2026-05-20 Nr. AB-10526-3-61-3-04754-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-685-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04754-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 21RE-672(AG-571/02-2024) (toliau – ir Sprendimas), 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 1SD-42204-(6.1E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 3) įpareigoti atsakovą išspręsti ginčą iš esmės dėl įvažiavimo į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas) (b. l. 10-13, 27-28).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Ginčas yra dėl 1,69 ha ploto žemės sklypo, kuris buvo grąžintas natūra, tačiau įvažiavimo kelias į Žemės sklypą dėl neteisėtų NŽT veiksmų buvo panaikintas, o žemė, kurioje buvo įvažiavimo kelias į ginčo sklypą, buvo prijungta prie kito žemės sklypo.

2.2. Iš NŽT pateiktų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad yra lauko kelias, kuris prasideda stačiu kampu (90 laipsniu) nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini)gatvės ir yra netoli Žemės sklypo ribos. Taigi, lauko kelias yra iki šiol, jis sutampa su D. M. turėtos 6,69 ha sklypo riba rytinėje pusėje, vakarų pusėje sklypas apribotas upe (duomenys neskelbtini), šiaurinė pusė ribojasi su valstybine laisvo fondo žeme, pietinė 6,69 ha sklypo riba sutampa su (duomenys neskelbtini) gatve. D. M. sodyba buvo ne prie lauko kelio, tačiau apie 50 m nuo jo, vakarų kryptimi, link upės (duomenys neskelbtini), ties 1,69 ha sklypo rytine riba. Įvažiavimas į D. M. sodybą buvo iš lauko kelio įrengtu keliu, kuris ėjo per 5,0 ha negrąžintos natūra žemės sklypą, kurio dalis buvo užimta žeme pagal Valstiečių ūkio įstatymą.

2.3. Ginčas kilo dėl 50 m panaikinto kelio, kuris ėjo nuo esančio lauko kelio iki sodybos, o žemė, kurioje buvo įvažiavimas į sodybą (50 m kelias) pateko į suformuotą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT be jokio teisinio pagrindo kelią panaikino, o žemę, kurioje buvo įvažiavimas į sodybą, prijungė prie kito žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

2.4. Pareiškėjo nuomone, atstačius įvažiavimo kelią, juo galėtų naudotis abiejų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai/naudotojai. Be to, Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su valstybine laisvo fondo žeme, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą nėra jokių kliūčių.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. NŽT sutinka, kad Žemės sklypas neturi įvažiavimo, tačiau vadovaudamasi šiuo metu galiojančiais teisės aktais ir viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ neturi teisinio pagrindo pareiškėjui suformuoti pageidaujamo įvažiavimo. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose.

3.2. Atsakovas, atsakydamas į kiekvieną minėtą pareiškėjo raštu pateiktą prašymą, nurodė pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikė teisinį pagrindą, kuriuo rėmėsi teikdama atsakymus, motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl konstatuotina, kad visi pareiškėjui pateikti raštai visiškai atitinka administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

3.3. NŽT, 2024 m. liepos 4 d. skundžiamu raštu Nr. 1SD-42204-(6.1E.), priimdama sprendimą nenagrinėti pareiškėjo skundo, laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatų.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 25 d. prašymu kreipėsi į NŽT Šilutės skyrių, prašydamas leisti išsipirkti žemės sklypą nuo kelio į (duomenys neskelbtini) kaimą palei (duomenys neskelbtini) upelį iki Žemės sklypo arba kitaip išspręsti įvažiavimą/patekimą į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą (Komisijos b. l. 69). NŽT 2023 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 17SD-5058-(14.17.137E) pareiškėjui nurodė, jog Žemės sklypas nesiriboja su valstybine žeme, o pageidaujama pirkti „nuo kelio į (duomenys neskelbtini) kaimą palei (duomenys neskelbtini) upelį“ žemė yra privačiame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta nustatyti kelio servitutą su žemės sklypo savininku, o šiam nesutikus, teismo sprendimu.

5.2. Pareiškėjas 2023 m. spalio 4 d. prašymu kreipėsi į NŽT Šilutės skyrių, nurodydamas, jog kaimynas dėl servituto nesutinka. NŽT Šilutės skyrius 2023 m. spalio 31 d. rašte Nr. 17SD-5832-(14.17.137E) pareiškėjui nurodė, jog jam jau atsakyta 2023 m. rugsėjo 22 d. raštu. Taip pat informavo, kad kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Tikslinimo taisyklės). Paaiškino, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus - detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus, todėl NŽT Šilutės skyriui nustačius, kad įvažiavimas prie Žemės sklypo pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą nebuvo suprojektuotas, pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 17SD-5058-(14.17.137E.) pateikė atsakymą, kad siekiant išspręsti įvažiavimo problemą tikslinga nusistatyti servitutą. Vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsižvelgiant į tai, kad dėl to paties klausimo NŽT Šilutės skyrius atsakymą jau yra pateikęs, kad pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, pareiškėjo prašymo NŽT Šilutės skyrius nenagrinės.

5.3. Pareiškėjas 2023 m. spalio 12 d. skundu kreipėsi į NŽT, prašydamas padėti išspręsti klausimą dėl įvažiavimo į Žemės sklypą, kadangi problema kilo dėl žemėtvarkininkų (matininkų) neatidumo, taip pat ginčijo NŽT Šilutės skyriaus 2023 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. 17SD-5058-(14.17.137 E.). NŽT 2023 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. 1SS-1785-(5.59 E.) nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais Žemės sklypo duomenimis, Žemės sklypui kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nėra atlikti.

Iš Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų registravimo žurnalo duomenų nustatyta, kad Žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta atlikus kadastrinius matavimus, skyriui tikrinti iki 2023 m. lapkričio 12 d. nebuvo pateikta. Nuosavybės teisės į Žemės sklypą atkurtos grąžinant žemę natūra (nerengiant teritorijų planavimo dokumento). (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorius 1992 m. spalio 6 d. paženklino Žemės sklypo ribas vietovėje, dalyvaujant būsimo žemės sklypo savininkei ir kviestiniams asmenims, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą).

Abrise nurodyta, kad Žemės sklypo šiaurinės ribos linijos ilgis yra 230 m; rytinės ribos linijos ilgis - 25 m; pietinės ribos linijos ilgis yra 76 m + 110 m + 146 m; vakarinės ribos linijos ilgis nenurodytas, tačiau pažymėta, kad vakarinė Žemės sklypo riba ribojasi su upė (duomenys neskelbtini). Abrise nurodyta, kad Žemės sklypo šiaurinė, pietinė ir rytinė ribos sutampa su „ūkio žemė“. Atkreiptinas dėmesys, kad įvažiavimo kelio vieta iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Abrise nenurodyta.

Taip pat paaiškino, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nuostatai bei Taisyklės. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės servitutai nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytais pagrindais. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatą servitutai gali būti nustatomi įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo numatytais atvejais - administraciniu aktu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kai administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi tik viešiems poreikiams tenkinti.

Nurodė, jog šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo nėra valstybinės žemės, todėl NŽT negali nustatyti kelio servituto administraciniu aktu privačiuose žemės sklypuose. Privatiems žemės sklypams servitutai vadovaujantis Civilinio kodekso 4.125 straipsniu gali būti nustatyti tik sandoriais. Siūlė kreiptis į gretimų žemės sklypų savininkus dėl kelio servituto nustatymo sandoriu (patvirtinant notarui ir įregistruojant Nekilnojamojo turto registre), kuris užtikrintų patogų įvažiavimą į pareiškėjui nuosavybės teise valdomą žemės sklypą.

Tuo atveju, jeigu pareiškėjui nepavyktų susitarti ir sudaryti sandorio (susitarimo) dėl kelio servituto nustatymo, jis turi teisę dėl minėto kelio servituto nustatymo kreiptis į teismą (Komisijos b. l. 12-15).

5.4. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 6 d. prašymu kreipėsi į NŽT Šilutės skyrių, prašydamas išspręsti įvažiavimo klausimą, nurodydamas, jog sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas leidžia pasidaryti keliuką per jo sklypą su sąlyga, jeigu bus kompensuotas toks pat plotas, kuris būtų užimtas kelio įrengimui. (Komisijos b. l. 86-87). NŽT Šilutės skyrius 2023 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. 17SD-6573-(14.17.137 E.) nurodė, kad teisės aktai nenumato kompensacijos žeme žemės sklypo savininkui, leidus pasidaryti kelią per jo privatų žemės sklypą.

5.5. Pareiškėjas 2024 m. sausio 15 d. skundu vėl kreipėsi į NŽT teigdamas, kad su greta esančių sklypų savininkais dėl servituto susitarti nepavyko, kad yra keli arai laisvos žemės įsiterpusios tarp sklypų ir keli arai laisvos žemės prie upelio, atlikus naują kadastrinį projektą tos vietovės ir būtų išspręstas ginčas dėl įvažiavimų, tiek į jo sklypą, tiek ir į laisvos fondo žemės sklypą (Komisijos b. l. 22-23). NŽT 2024 m. kovo 1 d. rašte Nr. 1SS-100-(5.75 E.) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. 120 - 1,25 ha yra miško žemės plotas (atlikta taksacija), kuris pietinėje pusėje ribojasi su Žemės sklypu ir yra be įvažiavimo (Komisijos b. l. 26-29).

