5e9bd221-eecc-4ce1-9e3d-df685b5d6fcf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Byla Nr. II-315-1015/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07840-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. spalio 14 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui R. P.,skundÄ padavusio asmens atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Briedžiui, Viešųjų pirkimo tarnybos atstovėms A. J., M. K. T., L. Z.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi R. P. skundÄ dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. gegužės 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/46-46 panaikinimo ir bylos nutraukimo arba dėl nuobaudos neskyrimo, Å¡velnesnės nuobaudos taikymo, n u s t a t ė:

Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė 2016 m. balandžio 12 d. surašė R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 1P-46 su administraciniu nurodymu dėl to, kad jis pažeidė viešųjų pirkimų tvarkÄ , o bÅ«tent, kaip nurodyta protokole:Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba, Institucija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Generalinės miÅ¡kų urėdijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Perkančioji organizacija) 2015 m. rugpjūčio 4 d.

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbto supaprastinto atviro konkurso „Duomenų perdavimo paslaugos pirkimas‘ (pirkimo Nr. 166162) (toliau – Pirkimas) dokumentų ir procedÅ«rų vertinimÄ . Vertinimo rezultatai užfiksuoti Tarnybos 2015 m. gruodžio 28 d. viešųjų pirkimų vertinimo iÅ¡vadoje Nr.4S-4282 (toliau – Vertinimo iÅ¡vada). Vertinimo iÅ¡vadoje nustatyti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai parenkant Pirkimo bÅ«dÄ ir rengiant Pirkimo sÄ lygas.

Pirkimo sÄ lygos buvo patvirtintos VieÅ¡ojo pirkimo komisijos (toliau – ir Komisija), kurios nariu buvo R. P., 2015 m. liepos 30 d. posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 8B-460, toliau – Protokolas). Atsižvelgiant į tai, kad R. P., kaip Komisijos narys, dalyvavo sprendžiant klausimus dėl Pirkimo bÅ«do parinkimo bei Pirkimo sÄ lygų tvirtinimo ir balsavo priimant Å¡iuos sprendimus (tai liudija jo paraÅ¡as Protokole), jis yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1713 straipsnio 1 dalį.

Vertinimo iÅ¡vadoje konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, už kuriuos dėl aukščiau paminėtų aplinkybių yra atsakingas Komisijos narys R. P.:1. Komisija PirkimÄ atliko centralizuotai, pagal kitų perkančiųjų organizacijų – VÄ® miÅ¡kų urėdijų įgaliojimus vykdyti centralizuoto duomenų perdavimo ryÅ¡io paslaugų tiekėjo parinkimo procedÅ«ras iki sutarties sudarymo. Komisija, nustatydama Pirkimo bÅ«dÄ , atsižvelgė į VÄ® miÅ¡kų urėdijų įgaliojimuose nurodytas Pirkimo vertes pagal paslaugų kodÄ 72318000-7 ir nutarė PirkimÄ atlikti supaprastinto atviro konkurso bÅ«du.Protokole pažymėta, kad Perkančiosios organizacijos perkamos paslaugos, įvardintos Pirkimo sÄ lygų 1 priede „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimo techninė specifikacija“, apibrėžtos kaip „ -Duomenų perdavimo tinklo paslaugos, apjungiančios UŽSAKOVO centrinį prijungimo taÅ¡kÄ - LR aplinkos ministerija (JakÅ¡to g. 4/9, Vilnius) ir rezervinį prijungimo taÅ¡kÄ - Generalinė miÅ¡kų urėdija prie Aplinkos ministerijos (A.

J. g. 9, Vilnius) į kompiuterių tinklÄ su visų VÄ® miÅ¡kų urėdijų ir girininkijų kompiuterių tinklais (LAN) į bendrÄ tinklÄ IP protokolu. - Skaidulų nuomos paslaugos, apjungiančios UŽSAKOVO pagrindinį ir rezervinį taÅ¡kus Å¡viesolaidinėmis vienamodėmis skaidulomis“. Perkamos paslaugos priskiriamos prie VPÄ® 2 priedėlyje nurodytų 5 kategorijos (RyÅ¡ių paslaugos) A paslaugų, kurių CPV kodas atitinka CPC kodÄ 75231. Tokių paslaugų tarptautinio pirkimo vertės riba, kai jas perka Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003 m. vasario 21 d.

įsakymu Nr. 4-72 „Dėl perkančiųjų organizacijų sÄ rašų patvirtinimo“ (redakcija nuo 2015-07-01) patvirtintame centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sÄ raÅ¡e nurodytos perkančiosios organizacijos, nuo 2014 m. sausio 1 d. yra 134 000 EUR (be PVM). Susumavus VÄ® miÅ¡kų urėdijų įgaliojimuose nurodytas numatomas Pirkimo vertes, bendra suma sudaro apie 195,4 tÅ«kst. EUR. VPÄ® 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintÄ pirkimo vertės apskaičiavimo metodikÄ â€œ.

Tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Numatomų vieÅ¡ojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos (redakcija nuo 2015-01-01) (toliau – Metodika) 8 punkte nustatyta: „Jeigu pirkimas vykdomas pagal įgaliojimÄ , pirkimo verte laikoma <...> kiekvienos perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė arba <...> įgaliotosios perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė, kuriÄ sudaro to paties pirkimo metu ketinamų sudaryti to paties tipo prekių ar paslaugu pirkimo sutarčių <...> verčių suma“.

VPĮ 84 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojami supaprastinti pirkimai – tai pirkimai, kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, kai tuo tarpu visų miškų urėdijų nurodytų Pirkimo verčių bendra suma yra apie 195,4 tūkst. EUR.Atsižvelgiant į Metodikoje nurodytus pirkimo didžiausios vertės skaičiavimo būdus, į tai, kad įgaliotosios perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė sudaro to paties pirkimo metu ketinamų sudaryti to paties tipo prekių paslaugų pirkimo sutarčių verčių suma, konstatuota, kad Komisijos narys R.

P., parinkęs supaprastintÄ Pirkimo bÅ«dÄ , neatsižvelgdamas į bendrÄ miÅ¡kų urėdijų nurodytÄ Pirkimo vertę, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatÄ („Pirkimo vertės nustatymo bÅ«das negali bÅ«ti pasirenkamas taip, bÅ«tų galima iÅ¡vengti Å¡io įstatymo nuostatų dėl pirkimo bÅ«dų pasirinkimo ir pirkimo procedÅ«rų vykdymo“) ir 9 straipsnio 4 dalies nuostatÄ („Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintÄ pirkimo vertės apskaičiavimo metodikÄ â€œ), neužtikrino VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pirkimų skaidrumo principo laikymosi ir Å¡io straipsnio 2 dalyje apibrėžto pirkimų tikslo siekimo.

2. Komisijos patvirtintų Pirkimo sÄ lygų 10.1 punkte nustatyta: „Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiÅ«lymai vertinami pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijus". Vienas iÅ¡ patvirtintų ekonominio naudingumo kriterijų - Techninė pagalba (T). Å iuo kriterijumi laikomas techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose. Protokole pažymėta, kad Å¡is kriterijus susijęs su tiekėjų kvalifikacija. Komisijos narys R. P., nustatęs Pirkimo dokumentuose tokį ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijų, kuris yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija - jų techniniu ir profesiniu pajėgumu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „EkonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas iÅ¡renkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus. <...> Tais atvejais, kai pirkimo sutarties įvykdymo kokybė priklauso nuo už pirkimo sutarties įvykdymÄ atsakingų darbuotojų kompetencijos, iÅ¡renkant ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ taip pat gali bÅ«ti vertinama darbuotojų kvalifikacija ir patirtis" (reikalavimas dėl ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimo pagal su pirkimo objektu susijusius kriterijus nustatytas ir VPÄ® 39 str. 4 d. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-10-23 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-39-1 pažymėjo, kad „Tiekėjų kvalifikacija neabejotinai turi įtakos tinkamam vieÅ¡ojo pirkimo sutarties įvykdymui ir geriausiam rezultatui pasiekti. Svarbu tai, kad pagal Teisingumo Teismo praktikÄ reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali bÅ«ti sutapatinami su tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo kriterijais. Dėl to už kvalifikacijos reikalavimus negali bÅ«ti skiriami balai ir jų pagrindu iÅ¡renkamas laimėtojas.

Reikalavimai tiekėjams, Teisingumo Teismo vertinimu, nepriskirtini sutarties objektui ir pripažįstami neužtikrinančiais sutarties įvykdymÄ (Teisingumo Teismo Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06)“.Protokole konstatuota, kad R. P., kaip Komisijos narys, priėmęs sprendimÄ dėl neteisėto Pirkimo bÅ«do parinkimo ir dėl neteisėtos Pirkimo sÄ lygos, susijusios su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi, patvirtinimo, balsuodamas už Å¡iuos sprendimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalių, 90 straipsnio 2 dalies reikalavimus, neužtikrino Å¡io įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pirkimų skaidrumo principo laikymosi ir Å¡io straipsnio 2 dalyje apibrėžto pirkimų tikslo siekimo.

