5e9ce571-ae0f-4e27-b403-2cc453cd845c · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-988/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59574-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.3; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei, nuteistajai M.

O., jos gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios M. O. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. O. pripažinta kalta ir nuteista: - pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. sausio 4 d. epizodas) – 20 (dvideÅ¡imt) parų areÅ¡to bausme; - pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2019 m. vasario 19 d. epizodas) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta M. O. galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 15 (penkiolikos) parų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatyta bausme bausmes iš dalies sudedant ir paskirta M. O. 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę nuspręsta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. vasario 11 d.). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendį bei minėtu nuosprendžiu įskaitytas laikas. Ikiteisminio tyrimo metu M. O. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kita kardomoji priemonė neskirta.

M. O. išteisinta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. sausio 12 d. veika) nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Civilinės ieškovės UAB „K.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš D. K. ir M. O. UAB „K.“ naudai 228,99 Eur turtinei žalai atlyginti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir D. K., tačiau nuteistasis pats apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl šio nuteistojo apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. M. O. nuteista už tai, kad ji, veikdama su D. K., 2019 m. sausio 4 d., apie 16 val. 36 min., iÅ¡ UAB „K.“ prekybos centro „S.“, esančio (duomenys neskelbtini), nuo lentynos pagrobė 89,99 Eur vertės belaidę kolonėlę „JBL FLIP 3 BLACK SPECIAL EDITION“ ir 139 Eur vertės belaidę kolonėlę „JBL CHARGE 4 BLACK“, tokiu bÅ«du pagrobė nedidelės vertės 228,99 Eur UAB „K.“ turtÄ .

Å iais veiksmais M. O. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 4 dalyje.

2. Be to, M. O. nuteista už tai, kad ji, veikdama su D. K., pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2019 m. vasario 19 d., apie 15 val. 00 min., iÅ¡ UAB „E.“ parduotuvės „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 258 Eur vertės 2 vnt. aliuminio kopėčių „CORDA 085108, 4x3“, kurių vienų vertė 129 Eur, tokiu bÅ«du pagrobė 258 Eur vertės UAB „E.“ turtÄ . Å iais savo veiksmais M. O. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3.

M. O. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį ir bausmės vykdymÄ atidėti arba sumažinti jai paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atlikdama laisvės atėmimo bausmę M. O. lankė psichologo konsultacijas, anoniminių narkomanų grupę, atlikus bausmę suvokė, kokiÄ Å¾alÄ padarė sau, savo Å¡eimai ir aplinkiniams. M. O. teigimu, ji ketina įsidarbinti, tokiu bÅ«du gauti pajamų ir atlyginti turtinę žalÄ .

Atlikdama laisvės atėmimo bausmę tokios galimybės ji neturės.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje nuteistoji M. O. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – atmesti.

2. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistosios M. O. apeliacinis skundas atmetamas 5. Å ioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas M. O. paskirtos bausmės dydis ir galimybė jÄ atidėti. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

6. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones.

7. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ atsižvelgia į teistumÄ (BK 97 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rÅ«Å¡ies bausmės minimaliu dydžiu.

9. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių reikalavimų nepažeidė, nuteistajai M. O. paskyrė teisingÄ bausmę už Å¡ioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas, taip pat galutinę subendrintÄ bausmę.

10. M. O. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, bei vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 4 dalyje. M. O. padarytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip pavojingos tiek pagal pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jų padarymo aplinkybes. Abiem nusikalstamų veikų atvejais buvo padaryta atitinkamo dydžio turtinė žala kitiems asmenims, kuri iki Å¡iol nėra atlyginta, veikos padarytos veikiant dviem asmenims, grobiant svetimÄ turtÄ . Padarytos nusikalstamos veikos atitinka įstatymo leidėjo nustatytÄ rÅ«Å¡inį tokių veikų pavojingumÄ .

11. Nusikalstamas veikas M. O. padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingÄ jų pobÅ«dį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

12. M. O. Lietuvos Respublikoje iki Å¡ioje byloje nustatytų veikų padarymo buvo teista penkis kartus, tame tarpe ir už analogiÅ¡kas veikas, po jų padarymo – dar du kartus, taip pat už analogiÅ¡kų veikų padarymÄ . Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, iki Å¡ių veikų padarymo nuteistajai už kitų nusikalstamų veikų padarymÄ buvo skirtos įvairių rÅ«Å¡ių, be kita ko, ir laisvės atėmimo bausmės. Tačiau nei laisvės atėmimo bausmės rÅ«Å¡is (jÄ atidedant), nei Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ys poveikio M. O. elgesiui nepadarė, nes ji ir toliau po bausmių atlikimo darė naujas nusikalstamas veikas.

13. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro 2019 m. liepos 9 d. duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka M. O. bausta keliasdeÅ¡imt kartų, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, susijusius su vieÅ¡Ä ja tvarka, nuosavybe (t. 3, b. l. 13–20), kas rodo, kad apeliantė linkusi nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių.