5.6. Pareiškėjas 2024 m. kovo 5 d. prašymu kreipėsi į NŽT, prašydamas spręsti dėl įvažiavimo į nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą, pakoreguojant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas (paliekant valstybinės žemės apie 10 m pločio (48 m ilgio) prie upės (duomenys neskelbtini)), nekeičiant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto (Komisijos b. l. 20-21). NŽT 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 1SS-163-(5.75 E.) informavo, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra privatus, o Lietuvos Respublikos žemės įstatymas nenumato valstybinės ir privačios žemės mainų, todėl siūlymas pakoreguoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, nekeičiant šio žemės sklypo ploto, negali būti įgyvendintas (Komisijos b. l. 24-25).

5.7. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 8 d. analogišku pakartotinai kreipėsi į NŽT (Komisijos b. l. 31-32). NŽT 2024 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 1SD-31105-(6.1E.) paaiškino, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra privatus. Pažymėjo, kad Nuostatų 15.6 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas nenumato valstybinės ir privačios žemės mainų, todėl siūlymas, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui, atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtų pakoreguota žemės sklypo konfigūracija, nekeičiant šio žemės sklypo ploto, negali būti įgyvendintas, kadangi tai prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai, t. y. vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos (Komisijos b. l. 33-35).

5.8. Pareiškėjas 2024 m. birželio 17 d. skundu kreipėsi į NŽT nurodydamas, jog ginčo esmė yra dėl įvažiavimo į Žemės sklypą, kuris nebuvo išspręstas, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą. Ginčas yra kilęs dėl žemėtvarkininkų neatidumo, kadangi pareiškėjo motinai Žemės sklypas buvo pažymėtinas pirmiausiai (Komisijos b. l. 4-5).

5.9. NŽT 2024 m. liepos 4 d. rašte Nr. 1SD-42204-(6.1 E.) nurodė, kad vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisako nagrinėti pareiškėjo skundą. Pažymėjo, kad VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Į pareiškėjo ankstesnius prašymus ir skundus yra pateikti išsamūs atsakymai NŽT 2023 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 17SD-5058-(14.17.137 E.), 2023 m. spalio 31 d. raštu Nr. 17SD-5832-(14.17.137 E.), 2023 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 1SS-1785-(5.59 E.), 2023 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 17SD-6573-(14.17.137 E.), 2024 m. kovo 1 d. raštu Nr. 1SS-100-(5.75 E.), 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 1SS-163-(5.75 E.), 2024 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 1SD-31105-(6.1 E.). Pareiškėjas savo skunde nenurodė kitų aplinkybių ir nepateikė kitų dokumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų teisėtumu, todėl atsisako nagrinėti pareiškėjo skundą.

6. Teismas vadovavosi VAĮ 2 straipsnio 10 ir 12 dalimis, 11 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas NŽT 2024 m. liepos 4 d. sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 25 d., 2023 m. spalio 4 d., 2023 m. spalio 12 d., 2023 m. gruodžio 6 d., 2024 m. sausio 15 d., 2024 m. kovo 5 d., 2024 m. gegužės 8 d., 2024 m. birželio 27 d. skundais bei prašymais iš esmės kėlė ginčą dėl įvažiavimo į Žemės sklypą, kuris nebuvo išspręstas, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjui NŽT minėtais raštais: 2023 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 17SD-5058-(14.17.137 E.), 2023 m. spalio 31 d. raštu Nr. 17SD-5832-(14.17.137 E.), 2023 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 1SS-1785-(5.59 E.), 2023 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 17SD-6573-(14.17.137 E.), 2024 m. kovo 1 d. raštu Nr. 1SS-100-(5.75 E.), 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 1SS-163-(5.75 E.), 2024 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 1SD-31105-(6.1 E.) išsamiai, motyvuotai bei argumentuotai pateikė atsakymus į visus su ginčo situacija susijusius klausimus, nurodė teisės aktų nuostatas, taip pat paaiškino pareiškėjo galimybes atlikti veiksmus.

9. Byloje nėra jokių naujų objektyvių ir neginčijamų duomenų, dokumentų, aplinkybių, leidžiančių suabejoti ankstesnių atsakymų teisėtumu ir pagrįstumu. Teismo nuomone, pareiškėjas 2024 m. birželio 17 d. skunde nepateikė iš esmės naujų faktinių duomenų, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 17 d. skundą. Komisija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, išanalizavusi ginčijamo sprendimo turinį, taip pat pagrįstai pareiškėjo skundo netenkino.

10. Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo, o pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl teismas šį skundo reikalavimą taip pat atmetė.