R. P. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį bei jam, vadovaujantis ATPK 2601 straipsniu, pasiÅ«lyta per 10 darbo dienų, t.y. iki 2016 m. balandžio 26 d. savo noru sumokėti 72 eurų dydžio baudÄ . R. P. nustatytu terminu neįvykdžius administracinio nurodymo, Tarnybos 2016 m. gegužės 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/46-46 (toliau – ir Nutarimas) pripažinta, kad R. P. padarė protokole nurodytÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį, ir skyrė jam 144 eurų baudÄ .

R. P. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti minėtÄ 2016 m. gegužės 9 d. nutarimÄ bei bylÄ jo atžvilgiu nutraukti arba pakeisti nutarimÄ , o teismui nesutikus su tokiu praÅ¡ymu, prašė neskirti jam nuobaudos arba skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ . Skunde nurodoma, kad jis nuo 2003 metų dirba Generalinės miÅ¡kų urėdijos prie Aplinkos ministerijos MiÅ¡ko atkÅ«rimo ir apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu, taip pat nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2016 m. kovo 8 d. buvo įraÅ¡ytas į Generalinės miÅ¡kų urėdijos vieÅ¡ojo pirkimo komisijos sudėtį.

Atsižvelgusi į VÄ® miÅ¡kų urėdijų iÅ¡reikÅ¡tÄ poreikį turėti bendrÄ duomenų perdavimo tarpusavyje kompiuterinį tinklÄ , Generalinė miÅ¡kų urėdija pavedė VieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariams vykdyti VÄ® miÅ¡kų urėdijų naudai vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras dėl duomenų perdavimo paslaugų įsigijimo. 2015 m. liepos 30 d. vykusio posėdžio metu Komisijos nariai, įskaitant ir PareiÅ¡kėjÄ , bendrai priimtu protokolu Nr. 8B-460 nutarė pradėti atitinkamas duomenų perdavimo paslaugų įsigijimo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras.

Komisijos nariai 2015 m. liepos 30 d. Protokolu, inter alia, nusprendė dėl duomenų perdavimo paslaugų pirkimo bÅ«do, t. y. nutarė vykdyti suprastintÄ pirkimÄ atviro konkurso bÅ«du, vadovaudamiesi aktualiomis VPÄ® ir kitų vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Be to, Komisija tuo pačiu Protokolu nusprendė patvirtinti ir duomenų perdavimo paslaugų įsigijimo vieÅ¡ojo pirkimo dokumentus (kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus, bÅ«simos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektÄ ir kita), įvertinusi bÅ«simÄ specifinį pirkimo objektÄ ir VÄ® miÅ¡kų urėdijų poreikius, Komisija nusprendė bÅ«simame pirkime taikyti ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų (VPÄ® 90 str. 2 d.), t. y. atrinkti bÅ«simo pirkimo laimėtojÄ ne pagal mažiausiÄ kainÄ , bet pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kokybinius pasiÅ«lymo aspektus.

Å iuo metu Lietuvoje įgyvendinamos naujosios ES viešųjų pirkimų direktyvos teikia prioritetÄ bÅ«tent ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijaus taikymui pirkimuose (pvz., žr. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB). Komisijai patvirtinus aukščiau aptartÄ pirkimo bÅ«dÄ ir pirkimo dokumentų sÄ lygas, 2015 m. rugpjūčio 4 d. Generalinė miÅ¡kų urėdija CVP IS paskelbė duomenų perdavimo paslaugų pirkimÄ Nr. 166162.

Generalinei miÅ¡kų urėdijai vykdant paskelbto Pirkimo procedÅ«ras, Tarnyba atliko Pirkimo patikrinimÄ ir vertinimÄ . Atitinkamai Tarnybos Kontrolės skyrius 2015 m. gruodžio 28 d. priėmė vertinimo iÅ¡vadÄ Nr. 4S-4282, kuria nustatė Pirkimo pažeidimus, t. y.:

1) pasak Tarnybos, Generalinė miÅ¡kų urėdija pažeidė VPÄ® 3 str. 1 d. įtvirtintÄ skaidrumo principÄ ir 3 str. 2 d. įtvirtintÄ racionalių biudžeto lėšų naudojimo tikslÄ , taip pat VPÄ® 9 str. 3 ir 4 dalis ir Tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintÄ Numatomo vieÅ¡ojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikÄ ;

2) pasak Tarnybos, Generalinė miÅ¡kų urėdija pažeidė ir VPÄ® 90 str. 2 d. reikalavimus dėl ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijų. Vadovaujantis IÅ¡vada, Tarnyba įpareigojo Generalinę miÅ¡kų urėdijÄ nutraukti Pirkimo procedÅ«ras, pateikti jai tai patvirtinančius dokumentus. Nors Komisijos nariai nesutiko su IÅ¡vada ir joje nustatytais Pirkimo pažeidimais, tačiau Generalinės miÅ¡kų urėdijos vadovybė nepriėmė sprendimo skųsti Å¡ios IÅ¡vados Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nors ir vadovas su nustatytais pažeidimais nesutiko.

Dėl to 2016 m. vasario 4 d., beje, PareiÅ¡kėjui nedalyvaujant, buvo priimtas sprendimas šį PirkimÄ nutraukti. PareiÅ¡kėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn už tuos pačius Tarnybos IÅ¡vadoje nustatytus viešųjų pirkimų pažeidimus dėl Pirkimo. Nors PareiÅ¡kėjas iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo posėdžio pateikė Institucijai atitinkamus paaiÅ¡kinimus, nepaisant jų, jam 2016 m. balandžio 12 d. buvo suraÅ¡ytas protokolas Nr. 1P-46. PareiÅ¡kėjas nesutiko su protokolu ir neįvykdė administracinio nurodymo per nustatytÄ terminÄ , 2016 m. balandžio 26 d. jis pateikė Tarnybai papildomus paaiÅ¡kinimus dėl jo atžvilgiu nustatytų viešųjų pirkimų pažeidimų nepagrįstumo, bei dar kartÄ Å¾odžiu pateikė paaiÅ¡kinimus 2016 m. gegužės 9 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/46-46 vykusio posėdžio metu.

Vis dėlto skundžiamu Nutarimu PareiÅ¡kėjui buvo paskirta ATPK 1713 str. 1 d. numatyta piniginė bauda, t. y. 144 EUR. PareiÅ¡kėjas NutarimÄ laiko nepagrįstu. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo. Nutarimu nuspręsta, kad padarytas viešųjų pirkimų skaidrumo principo ir racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo tikslo pažeidimas, nes Komisijos nariai, įskaitant PareiÅ¡kėjÄ , nusprendė vykdyti ir vykdė supaprastintÄ (ne tarptautinį) PirkimÄ atviro konkurso bÅ«du.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Pirkimas buvo vykdomas atviro konkurso bÅ«du, kas reiÅ¡kia, kad dalyvių skaičius nebuvo ribojamas ir kiekvienas suinteresuotas subjektas galėjo pateikti pasiÅ«lymÄ Generalinei miÅ¡kų urėdijai (VPÄ® 43 str.). Å is bÅ«das iÅ¡ esmės yra pats skaidriausias vieÅ¡ojo pirkimo vykdymo bÅ«das, kurį perkančioji organizacija gali pasirinkti iÅ¡ esmės visais atvejais (VPÄ® 42 str. 2 d.). Atviras konkursas nėra ribotas konkursas ar neskelbiamos derybos, į kurias yra kviečiamas tik ribotas dalyvių skaičius, ir t.t. (VPÄ® 42 str.), o pirkimo vykdymas pagal supaprastintiems, o ne tarptautiniams pirkimams taikomas taisykles skaidrumo aspektu iÅ¡ esmės niekuo nesiskiria remiantis VPÄ® 3 str. 1 d., 27 str. 1 d., 41 str., 85 str. 1 d., 89 str.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad VPÄ® 3 str. 1 d.

įtvirtinto skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo vadovaujantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Skaidrumas suprantamas kaip aiškus viešumo užtikrinimas vykdant pirkimo procedūras (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1).

PareiÅ¡kėjui ir kitiems Komisijos nariams nusprendus vykdyti supaprastintÄ , bet ne tarptautinį PirkimÄ atviro konkurso bÅ«du, nebuvo pažeistas skaidrumo principas ir visiems suinteresuotiems subjektams buvo užtikrintos tinkamos galimybės dalyvauti Pirkime. Taip nebuvo pažeistas ir VPÄ® 3 str. 2 d. įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas, t. y. racionalius biudžeto lėšų naudojimas. PrieÅ¡ingai nei nustatė Tarnyba, Pirkimo vykdymu buvo siekta racionalaus biudžeto lėšų naudojimo, nes jis buvo vykdomas koncentruotai, t. y. net dėl 42 VÄ® miÅ¡kų urėdijų poreikių, ir tai leido kiekvienai VÄ® miÅ¡kų urėdijai iÅ¡vengti atskirų pirkimų vykdymo, taip itin racionaliai naudojant biudžetines lėšas.

Be to, Generalinė miÅ¡kų urėdija, siekdama taikaus bendradarbiavimo su Tarnyba, atsižvelgė į IÅ¡vadÄ ir joje suformuotus įpareigojimus ir PirkimÄ nutraukė. Todėl Pirkimo vykdymu nebuvo sukurta jokių realių pasekmių nei tiekėjams ir jų teisėms, nei valstybei. Todėl pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo laikyti jį nepažeidusiu viešųjų pirkimo skaidrumo ir racionalaus biudžeto lėšų naudojimo tikslo.Nors skundžiamu Nutarimu nuspręsta, kad Pirkimas turėjo bÅ«ti vykdomas pagal tarptautiniams pirkimams taikomas taisykles, tačiau, PareiÅ¡kėjo vertinimu, vykdyti PirkimÄ pagal supaprastintiems pirkimams taikomas taisykles Komisija nusprendė pagrįstai ir teisėtai.

Pirkimo bÅ«do – tarptautinio ar supaprastinto – parinkimÄ iÅ¡ esmės apsprendžia numatoma Pirkimo vertė, skaičiuotina pagal VPÄ® 9 str. nuostatas ir Metodikos nuostatas, ir tarptautinio pirkimo vertės ribos, skaičiuotinos pagal VPÄ® 11 str. nuostatas. Komisija, atsižvelgusi į Å¡ias nuostatas, į VÄ® miÅ¡kų urėdijų įgaliojimuose nurodytas perkamų paslaugų vertes, t.y. susumavusi VÄ® miÅ¡kų urėdijų įgaliojimuose nurodytas numatomas Pirkimo vertes, nustatė, kad planuojamo Pirkimo vertė yra lygi 195 400 EUR be PVM.

BÅ«tent tokiÄ planuojamÄ Pirkimo vertę nustatė ir Tarnyba savo IÅ¡vadoje. Todėl ydinga laikyti, kad jis neva klaidingai nustatė numatomÄ Pirkimo vertę. Tačiau iÅ¡ Nutarimo galima spręsti, kad PareiÅ¡kėjas galėtų bÅ«ti laikomas pažeidusiu ne numatomos Pirkimo vertės skaičiavimo procedÅ«rines taisykles, tačiau Pirkimui taikomos tarptautinės vertės parinkimo taisykles pagal VPÄ® 11 straipsnį, kurio 1 dalis nustato, kad tarptautinio pirkimo ribos yra nustatomos pagal ES viešųjų pirkimų direktyvas ir jose nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas.

Å i informacija yra skelbiama CVP IS. Tarptautinio pirkimo vertės ribos, galiojusios nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. buvo Å¡ios: 134 000 EUR, kuomet atitinkamas paslaugas perka Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos patvirtintame centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sÄ raÅ¡e nurodytos perkančiosios organizacijos; 207 000 EUR, kuomet paslaugas perka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintÄ centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sÄ raÅ¡Ä neįraÅ¡ytos perkančiosios organizacijos.

Tarnyba laikė, kad Pirkimui turėjo būti taikoma 134 000 EUR (be PVM) dydžio tarptautinio pirkimo vertės riba, dėl ko neva Pirkimas turėjo būti vykdomas pagal tarptautiniams pirkimams taikomas taisykles. Tačiau, Pareiškėjo nuomone, Pirkimui turėjo būti taikoma 207 000 EUR tarptautinio pirkimo vertės riba, kurios apskaičiuota Pirkimo vertė nesiekė, todėl Pirkimas pagrįstai buvo vykdomas pagal supaprastintiems pirkimams taikomas taisykles (VPĮ 4 skyrių), nes tik perkančiosios organizacijos, o ne įgaliotos organizacijos priskyrimas centriniam valstybinio administravimo subjektui reiškia, kad jos vykdomam viešajam pirkimui turi būti taikoma 134 000 EUR dydžio riba.

Å iuo atveju PirkimÄ Generalinė miÅ¡kų urėdija atliko centralizuotai, pagal jai VÄ® miÅ¡kų urėdijų suteiktus įgaliojimus, todėl ji veikė kaip įgaliotoji organizacija pagal VPÄ® 14 str. ir nors ji (Generalinė miÅ¡kų urėdija) įtraukta į Centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sÄ raÅ¡Ä , tačiau pačios perkančiosios organizacijos, kurių naudai buvo vykdomas Pirkimas, t.y. VÄ® miÅ¡kų urėdijos, į sÄ raÅ¡Ä nėra įtrauktos.

Todėl Pirkimo atžvilgiu taikytina tarptautinio pirkimo vertės riba buvo ne 134 000 EUR, o 207 000 EUR, kurios Pirkimo vertė (195 400 EUR be PVM) nepasiekė, todėl pagrįstai buvo pasirinkta PirkimÄ vykdyti pagal supaprastintiems pirkimams taikomas taisykles. Dėl nurodytų argumentų PareiÅ¡kėjas mano, kad jis nepažeidė VPÄ® 9 str. ir Metodikos nuostatų, taip pat VPÄ® 11 str., todėl Nutarimas turėtų bÅ«ti panaikintas ir byla jo atžvilgiu nutraukta. PareiÅ¡kėjo teigimu, taip pat nėra pagrindo laikyti jį pažeidusiu VPÄ® 90 str. 2 d. reikalavimus dėl to, kad Komisijos nariai, įskaitant PareiÅ¡kėjÄ , nusprendė kaip vienÄ iÅ¡ ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo atrankos kriterijų nustatyti techninės pagalbos centrų skaičių Lietuvos rajonų centruose.

Vadovaujantis VPÄ® 90 str. 2 d. nuostatomis, Pirkimo sÄ lygų 10.1 p. buvo įtvirtintas ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo atrankos kriterijus, kurio sudėtinės dalys buvo Å¡ios: kaina (70 % balo); techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose (30 % balo). PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡is kriterijus atitinka VPÄ® 90 str. 2 d. ir jo taikymas yra pagrįstas. Dalyvaujančių Pirkime subjektų turimų techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose yra reikÅ¡mingas rodiklis, liudijantis apie Pirkimu siektų įsigyti paslaugų kokybę ir prieinamumÄ , nes tai daro įtakÄ bÅ«simo paslaugų teikėjo garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos prieinamumui VÄ® miÅ¡kų urėdijų poreikiams.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad techninių pagalbos centrų skaičius Pirkime turėjo (galėjo) bÅ«ti nurodytas kaip kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams (taikant VPÄ® 36 str. nuostatas), o ne kaip vienas iÅ¡ ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų. Siekiant įsitikinti tik minimaliu tiekėjo pajėgumu įvykdyti bÅ«simÄ pirkimo sutartį, Pirkimo sÄ lygų 3.1 punkto 2 lentelėje buvo keliamas reikalavimas: „tiekėjas turi turėti klientų aptarnavimo ir gedimų registravimo bei Å¡alinimo tarnybÄ , galinčiÄ visÄ parÄ gyvai telefonu, faksu ar el.paÅ¡tu priimti praneÅ¡imus ar klientų aptarnavimo problemas ar gedimus“.

Tiekėjai, pagal aukščiau aptartÄ Pirkimo sÄ lygų kvalifikacinį reikalavimÄ turintys klientų aptarnavimo ir gedimų registravimo bei Å¡alinimo tarnybÄ , iÅ¡ esmės galėtų vykdyti pirkimo sutartį, tačiau jų paslaugų kokybė ženkliai skirtųsi nuo tiekėjų, turinčių ar gebančių pasiÅ«lyti didesnį aptarnavimo tinklÄ nei viena tarnyba visoje Lietuvoje ir pan. Todėl kaip viena iÅ¡ ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijaus sudėtinių dalių Pirkimo dokumentuose buvo įtvirtintas techninių pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonuose.

Pirkime taikyto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus ir jo sudėtinių dalių teisėtumas buvo vertintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6068-345/2015 pagal vieno iš pirkimo dalyvių ieškinį, kuriame buvo keliamas klausimas ir dėl techninės pagalbos, kaip ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijaus, nustatymo pagrįstumo, tačiau teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmų, nustatant pirkimo kvalifikacinius ir techninius reikalavimus, nenustatyta.

Tarnybos 2016 m. vasario 1 d. raÅ¡te Nr. 4S-307 „Dėl vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 166162 vertinimo iÅ¡vados“ teigiama: „<...> Ä®statymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobÅ«dį, kiekį, svarbÄ ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumÄ Å¡iame straipsnyje nurodytais bÅ«dais“. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, bÅ«tent tai ir buvo padaryta Pirkimo sÄ lygų 3.1 papunkčio 2 lentelėje nustatytame kvalifikaciniame reikalavime Nr. 2:

„Teikėjas turi turėti klientų aptarnavimo ir gedimų registravimo bei Å¡alinimo tarnybÄ , galinčiÄ visÄ parÄ gyvai telefonu, faksu ar el.paÅ¡tu priimti praneÅ¡imus apie klientų aptarnavimo problemas ar gedimus“. Be to, Pirkime ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijumi įvardintas ne techninių priemonių turėjimas (faktinė aplinkybė), bet techninių priemonių skaičius (kiekybinis rodiklis, reiÅ¡kiantis geresnę paslaugų kokybę). Todėl, PareiÅ¡kėjo manymu, jis nepažeidė VPÄ® 90 str. 2 d. reikalavimo, todėl skundžiamo Nutarimo dalis toje apimtyje taip pat turėtų bÅ«ti panaikinta ir byla nutraukta.

Skundo argumentai dėl galimybės skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ . Jeigu teismas nuspręstų, kad PareiÅ¡kėjas padarė ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , PareiÅ¡kėjas praÅ¡o jam neskirti baudos arba skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ , nes jis 2016 m. balandžio 12 d. paaiÅ¡kinime gailėjosi dėl susiklosčiusios situacijos, detaliau įsigilinti į vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas neturėjo galimybių, nenorėdamas trukdyti Komisijos darbo ir vieÅ¡ojo pirkimo eigos, nieko blogo neįtardamas, protokolÄ pasirašė.

Gailėjosi paskubėjęs pritarti bendrai nuomonei. Å i aplinkybė, pareiÅ¡kėjo manymu, turėtų bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). PareiÅ¡kėjas per 13 metų valstybės tarnyboje laikotarpį nėra turėjęs jokių drausminių nuobaudų, ne kartÄ jo tarnybinė veikla buvo įvertinama labai gerai, už gerus veiklos rezultatus yra gavęs Aplinkos ministro ir generalinio miÅ¡kų urėdo padėkas. VPT, skirdama nuobaudÄ , į jo asmenybę neatsižvelgė.

Ä® Komisijos sudėtį 2016 m. liepos 30 d. PareiÅ¡kėjas buvo pakviestas todėl, kad kiti Å¡ios komisijos nariai tuo metu atostogavo, o sprendimo priėmimui reikia daugiau kaip pusės Komisijos narių balsų. Ä® visus kitus su ginčo Pirkimu susijusius posėdžius jis nebuvo kviečiamas, todėl nedalyvaudamas Komisijos posėdžiuose jis iÅ¡ esmės neturėjo progos ir galimybės pristatyti Komisijai pagrįstų konkrečių argumentų dėl Pirkimo bÅ«do nustatymo ir dėl ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijaus nustatymo Pirkimo sÄ lygose, pačiame Pirkimo sÄ lygų kÅ«rime PareiÅ¡kėjas nedalyvavo.

Dėl to bÅ«tų nesÄ Å¾ininga jam už pažeidimus, jeigu tokie buvo padaryti, prisiimti vienodÄ atsakomybę su visais Komisijos nariais, pasiraÅ¡iusiais protokolÄ . Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į skundÄ prašė NutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad ji atliko Generalinės miÅ¡kų urėdijos vykdyto supaprastinto atviro konkurso „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimas“ (skelbtas 2015-08-04 CVP IS, pirkimo Nr. 166162) dokumentų ir procedÅ«rų vertinimÄ . Vertinimo rezultatai IÅ¡vadoje, kurioje nustatyta, kad Pirkimo bÅ«das (supaprastintas atviras konkursas) parinktas ir Pirkimo dokumentai (konkrečiai - ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijus) patvirtinti pažeidžiant imperatyvias VPÄ® nuostatas.

Todėl Tarnyba, remdamasi jai įstatymų leidėjo suteikta teise traukti atsakingus asmenis administracinėn atsakomybėn, nustačiusi, kad 2015 m. liepos 30 d. posėdyje Pirkimo bÅ«dÄ parinko ir Pirkimo dokumentus patvirtino (t. y. galutinį sprendimÄ dėl jų priėmė) PareiÅ¡kėjas, Pirkimo vykdymo metu buvęs Komisijos nariu, nepraleisdama ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų, surašė ProtokolÄ su administraciniu nurodymu, kurio PareiÅ¡kėjui neįvykdžius nustatytu laiku, 2016 m. gegužės 9 d. buvo priimtas Nutarimas.

Dėl Nutarimo 1 punkte konstatuoto pažeidimo (sprendimo pirkimÄ atlikti supaprastinto atviro konkurso bÅ«du)Perkančioji organizacija PirkimÄ vykdė pagal VÄ® miÅ¡kų urėdijų įgaliojimus, kuriuose buvo nurodytos ir kiekvienos VÄ® miÅ¡kų urėdijos numatomos Pirkimo vertės. VPÄ® 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedÅ«roms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ (toliau - įgaliotoji organizacija).

Tam ji privalo įgaliotojai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti“. Institucija pažymėjo, kad perkamos paslaugos priskiriamos prie VPÄ® 2 priedėlyje nurodytų 5 kategorijos (RyÅ¡ių paslaugos) A paslaugų, kurių CPV kodas atitinka CPC kodÄ 75231. Tokių paslaugų tarptautinio pirkimo vertės riba, kai jas perka Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 4-72 „Dėl perkančiųjų organizacijų sÄ rašų patvirtinimo“ (redakcija nuo 2015-07-01) patvirtintame centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sÄ raÅ¡e nurodytos perkančiosios organizacijos, nuo 2014-01-01 yra 134 000 EUR (be PVM).

VPÄ® 84 straipsnyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo IV skyriuje reglamentuojami supaprastinti pirkimai, kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, tuo tarpu susumavus visų miÅ¡kų urėdijų įgaliojimuose nurodytas numatomas Pirkimo vertes, jų bendra suma yra apie 195,4 tÅ«kst. EUR. VPÄ® 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintÄ pirkimo vertės apskaičiavimo metodikÄ â€œ.

Metodikos (redakcija nuo 2015-01-01) 8 punkte nustatyta, kad jeigu pirkimas vykdomas pagal įgaliojimÄ , pirkimo verte laikoma <...> kiekvienos perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė“ arba <...> įgaliotosios perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė, kuriÄ sudaro to paties pirkimo metu ketinamų sudaryti to paties tipo prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių <...> verčių suma. Pirkimo vertė yra vienas svarbiausių kriterijų pirkimo bÅ«dui pasirinkti. VPÄ® 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Pirkimo vertės nustatymo bÅ«das negali bÅ«ti pasirenkamas taip, kad bÅ«tų galima iÅ¡vengti Å¡io įstatymo nuostatų dėl pirkimo bÅ«dų pasirinkimo ir pirkimo procedÅ«rų vykdymo“.

Nustatyta tvarka pažeidžiama, jeigu vietoje tarptautinio pirkimo perkančioji organizacija vykdo supaprastintÄ pirkimÄ arba supaprastintÄ pirkimÄ atlieka apklausos bÅ«du, kai pagal pirkimo vertę reikia rinktis kitÄ pirkimo bÅ«dÄ .Pirkimo sÄ lygų 1.1 punkte nurodyta: „Generalinė miÅ¡kų urėdija prie Aplinkos ministerijos numato pirkti duomenų perdavimo paslaugÄ â€œ, o Pirkimo sÄ lygų 1 priede „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimo techninė specifikacija“ nurodoma, kad „PerkamÄ paslaugÄ sudaro:

„ - Duomenų perdavimo tinklo paslaugos, apjungiančios UŽSAKOVO centrinį prijungimo taÅ¡kÄ - LR aplinkos ministerija (JakÅ¡to g. 4/9, Vilnius) ir rezervinį prijungimo taÅ¡kÄ - Generalinė miÅ¡kų urėdija prie Aplinkos ministerijos (A. J. g. 9, Vilnius) į kompiuterių tinklÄ su visų VÄ® miÅ¡kų urėdijų ir girininkijų kompiuterių tinklais (LAN) į bendrÄ tinklÄ IP protokolu. - Skaidulų nuomos paslaugos, apjungiančios UŽSAKOVO pagrindinį ir rezervinį taÅ¡kus Å¡viesolaidinėmis vienamodėmis skaidulomis“.

Å ios sÄ lygos nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Komisija minėtų paslaugų nepirko Perkančiajai organizacijai, kaip kad teigiama Skunde. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir į tai, kad bÅ«dama centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančios perkančiosios organizacijos Komisija, numatomo Pirkimo vertę ji privalėjo skaičiuoti vadovaujantis CVP IS paskelbta A paslaugų tarptautinio pirkimo vertės riba, kuri nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo 134 000 EUR (be PVM), todėl kadangi Pirkimo vertė sudarė 195,4 tÅ«kst.

Eur, Komisija, taip pat ir PareiÅ¡kėjas, turėjo pasirinkti atvirÄ pirkimo procedÅ«rÄ , tuo tarpu Komisija pasirinko supaprastintÄ atvirÄ pirkimo procedÅ«rÄ .Institucijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, į tai, kad PareiÅ¡kėjas neįrodė, jog Perkančioji organizacija nurodytų paslaugų nepirko, konstatuotina, kad Komisijos narys R. P., parinkęs supaprastintÄ Pirkimo bÅ«dÄ , neatsižvelgdamas į bendrÄ miÅ¡kų urėdijų nurodytÄ Pirkimo vertę, pažeidė VPÄ® 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, neužtikrino VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pirkimų skaidrumo principo laikymosi ir Å¡io straipsnio 2 dalyje apibrėžto pirkimų tikslo.

Dėl Nutarimo 2 punkte konstatuoto pažeidimoInstitucijos nuomone, nustatytas ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijus Techninė pagalba (T), t. y. turimų techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose, yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija. VPÄ® 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobÅ«dį, kiekį, svarbÄ ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumÄ Å¡iame straipsnyje nurodytais bÅ«dais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vienÄ ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai“.

Vienu iš techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymu šiame Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnyje įvardytas pažymos apie paslaugų teikėjo arba rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones pateikimas, todėl techninių priemonių (Pirkimo atveju - techninės pagalbos centrų) turėjimas priskirtinas prie tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų. Dar daugiau, didesnis pagalbos centrų skaičius Lietuvoje rajonų centruose pats savaime negali garantuoti ekonomiškesnio ir kokybiškesnio techninės pagalbos teikimo.

Tinkamai organizuodamas darbÄ su mažesniu pagalbos centrų skaičiumi tiekėjas gali teikti ekonomiÅ¡kesnes ir kokybiÅ¡kesnes paslaugas. Perkančioji organizacija, laikydamasi VPÄ® ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sÄ lygas taip, kad Å¡iomis bÅ«tų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebÅ«tų suvaržytos tiekėjų, iÅ¡ tiesų galinčių tinkamai įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, teisės, Å«kio subjektų konkurencija.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo praktikÄ , 2013-10-23 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-39-1 pažymėjo, kad „Tiekėjų kvalifikacija neabejotinai turi įtakos tinkamam vieÅ¡ojo pirkimo sutarties įvykdymui ir geriausiam rezultatui pasiekti.

Tačiau pagal Teisingumo Teismo praktikÄ reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali bÅ«ti sutapatinami su tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo kriterijais. Dėl to už kvalifikacijos reikalavimus negali bÅ«ti skiriami balai ir jų pagrindu iÅ¡renkamas laimėtojas. Reikalavimai tiekėjams, Teisingumo Teismo vertinimu, nepriskirtini sutarties objektui ir pripažįstami neužtikrinančiais sutarties įvykdymÄ (Teisingumo Teismo Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06)“.Dėl to, Institucijos nuomone, konstatuotina, kad PareiÅ¡kėjas, kaip Komisijos narys, Pirkimo dokumentuose nustatęs ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijų, kuris yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija - jų techniniu ir profesiniu pajėgumu, pažeidė VPÄ® 90 straipsnio 2 dalies nuostatas (reikalavimas dėl ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimo pagal su pirkimo objektu susijusius kriterijus nustatytas ir VPÄ® 39 str. d. 1 p.).Nepaisant to, jog PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis nedalyvavo Pirkimo sÄ lygų kÅ«rime, todėl, jo nuomone, bÅ«tų bÅ«tų nesÄ Å¾ininga jam už pažeidimus, jeigu tokie iÅ¡ viso bÅ«tų buvę padaryti, prisiimti vienodÄ atsakomybę su visais Komisijos nariais, Institucija pažymėjo, kad Pirkimo sÄ lygas patvirtino ir Pirkimo bÅ«dÄ parinko Komisija, kurios nariu buvo PareiÅ¡kėjas, PareiÅ¡kėjas atskiros nuomonės neiÅ¡reiÅ¡kė, todėl turi prisiimti dėl to jam tenkančius neigiamus teisinius padarinius ir atsakyti už savo neteisėtus sprendimus.

Taigi PareiÅ¡kėjas yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai, iÅ¡siaiÅ¡kintos visos bylos aplinkybės, įvertinti PareiÅ¡kėjo pateikti paaiÅ¡kinimai ir teisėtai bei teisingai nustatyta, kad jis, kaip Komisijos narys, dalyvavo sprendžiant klausimus dėl Pirkimo bÅ«do parinkimo bei Pirkimo sÄ lygų tvirtinimo ir balsavo priimant nurodytus sprendimus, pažeidžiančias VPÄ® nuostatas, taigi padarė viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimÄ , nustatytÄ ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje, ir jam teisėtai bei teisingai paskirta administracinė nuobauda.Teismo posėdžio metu R.

P. atstovas palaikė skundo reikalavimus. Nurodė, kad Nutarimu buvo nustatyti du pažeidimai. Pirmas pažeidimas dėl skaidrumo principo pažeidimo, antras pažeidimas dėl vertės skaičiavimo pažeidimo. Nė vieno pažeidimo R. P. nepadarė. VPT nuomone, skaidrumo pažeidimas užfiksuotas tuo pagrindu, kad buvo pasirinktas supaprastintas pirkimas, tačiau jame gali dalyvauti neribotas dalyvių skaičius, atviras konkursas savo esme niekuo nuo tarptautinio konkurso nesiskiria, nes yra taikomi tie patys reikalavimai, apskundimo tvarkos.

Taigi pirkimų skaidrumo principas nebuvo pažeistas. Be to, kad Pirkimas buvo vykdomas racionaliai, t.y. pirkimas vyko centralizuotai pagal 42 urėdijų iÅ¡duotus įgaliojimus. Tai reiÅ¡kia, kad Pirkimas buvo vykdomas ne Generalinei miÅ¡kų urėdijai, o 42 urėdijoms. Tarnybai nustačius pažeidimus, Generalinė miÅ¡kų urėdija nutraukė Pirkimo procedÅ«ras. Dėl Pirkimo vertės apskaičiavimo, tai Tarnyba apskaičiavo tokiÄ pačiÄ Pirkimo vertę, kaip ir Generalinė miÅ¡kų urėdija.

Generalinė miÅ¡ko urėdija vykdė pirkimÄ kaip įgaliota institucija, ji nepirko paslaugų sau, todėl 207 000 EUR tarptautinės vertės riba, kuria ji privalėjo vadovautis, peržengta nebuvo. Paskutinis Nutarime nurodytas pažeidimas yra susijęs su ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijumi. Å is kriterijus susijęs su perkamo objekto paslaugų kokybe. Duomenų perdavimo paslaugos turėjo bÅ«ti suteiktos efektyviai, 24 valandas per parÄ , todėl toks reikalavimas atitinka VPÄ® reikalavimams.

Prašė, jeigu teismas manys, kad pažeidimai padaryti, neskirti R. P. piniginės nuobaudos, o skirti įspėjimÄ , nes jis nerengė pirminių Pirkimo dokumentų, posėdyje dalyvavo atsitiktinai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. palaikė skundo argumentus, sutiko su atstovo iÅ¡sakyta nuomone. Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė teismo posėdyje prašė skundo netenkinti, kadangi jis yra nepagrįstas. Pozicija dėl skundo argumentų yra iÅ¡dėstyta atsiliepime. Atsakant į pareiÅ¡kėjo argumentus dėl skaidrumo principo pažeidimo, nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teiginys, jog pasirinktas supaprastintas konkursas neva nesiskiria nuo tarptautinio konkurso, yra nepagrįstas, nes supaprastinti konkursai neskelbiami Europos SÄ jungos leidinyje.

Subjektų atžvilgiu tai galėtų bÅ«ti daug didesnis konkursas. Dėl vertės, iÅ¡ esmės klausimas yra dėl to, kas yra perkamų paslaugų pirkėjas. Tarnyba nustatė, kad pagal pirkimo sÄ lygas perkamų paslaugų subjektas yra ir Generalinė miÅ¡kų urėdija, kuri Å¡iÄ paslaugÄ pirko sau, atsižvelgiant į pirkimo sÄ lygas, techninę kvalifikacijÄ , techninio objekto pobÅ«dį. Pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijus, vertinama tiekėjo darbuotojų patirtis, kvalifikacija.

Tai, kad Pirkimo procesas, nustačius pažeidimus, buvo nutrauktas, esminės įtakos neturi, nes Å¡io įstatymo sudėtis yra formali, todėl padariniai nėra svarbÅ«s, užtenka nustatyti patį pažeidimo faktÄ . Atstovės nuomone, visų Komisijos narių pareiga yra užtikrinti pirkimo teisiÅ¡kumÄ , taigi nesvarbu, kiek jie kartų dalyvauja posėdyje, atsakomybė Å¡iems asmenims taikoma vis tiek. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas S. M. nurodė, kad jis jau devynerius metus dirba Generalinės miÅ¡kų urėdijos Informacinių technologijų skyriuje, VieÅ¡ojo pirkimo komisijoje nedalyvavo, tačiau buvo vienas iÅ¡ Å¡io pirkimo sÄ lygų rengėjų.

Liudytojas nurodė, kad miÅ¡kų urėdijose buvo prastas interneto ryÅ¡is ir kadangi buvo siekiama taÅ¡kuose užtikrinti interneto ryšį, buvo pradėtas pirkimas to ryÅ¡io užtikrinimui, rengtos sÄ lygos tam įgyvendinti. PrieÅ¡ tai kiekviena urėdija pirko paslaugas kiekviena sau, todėl internetas buvo ne visuose taÅ¡kuose. Siekiant sumažinti pirkimo kaÅ¡tus, buvo nutarta vykdyti centralizuotÄ tokių paslaugų pirkimÄ , kurį vykdė Generalinė miÅ¡kų urėdija pagal visų miÅ¡kų urėdijų iÅ¡duotus įgaliojimus.

SÄ lygose nustatytas centrinis ir rezervinis prijungimo taÅ¡kas reiÅ¡kia, kad visos urėdijos jungiasi prie vieno centrinio taÅ¡ko, kuris yra Aplinkos ministerijoje, o esant kokiems sutrikimams, tada persijungia į centrÄ , esantį Generalinėje miÅ¡kų urėdijoje, t. y. nutrÅ«kus interneto ryÅ¡iui, jei kažkas atsitiktų su infrastruktÅ«ra, darbas persikeltų į Generalinę miÅ¡kų urėdijÄ , užtikrinant rezervinį duomenų pasiekiamumÄ . Pagal šį pirkimÄ Generalinė miÅ¡ko urėdija sau pirkti duomenų perdavimo paslaugų nesiekė, ji naudojo saugų valstybinį tinklÄ .

Tik miÅ¡kų urėdijos turėjo naudotis tomis paslaugomis. Jokia techninė įranga nebÅ«tų perėjusi Generalinei miÅ¡kų urėdijai, nebent tik kokia įranga galėjo bÅ«ti įrengta jos patalpose, siekiant užtikrinant rezervinį ryšį. Rezervinis taÅ¡kas galėjo bÅ«ti ir kitoje vietoje, urėdijoje, tačiau pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ , Generalinė miÅ¡kų urėdija yra prie Aplinkos ministerijos, todėl siekiant laikytis duomenų saugumo, iÅ¡vengiant didesnių kaÅ¡tų, rezervas laikomas Generalinėje miÅ¡kų urėdijoje, nors iÅ¡ esmės jokio skirtumo nėra, kur toks taÅ¡kas bÅ«tų įrengtas.

Pagal numatytÄ pirkimÄ , jokių duomenų Generalinė urėdija nematytų, galbÅ«t tik ataskaitas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Skundžiamu Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. gegužės 9 d. Nutarimu pareiÅ¡kėjas R. P. pripažintas padariusiu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1713 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ ir jam paskirta administracinė nuobauda – 144 eurų bauda.IÅ¡ Nutarimo matyti, jog iÅ¡vada apie tai, jog jis padarė nurodytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , t. y. padarė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir Å¡ių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimÄ , grindžiama iÅ¡ esmės dviem aspektais.

Pirmiausia, kaip iÅ¡plaukia iÅ¡ Nutarimo motyvų, Generalinės miÅ¡kų urėdijos Komisija, kurios nariu atitinkamų sprendimų priėmimo dienÄ buvo PareiÅ¡kėjas ir dalyvavo priimant sprendimus (balsavo už juos), nusprendė atliekamÄ PirkimÄ vykdyti supaprastinto atviro konkurso bÅ«du, tuo, Institucijos nuomone, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir neužtikrinant Å¡io įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo bei 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo.

Be to, Institucija pripažino R. P. pažeidus Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalį, tai grindžiant tuo, jog pagal Komisijos patvirtintas Pirkimo sÄ lygas, ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vienas iÅ¡ kriterijų buvo nustatytas kriterijus - Techninė pagalba, vertinamas pagal techninės pagalbos centrų skaičių Lietuvos rajonų centruose. Nustatyta, kad Generalinė miÅ¡kų urėdija, pagal kitų perkančiųjų organizacijų, t. y. valstybės įmonių miÅ¡kų urėdijų įgaliojimus, vykdė centralizuoto duomenų perdavimo ryÅ¡io paslaugų tiekėjo parinkimo procedÅ«ras (t. 2, b.l. 12-32), taigi Å¡iuo aspektu Generalinė miÅ¡kų urėdija pripažintina įgaliotÄ ja organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį („Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedÅ«roms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ (toliau – įgaliotoji organizacija).

Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Ä®galiojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka“). Pagal VPÄ® 14 straipsnio 2 dalį, už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už Å¡ių užduočių įvykdymÄ â€“ įgaliotoji organizacija; už pirkimo sutarties sudarymÄ , jos sÄ lygų vykdymÄ yra atsakinga perkančioji organizacija.

Taigi iÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, jog už Pirkimo organizavimÄ , atitinkamų procedÅ«rų laikymÄ si, vykdant PirkimÄ , atsakomybė yra nustatyta įgaliotajai organizacijai, t. y. Generalinei miÅ¡kų urėdijai. Nustatyta, kad R. P. aktualiu laikotarpiu buvo Generalinės miÅ¡kų urėdijos sudarytos VieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariu (t. 2, b. l.

65) ir dalyvavo sprendžiant klausimus dėl Pirkimo bÅ«do parinkimo bei jo sÄ lygų tvirtinimo. IÅ¡ Komisijos 2015 m. liepos 30 d. posėdžio protokolo nustatyta, kad Å¡iame posėdyje buvo svarstomi 2 klausimai:

1. Dėl duomenų perdavimo paslaugų pirkimo bÅ«do parinkimo; Komisija, atsižvelgusi į VÄ® miÅ¡kų urėdijų pateiktuose įgaliojimuose nurodytas pirkimo vertes pagal paslaugų kodÄ 72318000-7 ir perkamų paslaugų sudėtingumÄ ir specifikÄ , į tai, kad duomenų perdavimo paslaugų įsigyti iÅ¡ CPO katalogo nėra galimybės, nutarė duomenų perdavimo paslaugas pirkti supaprastinto atviro konkurso pirkimo bÅ«du, pirkimÄ vykdyti CVP IS priemonėmis;

2. Dėl duomenų perdavimo paslaugų supaprastinto atviro pirkimo sÄ lygų tvirtinimo; Komisija, iÅ¡nagrinėjusi VÄ® miÅ¡kų urėdijoms skirto duomenų perdavimo paslaugų supaprastinto atviro pirkimo sÄ lygas, nustatė, kad jos tinkamos, todėl nutarė patvirtinti duomenų perdavimo paslaugų supaprastinto atviro konkurso pirkimo sÄ lygas. Nurodyti sprendimai Komisijos posėdyje priimti vienbalsiai, taigi R. P. balsavo už nurodytų sprendimų priėmimÄ (t. 2, b. l. 64).Kaip minėta, Nutarimu atitinkamų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimai konstatuoti dviem aspektais – t. y. dėl pažeidimų parenkant vykdomo Pirkimo bÅ«dÄ bei dėl Pirkimų sÄ lygų (ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų) patvirtinimo.

Taigi teismas pasisakys atskirai dėl kiekvieno iÅ¡ Å¡ių aspektų. Dėl pažeidimo, susijusio su Pirkimo bÅ«do parinkimuNutarimu konstatuota, kad, parinkdamas Pirkimo bÅ«dÄ , R. P. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir Å¡io įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principo bei 2 dalyje nustatytÄ pirkimų tikslo.Tiek iÅ¡ jau minėto Komisijos posėdžio protokolo, tiek iÅ¡ PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, taip pat Generalinės miÅ¡kų urėdijos 2006 m. sausio 11 d. raÅ¡to (t. 2, b. l. 73-74), sprendimas parinkti Pirkimo bÅ«dÄ , o bÅ«tent, sprendimas PirkimÄ vykdyti supaprastinto atviro konkurso bÅ«du, buvo priimtas paskaičiavus numatomÄ Pirkimo vertę pagal VÄ® miÅ¡kų urėdijų įgaliojimuose nurodytas pirkimo vertes ir taip gavus Pirkimo vertę – 195,4 tÅ«kst. eurų.

VPÄ® 84 straipsnis nustato, kad Å¡io įstatymo IV skyriuje reglamentuojami supaprastinti pirkimai – tai pirkimai, kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas. Taigi darytina iÅ¡vada, jog galimybė PirkimÄ atlikti supaprastintų pirkimų (taip pat – ir supaprastinto atviro konkurso tvarka) tvarka yra saistoma reikalavimo, jog tokio pirkimo vertė nesiektų atitinkamos tarptautinio pirkimo vertės ribos. Nuostatos dėl tarptautinio pirkimo vertės ribų įtvirtintos VPÄ® 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad tarptautinio pirkimo vertės ribos yra 2004 m. kovo 31 d.

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklÄ vandens, energetikos, transporto ir paÅ¡to paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir Direktyvoje 2004/18/EB dėl vieÅ¡ojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatytos, Europos Komisijos tikslinamos ir Europos SÄ jungos oficialiajame leidinyje skelbiamos vieÅ¡ojo pirkimo vertės ribos; tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio, tarptautinio pirkimo vertės ribomis perkančioji organizacija vadovaujasi atlikdama prekių, paslaugų ar darbų pirkimus (1 dalis); tarptautinio pirkimo vertės ribas ir informacijÄ apie patikslintas tarptautinio pirkimo vertės ribas Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (2 dalis).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog aktualiu laikotarpiu tokia riba, kiek tai aktualu dėl Pirkimo, atsižvelgiant į jo CPV kodÄ , buvo 134 000 eurų (be PVM), kai tokias paslaugas perka Å«kio ministro 2003 m. vasario 21 d.

įsakymu Nr. 4-72 patvirtintame Centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sÄ raÅ¡e nurodytos perkančiosios organizacijos, ir 207 000 eurų, kai atitinkamas paslaugas perka, be kita ko, kitos perkančiosios organizacijos, neįraÅ¡ytos į minėtÄ Centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sÄ raÅ¡Ä . Taip pat nėra ginčo dėl to, kad Generalinė miÅ¡kų urėdija yra įraÅ¡yta į minėtÄ Centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sÄ raÅ¡Ä .

Be to, byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo ir dėl konkrečios numatomos Pirkimo vertės – tiek Viešųjų pirkimų tarnybos apskaičiuota pagal VÄ® miÅ¡kų urėdijų įgaliojimuose nurodytas vertes (Institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad apskaičiuojant Å¡iÄ vertę, Tarnyba rėmėsi vertėmis, nurodytomis minėtuose įgaliojimuose), tiek ir PareiÅ¡kėjo apskaičiuota Pirkimo vertė sutampa, t. y. 195 400 eurų (be PVM). Tačiau, Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju Pirkimui taikytina tarptautinio pirkimo vertės riba turi bÅ«ti 134 000 eurų, kaip minėtame SÄ raÅ¡e įraÅ¡ytai perkančiajai organizacijai, o PareiÅ¡kėjo nuomone, taikytina riba yra 207 000 eurų, kaip Å¡iame sÄ raÅ¡e neįraÅ¡ytai perkančiajai organizacijai, kadangi, kaip nurodo PareiÅ¡kėjas, pati Generalinė miÅ¡kų urėdija aktualaus vieÅ¡ojo pirkimo atveju neveikė kaip perkančioji organizacija, t. y. ji nepirko paslaugų sau, o veikė tik kaip įgaliotoji organizacija, atitinkamas paslaugas perkanti VÄ® miÅ¡kų urėdijoms (t. y.

į minėtÄ SÄ raÅ¡Ä neįraÅ¡ytoms organizacijoms). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju esminis klausimas ir yra – ar vykdomu Pirkimu buvo siekiama parinkti tiekėjÄ , iÅ¡ kurio atitinkamas paslaugas pirktų ne tik VÄ® miÅ¡kų urėdijos, bet ir Generalinė miÅ¡kų urėdija, kas lemtų, jog tokiam pirkimui kaip pirkimui, kurį atlieka perkančioji organizacija, įraÅ¡yta į minėtÄ sÄ raÅ¡Ä , turėtų bÅ«ti taikoma 134 000 eurų tarptautinio pirkimo vertės riba. IÅ¡vadÄ , kad Komisija paslaugas pirko ir perkančiajai organizacijai, t. y.

Generalinei miÅ¡kų urėdijai, Institucija darė iÅ¡ Pirkimo sÄ lygų 1.1 punkto bei Pirkimo sÄ lygų 1 priede „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimo techninė specifikacija, kur apibrėžiamos perkamos paslaugos: „PerkamÄ paslaugÄ sudaro: Duomenų perdavimo tinklo paslaugos, apjungiančios UŽSAKOVO centrinį prijungimo taÅ¡kÄ - LR aplinkos ministerija (JakÅ¡to g. 4/9, Vilnius) ir rezervinį prijungimo taÅ¡kÄ - Generalinė miÅ¡kų urėdija prie Aplinkos ministerijos (A. J. g. 9, Vilnius) į kompiuterių tinklÄ su visų VÄ® miÅ¡kų urėdijų ir girininkijų kompiuterių tinklais (LAN) į bendrÄ tinklÄ IP protokolu. - Skaidulų nuomos paslaugos, apjungiančios UŽSAKOVO pagrindinį ir rezervinį taÅ¡kus Å¡viesolaidinėmis vienamodėmis skaidulomis“.Tačiau, teismo nuomone, nurodytos Pirkimo dokumentų nuostatos nėra pakankamos daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. M., Generalinės miÅ¡kų urėdijos Informacinių technologijų skyriaus valstybės tarnautojas, vienas iÅ¡ pirkimo sÄ lygų rengėjų, parodė, jog Pirkimu buvo siekiama užtikrinti tinkamÄ interneto ryšį bÅ«tent miÅ¡kų urėdijoms, savo ruožtu nurodytų paslaugų pirkti Å¡iuo Pirkimu Generalinė miÅ¡kų urėdija nesiekė, ji naudojosi saugiu valstybiniu tinklu. Liudytojas taip pat parodė, jog Pirkimo dokumentuose nuoroda į Generalinę miÅ¡kų urėdijÄ kaip rezervinį taÅ¡kÄ reiÅ¡kia, kad tai yra atsarginis taÅ¡kas, savo ruožtu perkamoms paslaugoms bÅ«tent tai, kur yra rezervinis taÅ¡kas, įtakos neturi, rezervinis taÅ¡kas galėtų bÅ«ti ir bet kurioje miÅ¡kų urėdijoje.

Teismas taip pat pažymi, jog, kaip jau minėta, apskaičiuojant Pirkimo vertę, pati Institucija vertino tik pirkimų vertes, nurodytas VÄ® miÅ¡kų urėdijų įgaliojimuose, t. y. Pirkimo dokumentuose niekaip neatsispindėjo Generalinės miÅ¡kų urėdijos, kaip galimai perkančiosios organizacijos (t. y. kaip perkančios atitinkamas paslaugas sau) numatoma pirkimo vertė. Atitinkamai pastebėtina ir tai, jog, sekant Institucijos logika, perkančiÄ ja organizacija turėtų bÅ«ti laikoma ir Aplinkos ministerija (kuri minėtuose dokumentuose nurodyta kaip centrinis pajungimo taÅ¡kas), tačiau dalyje dėl to, atlikus minėto Pirkimo dokumentų ir procedÅ«rų vertinimÄ , jokių pastabų Institucija nenurodė (pvz., dalyje dėl to, kad atliekant PirkimÄ , Aplinkos ministerijos įgaliojimas nebuvo pateiktas ir pan.).

Taip pat pastebėtina, jog Pirkimo dokumentuose, pvz., Pirkimo sÄ lygų 13.1 punkte nustatyta, kad sutartis su konkursÄ laimėjusiu tiekėju sudarys VÄ® miÅ¡kų urėdijos. Taigi Å¡ių argumentų visumos pagrindu teismas vertina, kad pagal byloje esančius duomenis nėra jokio pagrįsto ir pakankamo pagrindo laikyti, kad atitinkamas duomenų perdavimo paslaugas pirko (siekė pirkti) ir Generalinė miÅ¡kų urėdija savo reikmėms.Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog Pirkimo atveju Generalinė miÅ¡kų urėdija laikytina įgaliotÄ ja organizacija, savo ruožtu perkančiosiomis organizacijomis laikytinos valstybės įmonės miÅ¡kų urėdijos, kadangi atitinkamas paslaugas siekė įsigyti bÅ«tent valstybės įmonės miÅ¡kų urėdijos.

Todėl nagrinėjamo Pirkimo atveju taikytina tarptautinio pirkimo vertės riba – 207 000 eurų, kurios apskaičiuota Pirkimo vertė (195 400 eurų (be PVM) nevirÅ¡ijo. Tai lemia iÅ¡vadÄ , jog, parinkdamas Pirkimo bÅ«dÄ , PareiÅ¡kėjas, kaip Komisijos narys, nepažeidė Institucijos nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalių, 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų (dėl nuorodos Nutarime į tai, kad nustatant Pirkimo bÅ«dÄ buvo pažeistas ir VPÄ® 9 straipsnio 4 dalis, įtvirtinusi reikalavimus dėl numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertės apskaičiavimo pagal Tarnybos patvirtintÄ MetodikÄ , teismas pastebi, be kita ko, jog sutiktina su PareiÅ¡kėjo pozicija, kad Tarnybai apskaičiavus tokiÄ pačiÄ , kaip kad apskaičiavimo ir PareiÅ¡kėjas (Komisija) Pirkimo vertę, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog taip buvo padarytas nurodytos nuostatos pažeidimas).

Dėl pažeidimo, susijusio su ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų nustatymuKomisijos vienbalsiu sprendimu patvirtintose Pirkimo sÄ lygose buvo nustatyta, be kita ko, jog pasiÅ«lymai vykdant PirkimÄ bus vertinami pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijus (10.1 punktas), kurių vienas – Techninė pagalba (T), kurį savo ruožtu apsprendžia tiekėjo techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose. Institucijos nuomone, Komisija negalėjo nustatyti Pirkimų dokumentuose Å¡io kriterijaus (techninės pagalbos centrų skaičiaus) kaip ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijaus, kadangi jis susijęs su tiekėjų kvalifikacija (taigi gali bÅ«ti tikrinami kaip tiekėjo kvalifikaciniai reikalavimai).

PareiÅ¡kėjo teigimu, nustatytas ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus – Techninė pagalba, negali bÅ«ti vertinama kaip kvalifikacinis reikalavimas, kadangi tiekėjų kvalifikacijai patikrinti Pirkimo dokumentuose buvo nustatytas minimalus reikalavimas (Pirkimo sÄ lygų 3.1 p.) - turėti klientų aptarnavimo ir gedimų registravimo bei Å¡alinimo tarnybÄ , galinčiÄ visÄ parÄ gyvai telefonu, faksu ar el.paÅ¡tu priimti praneÅ¡imus ar klientų aptarnavimo problemas ar gedimus. Savo ruožtu Techninės pagalbos kriterijus nustatytas siekiant įvertinti paslaugų kokybę.

Teismas, vertindamas, ar Komisijai pagrįstai patvirtintose Pirkimo sÄ lygose nustatė Techninę pagalbÄ , apibÅ«dinamÄ techninės pagalbos centrų skaičiumi Lietuvos rajonų centruose, kaip vienÄ iÅ¡ pasiÅ«lymų vertinimo pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijų elementų, pirmiausia pastebi, kad tiekėjų pasiÅ«lymai vertinami pagal su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Taigi Å¡iuo aspektu bÅ«tina atskirti dvi atskiras viešųjų pirkimų procedÅ«ros dalis, kiek tai susiję su nagrinėjamu klausimu – t. y. tiekėjų kvalifikacijos vertinimÄ , ir, tuo atveju, jei atitinkamas tiekėjas atitinka nustatytus inter alia kvalifikacinius reikalavimus – jo pateikto pasiÅ«lymo vertinimo.

Minėta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalis nustato, jog ekonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas iÅ¡renkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus; <...> tais atvejais, kai pirkimo sutarties įvykdymo kokybė priklauso nuo už pirkimo sutarties įvykdymÄ atsakingų darbuotojų kompetencijos, iÅ¡renkant ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ taip pat gali bÅ«ti vertinama darbuotojų kvalifikacija ir patirtis. Savo ruožtu, kadangi, Institucijos nuomone, nustatytas aktualus kriterijus yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija, pažymėtina, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobÅ«dį, kiekį, svarbÄ ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumÄ , be kita ko, pateikiant pažymÄ apie paslaugų teikėjo ar rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones.Å iuo aspektu, kaip pagrįstai nurodė Tarnyba, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje (II) (Nr. AC-39-1, Teismų praktika, 2013, 39, p. 520-652) akcentuota, kad tiekėjų kvalifikacija neabejotinai turi įtakos tinkamam vieÅ¡ojo pirkimo sutarties įvykdymui ir geriausiam rezultatui pasiekti, tačiau svarbu tai, kad pagal Teisingumo Teismo praktikÄ reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali bÅ«ti sutapatinami su tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo kriterijais.

Dėl to už kvalifikacijos reikalavimus negali bÅ«ti skiriami balai ir jų pagrindu iÅ¡renkamas laimėtojas. Reikalavimai tiekėjams, Teisingumo Teismo vertinimu, nepriskirtini sutarties objektui ir pripažįstami neužtikrinančiais sutarties įvykdymÄ (Teisingumo Teismo Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06, Teisingumo Teismo Sprendimas Contse ir kt., C-234/03, Rink. 2005, p. I-09315). Pvz., minėtame Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendime byloje Nr. C-234/03 nurodyta, be kita ko, kad konkurso dalyvių tinkamumo (ekonominių, finansinių ir techninių pajėgumų) vertinimo ir sutarties sudarymo procedÅ«ros iÅ¡ esmės yra atskiros, reglamentuojamos skirtingų normų (Å¡io sprendimo 26-28 punktai), ir negalima laikyti „sutarties sudarymo kriterijais“ (t. y. pasiÅ«lymų vertinimo kriterijais) kriterijų, kuriuos taikant ne siekiama nustatyti ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ , o iÅ¡ esmės norima tik įvertinti konkurso dalyvių gebėjimÄ Ä¯vykdyti sutartį (30 punktas).

Å iame sprendime pripažinta, kad pagrindinėje byloje perkančiosios organizacijos kaip „sutarties sudarymo kriterijai“ taikomi kriterijai iÅ¡ esmės susiję su patirtimi, kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamÄ nagrinėjamos sutarties vykdymÄ , ir todėl kaip kriterijai, kuriuos taikant siekiama nustatyti konkurso dalyvių gebėjimÄ Ä¯vykdyti Å¡iÄ sutartį ir kurių negalima priskirti „sutarties sudarymo kriterijams“ (31 punktas). Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad tiekėjo kvalifikacija suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruoÅ¡imas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, tai objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimÄ (LAT apžvalga Nr. AC-39-1).

Savo ruožtu, pasiūlymų vertinimo kriterijai siejami su pirkimo objektu, sutarties vykdymu ir pan. Šiuo atveju akivaizdu, jog nurodytas kriterijus – techninės pagalbos centrų skaičius rajonų centruose – yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija, atitinkamai dėl to negalėjo būti įtvirtintas kaip vienas iš pasiūlymų vertinimo kriterijų. Nors, kaip minėta, tiekėjų kvalifikacija (šiuo atveju – techninės pagalbos centrų skaičius) neabejotinai susijusi su galimybe tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, visgi kaip vertinimo kriterijus gali būti nustatytas tik būtent su pirkimo objektu (viešojo pirkimo sutartimi, jos vykdymu) susijęs reikalavimas, inter alia, susijęs su tam tikrais kokybiniais veiksniais.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad minėtas kriterijus – techninė pagalba – liudija apie paslaugų kokybę, prieinamumÄ , nes tai daro įtakÄ tiekėjo garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos prieinamumui (t. y. iÅ¡ esmės nurodoma, kad turi įtakos paslaugų kokybei). Vis dėlto, nors, kaip minėta, ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai gali apimti kriterijus, apibrėžiančius paslaugų įvykdymo kokybę, Å¡iuo atveju, teismo nuomone, bÅ«tent kokybiniu aspektu tai nebuvo apibrėžta (pvz., nustatant atitinkamo reagavimo laikÄ ir pan.), kadangi minėtas kriterijus apibrėžtas akivaizdžiai per tiekėjo kvalifikacinio pajėgumo (jo techninio pajėgumo) prizmę.

Juolab, kaip pagrįstai pažymėjo Institucija, atitinkama aukÅ¡ta paslaugų kokybė gali bÅ«ti pasiekta ir kitokiomis – organizacinėmis ir pan. priemonėmis, tokiu bÅ«du, teismo nuomone, neribojant konkurencijos per ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus tam tikrÄ pirmenybę iÅ¡ esmės nustatant didesnį techninį pajėgumÄ turintiems Å«kio subjektams. Todėl teismas, atsižvelgdamas į minėtus argumentus, sprendžia, kad Institucija skundžiamu Nutarimu pagrįstai ir teisėtai pripažino R.

P. pažeidusiu Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl to, kad jis, kaip Komisijos narys, balsavo ir patvirtino Pirkimo sÄ lygose kaip vienÄ iÅ¡ pasiÅ«lymo vertinimo pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ kriterijų Techninę pagalbÄ (techninės pagalbos centrų skaičių Lietuvos rajonų centruose), kadangi reikalavimai, susiję su tiekėjų kvalifikacija, gali bÅ«ti nustatomi (ir atitinkamai vertinami) tik kaip tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo procedÅ«ros dalis, savo ruožtu iÅ¡ jau minėtos VPÄ® 90 straipsnio 2 dalies nuostatos iÅ¡plaukia, kad ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo atrinkimo kriterijai sietini bÅ«tent su pirkimo objektu.

Taigi pripažintina, kad Institucijai Nutarimu pagrįstai ir teisėtai pripažino PareiÅ¡kėjÄ kaltu padarius ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .Taigi atsižvelgiant į minėtus argumentus, Nutarimas iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau, kaip minėta, pripažinus, kad Nutarime nepagrįstai konstatuotas ATPK 1713 straipsnio 1 dalies pažeidimas tiek, kiek tai susiję su Pirkimo bÅ«do parinkimu, Nutarimas atitinkamai keistinas, iÅ¡ jo paÅ¡alinant konstatuotus Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų pažeidimus, kas, savo ruožtu, galutinio R.

P. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį nekeičia. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė pakeisti NutarimÄ dalyje dėl konkrečios administracinės nuobaudos jam paskyrimo. Spręsdamas klausimÄ dėl administracinės atsakomybės individualizavimo, teismas, be kita ko, atsižvelgia ir į PareiÅ¡kėjo argumentus, jog, Tarnybai nustačius tam tikrus pažeidimus, vykdant PirkimÄ , Generalinės miÅ¡kų urėdijos VieÅ¡ojo pirkimo komisija 2016 m. vasario 4 d. posėdyje nutarė nutraukti supaprastinto atviro konkurso „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimas“ (Nr. 166162) vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras (t. 2, b. l. 78).

Taigi Å¡iuo aspektu, nors argumentai dėl to, kad, nutraukus atitinkamas procedÅ«ras, nebuvo patirta žalos, nebuvo pažeisti nei perkančiosios organizacijos, nei tiekėjų, nei valstybės interesai ir pan., negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡vadai, kad nebuvo padarytas atitinkamas pažeidimas (administracinio teisės pažeidimo, dėl kurio PareiÅ¡kėjas pripažintas kaltas, sudėtis yra formali, taigi nereikalauja atitinkamų pasekmių ir pan.), visgi nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, yra reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl administracinės nuobaudos PareiÅ¡kėjui skyrimo.

Pastebėtina, be kita ko, kad nors PareiÅ¡kėjas praÅ¡o pripažinti, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatytÄ ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, teismas tokio pagrindo nemato, kadangi tam, kad jÄ konstatuoti, bÅ«tina nustatyti, kad asmuo prisipažįsta. Nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė nenustatyta. Kita vertus, atsižvelgtina, kad teismas neturi duomenų apie asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių egzistavimÄ . Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamu Nutarimu asmeniui buvo paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda, tačiau, iÅ¡nagrinėjus PareiÅ¡kėjo skundÄ , nustatyta, kad jam inkriminuotas pažeidimas pasitvirtino tik iÅ¡ dalies, be to, į jau minėtas aplinkybes, reikÅ¡mingas atsakomybės individualizavimui, taip pat PareiÅ¡kėjo asmenybę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti nutarimÄ , skiriant PareiÅ¡kėjui Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ , t. y. skirti PareiÅ¡kėjui įspėjimÄ , vertinant, kad tokios nuobaudos paskyrimas užtikrinti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u t a r i a: PareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. gegužės 9 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/46-46 pakeisti, paÅ¡alinant iÅ¡ Å¡io nutarimo požymį (konstatuotas aplinkybes), kad R. P., parinkdamas Duomenų perdavimo paslaugos pirkimo bÅ«dÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus reikalavimus, ir R.

P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1713 straipsnio 1 dalį, padarymÄ paskirti administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ . Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja             Ingrida Mikužytė