2018-10-03 Nr. AB-17244-3-64-3-00018-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1731-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00018-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. S. padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. spalio 10 d. buvo laikomas Šiaulių TI. Jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kameros buvo perpildytos, be to, dėl jose esančio inventoriaus vienam asmeniui tekdavo mažesnė, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nustatyta 3 kv. m ploto norma. Apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, prastas apšvietimas, ventiliacija, nuo sienų ir lubų krito tinkas, tualetai neatitverti ir neatitiko teisės normų keliamų reikalavimų. Trumpalaikio sulaikymo patalpose, kur buvo atliekamos kratos ir kur reikėjo nusirengti, taip pat buvo šalta, drėgna, prastas apšvietimas, ventiliacija. Šiaulių TI medikai ir pareigūnai nereagavo į jo prašymus, ypač žodinius, medikai neteikė pagalbos, jį kviesdavo tik tada, kai panorėdavo, dėl to jis sirgo, buvo peršalęs, atsirado sinusitas, sutriko širdies ritmas. Dėl blogų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius, psichologinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, fizinį skausmą, neturtinę žalą. Dėl galiojančių teisės aktų pažeidimų, nesudarant normalių kalinimo sąlygų turi teisę į neturtinės žalos atlyginimo priteisimą.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė:

3.1. pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. spalio 11 d. Kamerose, kuriuose pareiškėjas buvo laikomas, vienam asmeniui teko nuo 3,65 kv. m iki 17,90 kv. m kameros ploto. Šiaulių TI kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai nesudaromi, todėl pateikti tikslius kamerose laikomų kartu su pareiškėju asmenų sąrašus neturi galimybės. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus;

3.2. vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) nagrinėjamu atveju taikytinos tik tos Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatos ir tie higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo šviesos patekimo į patalpas, drėgmės, šalčio, ventiliacijos nebuvimo;

3.3. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus, duris). Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį Šiaulių TI atlieka gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.);

3.4. imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas nenustato. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus;

3.5. Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis higienos normos HN 134:2015 ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau, kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir / ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Teisės aktai nenumato galimybės turėti kameroje šaldytuvą;

3.6. kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan. Visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą;

3.7. vertinant medicininių paslaugų pareiškėjui suteikimą aktualios šios teisės aktų nuostatos: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 101, 102 punktai; Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtinta Būtinosios medicinos pagalbos ir medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka. Pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, abstraktūs, pareiškėjas nenurodė, kokius teisės aktus Šiaulių TI pažeidė;

3.8. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) - švarūs, o tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 76:2010) yra užtikrinti. Be to, asmens krata nėra ilgai trunkantis procesas, todėl pareiškėjui negalėjo sukelti tokių stiprių neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala;

3.9. pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią būtų galima susieti su jo laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Šiaulių TI administracija veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių TI kamerą yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ir stresą. Pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė neturtinę žalą, skundą grindžia abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio svarbu atsižvelgti į tai, kad Šiaulių TI pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai į pareiškėją. Pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 4. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

5. Dėl pareiškėjui tenkančio ploto teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Teismas, vadovaudamasis atsakovo atstovo pateikta 2017 m. sausio 18 d. pažyma Nr. 60/09-2181 „Dėl M. S.“, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. spalio 11 d. buvo laikomas kamerose, kuriose vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,65 kv. m iki 17,92 kv. m kameros ploto, ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.

6. Teismas, vertindamas pareiškėjo laikymo apgyvendinimo kamerose sąlygas, taikė: 1. higienos normos HN 134:2015, galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., nuostatas: gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); natūralus apšvietimas neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas); gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); gyvenamųjų patalpų, prausyklų, dušų, persirengimo kambarių oro temperatūros, santykinės drėgmės ribas, oro judėjimo greičius atskirais metų laikais (16 punktas); 2. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas: gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas (13 punktas); taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams (2 punktas).

7. Teismas nesutiko su atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytais argumentais dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad kamerose sanitarinis mazgas iš vienos pusės yra atitvertas sienele, iš kitos – užuolaida, nematyti, kad sanitarinis mazgas turėtų atskirą oro šalinimo sistemą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertino, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina privatumo, o tai reiškia, kad sanitarinio mazgo įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

8. Dėl sąlygų laikino patalpinimo kamerose teismas nurodė, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems asmens krata įstaigoje atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 143, 144 punktai)). Pagal Instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato higienos norma HN 134:2015, kurios 2 punkte yra nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-361 (19.4.1. 6.12) nurodoma, kad Šiaulių TI kameros, bendrojo naudojimo vietos, dušo patalpos ir kitos patalpos - švarūs, kasdieninis patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas, valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje. 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232, atlikus 2016 m. liepos 15 d. patikrinimą, nustatyta, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Teismas sprendė, kad pagal esamus byloje duomenis negalima konstatuoti, jog nagrinėjamais konkrečiais atvejais Šiaulių TI, pažeisdamas higienos normos HN 134:2015 33 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

9. Dėl medicininių paslaugų teikimo teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė nei laikotarpio, kada jam nebuvo suteiktos medicininės paslaugos, nei kitų šią aplinkybę ir galimai neteisėtus veiksmus detalizuojančių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui vis dėlto buvo teikiamos medicininės paslaugos ir byloje nėra duomenų, kad kažkuriuo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas šių paslaugų teikimas dėl atitinkamų organizacinių ar kitų aplinkybių. Tai lemia, kad galimai pareiškėjo įvardinto neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpio, datų neįmanoma nustatyti iš byloje pateiktų duomenų. Be to, pareiškėjas taip pat neteigė, kad dėl šių aplinkybių skundėsi kompetentingoms institucijoms, kad būtų galima nustatyti bent apytikslį galimai neteisėtų veiksmų buvimo momentą. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir atsakovui būtų pernelyg neproporcinga našta siekiant paneigti abstrakčius ir neapibrėžtus pareiškėjo teiginius. Teismas pažymėjo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose, todėl pareiškėjo skundo aplinkybės dėl netinkamo paslaugų teikimo ir gydymo nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Be to, ši pareiškėjo skundo dalis nėra pakankamai detalizuota, išsami, todėl kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, ar šią bylos dalį perduoti bendrosios kompetencijos teismui, nėra tikslinga. Teismas išaiškino pareiškėjui teisę dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. į privalomą ikiteisminę instituciją – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o nesutinkant su šios institucijos sprendimu – į teismą (Lietuvos Respublikos pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnis).

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių TI nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių TI savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. Šių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iš Šiaulių TI administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas.

11. Teismas nurodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems ir nuteistiesiems Šiaulių TI teikiamos vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklėmis, Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-156 patvirtintu Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Vidaus tvarkos taisyklių 101 punktas nustato, kad suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako priežiūros tarnybos pareigūnai. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Aprašo 6 punkte.

12. Teismas pažymėjo, kad asmens sveikatos istorija Nr. 277 patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. spalio 11 d. kreipėsi į Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybą dėl įvairių sveikatos nusiskundimų, pareiškėjas buvo gydytojo konsultuojamas, jam būdavo skiriamas medikamentinis bei kitoks gydymas. Asmens sveikatos istorijoje yra fiksuoti atvejai, kai pareiškėjas medicininės apžiūros atsisakė (2016-07-01, 2016-07-05, 2016-08-11, 2016-08-16, 2016-09-02).

13. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo) 45 straipsnio 1 dalis numato, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad kai suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Iš byloje esančių duomenų negalima spręsti, kad pareiškėjas reikalavo nukreipti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl skausmo, sveikatos sutrikimų ar kitų aplinkybių.