III. 12. Pareiškėjas patikslintame apeliaciniame skunde prašo išspręsti ginčą iš esmės dėl įvažiavimo į žemės sklypą.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. NŽT aplaidžiai atliko savo tiesiogines pareigas, dėl jų tiesioginių pareigų neatlikimo ir kilo ginčas.

13.2. Pirmos instancijos teismas ir nepasisakė dėl ginčo esmės, kaip gi įvažiuoti į nuosavą mišką, juo naudotis, kai nėra įvažiavimo, kuris buvo, tačiau NŽT panaikino.

13.3. Pateiktas ginčo išsprendimo atvejis nėra jokia nauja aplinkybė, dėl ko teismas neturėjo nepasisakyti/nenagrinėti, o yra vienas iš ginčo išsprendimo atvejų, kai teismas dėl ginčo esmės iš viso nepasisakė , t. y., kaip patekti į nuosavybes teise valdomą mišką.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pažeidimai privatizuojant žemės sklypą nenustatyti. Žemės sklypą nuosavybės teise. Pareiškėjas valdo nuo 2004 m. gruodžio 2 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą.

14.2. Pareiškėjas, nepagrįstai teigia, kad NŽT panaikino kelią. Iš archyvinių dokumentų matyti, kad kelias į Žemės sklypą niekada nebuvo užfiksuotas.

14.3. Vien faktas, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas skundžiamas sprendimas jo netenkina, nereiškia, kad pastarasis yra neteisėtas, taip pat nereiškia, kad yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintais pagrindais.

14.4. Pareiškėjas nenurodo teisinio pagrindo ir argumentų, iš kurių būtų galima daryti prielaidą, kad teismo, Komisijos ir NŽT priimti sprendimai būtų nemotyvuoti, neteisėti ir nepagrįsti teisės aktų normomis, skunde išdėstyti pareiškėjo samprotavimai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus, todėl jo prašymai negali būti tenkinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2024 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1SD-42204-(6.1E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo išspręsti ginčą dėl įvažiavimo į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą.

16. Pareiškėjas 2024 m. birželio 17 d. skundu kreipėsi į NŽT prašydamas išspręsti įvažiavimo į Žemės sklypą klausimą, kuris nebuvo išspręstas, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

17. Atsakydama į skundą, NŽT 2024 m. liepos 4 d. rašte Nr. 1SD-42204-(6.1 E.) nurodė, kad vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisako nagrinėti pareiškėjo skundą, nes į ankstesnius pareiškėjo prašymus ir skundus buvo pateikti išsamūs atsakymai, o pareiškėjas savo skunde nenurodė kitų aplinkybių ir nepateikė kitų dokumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų teisėtumu.

18. Lietuvos administracinių ginčų komisijos, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl NŽT 2024 m. liepos 4 d. rašto Nr. 1SD-42204-(6.1 E.) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 21RE-672(AG-571/02-2024) pareiškėjo skundą atmetė.

19. VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 25 d., 2023 m. spalio 4 d., 2023 m. spalio 12 d., 2023 m. gruodžio 6 d., 2024 m. sausio 15 d., 2024 m. kovo 5 d., 2024 m. gegužės 8 d. skundais bei prašymais kreipėsi į atsakovą dėl įvažiavimo į Žemės sklypą, kuris nebuvo išspręstas atkuriant nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Į minėtus pareiškėjo skundus ir prašymus NŽT jam atsakė: 2023 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 17SD-5058-(14.17.137 E.), 2023 m. spalio 31 d. raštu Nr. 17SD-5832-(14.17.137 E.), 2023 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 1SS-1785-(5.59 E.), 2023 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 17SD-6573-(14.17.137 E.), 2024 m. kovo 1 d. raštu Nr. 1SS-100-(5.75 E.), 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 1SS-163-(5.75 E.), 2024 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 1SD-31105-(6.1 E.).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 20 punkte nurodytų pareiškėjo skundų (prašymų) bei atsakovo atsakymų į juos turinį, konstatuoja, kad dėl to paties klausimo, kuris buvo išdėstytas pareiškėjo skunde, išsamiai buvo atsakyta ankstesniais atsakovo atsakymais. Pareiškėjas 2024 m. birželio 17 d. iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurias jau nurodęs ankstesniuose skunduose bei prašymuose, taip pat nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu.

22. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad ginčijamas NŽT 2024 m. liepos 4 d. raštas Nr. 1SD-42204-(6.1 E.) bei Komisijos Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo.

23. Nesant pagrindo naikinti NŽT 2024 m. liepos 4 d. raštą Nr. 1SD-42204-(6.1 E.) bei Komisijos Sprendimą, atmestinas taip pat pareiškėjo skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovą išspręsti ginčą iš esmės dėl įvažiavimo į nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą.

24. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dainius Raižys