14. M. O. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nors gynėja baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad turėtų bÅ«ti pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistoji pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir gailisi, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog M. O. tik iÅ¡ dalies pripažino padariusi tiek baudžiamÄ jį nusižengimÄ , tiek nusikaltimÄ â€“ ji nesutiko su tuo, kad pagrobė visus kaltinime nurodytus ir apylinkės teismo nustatytus daiktus.

Teisėjų kolegija papildomai vertina tai, kad M. O. nedirba, o yra dirbusi tik vienÄ nepilnÄ mėnesį (Sodra duomenys, (t. 3, b. l. 29), darbo sutartis buvo nutraukta nuteistosios iniciatyva. M. O. ilgÄ laikÄ nerodė pastangų įsidarbinti, nuo 2019 m. sausio 9 d. nebuvo registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 3, b. l. 30), o pradėjo ieÅ¡koti darbo ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje tik prieÅ¡ pat apeliacinės instancijos teismo posėdį – 2020 m. gegužės 19 d.

Todėl jos skundo teiginys, kad nori ir ketina įsidarbinti, yra deklaratyvus.

15. Aplinkybės, kad nuteistoji laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu lankė psichologo konsultacijas, anoniminių narkomanų grupę (raÅ¡ytinių įrodymų M. O. nepateikė), nėra pagrindas skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, Å¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę ar jos vykdymÄ atidėti.

16. Atsižvelgęs į aukščiau paminėtų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta M. O. paskyrus tik griežčiausios rÅ«Å¡ies – laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamÄ veikÄ , ir areÅ¡to bausmę – už baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Pažymima, kad Å¡iuo atveju M. O. buvo teisiama jau Å¡eÅ¡tÄ jį kartÄ , todėl Å¡velnesnės nei laisvės atėmimo bausmės nebus efektyvios ir nepasieks bausmės tikslų.

17. Pažymima, kad net ir nustačius gana daug nuteistÄ jÄ ir jos padarytas veikas neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, abi M. O. paskirtos bausmės yra mažesnės už atitinkamų bausmių vidurkius, numatytus baudžiamajame įstatyme. Å iuo atveju nebuvo nustatytos M. O. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, todėl skiriant mažesnes nei vidurkis bausmes buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistÄ jÄ , tiek jos padarytas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant mažesnes nei vidurkis bausmes, didesnė reikÅ¡mė buvo teikiama nuteistosios asmenybę teigiamai charakterizuojantiems duomenims, kurių nėra daug. Todėl apylinkės teismo parinktų bausmių dydžiai yra proporcingi ir teisingi. Per griežta nelaikytina ir subendrinta bausmė.

18. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, kartu konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio.

19. Teismas spręsdamas dėl galimybės dar kartÄ atidėti bausmės vykdymÄ pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ teismas atlieka du kartus: pirmÄ kartÄ â€“ vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antrÄ kartÄ â€“ nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neiÅ¡vardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

20. Taigi, priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

21. Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, bet ne pareiga, todėl teismas esant formalioms atidėjimo sÄ lygoms, neprivalo kiekviename nuosprendyje pasisakyti dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės. Taigi aplinkybė, jog apylinkės teismas neaptarė galimybės atidėti bausmės vykdymÄ , nelaikytina nuosprendžio trÅ«kumu.

22. M. O. skunde nurodė, kad kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi M. O. padarytų nuskalstamų veikų pobÅ«dį, ankstesnį elgesį darant daugybę įvairaus pavojingumo teisės pažeidimų, taip pat analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų darymÄ net ir po bausmių atlikimo, kitas 20–27 punktuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, kad M. O. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nėra pagrindo.

23. Apygardos teismo vertinimu, visi Å¡ie ir kiti bylos duomenys nesudaro prielaidų iÅ¡vadai, kad nuteistoji M. O. suprato savo elgesio netinkamumÄ ir sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

24. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo ir baudžiamojo įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rÅ«Å¡is ir parenkant jų dydį, konstatuoja, jog M. O. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bei nustatyti jų dydžiai, taip pat paskirta galutinė subendrinta bausmė yra proporcinga ir jokiu bÅ«du ne per griežta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste nuteistosios ketinimai įsidarbinti, nors ir teigiamai charakterizuoja M. O., tačiau nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti sumažinus jai paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę ar atidėjus jos vykdymÄ .

25. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) XI skyriaus Antrasis skirsnis reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbÄ , tarp kita ko, nuteistųjų teisę dirbti ar užsiimti kita veikla (BVK 125, 126 straipsniai). Dėl Å¡ios priežasties sprendžiama, jog faktas, kad M. O. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nekliudo jai siekti įsidarbinti pataisos įstaigoje.

26. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – M. O. paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, taip pat paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios M. O. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Darius Pranka Ugnius Trumpulis