip pat įrengti persirengimo suoliukai. Taigi nei Lukiškių TI-K, nei Kauno TI nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo teisė buvo pažeista, apeliacinį skundą grindė vien prielaidomis.

26. Kalėjimų departamentas neturėtų būti pripažintas kaip atsakovo atstovas. Žala pareiškėjui kilo ne dėl Kalėjimų departamento ar jo darbuotojų galimai netinkamo teisės aktų užtikrinimo, todėl jis nėra tiesiogiai atsakingas dėl pareiškėjo neva patirtos neturtinės žalos.

27. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo E. V. ir Kauno TI apeliacinius skundus prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

28. Lukiškių TI-K pažymi, kad ji negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

29. Atsakovas Alytaus PN atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Alytaus PN nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, kuris tinkamai išnagrinėjo ir įvertino šią medžiagą. To tarpu pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais.

31. Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno TI apeliacinį skundą tenkinti.

32. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos dydis nėra per mažas.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Šiaulių TI duše nebuvo užuolaidėlių, todėl buvo pažeista jo teisė į privatumą. Tačiau atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja dušų kabinų atskirti užuolaidėle, o patys dušai atskirti mūrine siena. Be to, 2015 m. pradžioje buvo atlikti dušinių ir persirengimo kabinų remonto darbai.

34. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

35. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentais, kuriais jis skundžia teismo sprendimą, yra emocinio pobūdžio. Pareiškėjas nenurodo konkrečių įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, nenurodo konkrečių teisės aktų ar viešojo administravimo principų pažeidimo faktų. Atsakovo manymu, apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nelaikytini teisiniais argumentais, turinčiais reikšmės nagrinėjant apeliacinį skundą, todėl apeliacinis skundas nepagrįstas.

36. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuria pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K, Kauno TI, Šiaulių TI, Pravieniškių PN-AK, Alytaus PN, Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, t. y. neužtikrinant jam privatumo laikino sulaikymo patalpose laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d., atlyginimo.

38. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K, Kauno TI, Šiaulių TI, Alytaus PN, Pravieniškių PN-AK buvo pažeidžiamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, priteisė iš kiekvienos įstaigos po 50 Eur pareiškėjo naudai.

39. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai nebuvo atskirti 1,5 m aukščio sienele, taip pat nebuvo net užuolaidėlių. Kauno TI tualetai nebuvo atskirti nuo likusios patalpos, nes įėjimas nebuvo izoliuotas, taip pat nebuvo užtikrintas privatumas dušinėse ir persirengimo patalpose. Pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamentas šioje byloje yra atsakingas dėl pareiškėjui sukeltų nepatogumų, nes reikalavimų užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas.

40. Kauno TI apeliaciniame skunde teigia, jog pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų patalpų įrengimo priėmimo-paskirstymo skyriuje yra nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti. Kauno TI įrengtos trumpalaikio sulaikymo patalpos yra švarios, prižiūrimos, reguliariai remontuojamos. Kauno TI įrengtos priėmimo-paskirstymo patalpos atitinka visus reikalavimus, t. y., jose įrengtos persirengimo kabinos, sanitarinių mazgų patalpos ativertos sienelėmis.

41. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų.

42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus institucijų veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

43. Dėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, susijusių su priėmimo-paskirstymo patalpų įrengimu Kauno TI, pažymėtina, jog remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Kauno TI lankėsi 15 kartų. Iš atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, jog tualetai yra pilnai atskirti nuo likusios patalpos, dušai atskirti sienelėmis ir užuolaidomis, taip pat patalpose įrengti suoliukai. Atsakovas atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Nacionalinis ir regioninis sveikatos centrai reguliariai tikrina Kauno TI patalpų atitikimą teisės aktų reikalavimams, tačiau nėra nustatę pažeidimų priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpose. Tuo tarpu duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis atitinkamoms institucijoms, nėra, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti Kauno TI neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą šioje dalyje turėjo atmesti kaip nepagrįstą.

44. Nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo Lukiškių TI-K, teisėjų kolegija pažymi, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 31 kartą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K laikino sulaikymo patalpose tualetas neizoliuotas. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo pateikta fotonuotrauka, iš kurios matyti, jog tualetai yra įleisti į grindis ir vienas nuo kito atskirti neaukšta sienele. Teismų praktikoje unitazų neįrengimas yra laikomos higienos reikalavimų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018; 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-925-822/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-646-756/2018). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, jog tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Įvertinus faktines aplinkybes, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K laikino sulaikymo patalpose nebuvo užtikrinamas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

45. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

46. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

47. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendime iš esmės tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, vadovavosi ginčui aktualia teismų praktika, bylai reikšmingas faktines aplinkybes nustatė ir vertino iš esmės teisingai. Remiantis aukščiau nurodytais motyvais, skundžiamas teismo sprendimas keičiamas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, nepriteisiant pareiškėjui E. V. neturtinės žalos nenustačius Kauno TI neteisėtų veiksmų, likusi teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui E. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteista 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Stasys Gagys