14. Teismas vertino, kad pareiškėjo pretenzijos dėl nesuteiktų ar suteiktų nekvalifikuotų medicininių paslaugų Šiaulių TI jo kalinimo laikotarpiu neturi teisinio pagrindo, yra neįrodytos ir nepagrįstos byloje esančiais duomenimis. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjui buvo suteikiama medicininė pagalba - medicininės konsultacijos, vaistai, jis buvo gydomas. Dėl atitinkamos medicininės pagalbos teikimo pareiškėjas nesiskundė, neprašė būti etapuojamas į Laisvės atėmimo vietos ligoninę. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI sąmoningai siekė pažeminti ar kankinti pareiškėją ir be tam tikros priežasties iš karto nesuteikė jam tinkamos medicininės pagalbos. Teismas konstatavo, kad pažeidimų, susijusių su Šiaulių TI administracijos (darbuotojų) veiksmais, susijusiais su pareiškėjo sveikatos priežiūros organizavimu, tokio pobūdžio paslaugų administravimu, prašymų sprendimu, taip pat medikamentų teikimu pareiškėjui, nenustatyta.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje Nr. 277 nėra įrašų, jog pareiškėjui nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. spalio 11 d. būtų diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.

16. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalį pataisos įstaigų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktika, darė išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos Žmogaus Teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo higienos normų keliamų reikalavimų atitinkančiomis sąlygomis, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

18. Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktika, pažymėjo, kad pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį, su pertraukomis iš viso apie pusę metų (nuo 2016-03-25 iki 2016-10-11), jo buvimo įstaigoje metu jam tenkantis plotas nei vieną kartą nebuvo mažesnis, nei tai nustatyta teisės aktuose. Įrodymų, jog per tokį trumpą laiką pareiškėjui dėl higienos normų pažeidimo išsivystė kokios nors sunkios pasekmės, nepateikta. Byloje teismas nenustatė, kad Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas. Teismas nurodė, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (higienos normų pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos higienos normos, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus.

III. 19. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: apeliacinį skundą išnagrinėti teisingai ir nešališkai; pripažinti, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Šiaulių TI sąlygas buvo pažeista; reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti pagrįstu ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, t. y. skundą tenkinti pilnai.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra reali bei pilnai kompensuojanti jo laikymą Šiaulių TI nepriimtinomis, nežmogiškomis sąlygomis, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų. Teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir nešališkai. Teismas iš dalies pripažino, kad pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeistos, tačiau neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes dėl medicininių paslaugų neužtikrinimo, vadovavosi Šiaulių TI pateiktais melagingais duomenimis. Šiaulių TI nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių TI savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. Šių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iš Šiaulių TI administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas. Jam nebuvo užtikrintos sąlygos, atitinkančios Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, todėl už skunde įvardintais pažeidimais jam padarytą neturtinę žalą valstybė privalo atlyginti.

21. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir, atkartodamas atsiliepimo į skundą argumentus dėl pareiškėjui tenkančio ploto, papildomai nurodo, kad teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus bei įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo faktą, nepagrindė neturtinės žalos dydžio. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo yra svarbi kreipimosi į Šiaulių TI ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų aplinkybė. Skundai dėl nusiskundimų sveikata yra fiksuojami kalinamųjų asmens sveikatos istorijoje. Šiaulių TI dėl psichologinio sukrėtimo, depresijos ar kitų dvasinių išgyvenimų konsultuoja įstaigos psichiatras. Apsilankymas pas psichiatrą fiksuojamas asmens sveikatos istorijoje. Asmens sveikatos istorijoje yra išrašas iš pirminės medicininės pareiškėjo apžiūros.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje ginčas kilo dėl 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui M. S. iš Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. spalio 11 d.

23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su netinkamomis kalinimo sąlygomis ir pareiškėjo patirta neturtine žala, skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo M. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir nešališkai, neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes dėl medicininių paslaugų neužtikrinimo, vadovavosi Šiaulių TI pateiktais melagingais duomenimis. Pareiškėjo teigimu, jo laikymo Šiaulių TI sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad jam nebuvo užtikrintos teisės aktais nustatytos laikymo sąlygos, dėl ko jis turi reikalavimo teisę į 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

26. Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, vertina kaip nepagrįstus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 7 straipsnyje garantuojama asmens teisė į tinkamą procesą užtikrinama inter alia tuo, kad šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą ABTĮ 44–45 straipsnių normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis ABTĮ, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nereiškė nušalinimų pirmosios instancijos teismui, taigi ABTĮ numatyta teise nepasinaudojo. Be to, apeliaciniame skunde argumentų dėl teismo nešališkumo pareiškėjas iš esmės nedetalizavo, jų nepaaiškino, kad būtų galima plačiau juos įvertinti ir nustatyti, ar buvo galimai pažeistos pareiškėjo teisės. Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog, kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, pareiškėjas teismo nešališkumą siejo su jį netenkinančiu priimtu teismo sprendimu. Tačiau pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Atitinkamai, vien tik ta aplinkybė, kad teismas, pareiškėjo nuomone, netinkamai įvertino tam tikras jo nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus traktavo pagal ABTĮ 56 straipsnį, savaime neleidžia teigti, kad teismas buvo šališkas, elgėsi laiškai vertindamas įrodymus, nesant kitų tai pagrindžiančių aplinkybių. Taigi vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą ir nešališką teismą ir byla buvo išnagrinėta šališkai.

27. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

28. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl sanitarinio mazgo gyvenamosiose patalpose netinkamo įrengimo, dėl sąlygų laikino patalpinimo kamerose atitikimo higienos normos reikalavimams bei medicininių paslaugų pareiškėjui užtikrinimo, todėl jiems pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų ir pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvų, o tik abstrakčiai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Šiaulių TI teismui pateiktais melagingais duomenimis. Tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį dėl Šiaulių TI teismui pateiktos informacijos neteisingumo, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti oficialiais rašytiniais bylos įrodymais, be kita ko, jos parengusių asmenų šališkumas byloje nenustatytas.

29. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo laikymo Šiaulių TI higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, pažymi, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jo skundą (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, prastas apšvietimas, ventiliacija, nuo sienų ir lubų krito tinkas. Atsakovo atstovas pateikė į bylą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC Šiaulių departamentas) patikrinimo aktus, Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymą „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“, kuriais paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybės dėl higienos normų reikalavimų nesilaikymo kamerose Nr. 8, 27, 44, 59, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas.

Pagal NVSC Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo aktą Nr. PA.6-233(19.4.1.6.12) buvo vertinama kameros Nr. 59 dirbtinė apšvieta ir nustatyta, kad ji atitiko ginčui aktualios higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 47–48). Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-361 (19.4.1.6.12) užfiksuota, kad 2016 m. spalio 5 d. buvo atlikti dirbtinės apšvietos matavimai kamerose Nr. 8, 27, 44. Nurodytose kamerose dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos HN 134:2015 dydį – 200 lx. Oro temperatūra kamerose nebuvo vertinama, nes matavimo metu langai kamerose buvo praverti.

Kamerose Nr. 8, 27, 44 ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nustatyta nebuvo. Galimybė išvėdinti kameras Nr. 8, 27, 44 per langus sudaryta (b l. 49–51). Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažyma „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais kameroje Nr. 46 buvo atliktas apšvietimo remontas (b. l. 45). Duomenų apie kitų kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, atitikimą higienos normos reikalavimams atsakovo atstovas nepateikė, tačiau pažymėtina, kad pagrindo vertinti, kad šios kameros neatitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimų nėra.

Atkreiptinas dėmėsis, kad NVSC Šiaulių departamentas kamerų Nr. 8, 27, 44, 59, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimą atliko pagal Šiaulių TI laikomų asmenų skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose Nr. 8, 27, 40, 45, 46, 50, 60, 86, 93, 100, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, į NVSC Šiaulių departamentą kreipėsi pareiškėjas ar kiti bylai aktualiu laikotarpiu nurodytose kamerose laikyti asmenys. Todėl vertinama, kad nesant skundų apie netinkamas kalinimo sąlygas nurodytose kamerose, kameros Nr. 8, 27, 40, 45, 46, 50, 60, 86, 93, 100 atitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, todėl pažeidimas šioje skundo dalyje nekonstatuotinas ir pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

30. Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis pranešimas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. O tai reiškia, kad Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių patyrė papildomus nepatogumus, neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Nors pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteistas 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turi būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

33. Vertinant, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui turėtų būti priteisiamas nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina, kad pareiškėjui Šiaulių TI privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. spalio 11 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, privatumo naudojantis kamerose tualetu pareiškėjui neužtikrinimas yra pripažintinas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme. Todėl, įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo kalinimas netinkamomis sąlygomis jam sukėlė tokias kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra 600 Eur.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui M. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė