5e97035b-e1f3-430a-8745-fa0b103eb3ee · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-18238-1019/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12477-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.7; 2.6.8.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS GALUTINIS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, sekretoriaujant Jolantai Žilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vainora LT“ atstovei advokatei Alvai PuniÅ¡kienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vainora LT“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 5 400 Eur skolos, 8 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, prašė bylÄ nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Teismas 2022 m. birželio 7 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 400 Eur skolÄ , 8 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (5 400 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 763,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės naudai.

Atsakovė pateikė teismui prieÅ¡taravimÄ dėl ieÅ¡kinio ir teismo preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu, prašė panaikinti 2022 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti kitÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ UAB „Vainora LT“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu pateikė 2020 m. birželio 29 d. Reikalavimų perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 29 d.

Reikalavimų priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 1B – Å¡ie susitarimai nėra pasiraÅ¡yti atsakovės. IeÅ¡kovė jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė susitarė dėl sutartyse nurodytų sÄ lygų nepateikė. Nagrinėjamu atveju tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nebuvo pagrindinių sÄ lygų tam, kad Reikalavimų perleidimo sutartis įsigaliotų, o bÅ«tent, nebuvo Å¡alių susitarimo, tai įrodo ieÅ¡kovės pateikta Reikalavimų perleidimo sutartis ir Reikalavimų priėmimo-perdavimo aktas.

IeÅ¡kovė nepagrįstai vadovaujasi susitarimais, dėl kurių ji nebuvo susitarusi su atsakove. Sutarčių sÄ lygos Å¡alims yra negaliojančios, todėl ieÅ¡kovė netenka teisės vadovautis jos vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytais susitarimais ir teigti, kad toks susitarimas galioja ir atsakovei. IeÅ¡kovė pateikė skolininko, kurio reikalavimo teisė pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ 2020 m. birželio 29 d. Reikalavimų perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleista atsakovei, mokėjimo pavedimÄ , kuriame nurodytas gavėjas „(duomenys neskelbtini)“, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, paskirtis ,,Transfer for Vainora LT“.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ daryti mokėjimai į minėtÄ banko sÄ skaitÄ nepasiekė atsakovės, kadangi atsakovei niekada nepriklausė Å¡i banko sÄ skaita. IeÅ¡kovės pateikti argumentai apie jos skolininko pinigų sumokėjimo faktÄ atsakovei yra neteisingi, kadangi atsakovei nepriklauso sÄ skaita, kuri yra nurodyta mokėjimo pavedimuose. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuo prašė 2022 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pateikti teismui elektroniniai laiÅ¡kai patvirtina, kad atsakovės vardu veikęs M. S. 2020 m. birželio 29 d. persiuntė ieÅ¡kovės atstovui Sutartį bei Priėmimo-perdavimo aktus pasiraÅ¡ymui. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo matyti, kad 2020 m. birželio 29 d. atsakovės pateikti dokumentai buvo pasiraÅ¡yti ir iÅ¡siųsti ieÅ¡kovei. Nors 2020 m. birželio 29 d. M. S. elektroniniame laiÅ¡ke buvo nurodyta: „Siunčiame reikalavimo perleidimo sutartį ir priedus. Sutarties formos vertimas į Anglų kalbÄ .

PasiraÅ¡ytÄ , nuskenuotÄ atsiųskite el. paÅ¡tu. Pradėsime darbus. Originalus siųskite Adresu: (duomenys neskelbtini). PasiraÅ¡ysime, originalÄ persiųsime Jums“, iÅ¡ atsakovės pusės pasiraÅ¡yti dokumentai ieÅ¡kovei nebuvo atsiųsti. Tai nepaneigia Sutarties ir/ar priedų prie jos sudarymo fakto. Atsakovė ne tik akceptavo savo pačios parengtos tipinės sutarties sÄ lygas ir patvirtino sutarties sudarymo faktÄ , bet ir patvirtino, jog pradėjo ir Sutarties pasėkoje perleisto reikalavimo iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus.

Atsiliepiant į atsakovės argumentus dėl atsiskaitomosios banko sÄ skaitos, į kuriÄ skolininkas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atliko ieÅ¡kinio prieduose nurodytus mokėjimus, „nepriklausymo“ atsakovei, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas pats banko sÄ skaitos numeris nurodomas ir atsakovės rengtoje Sutartyje bei jos prieduose. 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus motyvus, papildomai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ atsakovės jokios informacijos dėl atsiskaitymo negavo.

Skolininkas pateikė mokėjimo pavedimus, kad dalimis atsiskaitė. Daug kartų žodžiu, porÄ kartų raÅ¡tu kreipėsi su pretenzija. Dėl sÄ skaitos numerio paaiÅ¡kino, kad Sutartyje, prieduose nurodytas tas pats sÄ skaitos numeris; pavedimuose nurodyta, kad mokėta už UAB „Vainora LT“. Atsakovės teiginiai deklaratyvÅ«s, jokių įrodymų nėra, kad nepriklauso Å¡i sÄ skaita. Atsakovė buvo įpareigota pateikti praneÅ¡imÄ skolininkui, kur buvo sÄ skaitos numeris, tačiau nepateikė.

Dėl sutarties nepasiraÅ¡ymo nurodė, kad pateikti elektroniniai laiÅ¡kai; po to, kai ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė pasiraÅ¡ytÄ Sutartį, po valandos atsakovė kreipėsi į skolininkÄ . IÅ¡ atsakovės pasiraÅ¡ytos Sutarties negavo, bet iÅ¡ atsakovės veiksmų matyti, kad Sutartis buvo vykdoma. Sutartis buvo įvykdyta. Atsakovė savo prievolių nevykdė. Atsakovė pasiÅ«lė sandorį, ieÅ¡kovė akceptavo. Sutartį rengė atsakovė, siÅ«lė sÄ lygas. Atsakovė nekėlė prieÅ¡taravimų, kad sÄ lygos nesuderintos.

Å alys elektroniniu susiraÅ¡inėjimu patvirtino, kad esminės sÄ lygos buvo sulygtos. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Teismo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas. Byloje, remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2020 m. birželio 29 d. sudarė Reikalavimų perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis). Vadovaujantis Sutarties priedo 5.1 punktu, reikalavimo teisių perleidimo kaina privalėjo bÅ«ti sumokėta ieÅ¡kovei per penkias darbo dienas nuo dienos, kuomet skolininkas jÄ sumoka naujajam kreditoriui, t. y. atsakovei. 2020 m. birželio 29 d.

Reikalavimų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1A prie Sutarties bei 2020 m. birželio 29 d. Reikalavimų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1B prie Sutarties ieÅ¡kovė perleido atsakovei reikalavimo teisę į skolininko (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), 6 000 Eur skolÄ pagal 2019 m. balandžio 15 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) ir 2019­ m. balandžio 24 d. Tarptautinio krovinio važtaraÅ¡tį/CMR. Reikalavimų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1B ieÅ¡kovė ir atsakovė susitarė, kad už perleistas reikalavimo į skolininkÄ teises atsakovė sumokės ieÅ¡kovei 90 proc. nuo bendros iÅ¡ieÅ¡kotos sumos (akto Nr. 1B 1 punktas), Å¡is reikalavimo teisų perleidimas įsigalioja nuo jo pasiraÅ¡ymo momento ir galioja 3 mėnesius su galimybe Å¡alių raÅ¡tiÅ¡ku sutarimu terminÄ pratęsti (akto Nr. 1B 3 punktas).

Skolininkas su atsakove yra visiÅ¡kai atsiskaitęs, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. skolininkas dalimis sumokėjo atsakovei 6000 Eur skolÄ , tai patvirtina ieÅ¡kovės kartu su ieÅ¡kiniu pateiktos mokėjimo pavedimų kopijos: skolininkas (duomenys neskelbtini) 600 Eur atsakovei sumokėjo 2020 m. liepos 9 d., 500 Eur – 2020 m. rugpjūčio 6 d., 1900 Eur – 2020 m. rugsėjo 11 d., 1000 Eur – 2020 m. spalio 6 d., 500 Eur – 2021 m. kovo 4 d., 1000 Eur – 2020 m. lapkričio 27 d., 500 Eur – 2021 m. gegužės 28 d.; atliktuose mokėjimuose apraÅ¡yme nurodyta „transfer for Vainora LT“; minėti mokėjimai atlikti į gavėjo (atsakovės) sÄ skaitÄ , kurios Nr. (duomenys neskelbtini).

Å is banko sÄ skaitos numeris nurodytas ir Sutartyje bei jos prieduose prie atsakovės rekvizitų. Byloje kilo ginčas dėl to, kad Sutartis ir jos priedai nėra pasiraÅ¡yti atsakovės, todėl, atsakovės vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ji yra galiojanti ir privaloma Å¡alims vykdyti, taip pat atsakovė neigia 6000 Eur sumos gavimo faktÄ pavedimais per bankÄ iÅ¡ skolininko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į atsakovės sÄ skaitÄ banke, argumentuodama, kad nurodyta sÄ skaita banke atsakovei nepriklauso.

Pagal CK 6.154 straipsnio, įtvirtinančio sutarties sampratÄ , 1 dalies nuostatÄ , sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne.

Å is principas taip pat reiÅ¡kia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties Å¡alių valiÄ , t. y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieÅ¡ jo valiÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriÅ¡kame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia ir Å¡alių laisvę savanoriÅ¡kai nustatyti sutarties formÄ ir turinį, iÅ¡skyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka ir kiti teisės principai.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu, be kita ko, atsižvelgiama į Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 1, 5 dalys). CK 6.162–6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedÅ«ra. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiÅ«lymÄ (oferta) ir priimant pasiÅ«lymÄ (akceptas), taip pat kitais Å¡alių susitarimÄ pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis).

Sutartis galioja, kai jos Å¡alys susitaria dėl visų esminių sutarties sÄ lygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). PasiÅ«lymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibÅ«dintas ir iÅ¡reiÅ¡kia oferento ketinimÄ bÅ«ti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiÅ¡kimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiÅ¡kiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, jog bÅ«tų konstatuotas sutarties sudarymas, bÅ«tinas aiÅ¡kus ir besÄ lygiÅ¡kas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiÅ«lymu, pareiÅ¡kiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.162 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad sutarties sudarymo faktÄ galima pripažinti ir nesant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos ofertos ar akcepto, tačiau Å¡alių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas.

Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra Å¡alių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012; 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020). Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

Jeigu reikalavimo teisė perleidžiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius atsako tik už perleidimo metu buvusį skolininko nemokumÄ ir tik tiek, kokio dydžio sumÄ gavo už perleidimÄ (CK 6.105 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta Reikalavimų perleidimo sutartis ir jos priedai Reikalavimų priėmimo-perdavimo aktai Nr. 1A ir Nr. 1B. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl 2020 m. birželio 29 d. Sutarties, Reikalavimų priėmimo-perdavimo aktų Nr. 1A ir Nr.1B, nes Å¡ie susitarimai nėra pasiraÅ¡yti atsakovės, todėl Å¡iuo atveju atsakovė neigia Å¡ios sutarties ir jos priedų sudarymÄ .

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės atstovas M. S. 2020 m. birželio 29 d. ieÅ¡kovei el. paÅ¡tu iÅ¡siuntė Sutartį bei aktus Nr. 1A ir Nr. 1B. 2020 m. birželio 29 d. elektroniniame susiraÅ¡inėjime atsakovės atstovas M. S. nurodo: „Siunčiame reikalavimo perleidimo sutartį ir priedus. Sutarties formos vertimas į Anglų kalbÄ . PasiraÅ¡ytÄ , nuskenuotÄ atsiųskite el. paÅ¡tu. Pradėsime darbus. Originalus siųskite Adresu: <...>. PasiraÅ¡ysime, originalÄ persiųsime Jums“.

IÅ¡ atsakovės susiraÅ¡inėjimo teksto matyti, kad visos Sutarties ir jos priedų sÄ lygos atsakovei tiko, ji elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovei patvirtino, kad Sutartis suderinta, prašė ieÅ¡kovės Sutartį pasiraÅ¡yti, atsakovė pažadėjo taip pat pasiraÅ¡yti ir originalÄ persiųsti ieÅ¡kovei. Tokie atsakovės veiksmai yra pakankami patvirtinti, kad ji turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas, sudarant Sutartį su ieÅ¡kove. Å iuo atveju esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra Å¡alių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, iÅ¡ Å¡alių elektroninio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sukurti tarpusavio teises ir pareigas Reikalavimų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedų pagrindu.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė 2020 m. birželio 29 d., siųsdama Sutartį ir jos priedus, perspėjo ieÅ¡kovę, kad tai nėra galutinis pasiÅ«lymas, kad dėl jo reikia derėtis. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė savo pasiÅ«lymÄ dėl atlygio, numatyto Reikalavimų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1B 1 punkte, atÅ¡aukė iki jį patvirtino ieÅ¡kovė (CK 6.169 straipsnio 1 dalis). Nėra jokių duomenų byloje, kad, gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytÄ Sutartį ir priedus, atsakovė susisiekė su ieÅ¡kove ir nurodė, kad tai nėra galutinis variantas, kad turėtų bÅ«ti sudaromas kitas aktas, numatantis kitokį atlyginimÄ už reikalavimo perleidimÄ .

Pažymėtina, kad Sutarties sÄ lygas pasiÅ«lė atsakovė, iÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo matyti, kad Å¡alys derėjosi dėl kainos. Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį sutartis galioja, jeigu Å¡alys sutaria dėl visų esminių sutarties sÄ lygų. Kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 32 punktas).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nors atsakovė nepasirašė Sutarties ir jos priedų, tačiau nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, pateikdama ieÅ¡kovei ofertÄ dėl Sutarties sudarymo ir sÄ lygų bei iÅ¡siųsdama jas ieÅ¡kovei, sutiko su Sutarties sÄ lygomis, patvirtino, kad atsakovė Sutarties originalÄ pasiraÅ¡ys ir atsiųs, todėl laikytina, kad Sutartis buvo sudaryta ir yra galiojanti.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Sutartis buvo vykdoma, t. y., kaip nustatyta iÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo, atsakovė, Å¡alims susitarus dėl esminių sandorio sÄ lygų ir 2022-06-30 gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytÄ Sutartį ir priedus, tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡siuntė skolininkui praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ , nurodydama skolÄ sumokėti naujajam kreditoriui (atsakovei). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) reiÅ¡kia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).

Kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ , Å¡alys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis parodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Byloje kilo ginčas dėl 5400 Eur skolos sumokėjimo ieÅ¡kovei pagal Reikalavimų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1B 1 punkte numatytÄ naujojo kreditoriaus (atsakovės) įsipareigojimÄ sumokėti pirminiam kreditoriui (ieÅ¡kovei) 90 proc. bendros iÅ¡ieÅ¡kotos sumos.

Pagal minėtÄ aktÄ pirminis kreditorius (ieÅ¡kovė) perleido reikalavimo bendrovei (duomenys neskelbtini) teisę į 6000 Eur dydžio skolÄ . IeÅ¡kovė nurodo ir pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) su atsakove yra visiÅ¡kai atsiskaitęs, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. skolininkas dalimis sumokėjo atsakovei 6000 Eur skolÄ . Atsakovės teigimu, skolininkas (duomenys neskelbtini) atsakovei neatliko mokėjimų, nes atsakovei niekada nepriklausė banko sÄ skaita, į kuriÄ skolininkas atliko mokėjimus.

Å ių aplinkybių, iÅ¡skyrus atsakovės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Atsakovė byloje raÅ¡ytinių įrodymų, kad minėta banko sÄ skaita (ne)priklauso atsakovei, nėra pateikusi (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti skolininko mokėjimai atlikti į sÄ skaitÄ , kurios Nr. (duomenys neskelbtini) – toks banko sÄ skaitos numeris nurodytas ir Sutartyje bei jos prieduose prie atsakovės rekvizitų. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė 2022-06-30 elektroniniu paÅ¡tu siuntė skolininkui praneÅ¡imÄ dėl reikalavimo perleidimo.

Siekiant nustatyti, koks atsakovės banko sÄ skaitos numeris buvo nurodytas skolininkui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi įpareigojo atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 20 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikti teismui M. S. kompanijai (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 30 d. 14:11 val. iÅ¡siųsto elektroninio laiÅ¡ko priedÄ â€“ praneÅ¡imÄ apie skolÄ . Atsakovei nutartis įteikta elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis 2022 m. rugpjūčio 22 d., tačiau atsakovė teismo įpareigojimo neįvykdė.

Teismo nutarties įpareigojimų nevykdymas bei įrodymų neteikimas teismo vertinamas kaip atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje ir teismų praktikoje tuo atveju, jei Å¡alis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymÄ , laikoma egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs (contra spoliatorem prezumpcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

Atsakovė, nevykdydama teismo įpareigojimo pateikti reikalaujamÄ Ä¯rodymÄ , prisiėmė tokių įrodymų nepateikimo padarinius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su įrodymų nepateikimu, sprendžia, kad byloje nustatyta, jog skolininkas (duomenys neskelbtini) 6000 Eur skolÄ dalimis sumokėjo į atsakovei priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ . Duomenų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis). Byloje konstatavus, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis ir jos priedai, o skolininkas (duomenys neskelbtini) 6000 Eur skolÄ dalimis sumokėjo į atsakovei priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovė pažeidė savo prievoles, t. y. nepagrįstai vengė ieÅ¡kovei sumokėti atlygį pagal Reikalavimų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1B 1 punktÄ nuo (duomenys neskelbtini) 6000 Eur iÅ¡ieÅ¡kotos sumos, kurį turėjo sumokėti per penkias darbo dienas nuo to momento, kai skolininkas atsiskaitys su naujuoju kreditoriumi (akto Nr. 1B 5.1. punktas).

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nenurodė jokių svarių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, teismui leidžiančių konstatuoti, jog preliminariu sprendimu priteista skola galėtų bÅ«ti laikytina nepagrįsta. Ä®vertinus visumÄ byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti prieÅ¡ingai nei buvo preliminariame sprendime, t. y. ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5400 Eur skolÄ (6000 Eur x 90 proc.) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palÅ«kanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palÅ«kanos gali bÅ«ti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Ä®statymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieÅ¡kinys tenkintas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos 8 proc. dydžio palÅ«kanos nuo priteistos sumos (5400 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovė patyrė 1815 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (2022 m. gegužės 20 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) 1210 Eur sumai už dokumentų analizę, teisinių iÅ¡vadų pateikimÄ , ieÅ¡kinio parengimÄ ir pateikimÄ teismui (2022 m. gegužės 20 d. mokėjimo pavedimas); 2022 m. birželio 30 d.

PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) 242 Eur sumai už atsiliepimo į prieÅ¡taravimus parengimÄ (2022 m. liepos 8 d. mokėjimo pavedimas); 2022 m. spalio 10 d. iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) 363 Eur sumai už pasirengimÄ 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdžiui (2022 m. spalio 11 d. mokėjimo pavedimas)); 445,46 Eur už vertimo paslaugas (2022 m. balandžio 28 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra (duomenys neskelbtini) (2022 m. gegužės 2 d. mokėjimo pavedimas), 108 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų (2022 m. gegužės 20 d., 2022 m. birželio 3 d. mokėjimo pavedimai).

IeÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, bÅ«tinos bei pagrįstos. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, preliminarų sprendimÄ palikus nepakeistÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 2368,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. preliminarų sprendimÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vainora LT“, j. a. k. 304711661, naudai 5400 Eur (penkių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų eurų) skolÄ , 8 (aÅ¡tuonis) procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (5400 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2368,46 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus, 46 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jurgita Rimeikienė