2020-09-16 Nr. AB-16883-3-62-3-01488-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-550-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01488-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. K. (V. K.) 2020 m. birželio 16 d. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 67-1839, 2019 m. spalio 17 d. raštą Nr. 7-5435, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 2S-4871, įpareigoti atsakovą laikyti pareiškėją izoliuotą nuo kitų nuteistųjų ir priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, kuriame nurodė, kad pašalino administracinėje byloje Nr. I1-2036-428/2020 trūkumus, dėl kurių skundas laikytas nepaduotu, t. y. sumokėjo 10 Eur žyminį mokestį.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. K. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 2S-4871, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 67-1839 ir 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 7-5435 pateikti, kitą skundo dalį dėl reikalavimo priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą priėmė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 2020 m. sausio 3 d. nutartimi teismas pareiškėjui nustatė terminą trūkumams pašalinti, pasiūlydamas jam pateikti duomenis apie asmeninėje sąskaitoje turimas pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 27 arba žyminio mokesčio mokėjimo kvitą. Teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjui pasiūlė per nustatytą terminą pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą arba kitokį dokumentą, patvirtinantį 10 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. 2020 m. kovo 2 d. pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi nepratęsė termino trūkumams pašalinti ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsniu, nurodė, jog bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 67-1839, 2019 m. spalio 17 d. rašto Nr. 7-5435 ir Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. 2S-4871 panaikinimo. Apie Kalėjimų departamento sprendimą jis anksčiausiai sužinojo 2019 m. gruodžio 10 d. (Pravieniškių PN-AK raštas dėl uždaro voko persiuntimo Šiaulių tardymo izoliatoriui). Pareiškėjas prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą grindė aplinkybe, jog jis sumokėjo žyminį mokestį administracinėje byloje Nr. I1-2036-428/2020. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis pareiškėjas 2020 m. kovo 23 d. teismui pateikė duomenis apie 10 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau žyminis mokestis 2020 m. birželio 18 d. nutartimi grąžintas pareiškėjui, nes buvo sumokėtas ir duomenys apie jo sumokėjimą pateikti po to, kai skundas buvo laikytas nepaduotu.

Teismas sprendė, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, gindamas savo galbūt pažeistas teises, nes žinodamas apie nustatytą terminą trūkumams pašalinti administracinėje byloje Nr. I1-2036-428/2020 laiku jų nepašalino. Aplinkybę, kad pareiškėjas laiku nepašalino trūkumų administracinėje byloje Nr. I1-2036-428/2020, teismas nelaikė nepriklausančia nuo jo valios, jis savo veiksmais užkirto kelią savalaikiam skundo nagrinėjimui ir galbūt pažeistų teisių gynybai.

Kadangi nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus ir Kalėjimų departamento raštus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties dalį, kuria buvo netenkintas jo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus ir Kalėjimų departamento raštų paduoti, ir skundo priėmimo klausimą svarstyti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad jis nebuvo pakankami aktyvus ir rūpestingas, ir pažymi, jog jis, kaip tik įmanoma greičiau stengėsi pašalinti skundo trūkumus, todėl skundo priėmimo klausimas svarstytinas iš naujo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo nuomone, atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes pareiškėjas jame atkartoja 2020 m. birželio 15 d. skundo motyvus, kurie jau buvo išnagrinėti, o teismo nutartis yra išsamiai motyvuota, argumentuota, priimta nepažeidžiant materialiosios ir proceso teisė normų, todėl nėra pagrindo ją naikinti. Pareiškėjas nenurodė nei vieno teisės normų pažeidimo, kurį būtų padaręs teismas.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas turėjo galimybę per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, be to, nenurodė jokių svarbių priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų, kodėl laiku nepateikė skundo teismui ir neapmokėjo žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju skundžiami Pravieniškių PN-AK 2019 m. spalio 14 d. nutarimas ir 2019 m. spalio 17 d. raštas Nr. 7-5435, kurie buvo nagrinėti ikiteismine tvarka Kalėjimų departamento (2019 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. 2S-4871). Atsižvelgus į tai, aktualus BVK 183 straipsnis, kuris nustato bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Toks apskundimo terminas taip pat nurodytas ir Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 27 d. sprendime.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-502/2019).

Byloje nustatyta ir pareiškėjas neginčija, kad skundą Regionų apygardos administraciniam teismui padavė praleidęs BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą nurodė, jog pašalino administracinėje byloje Nr. I1-2036-428/2020 nustatytus skundo trūkumus, dėl kurių skundas laikytas nepaduotu, t. y. sumokėjo 10 Eur žyminį mokestį.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties matyti, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. su skundu dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo kreipęsis į teismą. Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, jam 2020 m. sausio 3 d. ir 2020 m. vasario 11 d. nutartimis buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas nurodytu terminu skundo trūkumų nepašalino, todėl jo skundas Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi laikytas nepaduotu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, leidžiančių kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog jis praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė jokių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo sumokėti žyminio mokesčio anksčiau ir laiku pateikti skundą teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), taigi kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjui praleidus terminą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė